2013 m. rugsėjo 29 d., sekmadienis

Ruduo

Rudenį trūksta valandų paroje. Ir statybų reikalai įsibėgėję dar nesustoja. Ir sodas prašosi dėmesio. Ir dienos trumpesnės. Ir šaltesnės...

Užtat be galo gražūs užklumpa vaizdai. Galbūt jie tokie gražūs todėl, kad kaskart būna netikėti, ir dėl to stebina? Juk kai šalta - labai gražu negali būti? Ne... Kai ruduo - tai gražiausia. Nes spalvos rudenį Lietuvoj - nuostabios.



Mano beržų parkas šiandien toks ryškus buvo ir net sakyčiau įspūdingas savo spalvomis, nutviekstas saulės, kuri jau žemai gana... Laukiu nesulaukiu, kai rudens vakarais savo sodyboje galėsiu šildytis prie krosnelės :)

2013 m. rugsėjo 28 d., šeštadienis

Vieta buitinių nuotekų valymo įrenginiui. Kyla klausimai.

Ta vieta numatyta sklypo krašte ir gana tolokai nuo namo. Ir jeigu jį užkasinėti ten, tai būtų du nepatogumai:
pirmas - vesti dalį vamzdžio reikėtų po namu, kad nebūtų staigių "posūkių" tam, kas tekės vamzdžio viduje...
antras - privažiavimas prie jo ateity bus komplikuotas, nes dabar ten smagiai eina keliukas, bet po kurio laiko kelią jam pastos ūkinis pastatas...

NVI pažymėta vieta yra pagal projektą 8 m nutolusi nuo namo kampo:


Labai norėtųsi tą NVI perkelti į paveiskliulo viršų, t.y. kiek virš ūkinio pastato, kuris pažymėtas "2" čia. Bet čia susiduriu su tuo, kad ypatingai sudėtinga rasti informaciją, kur būtų žmogiškai paaiškinta, kokie atstumai ir apribojimai ar reikalavimai yra.

Kompanijos, kurios užsiima nuotekų įrenginių pardavimu ir įrengimu dažniausiai savo informacija pateikia tokiu kampu - kaip baisu statyti visokį šlamštą ir kaip reikia pasirinkti patikimą, t.y. jų produkciją ar įmonę. Ministerijų ar savivaldybių puslapiuose konstruktyviai ir aiškiai sudėliotos informacijos su žibiriu nesurasi...

Jeigu įrengti NVI šalia ūkinio pastato, tai jis gausis kokie 3 m nuo kaikynų sklypo. O yra toks SAZ  - sanitarinė apsaugos zona. O vat kokia ji iš tikrųjų - ar 8, ar 10 ar 5 m - niekur nerandu aiškiai nurodyta.

O taip pat  šiuo atveju NVI būtų visai šalia užstatymo zonos ribos, t.y. apsaugos zonos - elektros linijos ir melioracijos - ribos. Kiek suprantu, tai užstatyti leidžiama riba - va ūkinio pastato kraštas ant tos ribos ir stovi. O NVI ar gali būti ant tos ribos statomas? Nes NVI juk ne statinys?

Dar kyla klausimas - o kam "priduoti" reikės tą NVI? Ar kas tikrina kur būtent jis įrengtas? Būtų aišku patogiausia rasti, kur aiškiai išaiškinta piliečiams, kokie atstumai, kokie reikalavimai. Bet ne... na arba aš, višta, nesugebu rasti. Hm...

Radau kažkokiam forume nuorodą į štai tokią lentelę, gal kam pravers. Man ji, deja, nepaaiškina kylančių klausimų.

 
Namų ūkio pastatai
Tvartas
Mėšlidė, kompostavimo aikštelė
Išgriebimo duobė
Vietinis nuotekų valymo įrenginys
Šachtinis šulinys
Vandentiekio įvadas į gyvenamąjį namą
Vandentiekis iš gyvenamojo namo į tvartą
Antžeminis skysto kuro rezervuaras
Požeminis skysto kuro rezervuaras (jų grupė) iki 3 m3
Gyvenamasis namas
n
15
20
15
10
7
7
1
Namų ūkio pastatas
n
1,5
8
4
10
n
n
n
n
Garažas
n
n
1,5
n
n
10
n
n
n
n
Šiltnamis
n
n
1,5
3
3
10
n
n
n
n
Tvartas
n
n
3
3
25
15
n
n
Mėšlidė, kompostavimo aikštelė
1,5
n
n
n
25
15
5
n
1
Išgriebimo duobė
5
n
n
n
25
15
5
n
n
Vietinis nuotekų valymo įrenginys
4
n
n
n
15
7
5
n
n
Nuotekų tinklai
n
n
n
n
n
10
5–1,5*
5–1,5*
n
n


Beje, nuo mano namo NVI projekte numatytas ne 10 m, kaip nurodyta lentelėje, o 8. Kažkur teko skaityti, kad nuo kaimynų sklypo turi būti ne arčiau kaip 3 m, tačiau tokiu atveju nebūtų išpildoma sąlyga SAZ (10 ar 8 m), bet iš kaimynų galima gauti sutikimą, vėl gi, ar yra kokios nors ribos tokiu atveju?

