Shiitake grybų auginimas - labai įdomus procesas. Mūsų Lietuvos klimatas puikiai tam tinka. Juos auginti populiaru yra Japonijoje, Kinijoje, Korėjoje ir Kanadoje. Žodžiu ten, kur būna žiema ir ten kur drėgna :) Galima mąstyti apie shitake kaip apie gyvus padarus (kaip beje apie visus grybus), nes juos reikia žadinti ir tik pabudę jie išlenda iš savo grybienos karalystės. Aš tiesą sakant aprašau tai, ką puikiai moka mano vyras Marius, o aš esu tik stebėtoja, pagalbininkė ir po to jau patiekalų gamintoja. O štai Marius yra perskaitęs rimtų knygų, ir ne iš gandų bei pasakojimų žino tiek esmę tiek daugybę niusanų.
Japonai irgi taria šitake kaip ir lietuviai - tas pats tarimas, tik pas juos tai du žodžiai shii ir take ir jie reiškia "ažuolo grybas". Taigi tai yra grybai kurie auga iš medžio. Štai kokie gražuoliai mūsų lietuviškuose beržuose užauginti japoniški šitakiai:
Kokios medžių rūšys tinka šitake grybams augti:
Pradėkime nuo to, kas kategoriškai netinka - tai sakų turintys medžiai. t.y. spygliuočiai. Tinka visokie kietieji medžiai: ąžuolas, bukas, skroblas, beržas, klevas, kaštonas, juodalksnis, karija, magnolija, juodasis gluosnis. Lietuvoje populiaru beržai ir ąžuolai, bet šiaip jau beržai - ir dėl savo greito augimo, dėl medienos struktūros ir dėl svorio. Lėtai augantys medžiai, tokie kaip ąžuolai užsiaugina didesnį branduolį, o šitake grybams patinka tokių medžių kamienai (arba rąsteliai), kurių didele dalis balanos ir kuo mažesnis branduolys - nes šitakė grybiena "valgo" tą balaną. Čia va pavaizduota - karėje variantas yra pageidaujamas:
Ko reikia, norint užauginti šitake grybų:
- rąsteliai, apie 1 - 1,2 m ilgio
- grybiena
- kampinis šlifuoklis
- 12 mm diametro specialus grąžtas
- vaškas arba parafinas (karštas)
- teptukas/ kempinėlė
- kantrybė ir nusiteikimas padirbėti lauke kai nėra labai šilta
- oras, kai nelyja (arba stogelis virš galvos nuo lietaus ar sniego)
- talpa rąsteliams pamerkti
- vanduo
Kas svarbu procese?
- rąstelių storis ir ilgis
- tai, kaip sudėsite rąstelius - jie skirtingai sudedami įskiepijus grybieną, ir visai kitaip derliui
- pavėsis, drėgmė, ventiliacija
- šiek tiek burtų
Kodėl svarbu rąstelio ilgis ir storis. Pagrindinė priežastis - rąstelis bus kilnojamas ne vieną sykį, taigi storo daug sveriančio rąsto jūs nepakilnosite, ilgas - nepatogu. Juos reikės pamirkyti vandeny, taigi tas indas, kur merksite turi būti taip pat atitinkamo ilgio, kad rąsteliai pilnai pasinertų parai ar dviem į vandenį. Mes esam žiemos metu mirkę ir į vonią :) Taigi mes supjaustome beržus į 1,2 m ilgio rąstelius. Nuo rąstelio diametro priklauso ir kiek duos derliaus - labai plonas medelis teoriškai mažiau tarnauja. BET mes didelio skirtume nepastebėjome tarp siauresnių ir storesnių rąstų - per 4 metus grybas suėda ir siauresnį ir storesnį rąstą. Šiaip šiek tiek storesni rąsteliai geriau laiko drėgmę, neperdžiūsta - tai aktualu jeigu vasara sausresnė, o taip yra dažnai. Taigi diametras maždaug 15 - 25 cm. yra pats tas.
Kada pjauti medį. Vasaris ir kovas yra labai geras laikas mūsuose. Svarbu, kad nebūtų dar pumpurų. Šiaip jau galima kirsti visą žiemą, kol medžiai miega, t.y. sustojusi jų vegetacija.
Kur pirkti grybieną. Mes užsisakome internetu iš Austrijos "Gluckspilze" . Paprastai 6 l maišo užtenka 30 rąstelių ar pan. Kai gauname grybieną - ją reikia laikyti žemoj temperatūroj - mes tiesiog įkišame į šaldytuvą, na ir reikėtų per 2 savaites "įskiepyti", būdavo kad palaikydavome ir ilgiau laukdami tinkamo oro - nieko blogo nenutiko, svarbu kad neišdžiūtų.
