2014 m. rugpjūčio 23 d., šeštadienis

Apatinis skardos lankstinys

Su skardos lankstiniu buvo du esminiai klausimai, kuriuos teko spręsti: kaip pritvirtinti kad susidarytų oro tarpas ir kaip jį sulenkti per kampus.

Pirmasis liečia ne tik lankstinį, bet kaip apskritai tą fasado apačią pradėti tvirtinti taip, kad susidarytų oro tarpas. Mat pas mus cokolio ir fasado kraštinė praktiškai sutampa (pamato ir sienos plotis vienodas, apšiltinimo sluoksnio karkasas - 20 cm, ir cokolio putpasčio plotis - irgi 20 cm). Jeigu fasadas kabotų virš cokolio, t.y. sparkiai išsikišęs - tuomet automatiškai susidaro oro tarpas virš cokolio. O kai sutampa - tai tiesiog išsprendėme tokiu būdu: fasadinę apdailą pradėjome kalti pora cm aukščiau nei prasideda karkaso apačia. Kadangi labai sunku aprašyti, tai štai kaip tai braižėme:


ir kaip tai atrodo gyvai:


Skardos lankstinio išmatavimai: 4 - 3 -3 cm:


Užsakyta skarda, pilkos spalvos. Ir atėjo laikas ją tvirtinti - tuomet iškio klausimas kaip gi ją sujungti kampuose. Nesinori juk iš vienos pusės atvesti, iš kitos - ir per kampą kad kreivai ar su tarpais sueitų ar nesueitų. Štai atradimas, kaip galima kampą sulankstyti tokio lankstinio.

Imamas trikampiukas, stačiakampis, šablonu tarnauja:


Braižyti reikia toje vietoje kur numatėte sulenkti, bet reikia 3 cm daugiau užgriebti, nes sulenkimas suvalgo tuos 3 cm. Taigi nubrėžiam trikampį:


Tuomet pratęsiam jį toj lankstinio daly, kuri yra viršutinė, štai taip:


Ir tą nubraižytą stačiakampį išpjaunam:


Štai taip, ir špjauname iki trikampio centriuko:


Tuomet reikia šiek tiek vieną pusę (tą, kuri bus ant viršaus) užlenkti, t.y. linktelti vos vos - kad būdama ant viršaus ji būtų teisingai užsilenkusi, kalniukas toks susidarytų. Na ir tą skartos lankstinį per išpjautą vietą labai atsargiai su replėmis prilaikant, kad lenktųsi tik per tą vietą kur reikalintas gražus status sulenkimas (nelaikant replėmis, lenkiasi visas lankstinys, na ir geriau po replytėmis kokį kartoną ar ką pakišti, kad neapdrąskyti skardos). Lenkiam, ir viskas štai taip visai tvarkingai gaunasi:


Ten kur visokie išpjovimai, užtepliojau dažais, tais, kurie naudojami buvo ir padraskytas skardines vėjalentes užtepti, tie dažai identiškos spalvos, kaip lankstinys. Na ir štai gaunasi tvarkingas kampas:



O lankstinių gabaliukus gražiai sujungti štai taip galima: kiek nupjauti kampu galiuką, tą apatinį, kuri užriestas:


Na ir jį tvarkingai įkišti į kitą sveiką:



Na ir o štai iš apačios bandžiau nupaveiksluoti tą susidariusi tarpą, pro kurį oras įeis į vėdinamą fasadą - toks iki 2 cm tarpelis susidaro, apsaugotas tinkleliu:


Tiklelis ant putlasčio užsiarmuos, o aukščiau jis tiesiog visai gražiai prisišliejęs prie skardos lanksinio. Tėtis kažkaip pergyvent buv pradėjęs, kad tinklis užsilenkęs, tai kai kur tokių medinių kaladėlių kišo 


- bet manau tikrai to nereikia, tas metalinis tinkliukas standžiai prie lankstinio prisišliejęs, sunku ir degtuką prakišti, ką jau ten pelei nosį.

