Sienų dažymas. Be glaistymo.

Su sienomis aš jau seniai buvau nutarusi n e i š s i d i r b i n ė t i. Mano namuke aukštos lubos, kurios bus medinės, balkiai, kurie yra akcentras, ir dar vienas ryškus dalykas - klinkerio siena už krosnelės. Mano subjektyvia nuomone baltos sienos yra pats tas, kad po to dar ką nors galima būtų lipdyti toliau kuriant interjerą savo galva ir savo rankom - kabinti paveikslus, lentynas, šviestuvus. Yra dar vienas momentas - už langų auga gana aukštos pušys, kuriu nesinori kirsti ir kurios kiek užstoja saulę vasarą, o iš pietvakarių pusės didelis vitrininis langas žiūri į didelę terasą. Taigi labai nenorėjau užtamsinti patalpų pasirinkdama kokius nors spalvotus ar tamsesnius atspalvius.

Mano požiūris statant sodybą toks, kad gal visgi mūsuose pernelyg reikalaujama idealumo apdailos darbuose. Šiomis dienomis aptikau straipsnį apie skandinavišką interjerą, ir lyg skaičiau savo mintis, kaip skiriasi skandinavų požiūris (kurie beje labai mėgsta patys įsirenginėti savo būstą, ir tai ne finansų o tik požiūrio klausimas) nuo dažno lietuvio. Lietuviai tikrai mėgsta iki negyvumo nulygintas sienas, mėgsta kad viskas blizgėtų kaip nauja.  Tuo tarpu senoji Europa ir Skandinavai mėgaujasi nepadoriai nutriušusiom terasom, pablukusiais fasadais, lyg netyčia paprastai lengva ranka parinktais baldais. O pas mus - idealiai lygios sienos. Ir tuščios.

Taigi, kalbant apie sienas, tai jos toli gražu nebus nulygintos iki negyvumo - jos lygios, gražios, nes pasisekė su tinkuotojais, kurie tikrai tvarkingai gipsiniu tinku ištinkavo. Na ir gyvos - nes dažiau aš jas pati, labai neprofesionaliai, bet patenkinta esu dabar kaip slyva :) Visus tuos maždaug 500 kv.m. dažiau.

Jeigu samdytumėt dažytojus, tai jie jums glaistytų ir dažytų už rinkos kainą, ir mokėtumėt dabar Vilniuje ir aplink apie 17 eur / kv. m. O man kokybiški dažai kainavo 993 eur. Na dar keli voleliai, ir juostos. Taigi apie 1000 eur. Žodžiu, sutaupiau kokius 6 tūkst. eur pasirikdama gipsinį tinkavimą + neglaistyti sienų + dažyti pati. Na ir ką, žinokit sienos atrodo puikiai.

Pasiruošimas. Viskas prasideda nuo pasiruošimo. Uždengiant visų pirma grindis popieriumi, iš kraštų priklijuojant lipnia juosta: kad plytelių (ten kur jomis grindys išklijuotos) nesutepti dažais, na ir kad volelis irgi nesiliestų prie nešvarių grindų.

 

Taip pat lipnia juosta apsaugote langų ir durų rėmus:

 

Juostą reikia gerai prilipdyti prie rėmo reikėtų, kad dažant angokraščius dažai po juosta nesumanytų užbėgti:

 

Na ir palanges taip pat apsaugoti, čia kampukai, bet šiaip po to popierium dar visas palanges užtaisiau:

Tuomet imam tokį griozdišką "lopetą" ir su ja atsargiai gražiai braukydami plačiais mostais nuimam nuo sienų visokias dulkes, trupinėlius, jų po tinkavimo lieka.

Va kaip nusiima, ir kiek visokiu "miltų":

 

Voleliai. ANZA tikrai puikūs, nėra brangūs, rasite bet kur. Tikrai nereikia pataupyti ant kokybiško volelio, tai labai svarbu - kad jis suktųsi sklandžiai, nestrigtų, tolygiai galima būtų vedžioti. Pabandžiau mažą kažkokį pigų volelį - išmečiau kaip mat, nes gadina visą darbą. Voleliui reikia ir trumpesnio koto, ir ilgo, kad aukštai pasiekti. Aš kaitaliojau juos, nuimu - uždedu, būčiau žinojus kiek kartų tai teks padaryti - nusipirkčiau iškart gerą teleskopinį. Visgi 500 kvadratų ne juokai :)

