2014 m. sausio 30 d., ketvirtadienis

Kiek kainavo kaminų apskardinimas

Teko susimokėti už kaminus :) Iš tiesų tai skardininkas neskubėjo pinigų paimti, kaip kad neskubėjo ir darbų padaryti, labai paklausi profesija, rimtai.
Kaminai trys, ir visi apskardinti, apie tai buvau rašiusi čia.

Medžiagos pavėsinės kaminui, kuris su papildoma apsauga nuo karščio ir karkasu kainavo   325 Lt
Medžiagos dviems namo kaminams - 550
Už darbą - 640
Suapvalino iki apvalios sumos, gavosi lygiai 1500 Lt.

Nežinau, kaip skirstyti darbą, tai maždaug po lygiai padalinau, nors gal pavėsinei ir daugiau reikėtų skirti. Taigi:

Pavėsinės kaminas:
325 medžiagos
225 darbas
Viso: 550 Lt

Du namo kaminai:
550 Medžiagos
400 Darbas
Viso: 950 Lt


2014 m. sausio 29 d., trečiadienis

Televizorius. Kur jam vieta ir kaip gauti tą televizijos signalą kaime?

Na štai toks klausimas mąstant apie visokius laidus išorėje iškilo: o kaip žinoti, kokioj vietoj reikia numatyti, kur bus laidas, skirtas televizijai?

Kadangi tai už Vilniaus ir aplinkui yra miškų, tai matyt apskritai reikia išsitirti galimybes kas ten "trauktų". Kaip suprantu tokiose vietose galima arba satelitinę lėkštę statyti (a la viasat) arba anteną sakykim a la Gala televizijai? Pastarasis variantas pigesnis, bet reikia daryti "tyrimą" dėl techninių galimybių - čia tokį man pasiūlymą išmetė internete įvedus mano sodybos adresą.

Aš kažkaip televizijos apskritai nežiūriu, bet kiti mėgsta pažiūrėti, tai gal geriau nusimatyti kokią skylę kokiam kambary sienoje dėl viso pikto iš anksto.

Nenoriu televizoriaus turėti svetainėje, nes mane baisiai trikdo nuolat veikiantis aparatas, atitraukiantis dėmesį ir neleidžiantis bendrauti. Svajoju nuo balkio pakabinti kokį projektorių, nukreipus jį į tuščią baltą sieną - filmų peržiūrai ir panašiems dalykams. O televizoriui numatyti vieną iš mažųjų kambarių.

Na bet matyt reikia išsiaiškinti, kurioj stogo vietoj įmanoma sumontuoti anteną... Siaubas, apie ką reikia galvoti taip iš anksto!?


O štai ir iškart ir išsamesnis daug daugiau išmanančio apie tokius reikalus Niuniausko straipsniukas - http://niuniauskas.blogspot.com/2014/01/tv-tinklas.html

2014 m. sausio 27 d., pirmadienis

Namo išorės apšvietimo planai

Artimiausiu metu ketinu pasidaryti kelis su elektra ir apšvietimu susijusius planus: namo išorės apšvietimas, elektros išvedžiojimas namo viduje, aplinkos apšvietimas.

Namo išorės apšvietimą ir rozetes būtina susiplanuoti ir išvedžioti laidus prieš fasado apšiltinimo darbus. Ir man žinoma kyla aibė klausimų ir nuogąstavimų nepraleisti ko nors svarbaus ir ne tokio svarbaus.

Pagal mano pradinį planą išorėje prireiks tokių šviestuvų:

1. Šviestuvas prie įėjimo durų, sieninis - 2 vnt.
2. Šviestuvas sieninis ant kolonos prie įėjimo - 2 vnt. Gražiai apšviečia "reprezentacinę" namo dalį - koloną, ir galbūt būtent šie turėtų būti su judesio davikliais?
Čia va gerai matosi tie šviestuvai ant sienos namo projekte:


3. Pakabinamas (nuo lubų) šviestuvas terasoje - 1 vnt.
4. Sieniniai šviestuvai terasoje ant didžiosios vitrinos sienos - 3 vnt.
5. Sieniai šviestuvai ant sienos (į terasos / kolonos pusę) - 2 vnt.
Čia štai matosi tie sieniniai šviestuvai tiek terasoje, tiek ant kitos sienos:


Gal reikia kokio šviestuvo kiemui apšviesti? Pvz sieninis šviestuvas ant aklinos sienos? Bet gal ne... gal tam pasitelkti kokius lauko šviestuvus, kyšančius iš žemės...tik šite velniai brangūs gali būti...