Žodžiu užvelta viskas, ir toks įspūdis, kad be konsultacijos su praktiškai su tuo užsiimančiais žmonėmis neapsieisiu. Bet juk tai tiesiog kažkur turi būti raštu išdėstyta? Nes kai ką nors ne taip padarysi, tai toks raštas staigiai atsirastų, ir juo pamojuotų tau prieš nosį tikriausiai...

O su NVI vieta klausimų atsirado tiesiog dėl to, kad reikia įvadą į namą paaryti, ir vat į kurią pusę pasukti - ar į projekte nurodytą ir kasinėtis namo viduje, ar patogesnėje vietoje, ir viskas gražiai eitų išorėje...

2013 m. rugsėjo 27 d., penktadienis

Melioracijos sistema veikia? Vangiai...

Daug biurokratinių reikaliukų, rūpesčių, išlaidų ir logikos paieškų visame šiame melioracijos liūne. Mano istorija su užstatymo ploto apribojimu dėl melioracijos vamzdžių baigėsi tikrai neblogai. Viltis, kad melioracijos sistema šiek tiek veikianti - buvo ir yra. Bet dabar ji tokia labai prislopusi, ta viltis.

Po namuku eina melioracijos rinktuvas, kurio skersmuo 75 mm, ir kurį aš notarišku kaimynų patvirtinimu galiu panaikinti, sužaloti ir visokiais kitais būdais "užtrumpinti". Nes jis toliau jau įeina į tokį kitą vamzdį, kurio jau liesti nevalia, iki ir nuo kurio yra apsaugos zona, kur nieko statyti negalima. Kur tie vamzdžiai eina niekas nežinojo ir mano sąskaita sužinojo, nes man rūpėjo pastatyti namą taip, kad jis būtų pasisukęs normaliai į saulėtą pasaulio pusę ir neprisiplojęs prie sklypo ribos.

Įdomiausia, kad gręžiant pamatus buvo grandiozinė tikimybė, kad pirmą mano paminėtą vamzdį mes užgausime mažiausiai trijose vietose. Bet neužgavome - jis gražiai guli tarp polių, kai kur po 10 cm tik nutolęs, žodžiu per fuksą gražiai tvarkingai nieko neužgavome.

Aš irgi suinteresuota, kad melioracijos vamzdžiai pilnaverčiai būtų ir savo funkciją atliktų. Nes kai kasėme tranšėją, tai kad ekskovatoriukas neužgautų to vamzdžio, rankutėmis jį dviejose vietose tėtis švelniai atkasė. Štai prie pat pamato, tarp polių (čia įvadui po pamatu atkasta buvo):


Ir kiek toliau keletas metrų nuo namo tas pats vamzdukas kyšo sveikutėlis:


Ir galvojame - kodėl gi nuo stogo vandenį gražiai nenukreipti tiesiai į melioracijos sistemą, aišku užtikrinant kad švarus be jokių šiukšlių vandenukas tekėtų. Nusipirkome tokį vat plastikinį reikaliuką ir vamzdį. Išpjovėm juostą, kad užpauti ant melioracijos vamzdžio galima būtų:


Atsargiai melioracijos vamzdyje skylutė išpjaunama. O vat išpjovus skylutę vamzdyje atradome daug susikaupusio visko, ir kaip ten vanduo bėga tuo vamzdžiu - sunkiai įsivaizduojama. Akivaizdu, kad melioracija užsikimšusi. Galbūt šiek tiek ir prasisunkia ten kas, bet labai sudėtingai...


Na bet nesustojome. Užmaunamas platikinis reikaliukas, į kurį vamzdis įsistato:


 Na ir bandome - pilame į vamzdį vandenuką:


O tas vandenukas ne į melioracijos sistemą, o sprūsta į viršų, teka:


Ką gi, tiek vargo ir išlaidų dėl ant polieriaus veikainčios melioracijos sistemos, kurios niekada niekas netaisys, bet stropiai saugos kad niekas nesikėsintų pažeisti apsaugos zonos.... Užpylėme smėlio, kad vanduo gražiai bent jau pradiniame sluoksnyje į smėlį susigertų. Palikome vamzdį, vis geriau kad giliau į žemę ves nuo stogo vandenį, o jau ten po žeme jis toliau sunksis, nors priemolyje tai jam ir ne taip lengva bus.

Juokingiausia, kad man ant projekto užrašyta - prirašinėta, kad turėtų būti kažkokie melioracijos statinių atstatymo darbai įvykdyti. Kažkokia schema su šuliniais nubrėžta, ir svarbiausia - kad tai turi padaryti tik atestuota tokiems darbams įmonė. Kaip ta įmonė "dirba" aš jau patyriau... Maitina tas įmones oi maitina valdininkai - tarnautojai. O vat tik dėl ko? Dėl užsikimšusio dumbliais vamzdžio mano skype...

2013 m. rugsėjo 25 d., trečiadienis

Vandens įvadas

Gruntiniai vandenys dar žemai, spalį jie jau turėtų pakilti, todėl vandens įvadą, kurį tiesti reikia mažiausiai 1, 7 m gylyje, būtinai reikėjo rugsėjo bėgyje padaryti.

