Vidaus durys. Ąžuolui - taip!

Oj daug pas mane durų. Namas - ne butas. Čia ir tambūras, ir sandėliukas, ir katilinė, ir antras tualetas, ir pirmas tualetas, o tiksliau vonios kamparys. Ir namas toks, kad nors ir nedidukas, bet miegamųjų kambarių jame net keturi. Sodyboje mat nuolat kas nors apsinakvyndina, tai reikia tikrai ne mažiau. Taigi viso 9 durys...

Aš daug laiko kaupiausi - ir psichologiškai, ir materialiai - šiam etapui. Ir tikrai galvojau kad darysiu taupiai. Tik tas taupiai gaunasi kad net perkant kokias nors bene pigausias medines duris vos ne iš senukų, o pridėjus visus apvadus, staktas, o dar vežti pačiam dažyti, rūpintis...gaunasi už pigumą labai nemenka suma (skaičiavau ir taip ir anaip - link 200 EUR be pastatymo). O gal aš išties per tuos septynerius metus pavargau nuo begalinio derinimo, žiūrėjimo kaip  čia sutaupius. Bekalbant su drauge apie tai kad jau dvejus metus negaliu apsispręsti dėl durų, o norisi į sodybą tik natūralių medinių, nurodė man kad pasižiūrėti galima būtų "Medžio stiliuje". Aš sukau ratus aplink senąjį jų saloną prie Filharmonijos ir vis užeidavau pažiūrėti, viskas taip gražu... Na ir ryžausi :)

Nepamenu, ar sodybos statybų metu buvau nors kartą atėjusi vat taip, apsižvalgiusi, atsisėdusi patogiai ant kėdutės ir gerdama kavą suderinusi viską. Tikrai nepamenu :)

Žinoma, aklai nedariau sprendimo - prieš tai bandžiau po nesėkmingų bandymų prasinešti pro pigesnius salonus skambinti meistram, kurie daro individualiai. Tai pas juos uosinės durys mažiau 400 eurų niekaip. Ir nesvarbu ar tai Vilniuje, ar tai Tauragėj kokioj daro tas duris. O čia toks gana ilgalaikis akcijinis ąžuolo masyvo durų pasiūlymas - už 389 eur už durų komplektą. Mintis turėti kokybiškas ąžuolo masyvo duris pasirodė tiesiog puiki, tiesą sakant negalvojau kad kažką panašaus galima pasidaryti pigiau nei už 600 eur (turiu gan šviežios buto remonto patirties). Taigi man buvo atradimas, kad salone, kur viskas iš ąžuolo masyvo, galima labai neblogai susiveikti puikios kokybės, modernaus dizaino duris.

Taigi: vidaus durys - ąžuolo masyvo, tas ąžuolas šukuotas, dažytas baltai. Pro baltą dažą matosi ąžuolo tekstūra - labai moderni kombinacija sakyčiau. Garso izoliacija - tiesiog puiki (pagaliau negirdžiu, kaip dirba įjungta skalbimo mašina sandėliuke:) )

Kaip atrodo uždažyta baltai ąžuolo faktūra - štai pasistengiau padaryti nuotrauką iš arti:

Į kambarius, sandėliuką ir katilinę durys štai tokios:

O į tabūrą, vonią ir wc - su stiklais. Kad būtų matyti ar ten kas yra :)

Vaizdas į tambūro duris iš toliau:

Čia vaizdelis PRIEŠ (sanėliukas, wc po kairę ir katilinė po dešinę):

Vaizdas PO:

Vaizdas į koridorių prieš:

Vaizdas PO:

O čia visokiais rakursais nuotraukų kad susidarytumėte bendrą vaizdą:

Tiesa, rankenėles pirkausi nebrangias, po maždaug 8-9 eur. Rankenėlės - plieno spalvos, jas tiesiog derinau prie vyrių:

Duris montavome ne patys. Turėjau vilčių, kad gal tėtis susitvarkys, bet ąžuolo masyvas - tikrai sunkus daiktas. Be to, kai sumontuoja Medžio stilius, galioja 5 metų garantija. Montavimo darbai atsiėjo 400 eur.

