2013 m. sausio 24 d., ketvirtadienis

Kas svarbu ieškant sklypo sodybai

Jau pusantrų metų praėjo nuo sklypo įsigijimo, ir per tą laiką ne sykį vis pagalvoju, kiek aš daug nežinojau ir kaip dabar visai kitom akim ir kitom ausim viską vertinčiau. Tiesa, savo sklypu aš labai patenkinta, bet čia yra ne tik mano pastangų ir entuziazmo pasekmė, o ir sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės. O jos galėjo susiklostyti ir ne taip dėkingai. Kadangi kelis kartus buvo prašymai aprašyti sklypo paieškos procesą su patarimais, štai mano kukli patirtis ir išvados...

Pasak kai kurių, esminiai trys dalykai: privažiavimas, elektra ir bendras vaizdas. Yra daug daugiau niuansų, tačiau žinoma, geras privažiavimas visais metų laikais ir bet kokiom oro sąlygom yra būtinas. Ieškant sklypo vasarą visur privažiuoji, o vat atėjus lapkričiui mieli statūs kaimo ar vienkiemių keliukai taps jūsų prakeiksmų adresu, vis gi lietinga, slidi ir snieguota Lietuva nuo lapkričio iki balandžio.

Elektra. Ypatingai svarbu. Ir jeigu matysite kad ir dešimt stulpų šalia sklypo, netikėkite, jeigu kas seks pasakas, jog štai bac ir pajungs. Galima paprašyti, kad sklypo savininkas išsiimtų LESTO sąlygas - tai yra nemokamai ir trunka tik kelias dienas - ir jose matysite, kiek jums kaštuotų privesti elektrą. Na apie elektros privedimą aš kažkada rašiau čia.

Kaimynai. Nepatikėsite, bet nuo jų tikrai gali kartais priklausyti ar turėsite elektrą ir kiti svarbus dalykai, t.y. gali priklausyti, ar apskritai galėsite pasistatyti namuką. Taip - SAVO sklype. Nes kaimynas gali nesutikti, kad per jo teritoriją privestų jums elektros kabelį (jeigu Lesto numatė, jog taip reikia), arba gali paprašyti apvalios sumelės už tokį sutikimą. Ir jokie teismai jums nepadėtų - tai kaimyno žemė, ir tik nuo jo normalumo priklauso leis ar neleis prakasti. O jeigu sakykime jūsų sklypas dar ir išmelioruotas skersai ir išilgai, ir melioracijos vamzdžiai prasideda kaimyno sklype, ir jums reikia jo sutikimo (raštu pas notarą) kad jis leidžia tuos vamzdelius "pažeisti" ar eliminuoti - dar viena galimybė kaimynui patampyti jums nervus.

Vandens telkinys. Man labai svarbi buvo galimybė išsikasti tvenkinuką. Aš net buvau nusižiūrėjusi sklypą ir sumokėjau 300 lt kad padarytų gręžinuką ir įvertintų ar ten galima tikėtis turėti kūdrą. Išvada - neįmanoma. Taigi su tuo sklypu atsisveikinau ir džiaugiausi, kad nebuvau naivi ir nepatikėjau visų pasakojimais, kad problemų su tvenkiniu nebus. Taigi kaip sakoma - viską tikrinkite. Ir dar - pasirodo, yra priešgaisrinis reikalavimas, kad 120 m atstumu nuo namo būtų vandens telkinys. Kitaip šiais laikais negausite leidimo statytis... Tai gerai, kad netoli netyčia pas kaimynus ta kūdra atsirado, o vat ieškant sklypo tokių dalykų juk dar nežinai!