Paieškojau žmonių, kurie netoliese elektros įvairius projektus daro (na, sakykim, stato transformatorines ar pan.) - jie paprastai būna su visa reikalinga įranga, kas liečia kokius nors nedidukus ekskavatoriukus. Nes iš Vilniaus ką nors užsakinėti būtų brangu. Taigi sutarėm su tokiais, kad prakastų man 1,8 m tranšėją nuo gręžinio iki namo pamato toj vietoj, kur durys į katilinę. Projekte įvadą parodyta po kolona kasti, bet sunku kapstytis būtų, todėl apėjome aplink namo kampą.



Iškasus tranšėją, žemės vienoje vietoje užvirto. Ir puikiai žinau kodėl. Nuostabieji melioracijos ekspertai kažkada man reikia-nereikia sklypą išrausė ieškodami melioracijos vamzdžių. Tai vat toj vietoj kur jie pakasinėjo, žemė ir užvirto. Teko tėčiui lįsti ir atkasti bei po truputį vamzdį kloti.

Aš kažkodėl įsivaizdavau, kad vandens įvadas - tai kokie tai stambūs vamzdžiai, pasirodo tai toks standus šlangas:


Skersmuo - užtenka 25 mm, kokį ir paėmėm, nos daugelis ima ir storesnį, berods 32 mm. 

Nuo namo iki gręžinio jeigu tiesiai tai kokie 10 m atstumas, bet kadanti aplink namo kampą, tai gavosi kokie 25 m vamzdžio.


 Čia pradžia:
 O čia jau katilinėje:

Kartu su vamzdžiu reikia kabeli pratiesti.

Dabar nenorėjau keisti siurblio į nuolatinį gerą, dėl vėlgi banalios priežasties - nepalikti gero daikto žiemai be priežiūros. Bet reikėjo viską įrengti taip, kad jau nereikėtų kasinėti, o tik puft ir pajungti. Todėl įstatytas taip vadinamas "adapteris". Gaila neturiu nuotraukos kaip jis atrodo, nes nedalyvavau šiame etape.

Įvado vaizdelis dar va gyvai kaip atrodo: http://www.youtube.com/watch?v=rFCiZhmd3vQ

Norėtųsi vėl susiveikti traktoriuką mažiuką kad žemes užversti, kastuvo baisiai sunkus darbas. Jeigu surastas bus, tai sąmatėlė pasipildys, o dabar ji štai tokia vandens įvadui:

Ekskavatoriukas ir jo darbas - 150 Lt
Įvado įrengimas - 600, iš jų medžiagoms 494 Lt, iš jų:
- adapteris - 229 Lt
- Vamzdis 25 m - 100 Lt
- Kabelis 30 m - 105
ir kažkokia dar smulkmė, nelabai aiškiai įvardinta
Taigi viso: 750 Lt

(Kadangi ekskavatoriuką pavyko susiveikti, jis užrausė gilią tranšėję už 90 Lt). Taigi viso biudžetas patapo 840 Lt.

Beje, gavau gręžinio pasą! Nepraėjo nė 5 mėnesiai, kaip jį po kelių priminimų gavau. Na istorija su gręžiniu buvo pamokanti :) Džiugina visoj istorijoj tas dalykas, kad vandens kokybė labai gera, kiek per daug geležies, bet kaip sakoma proto ribose. Filtrų dabar vis tiek nestatysiu - tai jau tolimesnis susijęs su vandeniu etapas. Dabar gi reikia paruošti visus įvadus taip, kad pavasarį galima būtų išbetonuoti grindis. Filtrų kol kas tam nebereikia :)




2013 m. rugsėjo 24 d., antradienis

Grindys sodyboje. Nejaugi laminatas?

Grindų tema mane užklupo visiškai ne toj stadijoj, kokioj tikėjausi. Apskritai statant namą šiuolaikiškai, šiek tiek griūna mano įsivaizdavimas apie statybų etapus, bet apie tai kada nors vėliau.

Taigi grindys. Pradėjus galvoti apie galimybę grindinį šildymą pasidaryti visame name, reikia išsiaiškinti kaip gi ten su grindų dangomis esant tokiam šildymo "stiliui". Ir dar reikia nepamiršti, kad tai užmiesčio namukas, kuris gal būti kartas nuo karto palikinėjamas ant "minimalios" palaikymo temperatūros, o tai reiškia kad temperatūros ir drėgmės svyravimai tikėtina bus didesni ir staigesni nei nuolat gyvenamam name. Visa tai reikia apgalvoti, kaip kad reikia pagalvoti net ir apie tai, kad galbūt gerai į sistema paleisti ne tik vandenį, bet pamaišyti jį su neužšalančiu skysčiu, kad dėl kokių nesusipratimų ypač šaltu metu sistemoje niekas neužšaltų. O tai žiemos pas mus visokios būna....

Tenka pripažinti, kad labai rimtai linkstu grindinio šildymo vandeniu kryptymi. Toks įspūdis, kad jis ne ką šiais laikais brangesnis nei radiatorinis. O dar turint omeny, jog dalyje namo vis tiek daryčiau grindinį, ten kur bus plytelės - tambūras, vonia, virtuvė. Tai reiškia kad tam tikri fiksuoti kaštai jau bus patirti. Ir dar vienas niuansas - didžiajame kambaryje - vitrininiai langai ir reikėtų statyti konvektorius, o tai jau ypatingai išbrangintų. Todėl mano atveju kažkaip lyg ir gaunasi, jog grindinis būtų optimaliausias variantas.