Jungiklius šviesoms matyt geriausia daryti ne namo išorėje, o viduje - nesinorėtų, kad namie niekam nesant kas nors junginėtų šviesas ar pan. Bent jau šiam momentui man taip atrodo :)

Rozetės:
1. Rozetė terasoje, ten kur lietus nepasiekia – tolimiausiame kampe (dviguba)
2. Rozetė kalėdinei girliandai - gal 2 vnt. Viena terasoje, kita prie įėjimo į namą (o kokiam aukštyje jas reikėtų daryti - kad įjungti būtų patogu?)
3.  Rozetė Kalėdinės eglutės apžvietimui. Kadangi netoliese auga eglučių, tai būtų miela jas papuošti girliandomis. Taigi matyt reikia numatyti patogioj vietoje rozetę šiam reikalui? O gal aš čia pernelyg jau į tą šventinį apšvietimą gilinuos. Ir apskritai negi bėgiosi šaltą žiemą junginėti į lauką - gal civilizuoti žmonės daro jungiklį namie ir kažkokių būtų sujungia?

Dėl šviestuvų su judesio davikliais - nesinori to daryti toje pusėje, kur miegamų kambarių langai. Prabėgs koks gyvūnas ir užsidegs šviesa pabudindama visus. Gal tiesiog ta savaime užsideganti šviesa patogumo dėlei prie įėjimo į namą, ir tiek, ir užteks?

Jeigu kas turi patarimų, patirties ką daryti, ir ko nedaryti - būsiu dėkinga :)
Ir labai būčiau dėkinga už patarimus, kur galima nebrangiai (bet ne baisiausios kokybės) įsigyti lauko šviestuvų?

2014 m. sausio 26 d., sekmadienis

Geltono karučio kursai

Dabar turiu pažymėjimą, pasak kurio esu baigusi kursą "Sodybų planavimas ir dizainas" :)  Mokslai šie mano įvyko per keturias intensyvias paskaitas. Ir nuoširdžiai sakau - labai naudinga ir reikalinga bet kam, kas nori bent kažkiek raštingai susiplanuoti, apželdinti savo sodybą, didelė ji ar maža, arba kad ir nedidelį sklypelį, jeigu tai namas mieste.

Apart įvairių įdomių detalių (kaip nuvilioti paukščius nuo vaismedžių ar muses ir uodus nuo pavėsinės) atsirado supratimas pagrindų, kaip reikėtų apskritai žiūrėti ir ką matyti savo sklype, kaip visgi pradėti viską nuo ABC, o ne priešingai.

Pavyzdžiui, būtinai reikia žiūrint į savo sklypo planą, paskirstyti zonas. Pagrindinė klaida planuojant sodybos dizainą - nesuzonavimas. Reikia būtinai numatyti, kokiose vietose ir kokio dydžio bus zonos, kad nesigautų visiškas chaosas (kokio bent jau aplink Vilnių tai tikrai oi kiek daug). Taigi zonos:

  • Reprezentacinė (šiai lietuviai įprastai skiria ypač daug dėmesio, kad kaimynai stebeilydami pro tvorą į jūsų namą garuotų iš pavydo) - ji neturi būti didelė, nes juk statote patys sau, ir mažiausiai ja džiaugsitės. Taigi ji tiesiog turi būti korektiškai sutvarkyta, kad pačiam grįžtant namo būtų miela akiai.
  • Ūkinė - na tokia turi būti, kiekvienam pagal poreikį. Pas mane ta ūkinė dalis bus už namo, šiaurinėje dalyje, ten kur ūkinis pastatas. Galvoju dabar - sodas matyt irgi priskiriamas prie ūkinės zonos, nes be grožio dar ir naudos duoda.
  • Apsauginė zona - ši skirta apsauginiams želdiniams, o šie gali saugoti ir nuo vėjo, ir nuo ūkinės veiklos aršaus kaimyno-ūkininko-chemikalų purškėjo, ir nuo dulkančio žvyrkelio, ir nuo smalsių kaimynų akių, ir t.t.
  • Poilsio rekreacinė - pati nuostabiausia zona :) Čia galima (ir tiesiog būtina) ilsėtis, aktyviai sportuoti, tinginiauti, aktyviai ar pasyviai. Tokių zonų pas mane bus daug: ir pievelė, ir pavėsinė, ir tinklinio-badmentono aikštelė, ir laužavietė, pavėsinė pagaliau, ir vietelė tarp beržų, kur hamakai kabės. Na žodžiu, tam ir sklypas didelis, kad tų vietų atsipalaiduoti būtų daug ir skirtingų.
Kitas iššūkis - pasirinkti stilių:
  • Klasikinis - tai tokie simetriški, reikalaujantys daug priežiūros. Žodžiu, ne man...
  • Peizažinis - na tokie angliško parko variantai, kur paliekamos netvarkytos oazės paukščiams ežiukams ir voverėms.
  • Etnografiškas - būkim tiesmuki - kaimiškas: liaudiški raštai, spalvos...
  • Modernus stilius - na tokie estetiški, dažnai panaudojamos brangios medžiagos, maišomi įvairūs stiliai.
  • Natūralistinis stilius - jokių dekoratyvių veislių, laukinės augalū formos ir rūšys, daug lietuviškų augalų.
Štai čia problemėlė. Mano sodyba bus matyt kelių stilių košė, kur dominuojantis bus natūralistinis. Bet sakykim jeigu aš pasodinsiu vijoklinę rožę, ir dar kelis dekoratyvius augalus... grynai natūralistinis nesigauna? Matyt bus kažkas tarp natūralistinio, modernaus ir peizažinio. Nesu įsitikinus, ar taip būna, bet matyt šioj vietoj svarbu apsispręsti, kokia kryptis.