Melioracija. Jos bent jau aplink Vilnių neįtikėtina raizgalynė. Suvokiau, kad Lietuva nejuokais buvo tikra pelkių šalis kadaise - viskas išmelioruota, visur kažkada telkšojo pelkės. Na o melioracija jums gali turėti ir lemiamos reikšmės, nes jeigu po jumis eina rimti didesnio skersmens vamdžiai, melioracijos viršininkas uždės jums apsaugos zoną, arčiau kurios negalėsite projektuoti savo namuko. Ir gali būti, kad turėdami didelį gražų sklypą būsite priversti sprausti savo namelį į likusį laisvą nuo apsaugos zonų kampą. Galima kartu su savininku nueiti į savivaldybę pas melioracijos viršininką ir pasiklausti kaip ten su melioracija. Tiesa, mano atveju tai nepasiteisino, nes prieš perkant man parodė vienas schemas džiaugsmingai tarė, jog jokių problemų ir apribojimų nebus, o jau po to atsirado atnaujintos kitos schemos, ko pasekoje turėjau daug reikalų, streso ir šiek tiek išlaidų. Apie tai išsamiau ir su nuotaika čia.

Gruntinio vandens gylis. Jeigu norėsite gręžti vandens gręžinį, tai žinoti, kokiame gylyje gruntinis vanduo tose apylinkėse yra labai sveikas reikalas. Nes tai gali būti ir 40 m, o gali būti 120 m. Kai 40 - tai gręžinys kainuos apie 10 tūkstančių, o antruoju atveju daugokai...

Garsai. Jeigu netoli koks plentas, tai atvažuokite į tą sklypą kai lyja ar po lietaus. Šlapias plentas atskleis visą savo triukšmo potencialą. Juk sodyboje nesinori klausytis automobilių, o dar jeigu yra tie "zebriukai" kad automobiliai pristabdytų - tai patikėkite, jūs juos jausite ir per kilometrą. Taigi ramybę gamtoj vertinantiems, nepatingėkite įtempti ausis. Na ir būtų gerai, kad sklypas būtų ne ant lėktuvų pakilimo trajektorijos, irgi nekoks jausmas.

Tikrinkite dokumentus savivaldybėje. Aš kiekvieną sklypą, kuriuo susiviliodavau - tikrindavau. T.y. su dokumentų kopijomis - į savivaldybę ir klausiu - ar tikrai su paskirtimi tvarkoje ir kokia užstatymo zona. Paprasti užstatymo zona turėtų būti 50 proc. Ir žinote - buvau užsirovusi ant apgaviko, kur lyg ir dokumentuose buvo įrašyta, kad žemės ūkio paskirtis, o štai nuėjau į Vilniaus raj. savivaldybę, pas architektę, sako - nieko tu čia niekada nepastatysi, čia miško paskirtis ir jos niekas nekeis. Taigi matyt tas žmogelis tebeieško patiklesnių nei aš. Bet VISKĄ tikrinkite: ar galima statyti, kaip reikalai su melioracija, ar bus galimybė tvenkinį kasti, na ir kas dar jums galėtų būti svarbu.

Gamtos stichija. Čia mano asmeninė ir subjektyvi nuomonė. Na kad būtų kokia gamtos stichija sklype ar šalia: ar upelis, ar kūdra, ar miškelis. Plyname lauke - tuščia, vis gi gera, kai kažkas ošia ar čiurlena. Lietuvos gamta ypatingai graži, reikia išnaudoti galimybes :)

Sklypo dydis. Aš iš tiesų ieškojau kokių 50 - 60 arų. Keli bičiuliai mane protino - daugiau ploto geriau. Tačiau turėjau ribotą pinigų kiekį ir nesvajojau apie didesnį sklypą. Vis gi man pasisekė ir aš sugebėjau įsigyti 2 ha. Ir tikrai tai labai vertinu. Erdvė, daug erdvės yra nuostabu. Visų pirma, galima pasistatyti vieno aukšto namą, netaupant erdvės pamatams. Galima įkurti didelį sodą, tinklinio aikštelę ir aibę kitų malonių dalykų. Dabar galiu tai įvertinti. Tiesa, šneku apie sodybą, užmiesčio namą, ne apie namą mieste :)

Atstumas. Man buvo labai svarbu, jog tai būtų gana arti Vilniaus ir galima būtų važinėti į darbą kasdien nebankrutuojant dėl kuro išlaidų, o ir laiko kelionei skiriant iki pusvalandžio. Mano sodybos vizija - ne savaitgaliai, o visas gyvenimas nuo gegužės iki spalio sodyboje.