Klausimas, kuris mane neramino - ar galima tokiu atveju ir turint granulijnį katilą palaikyti minimalią norimą temperatūrą, na sakykim 12 laipsnių. Kažkodėl atrodė, kad gal tai būtų sudėtinga. Nuvažiavau pasikonsultuoti į www.gudrussildymas.lt, kur lakūnų gatvėje, skyrė man kelioliką minučių ir išsklaidė abejones. Galima ir minimalią temperatūrą palaikyti, ir neužšalančiu skysčiu sistemą užpildyti, žodžiu maksimaliai numatant visokias gyvenimo situacijas pritaikyti.

Ką gi, o dabar apie tas grindis. Pušines lentas, kurios simbolizuotų mano kuklumą ir natūralumo troškulį, tenka pamiršti. Bandžiau aš pasiaiškinti, kaip su tom parketlentėm. O su jom visų pirma kaina kandžiojasi, ir dar - jos sudedamos arba ant pakloto, kuris kainuoja apie 6 LT / m2, arba suklijuojamos klijais, kas jau kainuoja 20 Lt / m2. Parketlentės šilumos laidumui ne idealus pasirinkimas, bet galima išgyventi. Bet vat dėti jau geriau jasne ant pakloto (kuris dar papildomai šilumą izoliuotų), o ant klijų klijuoti. Na sakykim galima surati pigiau parketlentes už kokių 60 Lt, plius klijai - jau 80 Lt minimum kvadratui. Brrr...

O čia dar temperatūrų svyravimai galimi ir drėgmės taip pat. Ir pradėjau aš svarstyti laminatą, kas prieš kurį laiką net juoką kėlė. Kaip tai sodyboje - ir lamintatas. Bet nereikia būti užsispyrusiai ožkai! Visų pirma funkcionaliai tai geriau mano namelyje nei lentos ar parketlentės. O dėl grožio - na, visokio gražaus to laminato būna. Na būna ir po 200 Lt jo, bet galbūt pavyktų rasti po maždaug 40 Lt / kv ir kad dar atrodytų taip, kaip medis, kaip tikras.

Kelios istorijos iš gyvenimo. Pas tėtį bute po kelių metų tik supratom, kad ne parketlentės sudėtos, o laminatas, taip jau natūraliai atrodo... O pas mane bute - gražuolės vyšnios parketlentės, ir vieną kartą vieni svečiai sako man "na koks stebėtinai gražus pas tave laminatas!" Sakau, ne laminatas čia, nesusipratėliai, tai ilgai čiupinėjo murmėdami "negali būti"...

Dar vienas patogumas - laminato ir plytelės dangos storis vienodas, apie 1 cm, tai betonuoti grindis reikėtų viename lygyje.

O čia kelios nuotraukos, ieškant įrodymų interneto erdvėj, kad laminato grinys gali būti jaukios ne mažiau nei medis:




Sausi pamatai

Labai smagu, kai lyjant lietui, po pamatais sausa. Kadangi namuko stogas su gana didelėmis užlaidomis - vietomis 70, vietomis 90 cm, tai smagiai matyti sausas gana platus ruožas.


Labai smagu, kad spėjome pamatus sutvarkyti iki lietaus sezono. Pamenu praeitą rudenį vis negalėjome dėl nuolat pramirkusio sklypo įvažiuoti su betonvežiais užlieti rostverko...

Štai prasiėjau :)


2013 m. rugsėjo 16 d., pirmadienis

Gal kas turi parekomenduoti profesionalų ir patikimą santechniką?

Iškilo keli klausimėliai, dėl kurių reikia pasitarti su geru santechniku. Ir še tau - turėjau kontaktą, man kažkada bute viskas super gerai atliko darbus, dar susiskambinau prieš pusmetį, o dabar - tokio telefono numerio nėra :(   Išart mintis topteljo - matyt emigravo, hm...

Taigi likau be santechniko. O reikalas tame, kad reikia pasitarti - darome pamatėlius pertvaroms (vidaus sienų) - tai kur kokiam lygmeny palikti skylutes vamzdžiams ir t.t. Ir štai nėra su kuo pasitarti, todėl jeigu turite išmanų ir galintį suprantamų patarimų duoti kontaktą - būčiau dėkinga. Jeigu nenorite skelbti viešai, brūkštelkit sodybastatau@gmail.com

Taip pat norime jau pasidaryti įvadus vandeniui ir nuotekoms - reikės kastis po pamatu, taip pat iškilo poreikis žinoti tikslią nuotekų įrenginio vietą. Ir labai toks intymus klausimas iškilo... o ar tie įrenginiai skleidžia kažkokį kvapą ar ne? T.y. ar geriau planuoti jį toliau nuo namo, ar galima kad ir po langais? Gal kas turite patirties? :)

Projekte yra gan toli nuo namo, bet gal galima būtų pataupyti ant vamzdžių...jeigu verta.

2013 m. rugsėjo 12 d., ketvirtadienis

Pamatų apšiltinimas

Atėjo laikas apšiltinti pamatus. Šis darbelis praėjo ramiai, be jokių strigimų ar didelių galvosūkių.