Labai įdomus atradimas man - ornitochoriniai augalai. Tai tokie, kurie privilioja paukščius. Paukščiai labai mėgsta jų uogas, ir tuomet nekapoja jūsų obuoliukų (ši tragedija įvyko šią vasarą su mano alyvine jauna obelaite - paukščiai surijo visus obuolius man nepalikdami nė vieno). O paukščiai sodyboje baisiai reikalingi, kad lestų vabzdžius. Lesyklėlės įrengimas taip pat, sako, gelbėja. Sotus paukštis mažiau turėtų lesti jūsų sodo gėrybes. Na, agyvensim pažiūrėsim. O tuo tarpu štai jums puikus gražus ornitochorinis augalas - Medlieva (čia šiek tiek apie jų augima Lietuvos sąlygomis). Tai aukščiausias Lietuvoje krūmas, aišku, dar priklauso, kokia rūšis. Ji nuostabiai žydi gegužę, uogos tinka prie mėsos patiekalų, o rudenį tai virsta štai į kokį puikumą:


Šermukšniai, aronijos taip pat puikūs norint su paukščiais sugyventi. Ką gi, reikės nedelsiant pasodinti tai, kas padės su paukščiais sugyventi draugiškai.

Beje, kalbant apie sugyvenimą su gamta: pasirodo, jeigu nėra ežių, tai reiškia kad jūsų alinkga pernelyg sterili, t.y. nesudarote natūralios aplinkos, nėra mikroklimato. Kaip žinia, ežiai medžioja valgo vabzdžius, šliužus, sraiges, gyvates - tikras pagalbininkas. Noriu ežių! Ežiai taip pat labai mėgsta medlievas.

Dar vienas įdomus dalykas - pasirodo amarai nemėgsta levandų. Kartais levandas šalia rožių sodina, kad nubaidyti amarus. O kiti imasi priešingos strategijos - pasodina netoliese nasturtų, kurias amarai be galo mėgsta, ir tuomet jiems rožės krūmas tampa ne taip jau įdomus. Su tuo atbaidymu ir priviliojimu galima žaisti ir darže, amaras bjaurybė juk visur lenda.

Kalbant apie sodybos planavimą, dar viena įdomi taisyklė: sodinant medžius, spygliuočių neturėtų būti daugiau kaip 30 proc. Todėl, kad spygliuočiai duoda statinį vaizdą, o lapuočiai kuria nuotaiką - pavasarį jie vienoki, vasara rudenį kitokie. Kai kurių lapuočių medžių "skeletai" būna labai gražūs ir žiemą, beje.

Apie valgomas gėles, tvoros spalvą, gyvatvores, augalų aukščių derinimą, gražios pievos ir vejos įveisimą, požiūrį į gyvenimą gamtoje ir daugybę kitų įdomių dalykų kalbėjomės, vartau užrašus ir džiaugiuosi, kad pavyko tiek sužinoti. Norėčiau dar kitokius kursus aplankyti - pavyzdžiui, apie modernų sodą ir daržą, na bet kol kas netinkamos datos, gal kitąmet. Bet atsiranda ir naujų temų, ir naujų datų. Žiūrėsiu, nuo balandžio juk prasidės statybų sezonas :)

Beje, kursų kaina - 280 Lt.
Daugiau: geltonaskarutis.lt


2014 m. sausio 19 d., sekmadienis

Kol meška miega...

Už lango -12 šiandien, ir pagaliau sausio vidury atėjo žiema, kuri balta... Mano namelio stogas dabar negatyvas, na ta prasme, kad iš juodo virto baltu. Atvažiuoju apžiūrėti, ar viskas tvarkoje, ar neištaršė vėjas plėvele uždengtų langų, o geri žmonės - osb plokščių nuo didesniųjų langų ir durų. Visks tvarkoje, savo vietoje. Iš lietvamzdžių karo varvekliai, grandioziniai tokie va:


O štai namukas su baltu stogu, tiesa, tas sniego sluoksnis labai plonas kol kas:



Na o aš pavasario belaukiant, susiplanavau savo darbus ir keliones taip, kad galėčiau dvi savaites pirmadieniais ir trečiadieniais vakare lankyti kursus apie sodybos formavimą. Atradau kursus apie aplinkos sutvarkymą "Geltonas karutis", ir mano galva labai puikus dalykas tiems, kurie nori gauti gerą (t.y. didelę) dozę informacijos per trumpą laiką, o tai reiškia visų pirma suvokti pagrindinius principus ir  su galimybe pasiklausti ir išsiaiškinti savo sklypo rūpimus klausimus. Bet labiausiai man jie patiko nuo pat pirmos minutės dėl to, kad čia nebus pasakojama, kaip pasidaryti kokį "alpinariumą" prikaišiojant visokių egzotinių pušaičių, kadagių ir akmenų. Čia labai svarbus dalykas - natūralaus kraštovaizdžio išsaugojimas ir praturtinimas. Na, žodžiu, ko aš labai noriu, nes bijau sugadinti ką nors savo sklype, ką gamta pati surikiavo. Dar liko pora paskaitų, dabar braižau savo sklypo planelį ir dėlioju funkcines zonas: reprezentacinė, ūkinė, poilsio-rekreacinė (buna aktyvaus ir pasyvaus poilsio) ir apsauginę zoną.

Galbūt šiemet pavyks kiek pradėti tvarkyti aplinką, ir norisi kiek įmanoma žinoti tai, kas leistų neperdarinėti ir pataupyti. Sakykim, prieš sėjant žolę ir norint, kad kurmiai jos neraustų, reikia uždėti tinklelį, o tuomet jau 10 cm žemės sluoksnio žolei užsėti. Visur neužtiesi, kainuoja, na bet man labai aktualu tinklinio aikštelėje ir ten, kur bus nedidukas plotelis lygios vejos. Ir tinklelis - VIENINTELIS būdas apsisaugoti nuo kurmių, jokie kiti dalykai tikrai neveikia. Štai, kol meška miega, gruodžio mėnesį kurmis aktyviai darbuojasi :)


Labiausiai laukiu temos, kaip sukurti gražią pievą. Daugybe visokių įdomių dalykų, bandysiu pritaikyti ir šiek tiek aprašyti, čia kaip sakoma, matyt moterims įdomi tema, nes ir kursuose - nu nei vieno vyro :)

2014 m. sausio 12 d., sekmadienis

Karkasas, šiltinimo sluoksnis ir pelės

Kalbant apie sienų šiltinimą, pasirinkus fasadui medžio apdailą, iškyla pelių klausimas. Apskritai fasadui šiltinti galima kiek supratau rinktis iš tokių medžiagų:

1) Polistirolas (polistireninis putplastis)
2) Neoporas
3) Akmens vata - gaminama iš bazalto uolienos, dolomito ir kt. priedų
4) Stiklo vata, kurios žaliava - kvarcinis smėlis, perdirbamas stiklas, soda ir kt. priedai
5) Ekovata - gaminama iš celiuliozės plaušo, impregnuoto boro ir borakso druskomis

Jeigu fasadas yra tinkuojamas, tai nesukant perdaug galvos renkasi žmonės polistirolą ar neoporą, ir džiaugiasi. Visgi polistirolas yra kiekvienos pilkos pelytės rojus, kur ji labai linkusi įsmukti gyventi. Ir tuomet jus, silpnų bervų žmones, pradeda neraminti graužimas. Graužia pelytės putplastį ne dėl to, kad jis skanus - jos jo tikrai nevalgo, jos jame išgraužia urvelius, veda vaikus ir štai taip kelia tą triukšmą. Be to, polistirolas graužiamas labai sukrenta, ir po daugelio metu kažkaip to šiltinimo sluoksnio gali nedaug ir belikti. Tai tokia štai baisi istorija :)

Norint neturėti pelių visai šiltinimo sluoksnyje, matyt reiktų rinktis ekovatą. Joje graužikai, sako, nesiveisia, ir rodos tai - ne melas. Tačiau ekovatos pats neįpūsi, kainuoja darbai, todėl ši medžiaga nėra patraukli tiems, kas linkęs daugelį darbų padaryti savo rankomis.

Mineralinėje vatoje - na, rašo, kad negyvena joje graužikai. Meluoja :) Gyvena, tik mažiau noriai, ji ne taip spėriai graužiasi, kaip putplastis. Na, ir ne taip garsiai - grauš, bet jūs to negirdėsite. Ir vata ne taip sukrenta. Taigi tiesiog belieka apsiraminti. Aš tikrai jau buvau bepripažįstanti, kad STIKLO vatoje negyvena pelytės - bet yra mačiusių ir stiklo vatoje, gal tai tiesiog rečiau, nes vis gi ta visa vata labai jau badyti gerklytes ir akytes turėtų... Na bet kas sakė, kad gyvenimas (pelių) lengvas, tenka ir vatoje graužti, mylėtis ir palikuonis veisti.