Montuojant duris dar viena smulkmenėlė, bet man tai atrodo gan svarbi detalė - nes sujungti ne 45 laipsnių kampu, o statmenai - apvadai atrodo moderniau:

Dabar name daug privatumo, daugiau ramybės ir užbaigtumo. Laukia grindjuostės, ir dar laukia ne vienas paveikslas - nes baltos durys ir baltos sienos, nors ir labai lengva ir gražu, bet reikalauja šiokios tokios spalvų invazijos.

Labai norėjau užbaigti durų klausimą iki Kalėdų, bet abejojau, ar tai įmanoma - juk visi skuba iki jų. Man tikrai greitai pagamino mano ne tokį jau mažą privatų užsakymą (truko apie mėnesį). Medžio stilių tikrai rekomenduoju, adresas Vilniuje salono, kur aš pirkausi - Kareivių gatvėje, www.medziostilius.lt. 

Tiesa, visos durys atsidaro į patalpų vidų, nieko į išorę. Kaip atrodė mano užsakymas, nurodant ar atidaymas dešinė (D) ar kairė (K):

Kalėdas sutikome jaukiai name su durimis :) O ir Naujuosius pirmą kartą sutikinėjau sodyboje!

Medis po kojom. Grindys.

Na, žinokit, prieš trejus metus buvau rimtai nusiteikusi sudėti laminatą. Nejaugi lamintas, rašiau. Tuo metu aš žadėjau statyti granulinį katilą ir svarsčiau apie grindinį šildymą. Dabar šiais klausimais yra aiškumas - jokių didelių temperatūros ir drėgmės svyravimų namuke nebus, nes tiesiog visam kam nesveika tie svyravimai, ir net jeigu namas bus tuščias, temperatūra jame bus ne žemiau 15 laipsnių paliekama ir palaikoma. Palaikymas šis nebus sudėtingas, nes kūrenti nereikės - stovi oras-vanduo įrenginys. Tai, kad parketlentės tinka grindiniam šildymui tai faktas, o vieni mano bičiuliai susidėjo net masyvą ant grindinio šildymo ir jokių bėdų nei su grindimis nei su šiluma neturi.

Tai tiek trumpai apie tai, kad parketlentės tinka. Brangių kokių nors ir prabangiai atrodančių man nereikėjo, sodyba vienok, o ir norisi visokių kilimų bei karvės kailiukų primėtyti. Kadangi visokių šuniukų visuomet pas mus būna, tai braižyti ir visaip kaip dėvėti parketlentes yra kam; nusprendžiau, kad gerai taip vadinamas "šukuotas" - tokios negilios rievelės, suteikiančios natūralumą ir padedančios paslėpti kažkiek įbrėžimus - padrąskymus:

Parketlentes pirkau "Unideco" - ten net keletas parketlenčių salonų, tai pasirinkimas nuo - iki. Pirkau Grindų turgus. Plotas 100 kvadratų, tai reikėjo užsimesti minimum 5 kv m viršaus. Galima dėti parketą klijuojant, o galima kloti tokį paklotą. Pastarasis pigiau, tačiau kai šildomos grindys - ženkliai geriau klijai. Taigi ten pat ir klijus įsigijau. Grindjuostes sudėsiu vėliau, kai bus sustatytos durys, o tai nutiks tik kitąmet. Tarpus tarp plytelių ir parketlenčių - silikonu. Kadangi prieš tai buvau numačiusi kad parketlentės storis 14 mm mažaug, tai tokiam pačiam aukštyje kažkada buvo išklijuotos grindų plytelės vonioje, virtuvėje, katilinėje, wc, sandėliuke ir tambūre. 

