2012 m. rugsėjo 30 d., sekmadienis

Rostverko antra eilė

Pagalvojau, kad su orais šį sezoną ne itin pasisekė. Ir vasara buvo lietinga, ir ruduo šlapias jau labai... O gal kai orai tampa labai aktualūs ir tų kritulių norisi kuo mažiau tai tiesiog pradeda taip atrodyti?

Vis gi nekreipdami dėmesio į orų prognozes važiavome darbuotis. Prasidėjo antros blokelių eilės dėlionės. Labai praverčia sumastytas ir sukurtas įrankis armatūros rišimui, neįsivaizduoju kaip būtų be jo. Tėtis su savo turimų instrumentų pagalba supjausto armatūrą:


Ir ją suriša:

Na ir dėlioja antrą blokelių eilę:


Kartais tas armatūras reikia kiek palenkti, kad praeitų pro blokelių skylutes, bet tam reikalui pasikinkomas super-vamzdis ir tai nereikalauka ypatingų fizinių pastangų.

Iš blokelių pamatas dėliojasi išties tiesus, gražu žiūrėti:

Dar laukia trečia eilė, rostverko aukštis gausis  75 cm.

Bet ne taip viskas idealu - pamato ilgis tikrai diktuoja svo, ir kai kur susidaro štai tokia tarpai:


Dabar sprendimą matome tame, kad su ankeriniais varžtais bus pritvirtinamos lentos, kad užpilti betoną.

Tikiuosi, kad ši savaitė bus sausa ir bus galima baigti dėlioti iš blokelių pamatą. Norėtųsi, kad išsausėtų, nes baisu, jog betonvežis per susidariusią pliurzę negalės privažiuoti iki pamato. Aš su lengvąja - laisvai, bet sunkus transportas gali ir įstrigti...

2012 m. rugsėjo 27 d., ketvirtadienis

Visokios idėjos darant rostverką iš blokelių

Daug kur rašoma, kad rostverką iš hauso blokelių gana lengva pasidaryti pačiam. Tai vat nėra tai taip jau lengva... Manau, kad tai įmanoma tik labai kruopščiam, kantriam ir išradingam žmogui. Tikrai tenka paplušėti. Tačiau tikrai viskas gaunasi labai gražiai, lygiai, tvarkingai - to neatimsi...

Vienas sprendimas sugalvotas mastant apie tai, jog kampuose blokeliai lieka nesurišti tarpusavy, o norisi, kad jie tvirčiau būtų susiję kai bus pilamas betonas į juos. Juos štai taip surišo tokiais ilgais varžtais. Tokiu būdu kampinis blokelis tvirčiau sukibęs su kitais:

Na o štai ir eilinis tėčio išradimas, kuris kaip tikimasi leis patogiai ir greitai surišti armatūrą. Padarė tokį kablį ir pritvirtino prie akumuliatorinio suktuko:


Imam kaitintos vielos gabaliuką:

Vielos kilpa užsukama ant to kablio ir paspaudžiamas mygtukas - kablys pradeda suktis:


Na ir gražiai ir super greitai susuka štai taip:


Rankomis būtų labai lėtai ir tikra kančia. Na bet dar reikia daug ką nuveikti iki armatūros surišimo pradžios...

Na o tuo tarpu tėtis kantriai dėlioja pirmą blokelių eilę, daugiausiai gaišdamas laiko ties kampais. Kol kas sutampa praktiškai milimetras į milimentrą.

Kadangi 20 cm pločio blokelis sveria 25 kg, tai paprašėm vieno kaimiečio padėti išdėlioti blokelius palei visą perimetrą, kad tėčiui nereikėtų pačiam nešioti tokių sukumų. Taigi pilna pribarstyta blokelių.


Visiškas avangardas dabar sklype :)

2012 m. rugsėjo 24 d., pirmadienis

Pajudėjo rostverko darbai

Atrodo, kad taip lėtai viskas juda, taip po truputį... ir tam reikia labai daug kantrybės ir kruopštumo.
Rostverkas bus sudėtas iš trijų blokelių eilių, blokelių plotis tokiam 1 aukšto namui - 20 cm pakankamas. Rostverko aukštis gausis 75 cm. Taigi bus 3 eilės armatūros: pirma ir antra eilė - iš 12 mm skersmens, o viršutinė armatūra - 10 mm storio.