Kryptis. Aš labai norėjau sodybos Kernavės kryptimi. Tačiau nepavyko rasti sklypo ten. Ir atradau Šalčininkų kryptį. Sklypai ta kryptimi pigesni man rodos, susisiekimas - nuostabus (yra aplinkelis naujas), vietovės gražios - pušynai, ąžuolai, beržai. Kažkada turėjau juokingą pokalbį: važiuoju per Maskvą, mane veža kompanijos vairuotojas, aš plepu apie savo svajonę - sodybą, o jis ir klausia "o jūsų sodyba - prestižine kryptimi?" Aš vos nepruknkštelėjau, ot galvoju, rusams vis su užmoju. Tas vairuotojas man ir porina toliau "mano dačia tai prestižine kryptimi, toks ir toks rajonas, ten turtingesni žmonės ir t.t." Nieko sau vairuotojas, galvoju. Sakau, ne, nėr pas mus tokių prestižinių krypčių, pas mus visu kur dairaisi - visur graži gamta ir jokio prestižo :)

Gruntas. Na nežinau ar tai įmanoma kažkaip ištirti - gal pasiklausinėti. Tačiau nuo grunto priklausys investicijų į pamatus dydis. Jeigu šalia dar koks ežeras, tai gali ir polius kalt tekti, o tai smarkiai pakainuos. Taigi grunto savybės yra irgi reikalas pasidomėjimjui.

Visu tuo aš žinoma nesidomėjau, tik kai kuriais dalykais. Manau, kad man pasisekė, kad kaimynai be problemų davė visus sutikimus, kurių reikėjo (elektra ir melioracija), elektros privedimas kainavo man daugiau nei galvojau, tačiau visgi įkandamą sumą, o galėjo būti tikrai blogiau. Man labiausiai rūpėjo, ar patinka man ten būti - į patikusį sklypą važiuodavau po daug kartų, rytais ir vakarais, norėjau pajausti, pauostyti orą kaip sakoma. Išsirinktas sklypas iškart krito į širdį ir su dideliu nerimu laukiau atsakymo ar su juo tikrai viskas tvarkoje.

Suradau per brokerį Remax, o ant Remax užtaikiau radusi visai kitą sklypą aruodas.lt . Ieškojau ir savo jėgom, pagal skelbimus. Bet vis gi rekomenduočiau rasti normalų brokerį, išsakyti (surašyti) jam jūsų lūkesčius (sklypo dydis, kainos galimybės, kt. pageidavimai) ir jis jums siūlys ir rodys daugybę sklypų ir galėsite rinktis. Komisinius vis tiek moka tas kas parduoda. Ir brokeris tikrai vertas to užmokesčio, nes tikrai stengsis dėl jūsų. Bent jau aš turėčiau padėkoti būtent brokeriui už šio mano sklypo atradimą. Plius brokeriai vis tiek pirmasis filtras ar sklypo dokumentai tvarkingi ir pan.

Štai tiek mano patirties, kol dar nepamiršau. Beje, geriausia sklypo ieškoti vasarą, nes vienavertus matysite pačiame gražume, kitavertus vėlai temsta ir daug daugiau galite apžiūrėti. Aš suradau savo žemės plotelį po daugiau kaip 3 mėn. labai aktyvių paieškų. Beje, yra manančių, kad sodybą verta turėti tik ant ežero kranto. Aš su tuo nesutinku. Jeigu yra miškelis šalia - jau nuostabu. Tikrai graži žalia gamta suteiks daug malonumo.