Na ir žinokit tik tuomet, kai pritvirtinom tinklelį ir skardos lankstinį (o tam reikėjo pasukti makaules) galėjo pagaliau pradėti tvirtinti medines dailylentes, prieš tai kruopščiai nudažytas:


O štai nufotografavau tą ventiliuojamą tarpą, kuris susidaro tarp apdailos ir priešvėjinės vatos - jis kokių 2 cm pločio. Labai svarbu, kad vata niekad nenusvirtų ir neužkirstų kelio orui, nes būtų pažeistas vėdinamo fasado esminis principas. Vėdinamas tarpelis, susipažinkite:

2014 m. rugpjūčio 21 d., ketvirtadienis

Tinklelis nuo graužikų ir kandikų

Vėdinamas fasadas yra vėdinamas per oro tarpą, orui iš apačios patenkant į tą tarpą ir išeinant viršuje. Tai reiškia, kad yra tiesiog puiki galimybė pro tuos tarpus apačioje ir viršuje patekti pelėms ir vapsvoms. Aš apstulbau, sužinojusi, jog yra pelių, kurioms užtenka 6 mm (taip taip - milimetrų!) tarpelio, kad pralįsti. Yra tiesiog tokia mini pelyčių rūšis - mažos, landžios.

Jeigu jums kas nors sakys, jog mineralinėje vatoje pelės negyvena, nes joms ten nesmagu - nosytes bado aštūs stiklo ar akmens plaušeliai - netikėkite. Pelių gyvenimas irgi kartais būna nesaldus, ką darysi, tenka lizdelius ir vatoje suktis. Pagooglini ir matai nuotraukų su akivaizdžiais pavyzdžiais. Aišku, jeigu jos turėtų pasirinkimą - rinktųsi, kur gi joms čia apsigyvenus - šiaudiniame, vatos ar putplasčio "bute" - vatos jos nesirinktų - na bet pelės-proletarės, matyt, kartais tenkinasi ir vata. Bet gana sarkazmo, faktas, kad man vienoje parodoje užklausus Rokwool atstovo, kaip ten uždėti tinklelį nuo pelių, su itin ironiška šypsenėle (suprask, moterėle, tu čia kažką apie statybas bandai išsiaiškinti, chi chi) man pradėjo aiškinti, kad jis vos ne ranką duoda nukirst, kad pelės vatoje negyvena. Tai buvo didelis minusas Rokwoolui :)

Reikia dėti tinklelį - apačioj ir viršuj. Ir tinklelio langelis turi būti ne didesnis nei 6 mm, aš radau Lytagroje 3 mm, tai tokį ir panaudojome. Tinklelio rulono plotis - metras, tačiau kraštai tokie "ištampyti" ir susidaro banguotas sijonėlis:


Taigi, tokį garbanotą nuėmėm, nes tiesiog po to ant putplasčio bus nepatogu armuoti ir klijuoti cokolio apdailą. Išpjaunant ne iš kraštų tą tinklelį - jis gana lygus. Pjauti visiškai gražiai gaunasi su "balgarke", tokias apie  13-15 cm juostas:


Na ir  štai, vinukukų su plačiomis "kepurėlėmi" pagalba tinkliukas įtempiamas ir prikalamas - dalis jo kybo ant putplasčio - ši dalis po to prisispaus su cokolio apdaila, o dalis - po skardos lankstiniu atsidurs ir pirma dalilylente.

Reikėjo ir kampus visus sutvarkyti, kad skardos lankstinys irgi kražiai su išlenktu kampu užsidėtų ant viršaus:



Iš tiesų tai ne tik nuo graužikų, bet ir nuo vapsvų saugo tokie tinkliukai. O vapsvos nepastebimai ėmė ir susisuko du lizdus po stogu, gerai, kad išorėje. Iš pradžių tai nekaltai atrodė prilipinta prie difuzinės plėvelės:


Kad nudobtume vapsvas ir likti nesukandžiotiems, tiesiog nupurškėms jas, vargšes, dichlofosu... Taip saugiausia, čia mums bitininkas taip patarė (nes kitokiu, mažiau momentiniu būdu naikinant rizikuoji būti sukandžiotas su labai sunkiom pasekmėm). Ir ką gi - nukrapščius tuos lizdus, pasirodo - jos nesikekiant difuzinę plėvelę pradrąskė ir už jos įsitaisė korius!