Visų pirma, reikėjo, kad pamatai išdžiūtų - liūčių metu, kadangi prie pamatų buvo grioviai, kaupdavosi vanduo ir į tai būdavo skausminga žiūrėti. Todėl sumąstėm, kad reikia pritaisyti lietvamzdžius tokiu būdu, kad nukreiptume nuo stogo vandenį toliau nuo pamato. Taigi štai kaip žaismingai tie lietvamzdžiai pritaisyti :)



Na ir reikėjo nuo pamato nuimti elektros dėžutę, tai ją tiesiog pritaisėm prie lentų ir pastatėme namo viduje...

Visas rostverkas atkasamas ir apnuoginamas ekstrudinis polisterolas:

 Viskas sausa :)

Pamato apšiltinimui naudotas EPS 100, jo storis 10 cm. Putplastisčio prireikė 4,8 kubo, klijuojama klijais. Paskaičiavo, kad reikės 10 maišelių klijų, tačiau prireikė tik pusės, o tepėm negailint. Tiesiog pamatas padarytas toks idealiai lygus, kad tų klijų dvigubai mažiau susinaudojo. Likutį grąžinsim - žadėjo priimti atgal. Va gražiai kailiukas pamatų prigludęs:




Kai kur liko tokie štai tarpai, juos makroflexu užpurkšt reikia:


Tam, kad greitai eitųsi putplasčio pjaustymo darbai, tai tėtis padarė šabloną. Rostverko aukštis - 75 cm, o putplasčio plokštė - 1m X 1m. Todėl dvi plokštės buvo pjaunamos  į 75 ir 25 cm dalis, o viena per pusę, po 50 cm. Tos dvi dalys po pusmetrį kartu sudėjus su 25 sudaro 75 cm aukščio plokštę. Tokiu būdu praktiškai nelieka likučių. O šablonas - fanera 50 cm pločio, krašte padarytas kampukas - priglaudi ir pjauni:

Iš kitos pusės lentutė pritvirtinta kur 25 cm susidaro, ir persipjauna į 75 ir 25 cm dalis:


Pjaustoma su tokiu vat paprastu peiliuku, nieko įmantraus:


Na ir reikalinga hidroizoliacija, tam naudojome Korį, kuris sulaiko grunto sėdimą, paskirsto apkrovas, apsaugo pamatus nuo augalų šaknų poveikio ir t.t.

Tvirtinti drenažinę membraną nusprendėme tiesiog žemėmis, prispaudimo būdu. Pradžioje kad nenkukristų, paremta štai tokiais kuoliukais:


Korys 1 m pločio, jį pjovėm per pusę. 25 cm pamato, kas lieka viršuje - bus vėliau klijuojamas papildomas sluoksnis putplasčio, nes sienos bus apšiltinamos storu sluoksniu vatos, tai kad nesusidarytų toks "kabančio" ant pamato namo vaizdas, pamatas dar papildomai bus "pastorintas" - tumet siena virš pamato bus išlindusi kokiais 7 cm ar pan.

Va jau putplastyje tarpai užpūsti makroflexu:


Na ir didžiausias džiaugsmas - tai pagaliau su bobkatu išlyginama visa didžiūūūlė žemių grūva, kuri lygiai prieš metus atsirado nuėmus augalinį sluoksnį prieš gręžiant poliams skylutes. Žemes prie pamatų taip užpiltos ir patrombuotos, kad nuo pamatų susidarytų šioks toks nuolydis, ir vanduo tekėtų nuo pamato, o ne atvirkčiai. Vėliau žinoma bus daroma nuogrinda, tačiau tai darysime tik po to, kai apšiltinsime namuką - kitais metais.

Negaliu atsidžiaugti, kaip tvarkingai viskas dabar atrodo. Namukas įgavo formą, pagražėjo, jau nekalbant apie bendrą erdvę. Štai kelios nuotraukos:









O šioj vietoj buvo ta krūva, dabar lygu lygu, net keista...


Na ir kokį dar super gerą darbą padarėme - tas pats bobkatas palygino, gal teisingiau pasakyti - nuėmė sluoksnį žemės - bus tinklinio ir badmentono aištelė. Tik reikės tinklą susiveikti, kitais metais gal kokią žolytę pasėti, kad lygiau gražiau ji čia augtų - bus daugiau pramogų!


Pamatų apšiltinimas kainavo tiek:
Putplastis EPS 100: 4,8 m3 X 190 Lt = 912 Lt
Klijai: 10 maišelių X 15 = 150
Korys: 2 rulonai po 20 m (1 m pločio) = 212 Lt
Viso: 1274 Lt
Kadangi 5 maišeliai bus grąžinti, tai galima skaičiuoti, kad viso 1200 Lt

Sklypo išlyginimas - 420 Lt
Sporto aikštelės suformavimas - 80 Lt
(Bobctatas užtruko viso 5 val)







2013 m. rugsėjo 10 d., antradienis

Grindins šildymas ar radiatoriai - ką pigiau įrengti? Kur kreiptis dėl konsultacijų?

Na žinote...griaunami po truputį išankstiniai nusistatymai ir dalykai, kuri buvo lyg ir juokingai savaime aiškūs. Kadangi mano statybos - tai sodybos statybos, tai į namo įrengimą žiūriu kaip ir paprastai. Todėl galvoju - neišsidirbinėsiu, sudėsiu radiatorius, o grindims - pušines lentas. Taip ir pigiau, ir man - gražu, sodybai tinka. Labai tinka.

