2013 m. lapkričio 26 d., antradienis

Kito sezono planavimas ir statybų etapų dėlionė

Nors šis ruduo pats nuostabiausias, kokį beprisimenu, bet gerų orų kažkaip nepavyko išnaudoti darbams. Galima buvo padaryti pamatėlius vidinėms pertvaroms, bet kadangi tai susiję su kai kuriais santechnikos darbais, o visi santechnikai rudenį baisiai užsiėmę, o ir dar šiokių tokių uždelsimų buvo, nukėlėm šį darbelį pavasariui.

Statybų etapai vienok - tie, kurie dar bus, pradeda dėliotis kiek kitaip, nei iš pradžių atrodė. Galiu tik pasidžiaugti, kad pirmuosis du metus pavyko nuveikti beveik viską, ką planavau - yra pamatai, sienos ir stogas. Na o toliau, įvertinus nuomonės pakeitimą apie grindinį šildymą į teigiamą pusę, atsirado poreikis visai kitaip surikiuoti darbus. Ir pinigus. Tiesiog reikia, kad namas būtų apšiltintas, jeigu norima, kad liktų sveiki visi vamzdeliai grindų betone (nežiemotų prie didelio minusi kitąmet). O apšiltinimą tą sienų kažkada aš planavau tik 2015 metais, jau nekalbant, kad radiatorius sustatyti - dar vėliau.

Dar vienas niuansas, kuris trukdė mastyti - tai sukrauti pertvarų blokeliai namo viduje. Ilgai sukom galvą, ir atrodė, kad viskas bus labai sudėtingai - kad teks grindis betonuoti dviem etapais: išbetonuoti (išvedžiojus vamzdelius) tą dalį, kuri tuščia, tuomet išmūryti pertvaras iš blokelių, ir tik tuomet išbetonuoti atlaisvintą namo dalį. Tačiau nusprendžiau, kad geriau aš pavasarį suorganizuosiu talką ir išnešime blokelius į lauką. Tuomet galima bus vienu ypu išvedžioti vamzdžius grindiniams šildymui ir išbetonuoti grindis. O stogo šiltinimą ir pertvarų mūryjimą palikti vėlyvajam rudeniui.

Dar vienas svarbumas - stogą apšiltinti prieš mūryjant pertvaras - tai ir patogiau, nes darbai bus daromi savo rankomis, ir sandariau.

Taigi štai kaip dėliojasi kito sezono pagrindiniai darbai:
  1. Padaromi pamatėliai vidinėms pertvaroms
  2. Įstatomi langai ir lauko durys
  3. Išvedžiojami nuotekoms vamzdžiai, įvadas nuotekoms
  4. Grindų apšiltinimas putplasčiu
  5. Vamzdžiai vandeniui
  6. Išvedžiojamas grindinis šildymas
  7. Grindų betonavimas
  8. Sienų apšiltinimas
  9. Sienų apkalimas medinėm lentutėm
  10. Signalizacija
Jeigu finansai leis, įvyks ir šie darbai:

11. Stogo apšiltinimas vata
12. Vidinių pertvarų išmūrijimas

Tikrai sunku ir tuos finansus planuoti, juolab kai turiu patirtį, kaip neteisingai įvertinau stogo sąmatą. Teko išleisi tam 20 tūks. Lt daugiau nei planavau, todėl tai apsunkina 2014 metų planavimąsi. Jeigu taip nutiks, jog matysiu, kad nepavyks ir apšiltint namuką, ir grindis išbetonuoti, planas minimum - įstatyti langus, duris ir apšiltinti namą bei apkalti lentutėmis.

O dabar žiemai uždavinys - apskaičiuoti visus medžiagų kiekius, išsirinkti jas, rasti santechniką, grindų betuonuotojus, susižinoti kainas. Tuomet matysiu kiek realesnę situaciją. Labai tikiuosi, kad visgi pavyks daugiau nei planas minimum 2014 :)


2013 m. lapkričio 19 d., antradienis

Kaimynų diena

Šiandien štai sraipsnis apie kaiminystę delfyje. Aš kartais pagavoju, kad tokiam štai kaimynui kaimo vyrai galėtų susibūrę iš trobos ištempt, kaimo žmones rateliu sustatyti, kelnes numauti, ir tą pliką užpakalį gerokai išvanoti. Bet reikia, kad tai darytų visi draugiškai - kad po to nebūtų kam vienam keršyti. Ir dar reikia, kad po to visi kaimo vaikai ir moterėlės pirštais rodytų ir prunkštų. Jeigu į policiją kreiptųsi - bendrai baudai susimesti, bet už tą kreipimąsi darkart tą patį pakartoti :)
Sakot, negalima naudoti fizinę prievartą? Na, būna išimčių...