Kalbant apie mineralinės vatos pasirinkimą, tai svarbus momentas yra tai, kad su akmens vata darbuotis tikrai maloniau, o su stiklo labai jau visos tos smulkios dalelės lenda, brrr... Tik štai stiklo vata gal patrauklesė statantiems karkasinius namus, kur labai aktualu sluoksnių lengvumas - stiklo vata lengvesnė, elastingesnė ir todėl geriau užpildo plyšius. Taip pat ji labai patraukli plokštiems stogams, kur labai svarbu atlaikyti apkrovas (nors čia įdomus niuansas - joks stogo sumuštinis nesveria tiek daug, kiek sniego sluoksnis žiemą, taigi...)

Taigi išvada - pelių visada gali būti ir nėra 100 proc garantijos. Tačiau graužiko-nedorėlio patekimą į tą šiltinimo sluoksnį reikia apsunkinti maksimaliai, bent jau jų kiekį. O tam reikia būtinai profilio (aliuminis ar skarda) su mažutėmis skylutėmis (vėdinimui, bet ne pelėms ar vapsvoms).

Dar tas profilis vadinamas cokoliniu profiliu. Tačiau prieš tai kiek apie karkasą šiltinimo sluoksniui:

Šiltinimo sluoksnį sudarys akmens vata: 10 cm + 5 cm + 3 cm priešvėjinė vata. Vėjo izoliacijai galima rinktis ir specialią plėvelę, tačiau čia beveik nesitaupo, o darbo daugiau.

Taigi pirmajam vatos sluoksniui bus tvirtinamos apie 10 cm pločio lentos prie mūro, horizontaliai. Jas reikia pritvirtinti vatos plokštės pločio arba ilgio atstumais. Geriausia aišku ilgio, nes tuomet tiesiog mažiau (rečiau) reikės lentų. Lentas tvirtinsime kampukais.

Paprastai iškart tvirtinamas cokolinis profilis. Tačiau pas Raituzą aptikau mintį, jog aliuminis profilis - tai šalčio tiltas. Kad ir mizerinis, 1 mm, lyg tikimybė ir teorinė, bet tenka pripažinti, tikrai - šalčio tiltas. Todėl galbūt net būtų verta apačioje tiesiai at cokolio putplasčio dėti pirmąją apatinę lentą. Galbūt net verta tarp jos ir putplasčio apačioje palikti 5 mm tarpelį, kurį po to užpildyti montavimo putomis - jos išsiplėtusios gerai užpildys visus tarpus, nes putplastis prie bet ko prisigaudęs vis gi mikro tarpus palieka.

Taigi, pirmas sluoksnis toks. Tuomet ant horizontalių lentų karkaso tvirtinamas vertikalių lentų, taip pat apie 10 cm pločio, karkasas. Ir čia jau galima būtų pritvirtinti pačioje apačioje šį cokolinį profilį. Galbūt maždaug tokios formos, tik tas dugnelis turi būti skylėtas, kad pro jį oras patektų ir kursuotų iš apačios į viršų.

Pro šį profiliuką pelės jau negalės patekti į šiltinimo sluoksnį šiame pradiniame cokolio ir sienos susidūrimo etape.

Na o ant profilio, tarp vertikaliai pritvirtintų lentų dedamas pirmas (apatinis) 5 cm vatos sluoksnis, ir taip pat iškart ketiname dėti į tuos pačius tarpus ir priešvėjinę vatą, kurios storis 3 cm. Kadangi lentos plotis 10 cm, tai lieka tar 2 cm tarpas, kuris ir yra vėdinimui skirtas. Dar vatą, kad ji nenusvirtų, plonyčiais bruseliais kiek pritvirtinti galima būtų.

Pelė, kaip žinia, žvėris, sugebantis laipioti stačiomis sienomis. Todėl dar galima būtų pirmą metrą nuo apačios uždengti metro pločio cinkuotu vielos tinkleliu. To tinklelio akutės turėtų būtų ne didesnės kaip 7 mm. Burbiškėse yra tokio tinklelio - 50 m rulonas kainuoja 350 Lt. Tokio ilgio užtektų (pamato perimetras yra 63 m, tačiau reikia atimti durų ir vitrininių langų plotį). Na nežinau, ar tikrai taip jau reikia nuo tų pelių saugotis - jos juk gali ir pro skylutę, esančią aukščiau, prasmukti, arba patogiai sau vijokliniais augalais užsirioglinti. Bet galbūt dėl šventos ramybės būtų verta paaukoti papildomus kelis šimtus litų? Pagyvensim - pamatysim.