O ežero krantas apart to, kad kainuoja, dar vilioja ir visokius visokeriopas teises turinčius svetimus, o ir kokia kaimo turizmo sodyba žiūrėk kaiminystėj įsikūrusi. O jeigu dar joje kas savaitgalį vestuves šoka - nuprotėsite nuo tos muzikos. Geriau ramiau ir savoj kūdroj mirkti!

2013 m. sausio 11 d., penktadienis

Statinio statybos techninė priežiūra

Nors pagal STR reikia turėti ir pildyti statybos žurnalą (vienas privalomųjų dokumentų statyboms darbams pradėti) - bet kiek aš išsiaiškinau, jokio žurnalo priduodant statybas pateikti nereikės. O štai sutartį dėl statinio techninės priežiūros turėti reikia. Be to galima sulaukti ir patikrinimo, kurio metu gali tokio dokumento pareikalauti.

Niekas jūsų jokioj savivaldybėj išduodant leidimą satybai dėl to neperspės. Ir man niekas neužsiminė. Matyt savaime suprantama, kad susiruošęs statytis žmogus, kad ir savo rankomi, turi viską žinoti, nes juk "nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės" (itin patogi frazė biurokratams). Jūs tai sužinote netyčia, tarp kitko arba skaitydamas kitų tinklaraščius. Iš tiesų tai yra labiau formalumas, nos pati esmė yra lyg ir teisinga - kažkas laiko pulsą ar viską teisingai statai.

Sutartį reikia pasirašyti su atestuotu specialistu. Aš kontaktą gavau iš savo architekto, ir sutartis pasirašyta. Reikia dar turėti ir to žmogaus kvalifikacijos atestato kopiją su užrašu "kopija tikra". 

Man teko sumokėti 150 Lt už tai. Kažkokia duoklė biurokratiniam reikalui gaunasi...



Jei kas nori pildyti statybų žurnalą -  juos pardavinėja, kainuoja keliasdešimt litų. Tačiau galima rasti internete ir atsispausdinti, pirmąjį jo lapą reikėtų, jog užpildytų atestuotas statybų techninės priežiūros specialistas. Tačiau kadangi to niekas kaip ir nereikalauja, tai gaunasi tiesiog niekam nereikalingi rūpesčiai, kurie tiesiog absoliučiai teoriniai.

Namas su medžio apdaila

Rimtai svarstau variantą namo išorės apdailą daryti iš medžio, ne iš tinko. Pagrindinis argumentas - medžiu apkalti galima savo jėgomis ir taip sutaupyti. Taupymo manau būtų ne mažiau 5 - 7 tūkst. litų, jeigu ne daugiau tikriausiai... Be to, galima apkalti neobliuotomis lentomis - tuomet reikės sunaudoti daugiau dažų, nes labiau įsigeria, bet užtat taip ilgalaikiškiau, reikės rečiau ir mažiau priežiūros.

Antras argumentas - užmiesčio namukui, sodybai norisi ne miestietiško betono ir tinko, o medžio. Taigi paprašiau architekto, kad "uždėtų" ant namo medinę apdailą, kuri būtų pilko atspalvio, kad galėčiau įvertinti ar tai man patinka.





Kaip atrodo su tinku yra čia: http://statausodyba.blogspot.com/2012/03/namo-projektas-pradzia.html

2013 m. sausio 9 d., trečiadienis

Idėjos tualetui

Gal kiek ir juokinga tema, nes ji apie...tualetą :) Bet kai statai užmiesčio namuką, gali sau leisti įsirengti tą namuką kiek kūrybiškiau ir ne itin brangiai. Labai norėčiau vonios kambarį ir mažiuką tualetą įrengti taupiai, bet kaip nors įdomiai.