http://www.delfi.lt/verslas/kaimas/kaimynyste-kokios-net-kosmaruose-nesapnavo.d?id=63318506

O jeigu rimtai, tai galėtų būti kažkoks kaimo, sodybų ir sodžiaus gyventojų teisės ir baudos tokiems. Jie juk tokie drąsūs, nes jaučiasi nebaudžiami. Ir kai kaimynai patenka į tokią situacija, kai nei policija, nei kokie kiti pareigūnai negali padėti, užvilkina viską, nes neaišku juk pagaliau ir kaip elgtis panašiais atvejais. Tik tuomet, kai bus labai aišku, kad už betvarkę ir sąvartyną kieme yra konkreti bauda per konkretų terminą, ar už purškimą chemikalais, ar už ribas ženklinančių stulpelių išvertimą, ir t.t. - tik tuomet bus įmanoma jeigu ne geruoju būdu, tai neutraliai sugyventi su kaimynais, kurie netyčia pasitaikė idiotai.

Lygiai kaip su baudomis už pėsčiųjų praleidimą pėsčiųjų perėjose. Kol nebuvo didelių baudų, tai nelabai ir mandagumo buvo. Matyt tuo labiausiai turėtų būtų suinteresuotos seniūnijos. Pagaliau - galės iš tokių nežmogų pasipildyti biudžetus. Nėra pinigų? Priverstinis darbas kasant sniegą - irgi būdas :) Darbas žmogų papuoš.

Beje, pasirodo, kad gegužės paskutinis ketvirtadienis - kaimynų diena! Reikės nepraleisti progos skirti kaimynams dėmesio :)

2013 m. lapkričio 17 d., sekmadienis

Apsauginės žaliuzės - ar jų šiais laikais reikia?

Namuke numatytos langinės, kurias tikiuosi pasigaminti savo jėgom, jos bus medinės. Atsiveria į išorę ir atlieka taip pat ir grožio funkciją. Išvykstant galima uždaryti. Maždaug taip atrodys:


Tačiau didžioji vitrina terasoje, kuri yra 3,8 m ilgio - ten tokioms langinėms nėra vietos kur atsidaryti. Jau kurį laiką neduoda ramybės klausimas - matyt būtų protinga įrengti apsaugines žaliuzes. Išvykus didžiulis vitrininis namas bus apsaugotas nuo lengvo spontaniško lango išdaužimo ir įsiveržimo į jį.

Taip pat jeigu jau taip, tai tokių apsauginių žaliuzių reikėtų ir lauko durims, jeigu jos bus plastikinės, na praktiškai - stiklinės.

O galbūt tai jau atgyvena, ir žmonės šiais laikais tiesiog įrengia signalizaciją ir viliasi, kad lipdukas, informuojantis apie šį faktą, atbaido panašaus profilio svečius.

Jeigu apsaugines žaliuzes statyti, tai apie tai matyt reikia galvoji kuo anksčiausiai, prieš apšiltinant namuką ir statant langus, nes tas žaliuzes galima montuoti arba išorėje arba angoje. Antruoju būdu vaizdas ženkliai estetiškesnis.

Čia angoje pavyzdys:


O čia kai ant sienos, išorėje:


Dar galvoju, kad kai montuojama angoje, tai toje vietoje siena mažiau apšiltinta gaunasi, nes vietoj vatos ar putplasčio tiesiog dėžutė žaliuzėms stovi...

Plius tai pakankamai brangus malonumas tos žaliuzės, o norėtųsi dar žinoma jas turėti su varikliuku, o ne rankiniu būdu uždarinėti. Didžioji vitrina - apie 8 kv.m. Na ir dar durys. Ant kitų langų bus langinės, kurias tiesiog galima uždaryti - užrakinti.

Taigi verta apgalvoti visus už ir prieš. Apsisaugoti labai norisi... Ir nelabai norisi gadinti namo eksterjero ... Viskas remiasi į finansines galimybes taip pat, žinoma. Arba remiasi į statybų terminus - galima lėčiau statytis tiesiog? Akivaizdu, kad mano statybos yra pačios lėčiausios iš visų bendraminčių - tinklaraštininkų :)

Žinoma, būčiau dėkinga už nuomones ir patarimus apie lauko žaliuzes, nes ši tema man gana nauja.