Dar vienas niuansas - renkantis fasado dailylentes, galbūt verta atkreipti dėmesį, ar jos yra su " puse špunto" ar "viso špunto".


ar

Pusės špunto dailylentės gali kiek atvėpti, nebent tai puikiai išdžiovintos, sukalibruotos ir daug daugiau kainuojančios. Viso špunto - jos jau labai puikiai įsimauna viena į kitą ir taip neatvėpsta. Galbūt pro visą špuntą ir visokiems graužikams bei vabzdžiams nelabai įmanoma patekti. Tėtis labai už viso špunto variantą. Jo minusas tame, kad nuo drėgmės, medis brinksta ir galbūt net gali įtrūkti jau netilpus į tą tarpelį.

O šiaip labai apmaudu, kad internete mineralinės vatos gamintojai nepateikia arba neišsamiai pateikia medžio apdailai šiltinimo brėžinių. Tinkuotoms sienoms - pilna, štai va Rockwool. Paroc yra, tačiau nėra visiškai nieko užsiminta apie profilį ir apsaugą nuo graužikų, o tai tikrai svarbus niuansas. Taip pat sakykim ieškojau, kaip angokraščius izoliuoti, tai Paroc medžio apdailai irgi nepateikia, nors tikrai puikiai info sudėliota - pateikta daug brėžinių: Paroc brėžiniai . Vis gi kas apie angokraščius, tai čia aiškiai parodyta tik tinkuotos apdailos versija:


O juk medžio apdailai daugiau cm reikia, ir reikia turėti prie ko pritvirtinti, esamų brėžinių tikrai neužtenka. Todėl tenka pasukti galvą patiems. O keista, nes būtent medinę apdailą pasirinkusiems labiausiai akmens vatos brėžiniai ir yra reikalingi, nes kas tinkuoja, dažniausiai renkasi putplastį. Beje apie apšiltinimą putpasčiu yra pvz, čia gan išsamiai: ASA.lt

Na o jeigu atrodau pernelyg įtari dėl pelių, tai tiesiog nesinorėtų atsidurti tokiose situacijose, beje cia siltino vata kaip suprantu - skaudu...

2014 m. sausio 10 d., penktadienis

Įkvėpimui

Čia tiesiog taip, įkvėpimui. Negaliu nepasidalinti ypač kūrybiškais sprendimais. Štai kiek visko originalaus galima prigalvoti:
30 шикарных идей по переделке дома

Jeigu kam pasirodytų, kad čia tau jau pernelyg, tai visgi kelios idėjos tikrai neblogos. Va, pavyzdžiui, visokie sprendimai su laiptais:



Beje, kalbant apie medinius laiptus, pažįstu, kaip žinia, puikų meistrą :) Mano tėtis - kaip gaivaus oro gūsis problemiškame statybų maratone - atvažiuoja, pamatuoja, pataria, suprojektuoja, sumontuoja. Taigi turėkite omeny, tik aišku aš jį absoliučiai monopolizuoju statybinio sezono metu. Bet kokiu atveju, nuotraukyčių su keletu jo darbu  yra čia http://mediniai-laiptai.blogspot.com/ na ir dar čia, facebooke galima palaikinti laiptukai.lt :)

2014 m. sausio 6 d., pirmadienis

Lauko apdailos (fasado) dailylenčių profiliai

Mano namukas nors ir mūrinis, tačiau išorės apdaila bus medis. Kažkaip planuodama namą, tikrai galvoja kad bus tinkuotas su medžio inkliūzais, tačiau vėliau vieno gamtos mylėtojo - puikaus bitininko tarp kitko išsprūdęs sakinys "mieste to mūro gana, gamtoj norisi medžio" per kelias sekundes apvertė mano nuomonę tiesiog aukštyn kojom. Architektas, pabandęs "uždėti" ant namo projekto medinį drabužėlį irgi maloniai nustebo - "lengvesnis toks namukas gaunasi". Taigi tikimasi, jog natūroje vaizdelis bus ne blogesnis nei šis, na šviesesnis tai jis tikrai bus:



Medinės apdailos pliusas mano atveju tas, kad tokią apdailą galima pasidaryti savo jėgomis ir sutaupyti darbams (tiesa, aš įsivaizduoju, kad medinės ir tinko apdilos medžiagų sąnaudos daugmaž panašios, nors prisipažinsiu - nesigilinau į šią temą, tiesiog iš serijos "savaime suprantama"...). Medinės apdailos minusas - medis yra medis ir jį reikia prižiūrėti, laikas nuo laiko perdažyti ir t.t. Tam, kad būtų tokio vargo mažiau ir rečiau, mano žiniomis būtina:

1) lauko dailylentes pasirinkti ne obliuotas, o šiurkščias, dažai ženkliai geriau įsigeria ir  taip ženkliai atsparesnės bjauriom ir ekstremaliom oro sąlygom patampa (minusas - tokiom dažų reikia vos ne dvigubai brangiau)

2) reikia tikrai gerų kokybiškų dažų, ir tai neturi būti permatomi ir panašaus pobūdžio "noriu natūralaus medžio ir spalvos" (kaip kad mano pavėsinės variantas). Čia minusas - tokie dažai brangesni nei prastesni.

