Tinklelis nuo graužikų ir kandikų

Vėdinamas fasadas yra vėdinamas per oro tarpą, orui iš apačios patenkant į tą tarpą ir išeinant viršuje. Tai reiškia, kad yra tiesiog puiki galimybė pro tuos tarpus apačioje ir viršuje patekti pelėms ir vapsvoms. Aš apstulbau, sužinojusi, jog yra pelių, kurioms užtenka 6 mm (taip taip - milimetrų!) tarpelio, kad pralįsti. Yra tiesiog tokia mini pelyčių rūšis - mažos, landžios.

Jeigu jums kas nors sakys, jog mineralinėje vatoje pelės negyvena, nes joms ten nesmagu - nosytes bado aštūs stiklo ar akmens plaušeliai - netikėkite. Pelių gyvenimas irgi kartais būna nesaldus, ką darysi, tenka lizdelius ir vatoje suktis. Pagooglini ir matai nuotraukų su akivaizdžiais pavyzdžiais. Aišku, jeigu jos turėtų pasirinkimą - rinktųsi, kur gi joms čia apsigyvenus - šiaudiniame, vatos ar putplasčio "bute" - vatos jos nesirinktų - na bet pelės-proletarės, matyt, kartais tenkinasi ir vata. Bet gana sarkazmo, faktas, kad man vienoje parodoje užklausus Rokwool atstovo, kaip ten uždėti tinklelį nuo pelių, su itin ironiška šypsenėle (suprask, moterėle, tu čia kažką apie statybas bandai išsiaiškinti, chi chi) man pradėjo aiškinti, kad jis vos ne ranką duoda nukirst, kad pelės vatoje negyvena. Tai buvo didelis minusas Rokwoolui :)

Reikia dėti tinklelį - apačioj ir viršuj. Ir tinklelio langelis turi būti ne didesnis nei 6 mm, aš radau Lytagroje 3 mm, tai tokį ir panaudojome. Tinklelio rulono plotis - metras, tačiau kraštai tokie "ištampyti" ir susidaro banguotas sijonėlis:

Taigi, tokį garbanotą nuėmėm, nes tiesiog po to ant putplasčio bus nepatogu armuoti ir klijuoti cokolio apdailą. Išpjaunant ne iš kraštų tą tinklelį - jis gana lygus. Pjauti visiškai gražiai gaunasi su "balgarke", tokias apie  13-15 cm juostas:

Na ir  štai, vinukukų su plačiomis "kepurėlėmi" pagalba tinkliukas įtempiamas ir prikalamas - dalis jo kybo ant putplasčio - ši dalis po to prisispaus su cokolio apdaila, o dalis - po skardos lankstiniu atsidurs ir pirma dalilylente.

Reikėjo ir kampus visus sutvarkyti, kad skardos lankstinys irgi kražiai su išlenktu kampu užsidėtų ant viršaus:

Iš tiesų tai ne tik nuo graužikų, bet ir nuo vapsvų saugo tokie tinkliukai. O vapsvos nepastebimai ėmė ir susisuko du lizdus po stogu, gerai, kad išorėje. Iš pradžių tai nekaltai atrodė prilipinta prie difuzinės plėvelės:

Kad nudobtume vapsvas ir likti nesukandžiotiems, tiesiog nupurškėms jas, vargšes, dichlofosu... Taip saugiausia, čia mums bitininkas taip patarė (nes kitokiu, mažiau momentiniu būdu naikinant rizikuoji būti sukandžiotas su labai sunkiom pasekmėm). Ir ką gi - nukrapščius tuos lizdus, pasirodo - jos nesikekiant difuzinę plėvelę pradrąskė ir už jos įsitaisė korius!

Taigi pamoka - stebėti, at nėra vapsvų lizdų užuomazgų ir iškart juos naikinti. Jeigu namo viduje sugadintų difuzinę - būtų daug nesmagiau.

Taigi, tinkliukas, saugantis vėdinamą oro tarpą nuo tokių štai gyvių, tikiuosi tarnaus ir atliks savo pareigą. Tiesa, virš langų gaunasi, kad vėl fasadui reikia vėdinimą įrengi. Išsprendėm tai tokiu būdu, kad prigręžėme brūselyje, prie kurio tvirtinsis dalylentė virš lango, skylių ir jas uždengėmė tinkleliu. tai aprašysiu kai daugiau rašysiu apie tai kaip viskas aplink langus daroma, kol kas nedaug kas padaryta, taigi - vėliau. Kaip ir sprendimas tinklelio tvirtinimo viršuje, ten, kur oras išeina - dar nesugalvota, dar mąstysime.