Taigi pamoka - stebėti, at nėra vapsvų lizdų užuomazgų ir iškart juos naikinti. Jeigu namo viduje sugadintų difuzinę - būtų daug nesmagiau.

Taigi, tinkliukas, saugantis vėdinamą oro tarpą nuo tokių štai gyvių, tikiuosi tarnaus ir atliks savo pareigą. Tiesa, virš langų gaunasi, kad vėl fasadui reikia vėdinimą įrengi. Išsprendėm tai tokiu būdu, kad prigręžėme brūselyje, prie kurio tvirtinsis dalylentė virš lango, skylių ir jas uždengėmė tinkleliu. tai aprašysiu kai daugiau rašysiu apie tai kaip viskas aplink langus daroma, kol kas nedaug kas padaryta, taigi - vėliau. Kaip ir sprendimas tinklelio tvirtinimo viršuje, ten, kur oras išeina - dar nesugalvota, dar mąstysime.

Kur ieškoti lauko šviestuvų namui?

Esu kiek pasimetusi, kur pirkti lauko šviestuvus namui - pakabinamus ant sienų. Kainos - nuo įtarimą keliančių pigių kokiam Ermitaže ar Senukuose, iki nežmoniškai brangių. Dar internete visokie lenkiški būna, vat klausimas kaip ten su kokybe... Visiškai nesiorientuoju, kaip rasti kažką vidutinio (o tiklsiau pagal kaina - kiek žemiau vidurkio norėtųsi), ir kažką labai minimalistinio. Štai maždaug tokio pobūdžio:


Gal yra susidurusių su šia tema ir jau atradusių kokią gerą parduotuvę, o gal internete ir reikia siųstis? Būsiu dėkinga jeigu parekomenduotumėte :)

2014 m. rugpjūčio 19 d., antradienis

Lauko dailylentės ir jų dažymas

Medinė apdaila toks įspūdis nėra labai populiari šiuo metu - dažniausias pasirinkimas yra šiltinimas putplasčiu ir tinkas. Na arba kas gali sau leisti prabangiau - klinkeris, brangus dažniausiai klinkeris, na bet čia tie, kurie gali sau leisti. 

Mano kuo toliau, tuo labiau mintys ir idėjos krypsta link šiuolaikiško lietuviško užmiesčio namo. Šiame sakinyje yra du svarbiausi žodžiai: 1) lietuviško 2) šiuolaikiško. Kas yra lietuviška - ilga tema, bet galima ir labai trumpai - natūralu, artima gamtai. Kas yra šiuolaikiška - na, matyt kad lengva, darniai papildant aplinką. Štai todėl medinės namo apdailos variantas man pasirodė tai, ko iš tiesų reikia. Tai, ko reikia toje aplinkoje - tarp pušų ir beržų, šalia grybų ir gausybės čiulbančių paukščių, svirplių ir žiogų.

Ką gi, pradžioje apie viziją, na o dabar apie faktus. Renkantis dailylentes, buvo padaryti tokie sprendimai:

1) lauko dailylentė pasirinkta skelta, a la neobliuotu šiurkščiu paviršiumi. Kodėl - todėl, kad žinia, jog dailylentės - reikalas baisiai veikiamas aplinkos, todėl kad būtų keliskart atsparesnė ir ilgaamžiškesnė, neobliuota jos išorinė pusė padengiama dažais, ir tuos dažus medis dėl savo šiurktšumo ir atvirų porų įsiurba gausiais kiekiais ir giliai. Dažus tikrai tikrąja žodžio prasme geria, o dažai irgi nepigus malonumas. Šati kaip atrodo šiurkštus paviršius iš arti:


2) špuntas. Pusė špunto ar pilnas špuntas - štai klausimas, kamavęs mane visą šaltą žiemą ir man niekas negalėjo paaiškinti kaip gi reikia iš tikrųjų. Pasirinkau pusę špunto, jo privalumai tokie, kad jeigu dėl drėgmės labai deformuotųsi lenta, tai tiesiog atvėps ir tiek. Tam, kad neatvėptų, tai medvaržtukai dažnais intervalais prisukami. Dar vienas teigiamas dalykas - jeigu kokiai lentai kas nutiks ir reikėtų pakeisti - su puse špunto išimi ir pakeiti, su visu špuntu jau reiktų ardyti daug ir sunkiau. Pusės špunto rizika - gali atvėpti kraštai, susidaryti plyšiai, į tuos plyšius sulįs visokios pelės ir vapsvos. Pagyvensim - pamatysim :)

3) mediena. Eglė. Tiesiog dažniausiai iš eglės pjaunama, nes ji kaip ir mažiau drėgmės įsiurba nei pušis. Šiaip apskritai apie medieną kalbant, galima juk rinktis ir ne paprastą džiovintą medianą, bet termiškai apdorotą. Tačiau čia arba labai brangus variantas, arba kitas ne toks brangus variantas, bet užtat antrarūšė kategorja. Aš tos antrarūšės kategorijos išsigandau, nos pamenu per Restą broliai timber siūlė berods po 34 Lt / kv m. Taigi likau prie tradicinės tiesiog išdžiovintos medienos.

 4) dailylentės plotis. Čia jau skonio reikalas kiekvienam, galima imituoti rąstus, galima smulkią, o galima labai plačią rinktis. Architekto rekomendacija buvo tokia: 185 mm, gali būti 160 mm, bet ne mažiau. Ką gi, važiavau į Trakus žiūrėti medinių namų ir matuoti dailylenčių pločio :) Na ir man ten kur plačios labai tai nepatiko...kažkaip grubiai taip, kaimiškai... Todėl pasirinkimas buvo padarytas 145 mm - čia visas plotis, dar 1 cm užsidengia, tai vadinamas "dengiamas plotis" 135 mm. Storis - 21 mm.

5) Profilis. Man gražu, kai tarpeliai yra pastebimi, neypatingai siauri, bet ir ne per platūs. Taigi profilis toks vadinamas UYV, štai toks:

6) Lentų ilgis. Pummerki turėjo tokį pasirinkimą: 4,2m, 4,8m ir 5,4m. Nusprendžiau, kad reikia imti ilgesnes, kad kuo mažiau durti reikėtų, apžiūrėjus, kad tikrai daug kur bus sienų ilgis daugiau nei 5 m. Manau pataikiau, nes visai neblogai sekasi darbuotis be didesnių likučių.

7) Kokį kiekį užsakyti. Na, pamatavom, kad reikia užtengti apie 175 kv. ploto. Maždaug 10 proc. reikia skaičiuoti persidengiamam (t.y. pasislepiančiam po špuntu) plotui, na ir dar pridėjau atsargai tiek pat dėl įvairių atraižų ir užsakiau 200 kv. m. Kol kas negaliu pasakyti, ar užteks, manau, kad jau savaitgalį paaiškėti turėtų, vilčių kad užteks yra.

8) Kur užsakyti - užsakiau Pummerkki (tėtis pakrikštijo juos "Puki-muki", taip paprasčiau įsiminti...) Kaina - 3,57 Lt + PVM / bėginį metrą. Čia gaunasi maždaug 29,8 Lt už kv m. Taigi man mediena kainavo  6018 Litukų. Štai va ši krūvelė:


9) Dažymas. Kaip ir galima buvo tikėtis, dažiau pati. Teptuku. Visus 200 kvadratų. Gerai, kad man dažyti patinka, nes užėmė man tas darbas visą savaitę...