 

Dažai. Dažai amierikietiški Rowan Best. Galima rinktis taip vadinamus "kiaušinio lukšto" arba matinius. Matinius nepatyrusiam dažytojui lengviau naudoti. Tačiau kiaušinio lukšto reikia patalpose kur gali kauptis drėgmė ir susikondensavę lašiukai nubėgę gali palikti tokias juostas. Todėl visur dažiau matiniais, o vonioje ir lubos virs virtuvės darbastalio - "kiaušinio lukšto". Spalva - pavadinimas Sugar Sugar, tai balta su tokiu pilku atspalviu. Tėtis tiesa pasakius į mane labai kreivai žiūrėjo ir smerkė už tą spalvą. Kol jam prie tos baltos sienos nepridėjau medžio gabalo. Tada jis pamatė, kad ta balta su pilku atspalviu nuostabiai dera su medžiu ar kitom medžiagom. Rowan best salone (čia Lakūnų g.) man sakė, kad ta Sugar Sugar spalva yra labai mėgstama architektų, interjero dizainerių.

Gruntavimas. Dėl gruntavimo mane paprotino tokie profesionalūs dažytojai. Sako, dažų galoną kiek praskiesk vandeniu, ir taps puikiu gruntu. Taip ir dariau - pirmą sluoksnį dažiau praskiesdama dažus vandeniu, o antrą sluoksnį neskiestais dažais. Vonioje gruntavau gruntu, vėl iš Rovan best, brangiu tokiu. Pradžioje aš išbandžiau gruntuoti paprastu gruntu sandėliuke, tai yra didžiulis skirtumas - jis nubėginėja, susidaro labai negražūs ruožai, jų po to neįmanoma dažais uždengti, žodžiu blogai. Taigi arba gero grunto reikia, arba dažus skiesti vandeniu (200 g ant galoniuko kuris 5 l) - taip padengti galima labai kokybiškai.

Dažymo pradžia. Visų pirma mažu šepetėliu nudažomi kampai:

 

Tuomet mažu voleliu praeinam vėl per kampus...

 



 

...ir apačioje taip pat su mažu voleliu uždažoma juosta. Gaunasi toks rėmas:

 



 

Na ir tada dažau. Aš dažiau nuo viršaus, ir po truputį judėjau į apačią.

 

Čia taip atrodo siena po pirmo sluoksnio. Tiesą sakant kai kur ką tik nudažius labai išryškėjo blokelių kontūrai. Matyt Haus blokeliai kažkaip skirtingai tą drėgmę tinkuojant sugeria. Labai matėti tambūre, tai kaip atrodė pirmąkart ka tik nudažius, truputį bauginančiai:

 

 

Tačiau po to kiek padžiuvo ir nudažius jau antrąkart viskas pasidengė tolygiai. Matyt jeigu vis dar matytųsi kažkas, reikėtų trečiart dažyti. Bet užteko dviejų kartų. Štai tas pats kampas:

Tos sienos, kuriose langai, tai žinoma iš pat pradžių nudažomi angokraščiai. Angokraščiuose yra tie aliuminio kampukai, tai iš pat pradžių juos mažu voleliu uždažydavau, o po to angokraščiui apdžiūvus dar kartą per jau sausą kampą voleliu prasieidavau. Ir viskas - daugiau nieko tiems kampams sudėtingesnio ir nereikia.

 

Kai kur sienos siekė 4,2 metro, tai reikėdavo ir pasistiebti, o kartais ir užsilipti ant ko nors. Mažose siaurose patalpose sunkiausiai sukiotis - baisu sieną už nugaros apgadint.

 

Na ir aplink balkius irgi reikėjo kiek labiau padirbėti, apklijuoti, mažu voleliu apeiti:

 

 



Vonios kambaryje dažai "kiaušinio lukšto", jie ne matiniai.

Beje, ten, kur reikėjo paklijuoti lipnia juostele, bet atsargiai, kad nuplėšus nebūtų nuplėšta kartu su dažais, tai štai tokia rožinė lipni plėvelė - puikus dalykas. Jos tikrai kai kurios vietose prireikė.

