2014 m. balandžio 17 d., ketvirtadienis

Mano sodyboje pagaliau yra liepų!

Nežinau kodėl, bet man sodyba be liepų neįsivaizduojama. Liepų žydėjimas yra vienas nuostabiausių dalykų gyvenime. Kai vasarą Vilniuje smarkiai nulyja, jos pradeda pasakiškai kvepėti, primindamos, jog tarp darbų, tauškalų ir nuolatinio bėgimo dar yra jos - liepos... :) Na ir liepžiedžių arbata yra neblogas reikalas taip pat. Tik liepos žydėti pradeda maždaug 20-aisiais savo gyvenimo metais...

Liepų nėra paprasta surasti. Rudenį specialiai važiavome į draugų mišką, bet deja liepaičių neberadome. O dabar skambina - sako, atvažiuokite, liepaitės jums paruoštos - nepamiršo geri žmonės mano svajonės, pasirodo :)

Taigi vakar tas liepaites pasodinome - net aštuonias. Pasodinome nuo namuo gana toli - link sklypo pakraščių, jos taip puslankiu lyg ir apjuos sodybą. Kai paaugs, bus nuostabu, ir aišku baisiai norisi, kad jos visos smagiai prigytų. Liepaitės tokios ūgtelėjusios, apie 1,5 - 1,7 m. Štai tas neišsiskleidęs grožis:


Kitoje sklypo dalyje, beržų parke, tėtis nusižiūrėjo gražią gudobelę. Ji gana didelė, o ją norėtusi persodinti šalia namo. Rudenį laukia nelengvas darbelis. O dar ši gudobelė ir kreiva:


Todėl nusprendėme ją patiesinti - pririšom prie berželio - tegu mokosi būti grakšti:


Ruduo ateis - bus persodinta į reprezentacinę sodybos zoną :)

2014 m. balandžio 16 d., trečiadienis

Atstumai statant tvorą

Prieš imantis darbų, susijusių su tvora, nusprendžiau pasidomėti dėl reikalaujamų atstumų nuo žvyrkelio ir dėl servitutinio keliuko. Ne viskas čia taip jau aišku ir paprasta.

Visų pirma turiu pasakyti, kad tvora bus pati paprasčiausia - vielos tinkliukas (toks, kokiu autostradose nuo žvėrių aptveria), taigi permatoma, ir be pamato, t.y. bus išbetonuoti žemėje tik stulpeliai. Tokia tvora be jokių suderinimu galima atsitverti nuo kaimynų, aišku neišlipant į jų teritoriją.

O vat su žvyrekliu tokia situacija. Projekte pas mane numatyta kelių apsaugos zona 10 m (t.y. joje negalima jokių statinių statyti), tie 10 m pasideda ne nuo žvyrkelio krašto, bet nuo mano sklypo ribos. Iš jų pirmi 5 metrai - teritorija - teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas. Nuėjau į Vilniaus rajono savivaldybę išsiaiškinti, kaip ten iš tiesų su tais atstumais. Parekomendavo tvorą statyti 5 metrai į sklypo gylį nuo sklypo ribos. O tai maždaug 9-10 m. nuo kelio krašto. Tokiu būdu aš palieku didžiulį platų ruožą savo žemės tiesiog kažkam.

Tuomet bandžiau išsiaiškinti, kodėl tokie reikalavimai. Na, sako, galbūt kažkada kelią platins. Ok, bet yra platinimui dar keletas laisvų metrų tarp žvyrkelio ir mano sklypo, plius ten kelio platinimas yra labai teorinė galimybė - žvyrkelis ir taip kaip autostrada visiškam kaime, pavydėtinas tiesiog privažiavimas. OK, sako, o gal ten kokius laidus elektros tiesti ar kt. komunikacijas sugalvos. Bet tam juk nereikia turėti daugiau nei 10 m nuo žvyrkelio platumo ruožą, sakau.

Aš prieš porą metų pasodinau pušaičių gyvatvorę kokius 5,5 m nuo  žvyrkelio, galvodama, kad taisyklė tokia, jog privalai palikti 5 m. Gyvatvorė - kažkiek dulkių nuo žvyrkelio sulaikyti (pušys sparčiai auga). Tai jeigu aš tvorą statyčiau pagal keliamus reikalavimus, tai tvora atsidurtų maždaug tokiu atstumu, kaip nuotraukoje dešinėje toks geltonuoja aprištas geltonu tinkliuku gluosniukas:


Kažkaip labai nehumaniška man pasirodė tokia taisyklė mano atžvilgiu. Tuomet klausiu - ar yra kokios nors baudos, jeigu statai arčiau? Sako, ne. Ir kitavertus juk tai gabalas mano žemės, su ja tvarkytis juk galiu tik aš. Čia aš prisiminiau, kad kai man teko derinti elektros privedimą, aš turėjau gauti raštiškus kaimynų sutikimus, ar galiu palei kelią prakasti elektros kabelį. Nors yra ant popieriaus suformuota sertivutinė zona visokiems tinklams, vis tiek be tavo sutikimo tavo žemėje nelabai kas ką galės tiesti. O jeigu turi duoti sutikimą, tai niekas tau vieną dieną neatvažiuos ir nesugriaus tvoros ir nenupjaus medžių, turės derinti gražiuoju, ir turėsi išsakyti savo reikalavimus kuo mažiau sujaukti sukurto gerbūvį.

Todėl nusprendžiau, kad tvorą, žinodama visas rizikas statysiu iškart už pušaičių, t.y. pušaites palikdama už tvoros, išorėje. Taip gausis, kad tvora bus maždaug 6,5 - 7 m atstumu nuo žvyrkelio.

Dėl servitutinio keliuko, dalinančio mano sklypą į dvi dalis, sužinojau įdomų faktą  - jis pagal popierius yra 5 m. platumo. Realiame gyvenime jis - 3,5 m. Savivaldybėj matavo-žiūrėjo, sako, ne, visgi jis  5 m. Sako, matuok nuo dabartinio vidurio keliuko 3 metrus - ten ir bus popierinis servituto kraštas. Ant servituto tvoros statyti negalima. Pamatavau šiandien - tai kraštas kelio ten, kur kastuvas įbestas :)


Smagu... tai žodžiu turiu įsivaizduoti kad keliukas baigiasi čia....

Na lipti su tvora ant kelio aš nenoriu. Tačiau tokiu atstumu nuo kelio tvoros man nesinori statyti, nes keliose vietose auga labai gražių medžių, ir norėčiau juos išsaugoti:


Todėl nusprendžiau, kad tvorą slinktelsiu kokių 40 cm ant "servituto", o iš tiesų nuo realaus keliuko krašto apie 1 m. Nebus labai patogu, nes tvorą ant tokio nuolydžio reikės statyti, bet nėra baisus čia reikalas.

Teisingas būdas būtų arba iškirsti medžius, arba atitraukti tvorą už jų - atiduoti kokių 5 m ruožą. Visgi įvertinus visus už ir prieš, manau niekam nekils minčių, kad kelias baigiasi iš tiesų ne ten kur jis baigiasi. O projekte visai iš kitos kelio pusės numatytas ruožas vėlgi įvairiom komunikacijom, t.y. ne šioje pusėje, kur planuoju tvorą.

Aišku labai nesmagu, kad tenka nusižengti. Bet mano nusižengimai bus labai jau teoriniai. Ir manau kad visgi aš einu į labai priimtiną kompromisą. Ir manau gana saugų mano atžvilgiu. Tikiuosi, kad čia sumąsčiau gudriai, o ne kvailai :)

2014 m. balandžio 14 d., pirmadienis

Zuikiai niekšai

Prieš kurį laiką kvepiant šiltu pavasariu atrišau sodo medžius - buvome apsaugoję vaismedžius ir kaulavaisius nuo graužiančių padarų. Ir vakar radau obelaites ir...jaunus gluosnius, kuriuos pasodinome rudenį - apgraužtus! Sukau galvą, kaip čia taip, juk jau balandžio vidurys, žolė žalia ir t.t. Padarėmė išvadą, kad - visai arti sklypo pradėjo mišką intensyviai kirsti. Kaimo žmonės pasakojo, kad visos lapės ir kiti gyviai perbėgo į kitą mišką, netoliese. Taigi bėgo ir zuikiai, ir pakeliui rado mano obelaites ir gluosnius. Žvėrys...

Miško kirtimas:


Apgraužtas gluosniukas :(


Obelaitė "Auksis" - širdį skauda...


Apgraužė net laukinę obelaitę, kurią buvome paruošę skiepyjimui. Teko man aprišti medelius vėl, neišmanau dabar, kada nuimti tą žieminę apsaugą?