Atvežti blokeliai pamatams:

Ir atvežta armatūra. Jos ilgis 6 metrai, taigi teko nuomotis priekabą:
Tiesa sakant, dėl armatūros man neramu, nes ji guli tiesiog ant žemės ir yra labai lengvai pavagiamas daiktas, jeigu kam pradėtų niežtėti nagus...

Kadangi rostverką darome ant gręžtinių pamatų ir iš betoninių blokelių (o ne vadinamos apalubkės pagalba) - reikia kruopščiai paruošti lygų pagrindą, kad blokeliai sugultų lygiai. Prieš tai tarp polių padarytas gana storas 20 cm smėlio sluoksnis. Ir tas smėlis išlyginamas štai tokio sukonstruoto "lygintuvo" su gulsčiuku pagalba:


Ir tuomet dedamas 5 cm storio ekstrudinis putu polisterolis, kuris skirtas amortizuoti besikilnojantį dėl įšalo gruntą. Toks putpastis visiškai nesugeria drėgmės, beje. Štai kaip atrodo kampinis polius ir putplastis šalia jo:

Na ir maždaug taip kiek bendresnis vaizdas:


Tuomet ant putplasčio dedama armatūra:


Kai kur kyšanti iš polių armatūra ne visiškai atitinka blokelių viduriuką, tai kai kur nupjauta (vieto 4 - 3 kyšo)


Prieš dedant blokelį toks praktšias patarimas - jo apatinę dali "prabraukti" kokia silikatine plyta - visokius kauburėlius nuimti, kad paviršius liktų lygus:


Na ir, žinoma, polius išlietas ne visur lygiai, tenka ir juos pašlifuoti-paskaptuoti, kad blokelis atsistotų tobulai lygiai - tame pačiame aukštyje visur vienodai. Štai matosi "vagelė" poliuje:

Čia vaizdas iš viršaus, kaip atrodo apatinė armatūra:


O čia štai kampe armatūra:


Kaip taip gražiai ir super lengvai sulankstyti armatūrą (pasigirsiu dar kartelį), parašyta čia: http://statausodyba.blogspot.com/2012/09/kaip-lankstysim-armatura.html

Na ir pirmos pamatų blokelių eilės pradžia atrodo taip:

Iš tiesų tai labai kruopštus ir lėtas darbas sustatyti pirmą eilę. Na ir patys blokeliai sveria po 25 kg kiekvienas... taigi tėtis pluša oj oj... Su antra ir trečia eile tikisi, kad bus lengviau, nes pirma eilė jau bus lygi, ir jau galės ką iš kaimo į pagalbą paimti pagelbėti. Dabar gi darbas kruopštus ir sunkiai planuojamas, viską pats.  O šiandien jau štai ką atradau vakare atvažiavusi - jau beveik pusė pirmos eilės sudėliota:


Sunkiausia yra ties kampais, ten tenka daug laiko praleisti, paplušėti. Tačiau kol kas atrodo viskas lygiai ir tikrai tvarkingai:



Labai tikiuosi, kad per šią savaitę pavyks pirmą eilę sudėlioti, o per kitą - ir dvi viršutines ir galbūt net pavyktų užlieti betonu. Nors orai tiesą sakant tikrai šlykštoki, prilijo, balos kliukso:


Toks štai tas ruduo... Rytoj beje bus lygiai metai, kai įsigijau šį sklypą ir tapau žemvalde - du hektarai - ne juokai :)



2012 m. rugsėjo 19 d., trečiadienis

Gluosniai

Labai noriu įvažiavimą į sklypą papuošti dviem gluosniais - iš abiejų keliuko pusiu. Medis nuostabiai gražus, auga palygint greitai, jis nuostabiai atrodo ir vėlyvą rudenį, kai visi medžiai jau be lapų - šis vis dar geltonas. Kieme toks jau kelis dešimtmečius auga:


Radau medelyną, ačiū blogo sekėjams už patarimą - tikrai galima nusipirkti jau paaugintų gluosnių. Tačiau parduoda 2 - 2,5 metrų aukščio, ir kaina apie 120 Lt už vieną. O man reikia trijų. Gal kiek brangokai gaunasi.