Antra dailylentės pusė atrodė taip:


Vienas jos galas toks, o kitas kitoks (išsikišantis), kad sujungiant dailylentes jos gražiai glaudžiai viena į kitą sueitų. Tas dailylentes, kurios apatinės bus (pirma linija) - nudažiau ir iš išorės, ir iš vidaus, štai po dažymo:


Teptukas - geras, kokybiškas, platus:


Dažymas vyko pavėsinėje, pavėsyje, nes dažymo metu buvo tos karštosios liepos dienos, kai temperatūra svyravo nuo 30 iki 35 pavėsyje.


Pirmą sluoksnį dažiau pieš kalant dailylentes dėl kelių priežasčių:

  • visų pirma tai lengviau, nereikia ropštis ant pastolių
  • antra, pirmą sluoksnį reikia ypatingai kruopščiai nudažyti, kad dažai gerai susigertų, negailėti
  • padengiamas visas paviršius, po to jeigu mediena sakykim susitrauktų ar dar kas - kad nepradėtų matytis nenudažyti plotai
  • nebėga dažų perteklius žemyn
  • dažai pasislėpės nuo lietaus, nereikia pergyventi, kad medis sumirks ir tuomet bus uždažytas

Na ir nudažius viskas dedama į krūvą, pasidarėme tokį "voką" iš plėvelės, jeigu užeina liūtis - op, ir užengi per sekundę, kad viskas išliktų sausa iki prikalant:


Dabar apie dažus. Dažų lauko medienai reikia labai kokybiškų. Jie, velniai, brangūs - 4 L bidonėlis mažneninės kainos amierikietiškųjų RowanBest dažų kainuoja apie 160 Lt. Mano spalvos kodas Navajo white 884.


Spalvos pasirinkimas padarytas praeitais metais, kartu su architektu. Aš buvau nusižiūrėjusi tamsesnę, labiau pilką, rodės - elegentišką spalvą. Tačiau architektas patarė rinktis šviesesnę: lietuviškos žiemos ir apskritai visas laikotarpis nuo lapkričio iki balandžio pilkas, niūrus, o jeigu dar ir namas bus pilkas - bus baisiai liūdnas vaizdelis. Na tiesa, juk noriu atostogom ir atsipalaidavimu kvepiančio namuko. Taigi labai ir nesiginčyjau, pasirinkau šviesią. Atidrius bidonėlį pirmą kartą išsigandau, kad visiškai balta :) Bet ta spalva toks chameleonas, prie skirtingo apšvietimo vis kitokia, kas irgi labai žavu.

Taigi vien pirmam sluoksniui sunaudojau net 12 bidonėlių po 4 litrus, t.y....48 llitrus... Šie dažai - vandens pagrindu, gruntuoti prieš dažant ar pan dalykų daryti nereikia. Tiesiog pirmajam sluoksniui reikėdavo tuos 4 L dažų praskiesti su kiek mažiau nei puslitriu vandens. Antram sluoksniui skiesti reikės 200 g / bidonėliui. Štai kiek tų bidonėlių, liko nenudažytos 6 lentos.



Dėl spalvos - ji štai tokia, nuotraukoj maždaug čia visai gerai matosi - primena ta spalva tiesiog šviežią medieną, atrodo taip labai natūraliai, švelniai, gražiai, labai smagiai kontrastuoja su tamsiai pilku, beveik juodu stogu:


Kaip ir sakiau, spalva tokia besikeičianti nuo apšvietimo, kartais beveik bala, prietemoj pilka, apšvietus saulei - gelsva :)


Prieš pradedant kalti dailylentes, reikėjo pritvirtinti tinklelį nuo pelių, pritvirtinti skardos lankstinį ir nudobti vapsvas - jos susuko po stogu net du lizdus ir tai visa istorija! Apie viska po truputį, tuoj tuoj.

2014 m. rugpjūčio 13 d., trečiadienis

Antras vatos sluoksnis, vertikalus medinis karkasas.