Dabar rimtai susirūpinau, ar tikrai radiatoriai pigiau nei šildomos vandeniu grindys. Pušines lentas sudėti, atsiprašau, irgi nepigu - reikia sudėti prieš tai 5 cm brūselius, tuomet lentos - viskas keliasi kokiais 10 cm, vadinasi tose vietose, kur bus plytelės - reikės išbetonuoti grindis aukščiau gerokai.

Pradinis sumanymas buvo - radiatoriai ir elektra šildomos grindys virtuvėjė, tambūre, vonioje ir wc.
Po to galvoju - ne, ne elektra ten, o vandeniu geriau (o tai taupyk po to tą elektrą)
Tuomet galvoju - o tai vandeniu lyg ir brangu (na kaip ir elektrinį įsirengti - irgi brangu). O gal jau nebe? Gal įsistatęs radiatorius jausies kaip asilas, pakabinęs kažkokį blėką ant sienos ir nė kiek nesutaupęs.

Tuomet štai grindinis - galima sako parketlentes dėti. OK, o tai gal tos parketlentės specialios ir už specialią kainą? Arba dar kokių papildomų medžiagų reikia...Nes pušinės lentos gan neblogos tai po 40 Lt / m2. Ir jas tikrai galima patiems susidėti, pykstantis su radikulitu, hm...

Geriausia būtų pasikonsultuoti su keliais specialistais, kad paskaičiuotų gal ar pasiūlytų sprendimų, kaža kad galėčiau lyginti apčiuopiamai. Gal žinote, kas konsultuoja ir galėtų be dramos paaiškinti privalumus ir trūkumus man, nusprendusiai šildytis granuliniu katilu. Ir jokių plytelių ant grindų aš nedėsiu, sodyboje noriu medinių grindų (na tik tam tikrose jau minėtose vietose plytelės)

Net šiurpu, kad jau dabar reikia susigaudyti, sakykim, po kiek parketlentės, nes nuo to, ar lentos, ar parketlentės bus, priklausys, kiek grindis kelti reikės betonuojant, o prieš tai reikia pamatėlius pertvaroms padaryti, o pamatėliuose matyt skylutes santechnikos vamzdžiams palikti, nes vamzdžiai užsibetonuos....kaip sakoma - с ума сойти :) O gal visgi pirmoji mintis - radiatoriai - padės sutauptyti ir ūkiškai išsisukti iš padėties...

Kiek kainavo namo sienos

Namo sienų biudžete neįtikėtinai daug kainavo visokios transporto išlaidos - atvežti ir iškrauti blokelius - tai teko daryti porą kartų (sunkus ir didelis reikalas), atvežti ir iškrauti silikatines plytas, atsivežti cementą - teko daryti taip pat ne kartą... Žodžiu visos medžiagos sunkios, ir jų transportavimo išlaidos, kartu sudėjus su išlaidoms pastoliams (dar prie pastolių teko pridėti mokestį už jų surinkimą) - sudarė gana ženklią viso sienų biudžeto kainą.

Viso man sienos kainavo su visais darbais virš 15 000. Kiek kas kainavo:


Mūrijimo kainos ir kiek blokelių bei plytų galima rasti čia. Ant ko galima buvo sutaupyti - galima buvo nedėti armatūros. Tačiau kažkaip norėjosi visgi kad namas būtų stipriai surištas, bet sutinku, kad tai grynai emocinis dalykas, nuo pat pradžių žavėjęs sprendimas. O armatūra kartu su jos atvežimu - beveik 1000 Lt. Dar galima būtų buvę cementą atvežti ne per kelis kartus, o per vieną kartą, tačiau matyt nėra lengva numatyti) - na bet tai nedidelė sumelė.

Dėl pastolių  - iš pat pradžių pripirkom medienos už 250 lt, ir galvojom kad taip super taupu. Tačiau teko mokėti darbininkams už jų surinkimą. Taigi atsivežti išsinuomavus pastolius būtų ne brangiau tikrai. Kas teigiamo visoj šioj istorijoj - kad mediena liko, ir ją galima bus darkart išnaudoti - kitąmet matyt iš tos medienos darkart suręsime pastolius (gal jau savo jėgomis :)) - nes bus atliekami namo apšiltinimo ir apkalimo lauko dailylentėmis darbai. Taigi vertinant bendroj sumoj matyt nepralošiau.

Ką gi, ir vėl kažkiek neįvertintų išlaidų, bet nuo planuoto biudžeto nukrypta tiesiog per tą nelemtą transporto ir pastolių sumą. Kitavertus kalbant apie sienas - planuodama biudžetą aš nenumačiau pertvarų išlaidų, pertavaros taip pat sienos, tik vidinės (pertvarų blokeliai kainavo 2000 Lt, darbai kainuos iki 4000 L, o kur dar cementas ir kt. medžiagos) Taigi namo visos sienos bus tikrai nemažas biudžetėlis.