Todėl sumasčiau, kad tiesiog nusikirpsiu kelias šakeles, pamerksiu kuriam laikui į vandenį, pasodinsiu į žemę balkone, o pavasarį - į žemę jau sklype. Aišku, teks laukti, kol užaugs, tačiau sklype daugybė kitų medžių, todėl tikrai galiu palaukti tų gluosnių.

Ir kada nors įvažiavimą į mano sodybą puoš du gražuoliai, o trečią pasodinsiu šalia būsimosios pirties, gal ten kada bus tvenkinys, o gluosnis šalia vandens atrodo karališkai.

Žodžiu, taupom :) Bet einam į priekį mažais užsispyrusiais žingsniukais.


Kaip lankstysim armatūrą

Toks ponas Edisonas yra pasakęs: "Tam, kad ką nors išrastum, reikia geros vaizduotės ir daugybės nereikalingų daiktų". Tai čia apie mano tėtį :)
Tiesiog jau nespėju sekti ir užfiksuoti visokių jo idėjų ir išradimų. Na bet kai ką atrandu ir galbūt tai bus kam nors naudinga.

Kai užpilinėjo betonu polius, likutį išpylė viduje. Tėtis įkišo kelis strypus armatūros ir jie ten dabar užstrigo suvisam:

Na ir iš tų visokių nežinia kam reikalingų daiktų atsirado toks metalinis vamzdis labai storom sienelėm:


Na gerai, ir koks tarp jų ryšys? - galvoju. Ogi pasirodo armatūros lankstymui tai labai padės. Čia buvo parodytas bandymas:
Į tą vamzdį įkišam armatūrą, kuri yra įstatyta tarp įbetonuotų armatūrų ir lenkiama. Lankstosi tikrai lengvai, gražiai ir kokiu nori kampu. Štai:


Tokio įrenginio prireiks kai bus armuojamas rostverkas. Ką gi, manau tikrai įdomus sumastymas :)

Na, o tęsiant pamatų darbus, jau suformuota "pagalvė" iš smėlio. Tarp polių iškasta kokių 25 cm gylio juosta ir užpilta smėliu.
Smėlis kiek kompensuoja žemės poslinkius esant įšalui, todėl iš tiesų nepagailėjom - padarėm gan gilią (rodos, paprastai daro 10 cm gylio) - 25 m. Dar ant viršaus dėsis putplastis. Taigi pagalvė bus gana "didelė".

Tą smėliuką reikia gerai sutrombuoti, ir šiam laikui sumontuotas toks štai dalykas:


Taip sutrombuota palei visą rostverko ilgį:


Dabar reikia užsakyti blokelius, armatūra ir putplastį. Labai tikiuosi, kad pavyks darbus nuveikti gan pakenčiamu oru.

2012 m. rugsėjo 18 d., antradienis

Elektros kabelio tiesimas

Labai greitai čia gavosi su tuo kabeliu apsispręsti ir susiorganizuoti. Taigi nupirktas aliuminis kabelis, išmatavimai - kaip ir nurodyta namo projekte 5X16. Dabar esu užsisakiusi iš LESTO 7 kW, tačiau perspektyvoje galbūt kada prireiks ir 15. O toks laidas yra tinkamas ir 20 kW, gal ir daugiau net.

Laidas 5 gyslų. Kiek mano moteriška logika suvirškino, tai 5 gyslų reikia, nes įžeminimas padarytas iškart prie elektros dėžės. Vat jeigu sumanysiu žaibolaidį darytis kada, tai reikės papildomai daryti įžeminimą šalia namo...