Taigi faktas, kad lauko dailylentės bus šiurkščios. Žodids neobliuotos čia gal net nelabai tinka, nes tai nereiškia, kad jos bus pigesnės, nes obliavimo nėra. Tas šiurkštumas išgaunamas pjaunant lentas specialiu būdu, taigi šioj vietoj labai nepasitaupo. Iš pat pradžių man keistai pasirodė neobluotos, "o kaip gi tai atrodys?!", bet kai pamačiau, labai patiko, tikrai.

Bet esminis dabar klausimas - išsirinkti, kokios formos tos apdailos lentos profilis bus, t.y. kokia forma. O tai lemia ir paties namo projektas, stilius, matyt net spalva ir apskritai aplinka. Labai ilgai sukau galva niekur internete neradusi išsamaus profilių tipų suskaidymo, bet štai pagaliau aptikau sąrašą nuorodų, pagal kurias labai neblogai galima susigaudyti profilių pasirinkime (nes paprastai lentpjūvėse jums pasako, kad yra keli profiliai: eglutė, rombas ir rąsto imitacja), o jų yra ženkliai ženkliai daugiau. Taigi nuorodos:
Vudva - tai mano atrastas  pats išsamiausias įvairiausių tipų dailylenčių profilių išvardijimas
Puumerkki - irgi išsamu, gal kiek sausai pateikta info, sunkiai susiprasti man (Profiliai: UYV, UTV, UTK, UTP, UTS, UYS, UYL, UYH, UYVk, UYKh, UYKv, SH - kosmosas kažkoks...)
Medžio gausa - ne taip išsamiai, bet labai paprastai ir suprantamai suskirsto
Stilmeda - ženkliai glaustesnis aprašymas, bet visai kitaip įvardina / pavadina
Statybų medis - irgi glaustai, padeda susigaudyti

Dėl profilio - na tikrai nebus rastų imitacija ir matyt nebus "eglutės" profilis, bet tikrai bus horizontalus, o ne vertikalus. Vertikalios labai gražu kai nendriniai stogai - taip, kaip Klaipėdos krašto stiliaus. Bet pas mane visai kitaip, modernus ir lengvas namukas, todėl reikia, kad lentų profilis atitiktų visą bendrą idėją. Tikiuosi ir architekto patarimų čia. Aš kažkaip linkstu link kažko su tarpeliu, bet be jokių apvalumų ar išsikišimų ir  įmantrumų, be tarpelio kad būtų - man nelabai patinka.

Būna eglės, pušies ir maumedžio, maniau kad turėčiau rinktis pušį, bet rašo, kad eglė geriau, nes  mažiau drėgmės įsiurba ir dėl to mažiau deformuojasi. Na reikės dar pasiaiškinti kaip yra iš tikrųjų.

2014 m. sausio 5 d., sekmadienis

Kokias lauko duris pasirinkti

Kokias duris pasirinkti ne toks jau lengvas klausimas, pasirodo. Kaip ir bet kuris kitas statybų etapas, čia vėl reikia pasigilinti. Informacijos apie durų tipus nelabai internete rasi, matyt viskas visiems savaime suprantama. Susirūpinau kažkaip, o kokios gi lauko durys apskritai įmanomos. Apkeliavau kelis pardavėjus Vilniuje.

Visų pirma supratau, kad kai kurios durys yra standartinės, atvežamos iš gamyklų, ir jų išmatavimai yra standartiniai, ir spalvos. Jeigu nori kitokios spalvos - kainuoja papildomai, bet ir įsibėgėti nelabai galima, nes spalvų kiekis būna limituotas. Jeigu nori nestandarto - tai automatiškai kainuoja dukart brangiau. Ne visur taip griežtai, bet maždaug-maždaug situacija tokia.

Aš šiuo metu ieškau ir sprendžiu dėl lauko durų į katilinę, bet tuo pačiu akys plačios ir į paradines duris. Katilinei grožio reikalavimų nėra, bet lygių-lygių irgi nesinorėtų.

Taigi  štai kokių durų pasirinkimą radau:

1) Aptikau tokias cinkuotos skardos duris MIKEA. Cinkuotos skardos lapas su polimerine danga, o viduje - poliuretano užpildas, medinė stakta. Atrodo tai labai nekaip, sakyčiau, na žinoma, skonio reikalas, va:

Jos reklamuojamos kaip labai šiltos, bet ne itin saugios. Na dėl šiltumo, tai nelabai supratau, nes k=1,25W/m2k, taigi ne stebuklas. Dėl saugumo - na mano moterišku vertinimu tai netyčia kokiu basliu stipriau kliudžius ir skylę galima pramušti, na bet jau tokios jos man pasirodė. Kaina be rašto 1120 Lt, su raštu dar plius 300. Papildomai rankena ir spynos - dar 110 Lt. Varčia 90 cm, aukštis - 210 -  na tai visiškas standartas durų pasaulyje, kaip dabar supratau.