2013-iųjų sezonas uždarytas

Nors šiemet tikrai nuostabus ruduo, ir galima būtų dėkingiems orams esant darbuotis, bet darbuotis nelabai buvo ką. Langus ir duris nusprendžiau įsidėti tik pavasarį, pagrinde dėl saugumo - nesinori, kad per ilgą žiemą juos iškulti ar išmontuoti ir išvešti kas sumanytų.

Taigi užkalėm langus, vitrinas ir duris, ir truputį liūdna pasidarė, nes namukas pradėjo atrodyti vienišas labai. Tikiuosi, kad žiema nebus tokia ilga kaip praėjusi, ir kuo greičiau galima bus pradėti darbuotis, nes kitas sezonas bus matyt pats intensyviausias, bijau net pagalvoti...

Štai nuliūdęs namukas, jo laukia gana vieniša žiema, nes atvažiuosiu aplankyti tik karts nuo karto savaitgaliais...


Na o užkalti langus ir duris atrodė iš pradžių nelengvas sumanymas, nes vitrinų dydis buvo galvosūkis. Ir čia pasitarnavo ankstesnis apsiskaičiavimas su OSB plokštėm. Jų per klaidą buvau 10 plokščių per daug užsakiusi. Ir jų kaip tik užteko vitrininiams langams ir durims užkalti!

Įėjimo durys:

 

Dideli vitrininiai lagai iš vidaus sujungti tokia štai lenta:


Ta lenta su kampukų pagalba pritvirtinta prie sienos:


Kad būtų galima patekti į namuką prireikus, padaryta taip, kad plokštę galima būtų lengvai atsukus varžtelius nuimti:

Varžteliai su atsuktuvu gana lengvai atsisuka:


Ba o visi mažesnieji langai aptraukti plėvele, padarius rėmus




Dar liko keli niuansai, reikia sutvirtinti vieną sudūrimą kraiginėje sijoje, kažkaip nepastebėjome, kad metalinė plokštelė tik viena, norisi ženkliai solidesnio dalyko. Galbūt galėsime paremti kažkuo tą vietą - tiesiog dėl viso pikto, nes jeigu šią žiemą bus sniego, tai stogui teks atlaikyti nemažą svorį.

Labai jaudinuos dėl pamatų - praeita žiema buvo ne tokia šalta, pamatai puikiai peržiemojo, galbūt ši žiema bus šaltesnė, matysime, kaip peržiemos antrąsyk.

Na ir liko būtinas darbas - išvežti visus įranius ir rakandus, praeitų metų patirtis parodė, kad tai labai protingas buvo sumanymas. Oi ir kaip nesinorėtų, kad išlayžytų kas užkaltus langus ar suplėšytų plėveles. Na, matysime, kaip čia bus...Brr..

O kalbant apie darbus - per žiemos sezoną labai daug dalykų reikės susižinoti, pasiskaičiuoti, paprojektuoti, nuspręsti. Žiema neprailgs matyt :)

Na o šiandien oficialiai sezoną uždarom ir visa šeimyna važiuojam tradiciškai pakelti už tai po alaus bokaliuką ir smagiai pavakarieniaut :)

2013 m. lapkričio 15 d., penktadienis

Kelias į sodybą

Čia prieš kurį laiką ieškojau santechniko, ir atvyko toks vienas vyrukas, kuris pasirodo ne pats santechnikas, o organizuoja darbus, pažiūrėti "objekto". Aš ketinau sužinoti, kiek kainuos santechnikos vamzdžių išvedžiojimas. Išlipęs iš automobilio, vietoj "laba diena" sušuko "nesuprantu aš tokių investicijų!". Na aš tuomet galvoju, kad man šiaip nusispjauti, ką jis supranta, ir ko nesupranta. Bet jis neatlyžo. Žodžiu juokingai aš jam su savo užmiesčio nameliu atrodžiau, įspūdį padarė jam tik mano atsakymas į klausimą "kiek čia pas jus arų - 20 ar kiek?" - ne, sakau, čia 2 ha.

Toliau supeikė sprendimą dėti 15 cm storio putplastį po kojom, išjuokė, kad užtenka 5 cm. Ir patarė, kad vandeniui santechnikos vamzdžius dėti geriau ne putplastyje, o smėlyje, po putplasčiu. Tuomet jau įtartinai į jį pradėjau žiūrėti aš. Nepatiko man man tas mandrumas. Aš apskritai esu už tai, kad net darbininkus rinktis reikia tokius, kurie neerzina, su kuriais galima būtų maloniai bendrauti.