O susiorganizuoti labai greitai privertė galimybė iš besisukiojančių šalia sklyo ir įrenginėjančių transformatorinę darbininkų pasisamdyti mažą traktoriuką (su visu darbininku) ir prakasti tranšėją. Tiksliai žinau, kad patys to tikrai nepadarytume, nes atstumas laido - apie...120 metrų! Jeigu prašyčiau kokio kaimiečio pasidarbuoti, tai jis tikriausiai kasdamas tokio ilgio tranšėją galą gautų ir manau kainuotų ne ką pigiau, nei traktoriukas - šis už valandą ima 80 litų, plius atvežimas nė kiek nekainuoja.

Laidą tėtis atsivežė su priekaba, nors iš tiesų tai galima buvo sutalpinti ir į universalą/pikapą. Ir nuo 16 valandos mažiukas vikrus traktoriukas pradėjo kasti tranšėją - pati matavau - jos gylis 80 cm.

Štai kaip išrausta:



Patiesus laidą , užvertė žemių kiek mažiau nei pusę griovio. Tuomet patiesė apsauginę juostą, ir tuomet jau užvertė visą žemę. Traktoriukas darbavosi 5 valandas. Iš abiejų galų reikėjo palikti po kokius 2 metrus, tačiau liko kiek daugiau - nes tėtis bijojo apsirikti tai keletą metrų ėmė viršaus, o visai nereikėjo. Na bet kai tokie atstumai, tai geriau kiek perdaug, negu kad per mažai.

Viso išlaidų:
Traktoriuko darbas - 300 Lt
Kabelis ir apsauginė juosta - 765
Viso: 1065 Lt

Na o šiaip kalbant apie darbus TM įrengimo, tai mano skaičivimais LESTO vėluoja - viskas turėjo būti padaryta iki rugsėjo 15 dienos, bet taip nėra.

Dar vienas kiek keistas momentas - pagal projekta infrastruktūriniams skiriama 5 metrai nuo kelio krašto. Todėl kai sodinome pušelių gyvatvorę, tai labai su atsarga - pasodinome 5,5 metrų atstumu, kad jau tikrai-tikrai nereikėtų jaudintis, kad kas jas trukdys kada. Na ir ką - tranšėja LESTO samdoma įmonė kasa tiesiog vos ne ant mūsų pasodintų per sunkų prakaitą pušaičių šaknų:


Niekaip nesuprantu, kodėl reikia lipti ant pasodintų augalų, kodėl reikia važinėti per pušaites, jeigu jos pasodintos paliekant tvarkingai vietos laikantis visų atstumų. Jeigu paliekama 5 metrai, tai kokio velnio dar iš žmogaus atimti tą pusmetrį. Buvau kiek pikta, kai radau pervažiuotą pušaitę, labai tikiuosi kad jos visos nenudžius - nes visą vasarą džiaugiausi gražiai prigijusiom pušaitėm. Sodinti buvo tikrai sunku, tik kelios neprigijo, jas bandysim atsodinti kaip nors dar rugsėjį. Žodžiu, elektrikai nesilaiko nei terminų, nei atstumų...Užtat ima už viską avansu :)

Dabar vat galvoju: ar reikia tą tranšėją užnešti ant topo nuotraukos - kažkada pas Bambizą skaičiau, kad darė taip. Bet pas mane plius minus pagal projektą ir padaryta viskas. Čia dar reikės pasiaiškinti...

2012 m. rugsėjo 17 d., pirmadienis

Pavėsinės stogo darbai tęsiasi

Šis sekmadienis pradžiugino puikiu oru, taigi galėjome užbaigti pavėsinės stogo vėjalenčių tvirtinimą. Nė nebūčiau pagalvojusi, kad tai bus toks sudėtingas darbelis. Šiandien jį pabaigėme, o pradėjome dar vasarą, tiesiog dėl visų rūpesčių su pamatais niekaip nesisekė užbaigti.