2) Toliau atradau ieškodama lauko durų katilinei dažytas lauko duris. Dorviloj dabar akcija standartinėms baltos ir tamsiai rudos spalvos durims. Tokios į katilinę manau puikiai tiktų:


Tik man reikėtų imti rudas, nes baltos tai tikrai netiks prie mano namuko spalvos. Rudos internete atrodo taip:
Tiesa, priklausomai, ar durys aklinos ar ne, skiriasi šilumos perdavomo koeficientas, su langiukais - 1 W, o aklinų - 0,77 W.  Dabar akcija, kol Dorvila turi sandėlyje, kaina rudų durų aklinų  - 1170, o su langiukais - 1350 Lt (nuolaida apie 150 Lt).

3) Yra dar hormann durys, bet iš nebrangiųjų, kur tiktų katilinės variantui, jos tik lygios lygutėlės, o man tokių neinori, labai jau sodybos namukui jos netinkamos būtų. Tokias galima už apie 500 Lt, bet jeigu neklystu, jų šilumos perdarvimo koeficientas apie 1,5 W ar kažkas panašaus, taigi antras minusiukas apart gražumo.

Ties tuo mano katilininės durų paieškos kaip ir apsiriboja, bet toliau apskritai apie lauko duris:

4) Medinės. Tai grožių grožis, tačiau su medinėm durim yra pora labai svarbių niuansų. Visų pirma nė nebantyti jų dėti kol neištinkuotos sienos viduje, nes jos nuo drėgmės baisingai persikreips. Na o antras niuansas taip pat apie drėgmę - jos laikui bėgant vis gi išsiklaipo... sniegas, drėgmė, laikas, na žodžiu medinės durys itin jautrios. Grožis reikalauja aukų kaip sakoma.

5) Plastikinės durys. Na greičiau kalba eina apie plastikines su stiklo paketu. Labai viliojantis variantas dėl kainos ir dėl to, kad labai derės su namo langais. Plastikinių durų minusiukas yra toks, kad esant stipriems šalčiams - sakykim, prie -25, slenstukas apšerkšnija.  Todėl manau nerekomenduojama, jeigu name nėra tambūro. Jeigu tambūras yra - tai kaip ir ne tragedija.

6) Šarvo durys - rimtos individualiam namui tikrai brangus malonumas. Prieš kurį laiką buvau užklausiusiu "Plieninio skydo" mano durims į namą, kurios tiesa yra plačios, su šaliduriu, tai paskaičiavo apie 8000 Lt. Šarvuotų durų esmė - saugumas, tačiau manau šiais laikais signalizacija yra tai, kas dar gali pagelbėti, o bet kokias duris atidryti galima, gal brangesnėms-saugesnėms prireiks dešimties sekundžių daugiau.

7) Hormann lauko durys, jų stakta aliuminė. Atrodo gražiai. 

Deja, nepamenu šilumos koef, dėl kainos reikėtų klausti, bet jeigu daryti plačias su šaliduriu tai būtų per brangu, yra žinoma variantas pasiaurinti angą ir daryti paprastas duris be šalidurio.

7) Na ir dar aptikau Tauro gatvėje Pronto duris. Siųsiu užklausimą, man ten kažkaip patiko bedraujantis vadybininkas, žiūrėsiu, ar galėsiu sau laisti duris su šaliduriu. Jų gaminamos durys yra pavydzžiui tokios, man visai patik su dažyta MDF plokšte, ji atrodo kokybiškai, beveik kaip medinės durys. Mane domina gana šiuolaikiško dizaino lauko durų variantai, nes namukas visas lengvas, tai masyvios klasikinės durys man visiškai netiks. O štai kažkas panašaus tiktų:



Dėl paradinių durų labai daug ką lems skaičiukai, manau, kad rinksuos tarp kažko panašaus į paskutinų variantą ir plastikinių durų. O į katilinę manau kažką labai paprasto, galbūt kaip aprašytas variantas Nr.2

Tiesa, kažkada Pasyvus namas aprašinėjo super šiltas duris, kurias pagamino UAB Wenge, reikės dar ir pas juos užklausti, ką turi pasiūlyti.

Čia buvo mano toks pirmas bandymas susiorientuoti lauko durų pasaulyje. Kriterijai: kaina, išvaizda, šilumos varža ir ekploatacija. Plius kiek galima tas duris įstatyti jau šiame sezone ir kad jų neįtakotų drėgnieji darbai, tokie kaip grindų betonavimas ir tinkavimas.

Va dar straipsniukas apie duris ir įdomi lentelė yra koks kurių šiluminis laidumas: Pagal ką rinktis lauko duris