O štai nukirsti juodalksniai labai gražiai paraudonuoja, štai kokie ryškūs :)


2014 m. balandžio 12 d., šeštadienis

Sulėtėjimas

Taip jau nutiko, kad tėtis neteko trečdalio savo mažojo pirštelio :(  Taigi trauma šiek tiek sustabdė tiek ir jo darbus su laiptais, tiek ir darbus su pamatėliais vidinėms pertvaroms. Svarbu, kad viskas sėkmingai užgytų, tuo tarpu dabar bandome daryti visokius pasiruošiamuosius darbus. Susižymėjome vidinių pertvarų centrus, pradėjau galvoti, kad gal net nusimatyti tvoros aplink sklypą ribas ir padaryti polius pasitelkus kaimo žmogelį į pagalbą (šiam - darbas-uždarbis ir atotrūkis nuo alkoholio, man - judėjimas darbuose). Apie pigios tvoros idėją aprašysiu kiek vėliau - kadangi mano vieno sklypo dalis apie 0,8 ha, kito 1,2 ha, tai mintys yra tik apie pigų vieno metro tvoros kainos sprendimą.

Na o ūpui pakelti ir norint užsiimti kažkuo naudingu imi ir susitvarkai :)

Štai krūva žiemojusi visiškai neestetiškai:


Pagrindui panaudojome padėklą, įtaisėme jį tarp dviejų beržų:


Ir didžiulė netvarkingų malkų krūva virsta elegantiška malkų krūvele :)


Ji visai šalia pavėsinės, taigi malkos bus panaudotos lauko židinyje.

Tarp kitko, šiemet šašlykų sezoną atidarėme jau prieš porą savaičių :) Pavasaris juk ankstyvas, tik labai nedrąsus...


2014 m. balandžio 10 d., ketvirtadienis

Vandens siurblys

Atėjo laikas komfortiškam vandens turėjimui. Kaip žinia, beveik prieš metus įvyko vandens gręžinio gręžimas. Tai man kainavo 5000 Lt. Dar 70 Lt kainavo kaimo žmogelis, kuris užkasė paliktą apsukraus gręžėjo didžiulę duobę.

Iš pat pradžių įstatėme nediduką pigų rusišką siurbliuką. Statyboms to užteko, o ir nesinorėjo gero siurblio iškart statyti - labai bijojau, kad gali ir pavogti. Tačiau ilgai eksploatuoti tokio siurblio negalima, jis vibruoja ir gali pažeisti ilgainiui filtrą, todėl atėjo laikas rimtam siurbliui.

Tačiau iš pradžių apie gręžinio vandenį, nes apie tai nebuvau rašiusi:
Vanduo geras, tik galėtų būti kiek mažiau geležies. Nuodų "praktiškai nėra" - pasakė, kad galima gerti ir nevalytą, ir kad amoniako ten nėra :) Kietumas vidutinis - 5,47, yra kalcio, bet iš esmės kalcis pats savaime nėra blogis. Tačiau nuosėdų bus dėl to kietumo. Geležis - 0,75 mg/l - daug tai ar mažai turbūt požiūrio klausimas, nes aplink Vilnių yra vietų oj oj kokių geležingų, taigi kas yra pas mane yra labai net neblogai. Šiaip nekenksmingas žmogaus sveikatai geležies kiekis yra 2 mg/l, kažkokios grėsmės tai nekelia, tiesiog skonis pablogėja, ir kvapas. Kvapo vandens nėra, po kurio laiko, kadangi labai neaktyviai vandenį naudojome vasaros metu, tai jis atsirado. Dabar manau išleidus daug vandens iš gręžinio jis vėl pagerės. O šiaip tekėjo skaidrus, švarus, ir... labai šaltas :)

Gręžinys 43, 5 m ir vandens siurblį 1,5 m3 / val. rekomendavo leisti į 40 m gylį nuo žemės paviršiaus.

Iš pradžių gavau pasiūlymą su itališku siurbliu, ir pasitikrinusi kainas internete supratau, kad gavau pasiūlymą absoliučiai be jokių nuolaidų. O tėtis labai buvo už vokišką siurbliuką. Todėl visai netyčia vokiško siurbliuko bedairydamasis aptiko pasiūlymą su vokišku siurbliuku ir nuolaidom. Siurbliukas - FR (Franklin) 0,75 kW. jo kaina be nuolaidos 930 Lt.