O apie tą apsimokėjimą - na, negaliu pasakyti, kad nemąsčiau apie tai. Mano apsisprendimas statyti namuką mažai civilizuotoje vietoje, gamtos apsupty grįstas pirmiausia begaliniu noru ten leisti laisvalaikį ir vasaras, turėti antrus namus, kurie kvepėtų atsipalaidavimu. Tačiau mąsčiau ir apie tai, kiek tai verta. Manau, kad geriau jau savo santaupas suinvestuoti į tai kas miela širdžiai, žvelgiant į tai kaip į kūrybos procesą. Verta pasistengti keletą metų pataupyti, susiimti, o neišleisti visko tik kelionėms ir pirkiniams. Tokią sumą, kokią "investuosiu" - niekada šiaip sau nesutaupyčiau, tiesiog pragyvenčiau. Taigi manau, kad šios statybos - tai būdas investuoti. Bet visų pirma, į svajonę :)

Na o kas įvertins, kiek likvidus yra beržų parkelis. Arba kad ir nuotabus kelias rudenį į sodybą? Va kelias į mano pusę :)


O čia jau važiuojant miško keliuku, duobėta kiek, jeigu lyja ar žiema - važiuojam kitu keliu, bet šis visuomet mielesnis, nes tenka pravažiuoti du didžiulius gražuolius ąžuolus :)

2013 m. lapkričio 11 d., pirmadienis

Visokie smulkūs užbaigimai

Statant namą iškyla siaubingai daug visokių smulkmenėlių. Apie šias smulkmenėles nei randi kur parašyta kad būtų, nei ką - tiesiog savaime gaunasi, kad iškyla klausimai. Ir tuomet galvoji, kaip čia geriau pritvirtinus, kaip čia gražiau užbaigus. Na galbūt ir ne viską idealiai gaunasi padaryti, tuomet reikia sugalvoti, kaip ištaisyti kokį akis badantį niuansą.

Taigi, pavyzdžiui, kaminą krosnėlei išmūrijom, aukštas ir lieknas, bet jo glausti prie sienos negalima - paliktas tarpas. Prie stogo jis nelabai kaip pritvirtintas. Taigi, kad jo kokia vėtra neišsiūbuotų, sumastėm pritvirtinti tokia metaline detale. Šį sekmadienį tą ir padarėm.

Štai detalė:

O štai aukštai po gegne ji apsikabinusi kaminą pritvirtinta:


Nuotraukoje gegnę, kuria nupjovėm, kad kaminą galėtume išmūryti, kol kas laiko lentos, pritvirtintos prie kitų gegnių. Šį klausimuką, taipogi eilinį niuansą, išspręsime jau kitais metais.

Čia va iš arčiau matyti kaip pritvirtinta:


Pritvirtinta taip, kad po milimetrą-kitą iš visų pusių tarpelis būtų nuo kamino. 

Na ir dar vienas dalykas - tai skardos vėjalenčių pritvirtinimas, nes jos tokios kiek atvėpusios buvo. Va tie atvėpimai ir netobuli skardų sudūrimai šioj nuotraukoj gerai matomi:


Galbūt kiek kampą ne taip pamatavome, o gal šiaip jos ir būna tokios, bet visa esmė tame, kad jas reikėjo tokiais specialiais varžtukais pritvirtinti, ir kad spalva dar atitiktų. Tuos varžtukus naudoja skardininkai kaminus skardinant, taigi iš jų juos ir gavome. Va:


Aplink visą stogą prisukta reikiamose vietose - viso 31 vienetukas sunaudotas:



Ir dabar viskas gražu lygu pasidarė, tie varžtukai labai simpatiškai atrodo :)

Na toliau kalbant apie tas skardas... nutinka, kad užtempiant kokias tai medžiagas, sakykim pakloto rulonus, apsidrąsko tų skardų kraštai. Štai fotografavau dar vasarą dengiant stogą - tie tokie pabalimai - tai nubrozdinimai viršuje skardos, ant kampuko:


Tai čia reikia specialių tokių dažų, irgi atitinkamo spalvos kodo:


Šitas reikaliukas dar turės būti padarytas - reikės ploną teptuką nupirkti, kad tvarkingai uždažytume, nes bonkutėje tai toks teptukas-monstras... Ir reikia paskubėti, nes visai nesinori, kad nubrozdinta skarda pradėtų rūdyti ir t.t.