Konduktorius. Skamba lyg tuoj nubaus už važiavimą be bilieto troleibuse. Mūsuose gi tai yra brūselis arba keli brūseliai, atpjauti po lygiai 60 cm. Labai patogu - kaskart nereikia su kokia liniuote matuoti reikiamo vienodo atstumo: pridedi konduktorių - ir gauni vienodus atstumus paprastai ir greitai. Kalbu apie tarpus mineralinei vatai - tiek darant pirmam sluoksniui vatos karkasą, tiek antrajam.

Kalbant apie pirmąjį sluoknį - tai jo iškart nesudėjome visam namui, nes labai nesinori palikti vatos likimo, t.y. smarkaus lietaus, valiai. Todėl pradėjome dėti antrą sluoksnį vatos tose vietose, kur sudėjome pirmąjį 10 cm vatos sluoksnį. Tam reikia visų pirma pasidaryti antrą karkasą, mano atveju jis - vertikalus, nes lauko dailylentės numatytos horizontalios.

Ką čia apie tą antrą karkasą bepripasakosi - lygiai toks pat principas - du brūseliai po 5 cm įsukami medvarščiais - pirmasis įsisuka į horizontalaus karkaso brūselį, antrasis - į pirmąjį vertikalų kolegą. Brūseliai pas mus padžiovinti, bet nėra jie lygūs - tai po 5 cm storio pritvirtinant vienas prie kito tuo pačiu juos ištiesinant, konduktorių ir medvarščių pagalba.

Štai taip atrodo antras karkasas:


Iš arti jo apačia atrodo taip - tie brūseliai gražiai atsiremia į putplastį, kurį papildomai priklijavome:


Antras vatos sluoksnis dėsis ant putplasčio, tokiu būdu vata uždengs ir pirmą horizontalų brūselį, kuris tarnauja kaip koks cokolinis profilis. Todėl (tikiuosi) bus pakankamai viskas sandaru - karkasas persidengia, abu vatos sluoksniai persidengia (jų siūlės, t.y. tarpai tarp vatų nesutampa).

Dar šiek tiek apie tai, kaip visas tas šiltinimo sluoksnis glaudžiasi prie langų. Kadangi langai nėra numatyti šiltinimo sluoksnyje, tai jie bus tokie "įdubę" 22 cm storio  vatos ir medinio fasado sluoksnyje.


Visas karkasas pasibaigia ties ta vieta, kur prasideda lango (ir durų taip pat) proilio praplėtimas. Tas praplėtimas atrodo taip, štai atidengiau plėvelę:


Tie pralėtimai yra iš geneo plastiko, tai kainavo kažkiek papildomai, bet tai numatėme tam, kad langų rėmai neužsidengtų medžio apdaila - man kažkapi negražu, kai gražaus lango rėmo lieka centimetras - kitas (nebent taip specialiai numatyta, mano atveju - ne). Taip gaunasi, kad matosi proporcingas rudas lango rėmas, o antras dalykas - visai gražiai su potencialiais šalčio tiltais susitvarkoma, nes vata gerokai užeina ant tos vietos, kur baigiasi visas rėmas su praplėtimu.

Dar vienas dalykas - šiltinant reikia pagalvoti, kaip bus tvirtinamos palangės. Jos tvirtinamos bus prie palanginio profilio, jis va toks pilkas:


O palangės bus paprasčiausios skardinės tamsiai pilkos.

Dar šiek tiek apie namo kampus - tikrai ilgai sukome galvas kaip gi kampuose karkasas tvirtinsis. Praktikoje viskas gražiai ir gan paprastai susidėliojo, kol dėliojome tai tik mintyse - atrodė, kad bus baisiai griozdiška konstrukcija.

Tiesiog pačiam kampe pritvirtinami vertikalūs brūseliai:


O ant tų brūselių pačiam vėlgi kampe statmenai kiti du brūseliai:

Čia va tas pats iš kitos pusės:

O čia jau du brūseliai pritvirtinti:


Galutinė iliustruojanti nuotrauka tokia, kad nesuprasi kur čia kampas ir kaip čia viskas, dėl to pažingsniui ir parodžiau:


Tokiu būdu namo kampuose irgi normalus vatos storis gaunasi, ir mes jokių papildomų apsaugų nuo vėjo čia nededam. Jeigu brūselius vienus prie kitų tvirtinti ne pačiame kampe, tai gautųsi tarpas be apšiltinimo sluoksnio, t.y. kampuose kaip ir ženkliai mažiau vatos, ką dažnas ir padaro kapi supratau.