Prieš kurį laiką teko svečiuotis Bonoje ir žinoma, ilgo vakarėlio metu neišvengiau vizito į tualetą. Ir čia, iš esmės tikrai gražiame ir labai stilingai įrengtame bute atradau labai originalų sprendimą. Tualetas įrengtas labai paprastai ir originaliai. Sienos iki pusės išdažytos raudonai ir prikabinta daygybė mažų paveiksliukų ir nuotraukų rėmuose. Labai šilta, jauku ir nenuobodu. Net nufotografavau :)



Pagalvojau, kad rėmeliai nekainuoja labai daug, nuolaidų metu jų galima pigiai įsigyti. O štai apipavidalinti galima įvairiom nuotraukom iš statybų proceso ar kažkas panašaus. Visai miela ir mano galva išradinga.

2013 m. sausio 7 d., pirmadienis

Lauko židinio piešimas (antras dublis)

Lygiai prieš metus nusprendžiau rašyti savo blogą ir...parašiau pirmąjį įrašą :)

Smagu kartais peržiūrėti nuotraukas, bet ne dėl atsiminimų aš jį pradėjau rašyti. Pati šimtus kartų atsidūriau nežinioje, kai blaškaisi ieškodamas sprendimo. Žinoma, yra daug straipsnių internete - tačiau jie dažnokai reklaminiai, yra daug nuomonių diskusijose - tačiau viena yra nuomonė, o kita yra reali patirtis. Blogerių nuotraukos, patarimai, pamokos ir gudrių sprendimų atradimai - tikrai neįkainojami pačiam statybas besiorganizuojančiam žmogui. Taigi pagalvojau, kad ir mano blogas, sutaupymai, klaidos bus geras patarėjas kažkam, kaip ir man dabar kitų blogerių įrašai :)

Na bet apie lauko židinį. Pradėjau paišyti, ir čia pasipylė įvairūs niuansai - daugybė techninių dalykų.

Vienas iš jų  - nenoras naudoti armatūros, nes metalas nuo karščio plečiasi ženkliai labiau nei kitos medžiagos, ir tai sąlygoja suskylimus, sutrupėjimus. Todėl atsisakiau minties turėti židinį su didele apatine lentyna, ir jis gavosi toks kuklus, be jokių išsikišimų. Apačioje yra "arka" - būtent toks mūrijimo būdas leidžia pastatyti be armatūros - skliautas laiko visą konstrukciją (taip Vilniaus senamiesčio rūsiai skliautuoti, be jokių armatūrų mūryti). Taigi ta arka ne todėl kad man gražu, o dėl reikalingumo, tiesa joje ne malkos bus laikomos, bet greičiausias koks kibirėlis šiukšlėm ar pan.
Tai štai maždaug link tokio judu:


Viduje - šamotinės plytos, Jos irgi labai plečiasi nuo karščio, todėl tarp šoninių klinkerinių išorinių plytų ir jų turi būtų tarpelis.
Na o viršų norėtųsi ne mūryti, o metalinį uždėti. Mūrytas atrodytų gana grubiai ir šioje pavėsinėje tikrai netiktų. Metalinis - lengvesnis, šiuolaikiškesnis, ir manau sumontuoti jį lengviau ir greičiau.

Viena alternatyva - daryti iš kokių 3 mm plieno, po to galbūt nudažyti karščiui atspariais dažais. Tačiau čia dar žmonės pakišo mintį, kad gračiau ir tauriau atrodytų žalvarinis. Vat dabar bandysim išsiaiškinti to žalvarinio kainą. Nes plieninį berods už kelis šimtus būtų įmanoma suveikti. Tik va jeigu plieninį - tai ji suvirintų, o žalvarinį - vat čia jau nesuvirinsi, o reikėtų lankstyti ir kniedėmis sutvirtinti.

Na o kalbant apie transformacijas: birželio pabaigoje lyjant lietuj nukirtome pušaitę - va čia bus pavėsine kažkada:

Ir štai ta pati vieta tuo pačiu kampu :

Jeigu planuojate statyti, ir galvojate, ar verta rašyti blog'ą - rekomenduoju, ir, žinoma, fiksuoti viską nuotraukose. Nes suteikia džiaugsmo :)

2013 m. sausio 6 d., sekmadienis

Žieminiai sodo rūpesčiai

Esu pavasarį pasodinusi pora obelaičių - alyvinę ir auksį. Jas jau spėjo užpulti amarai, na bet gal su neekoligškos chemijos pagalba kaip nors išgyvens.