 

Taigi kokios išvados. Visų pirma, reikia pasitikėti savimi. Mano šeimyna šoke, nes niekas nesitikėjo, kad aš savo rankom viską nudažysiu :) Tinkuojant gipsiniu tinku galima neglaistyti, o dažyti kokybiškais dažais tiesiai. Jeigu neglaistyt - o tai yra tikrai juodas darbas, tai galima laisvai išsidažyti pačiam. Tokiu atveju taupote apvalią sumelę. Šiaip aš sutaupiau ant virtuvės baldų su virtuvės technika. Sunaudojau 23 dažų kibirėlius. Tiesa, dėl matinių dažų niuansas toks, kad jais lengviau dažyti nes mažiau matosi nekokybiškas dažymas (tokiems profesionalams kaip aš dažant), bet jie tepasi labiau. O štai kiaušinio lukšto - mažiau teplūs ir lengvai nuplaunami. Kainavo viskas 1020 Eur (su lipniom juostom ir įrankiais). Darbavausi savaitgaliais nuo vasario pradžios iki balandžio pabaigos. Tiesa, keli savaitgaliai buvo praleisti, nes gi niekur neskubėjau :)

 

Bedažant mažus kambariukus kilo noras dviejuose po vieną sieną tapetais išklijuoti. Tai dabar vienas jau su tapetais, o kitas dar laukia savo eilės.

 





Kiek laiko džiūna gipsinis tinkas

Nei daug nei mažai, kovo viduryje ištinkavus sienas, jos išdžiuvo... per du mėnesius. Mes nesinuomavome jokiu aparatų, jokio drėgmės surinkėjo - tiesiog džiuvo sau sienos natūraliu būdu ir tiek. Buvo tiesiog paliekami kiek pradaryti langai, kad judėtų oras. O oras lauke ankstyvą pavasarį kaip žini drėgnas, lyja dažnokai. Tiesą pasakius pirmiausia išdžiuvo tie plotai, kur tinko sluoksnis plonesnis - tai truko apie mėnesį, tuomet po truputį šviesėjo tie plotai, kur tinko sluoksnis storesnis, na ir tie, kurie yra mažose nevėdinamose patalpose, sakykim mažiukas wc kambariukas mano atveju.

Tiesa, namo sienos ir haus blokelių, kurie beveik kad neįgeria drėgmes, galbūt tai darė įtakos gana lėtam sienų džiūvimui.

Galbūt ši žinia bus svarbi tiems, kam sienų džiuvimo greitis labai opus klausimas ir ant kulnų mina kiti darbai - tokiais atvejais tikrai tektų kažką papildomai daryti. Tuo tarpu aš atidėjau visus vidaus darbus keliems mėnesiams, taigi man ramu. 

Džiugu yra tai, kas niekur niekas nesuskilinėjo, viskas lygiai lygiai (iki šiol nelabai matau ką ten reikėtų glaistyti dar papildomai...), namai pasidarė šviesūs, ir jau nedrėgna viduje.

Beje, daug visokių nuomonių apie gipsinio ir kalkinio tinko skirtumus yra. Pagyvensime - pamatysime, bet va štai labai geras video kuriame palyginimas: https://youtu.be/Tw3dAFMViaw

Sienos ištinkuotos. Lygiai, greitai.

Sienas jau senokai tinkuoti nusprendusi buvau gipsiniu tinku. Nes lyginant su kalkiniu beveik nereikia glaistymo ir visumoje darbai (tinkavimas + glaistymas) gaunasi pigiau. Na dar daug kitų teigiamų dalykų, tokių kaip patalpų mikroklimatas geresnis ir t.t. Pagyvensim - pažiūrėsim, o kas dėl lygumo - tai užbėgant už akių - na labai jau lygios sienos gavosi, kol kas tikrai nematau, ką ten glaistyti reikėtų...

Norint sutaupyti ant glaistymo, reikia pasistengti, kad rozečių ir jungiklių dėžutes elektrikai įstatytų prieš tinkuojant sienas. Kad po su šiais darbais jau nekišti nagų prie ištinkuoto paviršiaus. Ką gi, elektrikai atėjo, viską išvedžiojo, sustatė, užtepė:

Pirmiausia, ką padarė atėję tinkuotojei, tai uždengė tvarkingai visus langus plėvele:

Ir padengė metalines kolonas specialiu gruntu, prieš tai - rūdžių surišėju, kad visokios rūdys pro tinką nesiskverbtų:

Visokios skylės sienose, susidariusios dėl santechnikos vamzdžių, ar kolektoriaus dėžės - užlopytos su tinkliuko pagalba:

Ką gi, galima tinkuoti.