Grindims samdėm meistrus - atėjo trise ir suklijavo per...pusantros dienos. Pasirodo, išbetonuotos grindys buvo puikiai, lygiai, ir dėl to darbas ėjo labai greitai. Ima už parketlenčių klijavimą 8 eur / kvadratą šiom dienom. Grindjuostės ir tarpai silikono - papildomai. Įrankių visokių pas tuos meistrus - daugybė...tėtis labai nustebęs buvo, kad tiek visko reikia (bet kai pagalvoju, pas jį patį visokių įrankių kiek, ir visi nepigūs...)

Meistrai padarė tokią kliurką - ant susidūrimo su virtuvės zona (plytelėm) paliko siaurą juostelę ir ji atsiklijavusi nuo to siaurumo, na kažkokia nesamonė. Skaudžiausia, kad pačioj labiausiai vaikštomoj vietoj - priešais šaldytuvą, nagus nukapoti už tokius dalykus. Deja pastebėjau jau po to kai sumokėjau pinigus, užsilikonino po to tarpus, sakė - susiklijuos, bet nė velnio. Dabar į sms neatsakinėja, laiškų neatrašo :( teks patiems klijuot - taisyt. O už darbą tai sumokėjau 800 eur + 50 už tarpus silikoninius...

O ča tipo turėjo susitvarkyti "užsilikoninus", nu kad nė velnio...

Visur kitur tarpeliai gražiai, nepastebimai - tvarkingai taip atrodo:

Na bet ką aš čia apie tuos tarpus, esmė ta, kad statybų plotas virto jaukiomis patalpomis ir lakstau su minkštom tapkėm :)

O čia nuobodūs skaičiai:

Parketlentė 2500 eur

Klijai 500 eur

Darbas 850 eur

Viso grindys - 3850 eur. Parketlentės grindų plotas - apvalus 100 kv. m. 

Ai, tiesa, parketlentė - balintas šukuotas ąžuolas Bishop / Moderato. Toks kiek skandinaviškas grindų variantas. Užtant virš galvos spalvingas juodalksnis ir kažkaip visai smagiai susišauka viskas - medžio visur pilna, bet neperkrauta, lengvai ir jaukiai taip. Na, žiūrėsim, kaip čia man toliau seksis...

Sienų dažymas. Be glaistymo.

Su sienomis aš jau seniai buvau nutarusi n e i š s i d i r b i n ė t i. Mano namuke aukštos lubos, kurios bus medinės, balkiai, kurie yra akcentras, ir dar vienas ryškus dalykas - klinkerio siena už krosnelės. Mano subjektyvia nuomone baltos sienos yra pats tas, kad po to dar ką nors galima būtų lipdyti toliau kuriant interjerą savo galva ir savo rankom - kabinti paveikslus, lentynas, šviestuvus. Yra dar vienas momentas - už langų auga gana aukštos pušys, kuriu nesinori kirsti ir kurios kiek užstoja saulę vasarą, o iš pietvakarių pusės didelis vitrininis langas žiūri į didelę terasą. Taigi labai nenorėjau užtamsinti patalpų pasirinkdama kokius nors spalvotus ar tamsesnius atspalvius.

Mano požiūris statant sodybą toks, kad gal visgi mūsuose pernelyg reikalaujama idealumo apdailos darbuose. Šiomis dienomis aptikau straipsnį apie skandinavišką interjerą, ir lyg skaičiau savo mintis, kaip skiriasi skandinavų požiūris (kurie beje labai mėgsta patys įsirenginėti savo būstą, ir tai ne finansų o tik požiūrio klausimas) nuo dažno lietuvio. Lietuviai tikrai mėgsta iki negyvumo nulygintas sienas, mėgsta kad viskas blizgėtų kaip nauja.  Tuo tarpu senoji Europa ir Skandinavai mėgaujasi nepadoriai nutriušusiom terasom, pablukusiais fasadais, lyg netyčia paprastai lengva ranka parinktais baldais. O pas mus - idealiai lygios sienos. Ir tuščios.