Na ir yra dvi labai gražios laukinės obelaitės, kurioms suformavome kiek civilizuotesnės obels pavidalą.

Vat jas reikės paskiepyti. Ir reikėjo nuspręsti kuo. Štai ir ragavom mes vasarą ir rudenį viską iš eilės... Priragavome ir apsisprendėmė: ant kiekvienos obels paskiepysime po 2 skirtingas rūšis - bus 4, jeigu viskas sėkmingai prigis.

Šiandien važiavome į kaimą ūglių - antaninės, turbūt senelio sodinta, ir saldžiųjų obuolių - net nežinau, kaip veislė vadinasi, bet pamenu kaip vaikystėje tiesiog kibirais galėjau valgyti saldžius nedidukus obuoliukus, mmm...

Reikalingi vienerių metų ūgliai (gali būti ir dviejų), tai įskiepiai.



Ankščiau po sniegu kišdavo, bet kur to sniego rasi - dingo visas. Taigi ūglius įsukti reikia į plėvelę ir...į šaldytuvą iki pavasario.

Kitų dviejų rūšių obelaičių ūglių rudenį dar parūpinom - apleistuose kolektyviniuose soduose pilna labai skanių obuolių, apleistuose soduose nieko netrukdomam galima išragauti. Taigi atradome labai skanių, tik va veislė nežinia kokia. Vieni - ankstyvūs rudeniniai, kiti vėlyvi rudeniniai, skanūs siaubingai, sultingi...

Skiepysime tikriausiai balandį - čia reikia sulaukti to laiko, kai jau garantuotai temperatūra negalėtų nukristi žemiau -10 laipsnių. Medžių žievė atstoja ir pradeda cirkuliuoti syvai, tai galima įskiepą į poskiepį tuomet ir skiepyti.

Dar šį pavasarį ketinu trešnes ir vyšnias pasodinti. Labai džiaugiuosi, kad pirmais metais pavyko suspėti įveisti sodą, jeigu viskas bus pakankamai sėkmingai - kai namukas bus įrengtas, jau ir sode obuoliauti galima bus :)



2013 m. sausio 4 d., penktadienis

Vandens klausimas

Pirmas darbas, kurį ruošiausi padaryti pavasarį - tai išsigręžti vandens gręžinį. Tačiau dabar bandau spręsti - gal neinvestuoti šiame etape į brangų gręžinį, o išsikasti šulinį? Aš žinau, kad toje vietovėje vanduo maždaug 40 m gylyje. Su visais filtrais kainuotų gręžinys apie 10 - 12 tūkstančių. Bet dabartiniame etape man galbūt užtektų šulinuko, o tuos 10 tūkstančių investuočiau į stogo apšiltinimą. 

Kiek teko domėtis, mūsų gimtoj šalelėj yra 300 tūkstančių šulinių ir 25 tūkstančiai individualių gręžinių. 

Na o jeigu apie galimybes, tai kiek išsiaiškinau jų yra trys (yra ketvirta - vandentiekis, bet čia apie individualius kalba):

1) GRĘŽINYS dar kaip suprantu arteziniu vadinamas - čiau jau kaip pasisekė - jeigu vanduo pas jus100 m gylyje, tai labai brangus malonumas. Jo minusai - geležimi taip prisotintas, kad reikalingi visokie brangūs filtrai ir t.t. O filtrai švarindami vandenį "nužudo" ir visus geruosius jo mineralus ir t.t. - žodžiu nieko naudingo jame jau ir nelieka... Su jais yra daug popierizmo, beje, nes VISIEMS gręžiniams įrengti reikalingas projektas ir leidimas. *