Čia reikia prisiminti, kad pas mane gi langai ir durys padaryti su praplėtimais. O tai reiškia, kad reikia storinti visus angokraščius, po kelis cm. Tai daroma pasitelkiant į pagalbą medžiagą su tokiu nepadoriu pavadinimu "steraduras", kuris dar ir žydros spalvos :)

Tai daroma štai taip:

Ta juostelė - tai toks deformacinis profiliukas su tinkleliu, po to balta juostelė, kai viskas išdžius - nuplėšiama, ir viskas gaunasi prie lango rėmo labai tvarkingai. Štai apsaugomi langai su plėvele:

Na ir užtinkuojama:

Ir tuomet kampukai uždedami:

Na ir štai angokraštis sutvarkytas. Ir taip visus langus ir duris...

Taigi tinkavimui reikės: gipso mašininio tinko ir va tokio agregato, kuriam reikia trifazės, ir dar reikia vandens.

Na ir ką gi, nepilnos dvi savaitės ir viskas gražiai lygiai ištinkuota:

Štai koks tinko sluoksnis, apie 1 cm, na kai kur teko uždėti kiek daugiau, kai kur ir kiek mažiau, čia priklauso nuo pertvarų lygumo:

Viskas pilka, turėtų dabar džiūti porą savaičių. Kadangi blokeliai betoniniai, tai jie nelabai įgeria drėgmės, taigi džius kiek ilgiau, bet šiaip gipsinis tinkas džiūna gana greitai. Dabar laukiu, kol sienos pabals :)

Dirbo tinkuotojai dviese, su visais paruošiamaisiais darbais apsisuko per porą savaičių. Tinkavimo plotas pas mane nemažas - gavosi viso 472 m2.

Kainos. Šiais laikais tinkavimas gipsiniu tinku kainuoja nuo 6,5 iki 7,5 euro, priklausomai ant ko užtaikysite. Man pavyko rasti na tikrai puikius tvarkingus meistrus, ir kadangi derybos vyko vasarį, dar toks neįsibėgėjęs sezonas, tai suderėjau 6,8 eur už kv m (ir ta pati kaina už metrą angokraščio).

Viso man tinkavimas su visom medžiagom ir darbais kainavo tiek:

sienos                                                     472 m2 * 6,8 eur = 3209,6

angokraščių klijavimas - armavimas           67,2 m * 4,5 eur  = 302,4

angokraščių tinkavimas                            82,6 m * 6,8 eur  = 561,68

saramų armavimas                                    -             -               -

metalinių elementų gruntavimas armavimas -             -               -

Bendra suma                                                                 4070 EUR

Tiesa, kalbant apie kainas, reikėtų pasidomėti, kad jums neįkištu kiek kitokio gipsinio mišinio. Knauf mišiniai yra dviejų rūšių: MP75 ir MP75L. Jų kiek skirtingos sudėtys: MPL75L yra kaip ir tas pats mišinys kaip MPL, tik jame yra perlito, ir dėl to jis lengvesnis, turi geresnę šiluminę varžą, bet...dėl to jis ir minkštesnis. Todėl visgi geriau tinkuoti su tvirtesniu geresniu MP75.

Meistrus tai jau tikrai galiu rekomenduoti, nes labai jau tvarkingai dirbo, greitai bei kruopščiai. 

Kontaktai:

Telefonas: 867863773

Ir jie turi savo blogą: http://tinkomeistrai.blogas.lt/

Vidinės pertvaros

Tiesą sakant pavadinimą šiam įrašui kūriau ilgai...nes jame norėjau atspindėti savo neviltį dėl alsuoklio. Į alsuoklį niekas neatreipė dėmesio, neperspėjo apie jį vargšą, o mūrininkai pagalvojo, kad tai dar vienas nuotekų sistemai priklausantis išsikišimas ir... žodžiu, dabar tai atrodo taip:

Iš kurios pusės bepažiūrėtum - nu juokinga nors tu ką...kaip mes pamiršom apie jį...? Ir svarbiausia prieš savaitę po namą vaikštinėjau - žiūrinėjau, ir nesumąsčiau, kad čia ne viskas tvarkoje. Ką gi, teks kūrybiškai suktis iš padėties. Kuo toliau, tuo labiau juokas ima dėl tokio apsižioplinimo...