Taigi pratęsiant pavėsinės statybų istorija:

Atsivežėm OSB plokštes:


Jos buvo sukeltos ant stogo ir po to, kai jas apipjaustė, liko vos kelios plonos juostelės:


Tuomet pradėjom tvirtinti vėjalentes. Vėjalentėms panaudojome iš kaimyno pirktas lentas, o iš kito kaimyno pasiskolinom tokias senas senas priešistorines staklytes čia pat vietoj tiesiog ir nuobliuotos buvo, štai taip:

Iš šonų jas pritvirtinti nebuvo sudėtinga...
...tačiau pritvirtinti ten, kur jos susieina kampu - pareikalavo kelių gerų pusdienių, ir tai ištęsė procesą keliom savaitėm.


Prieš tai tėtis užbaigė sienelių mūrijimo darbus, nes jas mūryti toliau galima buvo tik sudėjus sijas ir užtengus stogą, kad pavėsinės sienelės siektų stogą, štai taip:

Na, man atrodo, kad sumūryta super gerai - tėtis nelabai ką turi bendro su mūrijimu, taigi šis bandymas mano nuomone yra super sėkmingas, sienutės atrodo nuostabiai :)


Taigi kampu susieinančių vėjalenčių montavimas vyko taip:

Pradžioj dvi lentos sujungiamos lentutėmis ir prisukamos medvarščiais:


Tuomet tėtis paėmė metalinį virbą ir išlenkė jį pagal kampą, kurį sudaro stogas, t.y. jo šlaitas. Tas kampas yra štai toks:

Tiesa, tokį pat kampą išlanksčius, patogu užsakyti ir metalines vėjalantes, kurios vėliau bus tvirtinamos prieš dengiant stogą bituminėm čerpelėm ant medinių vėjalenčių.

Tuomet pagal tą kampą pažymime būsimosios vėjalentės kraštą:


...ir gražiai nupjauname su geru pjūklu :)

Na o tuomet reikia medvarščiais iš šono ir iš viršaus prisukti, štai kaip gražiai susijungė:


Tiesą sakant šiam darbui būtinai reikia dviejų žmonių, nes teks ne kartą palaikyti, primatuoti, užlipti - nulipti - reikia gražiai atitaikyti viršuje esantį kampą ir gražiai jį taip pat nupjauti. Darbo viršuje daug, taigi sukonstruotos štai tokios dvi kopetėlės iš įvairių lentų-lentučių:


O kai reikia tvirtinti iš viršaus, tai buvo daroma tiesiog užsikabarojus ant stogo:

Na ir labai svarbu vėjalentes gerai pritvirtinti iš vidaus. Kampas sujungiamas lentele (čia ta, kur pačiame kampo sudūrime, viršuje)

Ir taip pat lentutėmis keliose vietose pritvirtinama prie gegnių:


Tokiu būdu vėjalentė labai tvirtai laikosi ir jokie vėjai jai nebaisūs:)

Aš tiesą skant turiu baisią aukščio fobiją, todėl man net kojos tirpsta, kai tėtis lyg niekur nieko vaikšto ant pavėsinės stogo:

Šioj nuotraukoj jau matosi visos prikaltos vėjalentės. Belieka prikalti metalines, jos jau yra atvežtos, dar prieš tai reikės pritvirtinti lietvamzdį - ir tik tuomet bus klojamos bitumines čerpeles. Neramu, kad kaminui skylę kirsim vėliau, bet matyt ką nors sugalvosime...

Nežinau, kada prieita bus prie šių darbų, nes dabar svarbiausia yra rostverko darbai. O pavėsinė turės kiek palaukti. Tiesa, aš jau išsirinkau klinkerio plyteles pavėsinei. Radau lenkiškas Iris parduotuvėje, kainuoja nebrangiai, yra natūralaus molio spalvos ir nelygaus paviršiaus:


Tinkamos išorės apdailai, nuo vokiškų skiriasi na gal kiek neįmantria spalva ir žinoma, kaina. Manau, atrodys šiltai ir natūraliai, o būtent to man ir reikia. Vat reikia dar surasti, kas uždėtų išlyginamajį sluoksnį, nes sienos iš silikatinių plytų. Manau, kad tai vienos dienos darbas, neturėtų kainuoti labai daug...matyt... O vat klinkerines plyteles planuoju užklijuoti pati... Sako, darbas žmogų puošia. Būsiu labai puošni :)