2) ŠACHTINIS ŠULINYS. Jo minusas tas, kad vanduo prisotintas kenksmingų nitritų ir nitratų, ir jeigu jų kiekis labai viršija leistinas normas, tai jau kenkia sveikatai. Jeigu normos ribose, tai žinoma, "įkasus" kokius 7 rentinius, kainuotų apie 1500 litukų. Aš manau pasidarysiu iš kaimynės šulinio vandens tyrimus - pažiūrėsime, koks ten vanduo. Labai jau nesinori šiame etape investuoti į tą gręžinį...


3) ABISININIS ŠULINYS (arba kaltinis) - čia būtų tiesiog pasaka, nes tai pats pigiausias būdas - metras kainuoja apie 100 m, ir jeigu pas jus negiliai yra smėlio sluoksnis gana storas (ir vandeningas), iš kurio ir surenka vandenį įkalta vadinamoji "adata". Tai maždaug 50 mm skersmens metalinis vamzdis, su daugybe išgręžtų skylučių, ir dar apsuktas kaproniniu audeklu. Prie tos adatos ant trumpasriegių prisukamas 6 cm cinkuotas vamzdis, adatos galu statomas  į 1 m gylio duobę, prie kitos prijungiama žarna nuo gaisrinės ir paduodamas apie 12 atmosferų spaudimo vanduo, kuris plaudamas sau kelią kišasi gilyn. Tuomet prisukamas dar vienas vamzdis ir t.t. Gaunasi sakykim 12 m neartezinis šulinys. Vandens kokybė - kaip šulinio, t.y. su visais galimais nitratais. Va radau šiaip ne taip internete paveiksliuką kaip tai atrodo nupiešta:


Tereikia hidroforo - ir turite vandenuką. Tačiau pas mane molis, o smėlio sluoksnis tik metro storio, po to vėl eina molis, tai bijau kad nieko nesigaus su tokiu šuliniu. Kai adata atsiremia į molį - baigtas kriukis, nes pro molį vanduo jau sau kelio neišplaus. O būtų geriausia išeitis man dabar...

Svarstau šachtinio šulinio galimybę - jeigu apsisukčiau su 2 000, tai sutaupyčiau šiame etape nemažą sumą, kuri oi kaip bus reikalinga stogui...


* Kiek pasidomėjau apie artezinio gręžinio popierizmą:
Geriamojo vandens gręžinių projektavimą ir įrengimą reglamentuoja Aplinkos ministerijos norminis dokumentas LAND 4-99 „Gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarka“. Jei šalia jūsų sklypo yra miesto vandentiekio tinklai, leidimas įsirengti gręžinį gali būti nesuteiktas. Net jei vandentiekio vandenyje, kuris pasiekia jūsų sklypą, būtų viršytos geležies ar kitokio užterštumo normos, bus sunku gauti leidimą gręžiniui įrengti.

Žmogus, planuojantis įsirengti gręžinį, kartu su gręžimo įmone turi užpildyti paraišką savivaldybei. Tik šiai atsakius teigiamai, galima rengti gręžinio projektą. Jei leidimas gautas ir projektas parengtas, jį dar reikia suderinti su Aplinkos ministerijos Regiono aplinkos apsaugos departamentu ir Teritoriniu visuomenės sveikatos priežiūros centru. Projekte turi būti numatyti sanitarinės apsaugos griežto režimo zonos parametrai (ne mažiau kaip 5 m spinduliu aplink gręžinį) ir nuotekų tvarkymo būdas.