Taigi, kalbant apie sienas, tai jos toli gražu nebus nulygintos iki negyvumo - jos lygios, gražios, nes pasisekė su tinkuotojais, kurie tikrai tvarkingai gipsiniu tinku ištinkavo. Na ir gyvos - nes dažiau aš jas pati, labai neprofesionaliai, bet patenkinta esu dabar kaip slyva :) Visus tuos maždaug 500 kv.m. dažiau.

Jeigu samdytumėt dažytojus, tai jie jums glaistytų ir dažytų už rinkos kainą, ir mokėtumėt dabar Vilniuje ir aplink apie 17 eur / kv. m. O man kokybiški dažai kainavo 993 eur. Na dar keli voleliai, ir juostos. Taigi apie 1000 eur. Žodžiu, sutaupiau kokius 6 tūkst. eur pasirikdama gipsinį tinkavimą + neglaistyti sienų + dažyti pati. Na ir ką, žinokit sienos atrodo puikiai.

Pasiruošimas. Viskas prasideda nuo pasiruošimo. Uždengiant visų pirma grindis popieriumi, iš kraštų priklijuojant lipnia juosta: kad plytelių (ten kur jomis grindys išklijuotos) nesutepti dažais, na ir kad volelis irgi nesiliestų prie nešvarių grindų.

 

Taip pat lipnia juosta apsaugote langų ir durų rėmus:

 

Juostą reikia gerai prilipdyti prie rėmo reikėtų, kad dažant angokraščius dažai po juosta nesumanytų užbėgti:

 

Na ir palanges taip pat apsaugoti, čia kampukai, bet šiaip po to popierium dar visas palanges užtaisiau:

Tuomet imam tokį griozdišką "lopetą" ir su ja atsargiai gražiai braukydami plačiais mostais nuimam nuo sienų visokias dulkes, trupinėlius, jų po tinkavimo lieka.

Va kaip nusiima, ir kiek visokiu "miltų":

 

Voleliai. ANZA tikrai puikūs, nėra brangūs, rasite bet kur. Tikrai nereikia pataupyti ant kokybiško volelio, tai labai svarbu - kad jis suktųsi sklandžiai, nestrigtų, tolygiai galima būtų vedžioti. Pabandžiau mažą kažkokį pigų volelį - išmečiau kaip mat, nes gadina visą darbą. Voleliui reikia ir trumpesnio koto, ir ilgo, kad aukštai pasiekti. Aš kaitaliojau juos, nuimu - uždedu, būčiau žinojus kiek kartų tai teks padaryti - nusipirkčiau iškart gerą teleskopinį. Visgi 500 kvadratų ne juokai :)

 

Dažai. Dažai amierikietiški Rowan Best. Galima rinktis taip vadinamus "kiaušinio lukšto" arba matinius. Matinius nepatyrusiam dažytojui lengviau naudoti. Tačiau kiaušinio lukšto reikia patalpose kur gali kauptis drėgmė ir susikondensavę lašiukai nubėgę gali palikti tokias juostas. Todėl visur dažiau matiniais, o vonioje ir lubos virs virtuvės darbastalio - "kiaušinio lukšto". Spalva - pavadinimas Sugar Sugar, tai balta su tokiu pilku atspalviu. Tėtis tiesa pasakius į mane labai kreivai žiūrėjo ir smerkė už tą spalvą. Kol jam prie tos baltos sienos nepridėjau medžio gabalo. Tada jis pamatė, kad ta balta su pilku atspalviu nuostabiai dera su medžiu ar kitom medžiagom. Rowan best salone (čia Lakūnų g.) man sakė, kad ta Sugar Sugar spalva yra labai mėgstama architektų, interjero dizainerių.

Gruntavimas. Dėl gruntavimo mane paprotino tokie profesionalūs dažytojai. Sako, dažų galoną kiek praskiesk vandeniu, ir taps puikiu gruntu. Taip ir dariau - pirmą sluoksnį dažiau praskiesdama dažus vandeniu, o antrą sluoksnį neskiestais dažais. Vonioje gruntavau gruntu, vėl iš Rovan best, brangiu tokiu. Pradžioje aš išbandžiau gruntuoti paprastu gruntu sandėliuke, tai yra didžiulis skirtumas - jis nubėginėja, susidaro labai negražūs ruožai, jų po to neįmanoma dažais uždengti, žodžiu blogai. Taigi arba gero grunto reikia, arba dažus skiesti vandeniu (200 g ant galoniuko kuris 5 l) - taip padengti galima labai kokybiškai.