Na ir dar viena detalė, kuri nedavė ramybės, bet galų gale tėtis sugalvojo, kaip visgi pritvirtinti karančius ir beveik ant nieko nesilaikančius kai kuriose vietose šlaitelius:


Tas vat šlaitelis kyšantis nei ant gegnės kokios, jo kraštas - koks metras, jeigu sniegas koks, tai žiūrėk ir nulūžtų. Poroje vietų taip - virš įėjimo ir virš terasos. Šiaip dabar jau matyti, kad būtų gerai buvę po papildomą gegnę namo išorėję buvę įrengti, bet tai tik dabar matosi... Tačiau štai kokį sprendimą pritaikėme:


Po galingą metalinį strypą pritvirtinome prie gegnių ir prie to laisvo kampo. Na dabar viskas iš širdies pritvirtinta, niekas nekabo.

Kai randi kokį sprendimą ir jį sėkmignai pritaikai, daug džiaugsmo būna :) kaip ir daug streso ir galvos skausmo, kol jo nerandi ir ieškai. O tokių dalykų statybose begalybė. Patirtis - "nereali", ir ją tik praktika diktuoja. O aš tai kaip tas pėdsekys visur viską fotografuoju. Be fiksavimo šie dalykai labai greitai iš atminties dingsta. O vat gal jie, tokie smulkūs ir atrodytų nereikšmingi, kam ir pagelbės kada...

2013 m. lapkričio 5 d., antradienis

Karutis

Šiaip jau apie tai turėjau parašyti prieš kokius dvejus metus, kai tik viskas prasidėjo... Karutis - vienas reikalingiusių daiktų statybose. Ir jeigu užsiimant kokia gėlininkyste jums dar gal ir tiktų tokie, kurie parduodami senukuose ir ermitaže, tai statybose tokie atrodo kaip absoliučiai netinkami. Karutis turi būti tvirtas ir piktas, o ne gležnas ir gražus. Karutį sumeistravo tėtis, rado kažkokius ratus, nusibraižė brėžinuką, kažkur susiveikė storos skardos ir paprašė viską suvirinti. Pritvirtino medines rankenėles, nudažė žalia spalva. Stipriai ir nuoširdžiai rekomenduoju šį modelį.


Vienintelis jo trūkumas - jis be kojelių, į kurias galėtų atsiremti. Kojelių iš pat pradžių nepadarė, taigi taip ir liko, gal kažkaip pavyks jas prilipdyti kitąmet.


Labai patogu, kad rankenos sujungtos - tuomet ne tik stumti galima, bet ir "įsikinkius" tempti. O tokią galimybę turėti yra būtina. Ypač jeigu jūsų sklypas - su visokiais kupstukais, kurmiarausiais, duobutėm,  ir kitais kyšančiais dalykais, iki kurių sutvarkymo rankos (ir kišenė) niekaip nesiekia, kol nebaigta su namo statybomis. 


Štai  ratas pritvirtintas:


Čia ir vidinės pusės:

Na o čia karučio "pilvukas" - visa konstrukcija matoma:



Na o čia iš viršaus, jau ne visai žalios spalvos, nes ir - žvyras, ir žemė, ir skalda, statybinės mežiagos... ir kas tik nevežiojama juo. Smarkiai jis naudojamas ir jo tvirtumu negalime atsidžiaugti.


Gal kam pagelbės nuotraukos, nes deja nusipirkti nieko panašaus nebūna, o jeigu kažkas tik iš tolo link tvirtesnio ir ištvermingesnio - tai kaina tokia nepadori labai būna...

2013 m. lapkričio 3 d., sekmadienis

Kaip mes pavėsinę statėme

Pavėsinė, iškart galiu pasakyti, dar nebaigta - tarpų tarp klinkerio plytelių glaistymą palikau kitiems metams. Bet visgi tai tik mažiukas niuansas, kaip ir baldai joje. O šiaip pavėsinė jau yra - tai civilizacijos sala šiame mūsų 2 ha laukiniame miškelyje.


Instrukciją, kaip klijuoti klinkerį aš kada nors parašysiu (galvoju, gal išlaukti pavasario, ir rašyti tik įsitikinus, kad tas klinkeris neatšoko...) - bus tokia kaip ir moteriška klinkerio klijavimo instrukcija :)

O dabar filmukas - štai į 5 minutes sutalpinau pusantrų metų veiksmą! Kaip mes statėme pavėsinę.