O geroji žinia yra ta, kad pertvaras, kurios sudaro 162 kvadratų, išmūrytos. Išmūrytos lygiai, tvarkingai - tą žinau, nes tinkuotojai apžiūrėjo jau viską ir įvertino sienų lygumą.

Pertvarų mūrijimas mano sodyboje - darbas ne iš lengviausių. Visų pirma, pertvarų aukštis ties kraigu - virš 4 m, o antra - stogas šlaitinis, taigi pertvaros ne stačiakampės, o visokios kokios trikampių ir trapecijų formų. Be to (trečia), ilgajai sijai paremti yra panaudotos metalinės kolonos, atsirandančios pertvarų viduje, taigi papildomai dar pjaustymo ir armavimo. Už darbą kartu su pastoliais, ir neskaičiuojant papildomai už jokias sąramas suderėjau 33 Lt . kv m. Prieš pusantrų metų kainos pas normalius mūrininkus buvo 25 Lt / kv (bet skaičiuotų papildomai už pastolių nuomą ir už sąramas).

Taigi, kaip jau minėjau, po visomis pertvaromis yra pamatėliai. Pertvaros taip pat turi būti "surištos" su išorės sienomis (čia matyt tas reikalas vadinamas inkaravimu), t.y. sienose pragręžiamos skylutės (tarp dviejų Haus blokelių, kur ne tuštuma, o betonas), skylutėse įsitaiso armatūra, kuri ir jungia išorės sienas su pertvaromis viduje. Čia štai virtuvės siena vidinė "susiduria" su išorine:

O čia kampas:

Visur, kur durys, reikalingos sąramos:

Sąramos daromos su profilių gipskartoniui pagalba. Imamas Knauf profilis, štai toks UW, jo plotis 10 cm:

Jis tarnauja tiesiog kaip forma. Į tą profiliuką guldoma armatūra ir dedamas skiedinys. O jau ant to reikalo statomi Haus blokeliai. Štai taip tvarkingai ir greitai viskas gaunasi:

Kadangi kambariukų ir visokių kitų patalpų ne tiek jau mažai, durų pas mane bus net 9 vnt, taigi sąrama ant sąramos..

Tamburo plačios 1,5 m durys:

Na ir potinkinė kolektoriaus spinta - ji taip pat su tokios pat sąramos pagalba įpaišyta į sieną:

Pertvaros gražiai susiriša tarpusavy, štai matosi kasantroj eilėj persidengia blokeliai:

Čia už štai šios sienos pertvara ten, kur blokelių šonai matosi:

Dar svarbus momentas, kiek skirtingai padarytas nuo projekto - suformuoti išsikišimai durims, kuriuos turbūt galima būtų pavadinti "petukais", nes mūrininkai juos "naplečikais" vadino. Tiesiog kampe, kur bus durys, mūrininkai pasiūlė padaryti kampą, kad po to būtų patogiau staktą įstatyti. Iš arti ir iš toli:

 

Iš patirties žinau, kad tikrai geras reikalas yra turėti patogų priėjima su stakta durims, mažiau vargo po to tiesiog.

Kampai viršuje išmūryti labai tvarkingai, pagal stogo formą:

Kažaip reikės pasitarti su tinkuotojais, kaip užtaisyti tokias skyles, paliktas dėl santechnikos vamzdžių:

Na o bendras įspūdis labai geras - didysis kambarys įgavo savo formą ir dydį - išryškėjo lubų aukštumas ir didelė erdvė. Jau matosi, kur bus virtuvė, kur koks kambariukas ir visa kita:

Ištuštėjo terasos vieta, pasidarė erdvu:

O buvo taip:

Ir likučiai:

Blokelių pjaustymas šalia terasos lango langui baigėsi nešvariai:

Štai kaip darbingai, galingai ir truputį alsuokliškai-žiopliškai prasidėjo 2015 metų sezonas! Gal jau žiema pagaliau prasidės? Reikėtų žinoti kokie tie orai bus, nes planuoti tinkavimo darbus reikėtų - jeigu užeis dideli šalčiai, lauksiu kovo, jeigu žiema ir toliau pavasariu kvepės - ką gi, tinkuosim.

O kol žiema, štai prisiminimai apie vasarą ir nerealų lauko dušą po beržų lapais (žiūrėti su garsu). Procesas, žinoma, bus aprašyta detaliai...dar šią žiemą :)