Kaip gęžti skylutes? Ar galima skylutes rąsteliuose gręžti paprastu grąžtu? Bandėm - medis kaista, svyla, išdega tos skylutės - o tai reiškia, kad grybienai ten sunku bus įsikurti. Paprastai naudojamas specialus grąžtas 12 mm diametro, kuris tvirtinamas prie kampinio šlifuoklio - nes šis duoda daugiau apsukų negu paprastas grąžtas - lengviau gręžiasi, eina kaip per sviestą, neužkaista mediena. Dar svarbus momentas - visos skylutės turi būti vienodo gylio, ir tas specialus grąžtelis turi gylio ribotuvą. Mes grąžtelį pirkom internete, o taip pat ir adaptorių. Tokius įrankius turėdami darbuositės greitai - skylučių reikia išgręžti labai daug, taigi tai yra tikrai labai svarbu:
Prigręžti skylučių rąsteliuose reikia daug: mes gręžiam kas 10 - 12 cm, ir tada zigzago principu kitą juostą skylučių. Taip suvarpom kiekvieną rąstelį.
Tuomet su skiepijimo įrakio pagalba paimat juo grybieną ir į kiekvieną skylutę "įšvirkščiat". Štai taip atrodo tas įrankis:
Paprastai tokį darbą geriausia daryti dviese - vienas - įšvirkščia grybieną, kitas su kokiu kempenėle - šepeteliu pamirko išlyditam vaške ar parafine ir užtepa skylutę. Taip uždaro grybieną, ji neškrenta ir visoks brūdas ten neprilenda. Vašką mes lydome ant tokios turistinės viryklės su dujų balionėliu, bet geriau ir patogiau tai būtų daryti ant elektrinės mini viryklės.
Taigi kai užlydote skylutes su grybiena, svarbu kaip sudedat rąstelius. Ant žemės numetam medinį padėklą, kad rąsteliai nesiliestų su žeme, na arba porą rastelių patiesti ar lentų. Taigi pradžioje rąstelius inkubaciniam laikotarpiui sudedame vienas šalia kito ir vienas ant kito:
Jie turi ir ventiliuosti, ir tuo pačiu neišdžiūti. Taip sudėti jie prabūna 12-16 mėnesių. Sakykim, kovą - balandžio pradžioj įskiepijant, pirmą derlių maždaug turime kitą vasarą.
Svarbu sudėti tuos rąstelius kur nors pavėsingoje vietoje, kad saulė nekepintų ir kad vejai nepūstų. Teko matyti kažkur socialiniuose tinkluose kaip žmonės po kelis rastelius dideliais atstumais sudeda - tai taip vėjai perpučia, išdžiovina viską. Turi būti užuovėja, tačiau ventiliuotis irgi turi. Ventiliuotis turi, kad nešustų - drėgmė neturi kauptis. Nes DIDŽIAUSIAS priešas shiitake grybams - kiti grybai, pavyzdžiui pelėsis... Taigi reikia ir drėgmės, ir ventiliavimo. taigi negalima sukrauti ir uždengti kažkuo - to reikėtų vengti. Būna technikų, kad sukrauna ir uždengia - bet tai jau tam tikri būdai naudojami shiitake fermose, viskas priklauso nuo klimato ir kitų sąlygų, kur Japonija, o kur Lietuva :)
Taigi pralaukiam mes metus su viršum. Kaip matom kad grybas jau pasiruošęs? Paprastai rąsto galai kiek pabąla - atsiranda tokios baltos "žvaigždutės" - tai reikškia, kad grybiena suvalgius pakankamai medžio, išsklido po celiuliozę ir pasiekė reikiamą koncentraciją. Medis pritvinko grybienos vaizdžiau tariant. Ateina laikas žadinti grybą :)
Pasiimat vandens talpą - mes turime plastikinę vonelę. Pripildom vandens ir pamerkiam rastelius, prispaudžiam blokeliais kad rąsteliai panirtų. Taip laikom 2 paras (laikoma nuo 24 iki 48 val). Mūsų pamerkti rąsteliai atrodo taip:
Beje įmirkęs rąstas sveria daug daugiau nei svėrė prieš tai, todėl nepailsiu kartoti - rąsteliai turi būti ne ilgesni nei 1,2 m ir neperstoriausi. Kitaip sunkiai kilnosite.