Nežinau, ar vertinti Haus blokelius kaip santykinai nebrangią mežiagą. Statybose daug sudaro visokie papildomi dalykai, ir kiekviena statybinė medžiaga turi niuansų, savų reikalavimų. O taupyti tenka ir reikia ant visko - nes visą sumą sudaro tik keli didesni kaštų centrai ir daugyyybė mažų smulkių išlaidų, kurios kartu sumoje po to išsiverčia dažnai į didesniąją biudžeto dalį.

2013 m. rugsėjo 9 d., pirmadienis

Mūrijimo kainos skaičiavimas

Skaičiuojasi ta kaina ne vienodai, ir čia gal kažkaip iš anksto žinant galima būtų derėtis, ar kiek įdėmiau pasitikrinti. Na aš nebuvau pasiruošusi, nes naiviai galvojau, kad jeigu sako, kad kainuoja 80 Lt už kubą, tai ir skaičiuoji ramiai sau tuos kubus.

Iš anksto mūrininkai buvo paskaičiavę, bet viskas po to pagal faktą koregavosi, ir žinoma, buvo dalykų, kur jie buvo "ne taip supratę".

Taigi sienų mūrijimas iš Haus blokelių skaičiuojamas už kubą - 80 Lt / m3. Viso buvo sumūryta 35,6 m3 = 2848 Lt
Sąramos - skaičiuotos už metrą po 30 Lt. Už 31 m = 930 Lt
Žiedas  - 1250 Lt
Man reikėjo sumūryti iš silikatinių plytų dvejas sienas, kurias vis vadinome kolonomis. Iš pradžių įkainojo mūryjimą po 40 Lt / m vėliau patikslino, kad visai čia ne kolonos, o normalios sienos (na, negaliu tam prieštarauti - bet kitavertus brėžinius kas ten per kolonos, jie matė). Taigi už silikatinių plytų mūrijimą "paėmė" 120 Lt / m3. Už šiuos dvejus namo papuošimus (tai tikiuosi pataps papuošimu, kai aš juos apklijuosiu klinkeriu, kadanors) - sumokėta 5,7 x 120 = 680 Lt

Taigi viso sienų mūrijimo darbai man atsiėjo 5708 Lt.

Vat kur jaučiuosi kiek permokėjus - tai kažkaip už pastolių sustatymą-sukalimą iš įvairios medienos užsiprašė net 500 Lt, nors iš pradžių kalbėjo apie "kelis šimtus". Tai čia kiek širdelę skauda. Dirbo žinoma ir laiką gaišo, bet visgi tai kitokio pobūdžio darbas... Bet galiu žinoma tik save kaltinti, kad nepavyko kiečiau nusiderėti.

Bet darbu esu patenkinta, viskas atlikta (kiek žinoma toks "specialistas" kaip aš gali spręsti) gerai. Net keista skaityti apie kitų problemas su darbininkais, šie darbavosi intensyviai, sąžiningai, nuo ankstaus ryto, pergyvendami dėl neaiškumų, patardami, kaip geriau daryti ar spręsti iškilusius neaiškumus. Taigi sumoje - viskas OK.

Tiesa, vidinių pertvarų mūrijimo darbus skaičiuoti kubais nėra linkę - skaičiuojama kvadratais. Suprantama - nes pertvaros siauros, kubais nedaug gaunasi. Pertvarų blokelių pas mus numatyta 160 m2. Įkainiai šiais laikais už kvadratą vidinių pertvarų 20 - 25 Lt. Man, skaičiuojant po 25, kainuotų darbai 4000 Lt. Bet tai bus tik kitais metais.

Prieš mūrininkų paiešką kiek pergyvenau, kad gali papildomai kainuoti išlaidos už transportą, nes tai yra ne mieste, o rajone, tiesa, nuo Vilniaus centro ta Vilniaus rajono sodyba 22 km, bet visgi nukakti bei automobilio baisiai nepatogu. Tačiau to nereikėtjo, šiems mūrininkams buvo net arčiau nuo namų iki manęs nei iki Vilniaus.

Na ir įdomus niuansas - kai kurie Haus blokeliai su tokios skylutėm:


Jose apsigyvena paukščiukai ir peri ten savo mažučius :) Laukėme visą vasarą kad laimingai jie ten užaugtų ir paliktų tas skylutes - namukus, ir tuoj tuoj užpurkšime makrofleksu. Jeigu būtų namas apšiltinamas iškart, vasarą...blogai tiems paukšteliams būtų pasibaigę....

2013 m. rugsėjo 2 d., pirmadienis

Kiek kainuoja stogas

Daug. Tai neįtikėtinai brangus momentas viso namo statyboje. Stogas su visa konstrukcija, papildomom detalėm, kurių prireikė, stogo danga ir darbais, kuriuos atlikom ne patys (o tai gegnių sudėjimas ir grebėstavimas) kainavo 38 400 Lt. Ir tai be apšiltinimo. Iš kitos pusės manau kad viską padarėme pagal galimybes taupiai, o ir stogas nemažas - 275 kv. m.

Na bet apie viską po truputį. Pirmiausia apie stogo dangą, t.y. sumuštinį. O jis iš apačios į viršų atrodo štai taip:



- Difuzinė plėvelė (klojama ant gegnių)
- Makaronai
- Išlyginimui naudojama fanera (matosi plokštelė tarp makarono ir grebėsto)
- Grebėstai
- OSB plokštė (12 cm)
- Apatinis paklotas
- Katepal čerpelės
Na, pačiam viršuje dar kraiginė vėdinimo detalė, o taip pat priskaičiuota į bendrą sąmatą du vėdinimo kaminėliai (jie abu kainavo 545 Lt) - kaminėliai ne stogui vėdinti, o patalpoms, todėl labai tiksliai norint suskaičiuoti, jų sumą galima būtų ir atimti.