Taigi, antras sluoknis susidaro iš 5 cm vatos ir 3 cm priešvėjinės vatos. Sumuštinis atrodo štai taip:


Dedant priešvėjinę vatą, nereikia tvirtinti priešvėjinės plėvelės, kas sudarytų papildomai darbo, ir nemažai. Plius ši vata plona bet jos varža geresnė, taigi neišstorinamas šiltinimo sluoksnis. Na ir dar jau iš praktikos galiu pasakyti  - standūs tvirti priešvėjinės vatos lakštai labai gražiai prilaiko minkštesnės vatos sluoksnį. Žodžiu, su priešvėjine tikrai patogu dirbti. Ji tiesa yra 1 cm siauresnė, 60 cm nei storieji vatos lakštai.

Na ir dar vienas tėtės praktinis išradimas: karkasas nėra idealiai lygus, ir vietomis paskutinė vata tvirtai laikosi įsprausta, o vietomis - atsilenkia, nes tarpas sakykim gavosi ne 60, o 60,5 cm. Todėl papildomai tvirtinome tokiais smulkiais apie pusmetrį ilgio pleištukais:


Juos sukali paskiausiai, sudūrimuose dviejų lakštų, tiesiog kad gražiai prispaustų ir vata nei dabar nei ateity nenusvirtų, kas tikrai būtina, nes fasadas vėdinamas, ir tarpas tarp vatos ir medinių lauko dailylenčių yra būtinas. Štai maždaug taip antrasis šiltinimo sluoksnis atrodo iš toliau:



 Čia dar nuotrauka, kaip atrodo tos vietos prie lango, kur bus palangė:


O ten kur durys ir vitrininiai langai, kol kas po jais nieko nedarėmė - ten reikia išspręsti su kažkokia tvirta konstukcija, tokia, ant kurios atsistoti galima, ir vata netinka. Matyt reikės kažkaip spręsti su putplasčiu - na bet laikas parodys, dar nemastėm.

Kuo vat tėtis labai džiaugėsi - tai kad pasigamino aukštą didelę taburetę, patoguužsilipti ir gana aukštai gali pasiekti :)


Tiesa, vienas darbas, kurį reikia padaryti prieš šiltinant namą, tai išvesti elektros laidus ten, kur numatomas namo lauko apšvietimas - visokios lemputės su ar be judesio daviklių. Bet manau apie šį apšvietimą parašysiu tuomet, kai lempas kabinsiu, nes dabar kažkaip neina kyšančius iš sienių laidus tik parodyti. Bet namo apšvietimą lauke tikrai būtina padaryti - tikrai jaukiai ir gražiai atrodo.

Tiesa, sienų varža gaunasi nedaug virš  5 (R).  Tiek pagal dabartinius reikalavimus ir reikia. Vienų nuomone reikia dėti vos ne 30 cm vatos sluoksnį ir siekti geresnės varžos, mano gi nuomone, sandariai įrengus šiltinimo sluoksnį, storesnis variantas jau kelia klausimą, o po kiek dešimtmečių tas skirtumas atsipirks. Aišku nekalbu apie stogą, čia reikės jau  25 cm vatos sluoksnio. Ir greičiausiai jau darbuotis reikės su stiklo vata - bus ir pigiau, bei tikiuosi, kad tai, jog ji mažiau dulka nei akmens vata, yra realus faktas. Nes ten reikės darbuotis palubėj, užvertus galvą spoksant į tą vatą iš arti, o neduokdieve dar prasižiosi. Ką noriu pasakyti - dirbant su akmens vata, bent jau aš - čiaudėjimo čempionė :D