Dažymo pradžia. Visų pirma mažu šepetėliu nudažomi kampai:

 

Tuomet mažu voleliu praeinam vėl per kampus...

 



 

...ir apačioje taip pat su mažu voleliu uždažoma juosta. Gaunasi toks rėmas:

 



 

Na ir tada dažau. Aš dažiau nuo viršaus, ir po truputį judėjau į apačią.

 

Čia taip atrodo siena po pirmo sluoksnio. Tiesą sakant kai kur ką tik nudažius labai išryškėjo blokelių kontūrai. Matyt Haus blokeliai kažkaip skirtingai tą drėgmę tinkuojant sugeria. Labai matėti tambūre, tai kaip atrodė pirmąkart ka tik nudažius, truputį bauginančiai:

 

 

Tačiau po to kiek padžiuvo ir nudažius jau antrąkart viskas pasidengė tolygiai. Matyt jeigu vis dar matytųsi kažkas, reikėtų trečiart dažyti. Bet užteko dviejų kartų. Štai tas pats kampas:

Tos sienos, kuriose langai, tai žinoma iš pat pradžių nudažomi angokraščiai. Angokraščiuose yra tie aliuminio kampukai, tai iš pat pradžių juos mažu voleliu uždažydavau, o po to angokraščiui apdžiūvus dar kartą per jau sausą kampą voleliu prasieidavau. Ir viskas - daugiau nieko tiems kampams sudėtingesnio ir nereikia.

 

Kai kur sienos siekė 4,2 metro, tai reikėdavo ir pasistiebti, o kartais ir užsilipti ant ko nors. Mažose siaurose patalpose sunkiausiai sukiotis - baisu sieną už nugaros apgadint.

 

Na ir aplink balkius irgi reikėjo kiek labiau padirbėti, apklijuoti, mažu voleliu apeiti:

 

 



Vonios kambaryje dažai "kiaušinio lukšto", jie ne matiniai.

Beje, ten, kur reikėjo paklijuoti lipnia juostele, bet atsargiai, kad nuplėšus nebūtų nuplėšta kartu su dažais, tai štai tokia rožinė lipni plėvelė - puikus dalykas. Jos tikrai kai kurios vietose prireikė.

 

Taigi kokios išvados. Visų pirma, reikia pasitikėti savimi. Mano šeimyna šoke, nes niekas nesitikėjo, kad aš savo rankom viską nudažysiu :) Tinkuojant gipsiniu tinku galima neglaistyti, o dažyti kokybiškais dažais tiesiai. Jeigu neglaistyt - o tai yra tikrai juodas darbas, tai galima laisvai išsidažyti pačiam. Tokiu atveju taupote apvalią sumelę. Šiaip aš sutaupiau ant virtuvės baldų su virtuvės technika. Sunaudojau 23 dažų kibirėlius. Tiesa, dėl matinių dažų niuansas toks, kad jais lengviau dažyti nes mažiau matosi nekokybiškas dažymas (tokiems profesionalams kaip aš dažant), bet jie tepasi labiau. O štai kiaušinio lukšto - mažiau teplūs ir lengvai nuplaunami. Kainavo viskas 1020 Eur (su lipniom juostom ir įrankiais). Darbavausi savaitgaliais nuo vasario pradžios iki balandžio pabaigos. Tiesa, keli savaitgaliai buvo praleisti, nes gi niekur neskubėjau :)

 

Bedažant mažus kambariukus kilo noras dviejuose po vieną sieną tapetais išklijuoti. Tai dabar vienas jau su tapetais, o kitas dar laukia savo eilės.