Na o kalbant apie šulinius - visa baisi tiesa apie nitratus:

Nitratai, kaip ir radiacija, neturi nei spalvos, nei kvapo, nei skonio. Šie pavojingi teršalai gali būti nustatyti tik nitratų testais arba laboratoriniais tyrimais. Tokių tyrimų duomenys rodo, kad 60% šulinių užteršti sveikatai žalingais nitratų kiekiais. 
Nitratai į gruntinius (kartais ir į požeminius) vandenis patenka iš tvartų, lauko tualetų, mėšlo krūvų, srutų duobių, salietra tręšiamų daržų, šiltnamių, laukų. Reikia žinoti, kad keičiantis metų laikams nitratų kiekis šulinių vandenyje svyruoja: mažiausiai nitratų randama viduržiemyje įšalus gruntui, o daugiausia – pavasarį bei vasaros pradžioje pradėjus tręšti dirvas.
Nitratai nepašalinami nei virinant vandenį, nei  filtruojant  jį  įprastais buitiniais kasetiniais filtrais. Šulinio išvalymas, dezinfekavimas ir jo eksploatavimas laikantis specialių higieninių reikalavimų,  nitratų šulinio vandenyje nepanaikina. Netgi sutvarkius šulinio aplinką ir pašalinus taršos šaltinius, nitratai visiškai iš grunto išsiplauna ir  vandens kokybė pagerėja tik po 15-30 metų.


2013 m. sausio 3 d., ketvirtadienis

Turiu elektrą! Paskaičiuokime už kiek.

Paskambino man šiandien elektrikai - sako, važiuojam jungti :) Ir pagaliau aš turiu elektrą! PAGALIAU!

Tiesą sakant nesitikėjau, kad elektros privedimas ir pajungimas užims tiek laiko. Paraišką į LESTO "padaviau" kai tik įsigijau sklypą, o sumokėjau viską avansu gerokai prieš metus, lapkritį. 
Na o pratęsiant pasaką apie darbų eigą - gruodžio vidury padariau varžų matavimus ir prieš Kalėdas atvykau į Valstybinę energetikos inspekciją. Ten reikia apart varžų matavimus atlikusio elektriko paruoštų dokumentų turėti su savimi taip pat:
1) Technines sąlygas (tai tos, kurios iš pat pradžių LESTO paruošiamos)
2) Lapelį iš banko, kad sumokėjote 56 Lt mokesčio

Na o licenzijuotas elektrijas turi jums paruošti keturis popieriukus:

1) pažyma, kad darbai objekte baigti
2) Varžos matavimo megommetru protokolas
3) Įrenginių įžeminimo pereinamųjų kontaktų varžos matavimo protokolas
4) Schema el. įvado

Su visu tuo - į VEI. Kadangi buvo nuostabi prieškalėdinė nuotaika, gan griežtos išvaizdos moteriškė viską sutvarkė akies mirktelėjimu ir išrašė popieriuką. Palinkėjome viena kitai puikių švenčių :) Na o tarpušventy aš žinoma bėgte į LESTO. Ten pasirašiau sutartėlę, ir LESTO 5 darbo dienų bėgyje pažadėjo ir net įsipareigojo pajungti skaitliuką. Ir išaušo ši diena!

Taigi - elektros privedimas man užėmė nei daug nei mažai - daugiau nei metus. Aš tikėjausi elektrą turėti rugpjūtį - rugsėjį, bent jau skaitant sutartį su LESTO man taip piešėsi. Na bet gavosi kiek ilgėliau.

Na ir kiek gi man kainavo ta elektra:
LESTO - 4400
Tranšėjos kasimas traktoriuku - 300
Kabelis (aliuminis, 120 m) ir apsauginė juosta - 765
Statybinė dėžutė (naudota) - 220
Varžų matavimai - 100
Mokestis VEI - 56
VISO: 5841 Lt

O čia štai kaip atrodo transformatorinė ir mano dėžutė skaitliukui:

Varžas matavęs elektrikas šyptelėjo, kad visam kaimui pagerinau elektros "tiekimą" :)

Kaip auginti šitake grybus Lietuvoje

Shiitake grybų auginimas - labai įdomus procesas. Mūsų Lietuvos klimatas puikiai tam tinka. Juos auginti populiaru yra Japonijoje, Kinijoje,...