Kodėl reikia mirkyti rąstelius?. Nes kitaip grybų galbūt bus kai orai link rudens, nekontroliuojamai ir kai palis. Kaip kad natūraliai gamtoj. Kai mes mirkom - sumažinam rąstelio temperatūra ir staigiai padidinam drėgme. Grybui pasirodo, kad atėjo ruduo :) ir pokšt - visi vienu metu gražiai sudygsta, ir sudygsta dideliu kiekiu. Aš kartais tokiu guminiu plaktuku dar pastuksenu - paraganauju - kad tam grybui dar pasirodytų, kad medis nuvirto, tai jie tada puola dygti kaip pasiutę... juokauju...o gal ir ne ;).
Ištraukiam ir tuomet jau sustatome rąstelius jau kitu principu. Mes pritvirtinę kartį tarp dviejų medžių ir tiesiog rastelius šachmatų būdu sustatome stačiai. Galima sudėlioti šulinuku (tačiau nėra labai patogu rinkti grybus nuo šulinuko - nepatogu prieiti prie vidaus, nėra kaip nupjauti grybą). Taigi sudėjimo būdai derliaus nuėmimui yra keli, štai:
Mes naudojame tą paskutinė A formos būdą - mes vadiname "eglute". Gyvai rezultatas atrodo taip:
Per kiek laiko sudygsta - priklauso ir nuo grybo rūšies, nuo drėgmės, nuo temperatūros. Vieni grybai prie šaltesnių temperatūrų dygsta, kitiems reikia bent jau 15 laipsnių. Taigi perkant grybieną verta pasigilinti į šiuos niuansus. Būt gerai mano nuomone, kad grybukai būtų dygstantys prie 10 laipsnių, tada nereiks laukti šiltos vasaros, nes pas mus ir vasarą naktimis gan šaltoka būna. Paprastai iš vieno rąstelio per vasarą mes nuimam po 2 derlius. Ir rąsteliai gyvybingi maždaug 4 metus. Po 4 metų jie jau netinkami - grybiena visiškai suvalgo medį, šis tampa porėtas, greitai išdžiūsta, pradeda visokios kempės augti, metasi ligos. Taigi 4 metai, jeigu viskas gerai.
Kaip atrodo mūsų grybai - būna tamsesni, būna šviešesni, bet jų išvaizda smarkiai skiriasi nuo parduotuvinių, jie tiesiog karališki:
Pjauti juos reikia kol dar galvutės užsirietusios, neperauginti. Peraugę irgi valgomi, tačiau ne tokie standrūs ir ne tokie gražučiai. Kotelių visiškai nevalgom - jie kieti, valgomos tik kepurėlės. Mes juos ir džiovinam - tuomet žiemai atsargų turim. Shitake grybus jeigu nenupjauni laiku, mėgsta ir šliužai - kažkaip jaunų jie nepuola, o jau pabuvusius, ypač arčiau žemės kurie - šliužai kramsnoja. Taigi renkant apžiūrėti reikia.
Ką daryti nuėmus derlių? Rastelius sudėti reikia taip, kaip jie buvo sudėti inkubaciniu periodu. Atėjus žiemai - nieko nereikia nei užkloti nei kažko daryti. Kartais klausia ar reikia laistyti. Na jeigu labai ilgai nebūna lietaus - sausra, imam ir palaistom iš šlango. Jeigu rąstas visiškai išdžiūna, tai grybiena gali išdžiūti. Dėl to taip svarbu kaip rąsteliai sudėti ir kad jie būtų pavėsyje. Tuomet vargo mažiau - išsilaiko viskas puikiai.
Ar yra knygų? Yra nuostabi chrestomatija, internetu nusipirkome, štai ši knygutė, angliškai viskas, žinoma. Labai rimta knyga, bet viskas suprantamai, su brėžiniais, moksliniais išaiškinimais:
Dabar kovo pradžia, tai puikus laikas dar beržų nusikirsti ir užsisakyti grybienos - spėsite užtaisyti kitiems metams derliaus, ir po to dar keletui metų užteks.
Kas dar svarbu? Pasiruošti patogią darbo vietą: kad darbuotis galima būtų patogiai stovint, sudėjus daug rąstelių vienu metu, kad būtų konvejeris. Mūsų darbo vieta atrodo taip:
Linkiu ne tik baravykaut, voveruškaut ir raudonikiaut, bet ir šitakių užsiauginti!