Teisybės dėlei reikėtų atimti ir 10 OSB plokščių, kurių nupirkom perdaug, bet aš jas palikau, nes išlaidos padarytos (jų viršaus yra už 400 Lt).

Taigi tas stogo sumuštinis su visais vinukais, mastikom, varžteliais, čerpelėm, OSB, vėdinimo detalėm, pintari įlūžio juosta, apatiniu paklotu, Katepal čerpelėm ir vėdinimo kaminėliais man kainavo 16.681 Lt

Skaičiuojant kvadratinio metro kainą matyt reikėtų atimti tą OSB nepanaudotą likutį ir ventiliacijos kaminėlius, ir dalinti iš 275. Ir reikia prisiminti, kad aš dėjau apatinį paklotą ne tik ten, kur nuolydis mažesnis, bet po visu stogu (o tai žinoma kainavo papildomai netoli tūkstančio). Taigi gautųsi, kad su KATEPAL stogo sumuštinumas kainuoja apie 58 Lt / m2. Čia be samdomų darbų.

Stogo konstrukcija - mūsų atveju tai buvo ir mediena stogui, kurią užsakinėjome žiemą, ir metaliniai vamzdžiai, kuriuos nusprendėme įtaisyti pertvarose, ir kurios remia kraiginę siją, ir sija, kurią vežėmės iš Alytaus stogo konstrukcijai sustiprinti ir sudaryti papildomą atramos tašką ilgosioms gegnėms. Vien visokie medvaržčiai, kampai, ir visoks kitoks metalas kainavo beveik pusantro tūkstančio. Be to, mes visgi nusprendėme gegnes sudėti kas 60 cm, o ne kas 84, kaip buvo numatyta projekte, kad po to būtų patogiau sudėti vatą apšiltinimui. Taigi stogo konstrukcijos medžiagos kainavo 9.246 Lt. Darbai stogo konstrukcijos kainavo 20 Lt / kv. Dėl kainų - galbūt būna ir mažiau, bet. Bet reikia nepamiršti, kad stogas stogui nelygu - pas mane nėra perdangos, gegnės tarpusavy nejungiamos A raide, taigi darbas nebuvo lengvas - tikrai vyrai darbavosi keliese ir smarkiai. Taigi stogo konstrukcija su darbais man kainavo beveik 15 tūkst. Lt

Na ir dėl kitų darbų - nusprendėme patikėti darbininkams ir grebėstavimą. O tai reiškia, kad jie uždėjo difuzinę plėvelę, pritvirtino ją makaronais, ir atliko grebėstavimo bei stogo išlyginimo darbus su savo prietaisais. Aišku, stogo mediena kraiposi ir prieš ją išlyginant, ir po, tačiau išlyginti prieš uždedant OSB - būtina. Grebėstavimo darbai skaičiuojasi paprastai - 10 Lt / kv. Šiaip rinkoje visi stogo darbai - su stogo konstrukcija ir danga pas neblogus meistrus kainuoja kiek domėjausi maždaug 55 Lt / kv - nelygu, kokia danga, koks stogas, na ir kokie meistrai. Galima rasti ir po 40, galima ir už 70. Man darbai daliai stogo kainavo 30 Lt / kv, visą kita - t.y. bituminėm čerpelėm klojom - savo jėgom.

Na ir reikia nepamiršti, kad yra visokių papildomų išlaidų, tokių, kaip pastoliai, transporto paslaugos įvairiom medžiagom atvežti ir pan.
Na ir žinoma, kai kuriuos dalykus reikia pritvirtinti iš ankslto - laštakiai, latakai, visa lietaus sistema - dar papildomai keli tūkstančiai.

Štai kaip viskas susidėliojo:


Na ką aš galiu pasakyti. Aš planavau stogui 20 tūkst. Gavosi 38 tūkst. :) Labai tikiuosi, kad tai vienintelis toks grandiozinis išlipimas iš sąmatos. Tiesą sakant tai smarkiai pakirto mano tikėjimą nuomone, jog vieno aukšto namas standartiškai pigesnis 10 proc. už dviejų aukštų. Manau, perdangos ir jos apšiltinimo bei apdailos, laiptų ir papildomų santechninių rūpesčių kaštus didelis platus stogas, reikalingas vieno aukšto namui, lengvai perspjauna. Visgi tenka pripažinti, kad mano namelio stogas yra tikrai platus - nes po juo glaudžiasi dar ir didžiulė terasa, kuri visa yra po stogu.

Aš nenusiminiau dėl tos sąmatos. Spėjau padaryti šiemet tai, ką planavau, ir pinigų tam užteko. bet nustebau suvedusi visus skaičiukus...gerokai :) Na, o iš mano paplanavimo dar kartelį galima pasijuokti štai čia :)

O pabaigai - turiu stogą tokį, apie kokį svajojau. Tikrai gražu, labai modernu, aš patenkinta. Ir labai dėkinga tėčiui :)