Aš tiesą sakant ketinau tik siurblį šiais metais pastatyti, tačiau jo taip jau rankiniu būdu nepajunginėsi patogiai, nuolat ijungti ilgam negerai. Todėl nusprendžiau, kad pastatyti reikia iškart ir hidroforą, kad būtų patogu tiesiog atsukus kranelį naudotis patogiai vandeniu. Hidroforas - amerikietiškas PWB 80V. Jo kaina prieš nuolaidą 490 Lt. Kai betonuosime grindis, reikės hidroforą atjungti ir perkelti:


Matyt atėjus žiemai, reikės išleisti vandenį iš šlango (iš hidroforo tai būtinai, ir tai labai paprasta), bet dar reikės pasitikslinti ar tikrai yra rizika vandeniui šlange, ateinančiam į hidroforą (namas dar nebus šildomas, ir viduje bus minusas)

Čia pultas:

O čia pajungta kol kas į vamzdį, kuris išvestas į lauką per pamatą:


Atsuki kranelį ir vanduo bėga:



Už visas medžiagas su visom nuolaidom - 2350 Lt
Už darbus - 350 Lt
Viso: 2700 Lt

Dirbo vieną dieną, ir supirko visas reikalingas medžiagas.
Tiesa, rudenį jau buvo atlikta kažkokia dalis darbų, susijusių su įvadu (kasėm, dėjom vamzdį ir kabelį, ir viskas kainavo 750 Lt)

Taigi sumoje iki šiol vanduo man kainavo 5000 + 70 + 750 + 2700 = 8520 Lt
Ateityje dar laukia investicijos į filtrus. Bet tai jau tikrai ne šiemet :)

Tiesa, uždėjus dangtį ant gręžinio vamzdžio, tėtis uždengė plėvele ir paprašė paslėpti po žemių krūva - kol nėra tvoros, kiek baisu dėl visokių kaimo vaikėzų ir pan. Taigi užslėpta gręžinio vieta kol kas :)

2014 m. balandžio 6 d., sekmadienis

Signalizacija

Istorija su signalizacija darkart parodė, kad pasigilinti kiek kas iš tikrųjų kainuoja, labai verta. Prieš statant langus išsiunčiau keletą užklausimų kontaktais, kuriuos radau pagooglinus, tai buvo ir saugos kompanijos, ir tiesiog signalizacijomis besispecializuojančios kompanijos (nusiunčiau namelio projektą su patalpų planu). Trumpa statistika apie patalpas, kas aktualu statant signalizaciją ir dūmų daviklius:

  • 2 durys
  • 1 didelis kambarys (kartu su virtuve) ir 4 miegamieji kambariukai
  • atsidarančių langų - 9
  • katilinė su planuojamu granuliniu katilu
  • Namelio plotas - 135 kv.m.

Pigiausias pasiūlymas buvo 3350 (su darbais ir PVM), brangiausias - 4260 Lt.
Kadangi aš signalizacijai susiplanavusi tik apie 2 tūkst. litų, tokie pasiūlymai labai suneramino, o įtarimą sukėlė tai, kad vien tik už darbą prašoma nuo 1250 iki 2400 Lt. O tai 2 - 3 dienų darbas...

Pagal labiausiai patikusį medžiagų sąrašą užklausiau kainų medžiagų tiekėjų. Gavau apie 1600 Lt sąmatas vietoj to, kas buvo siūloma mažiausiai už 2100 Lt. taigi vien ant medžiagų, iškilmingai įvardiję 10 proc. nuolaidą, užsimetė 500 Lt (arba dukart dagiau kiti...)

Tuomet kreipiausiai tiesiog į elektrikus, tiesiai šviesiai paklausiau ar atliktų man darbus už 600 Lt ir skubiai (nes langai jau įstatyti ir baisiai norisi tos signalizacijos), na ir sutariau. Taigi vietoj 3,5 gaunasi 2,2 tūkst.

Šiame etape man kainavo viskas pigiau, nes dūmų daviklių nemontavo, kol stogo apšiltinimo darbai nepadaryti, ir judesio daviklius sumontavo tik 3, nes yra kol kas tik tuščia erdvė be pertvarų. Tačiau visus laidus išvedžiojo, taigi vėliau reikės tik viską sustatyti-pritvirtinti.

Biudžetas:
Medžiagos - 1130 (su PVM)
Darbai - 450
Viso 1580 Lt.

Dabar jeigu signalizacija suveikia - gaunu SMS su įrašu kas būtent suveikė. Kas patogiausia statybų procese - atjungti ir vėl įjungti signalizaciją galima paskambinus telefonu (o tai patogu, jeigu reikia įleisti statybininkus į patalpas per atstumą)

Kiek išsiaiškinau, tai patikimiausios yra kanadietiškos sistemos DSC arba Paradox, pas mane viena iš jų. Štai sužymėtos "zonos", sms gauni su numeriuku, ir žinai, kas suveikė.


O štai magnetukai, įmontuoti languose ir duryse. Jie tokie mažiukai, rudi, labai tokie estetiškai atrodantys ir matosi tik atidarius langą, viduje. Viskas buvo montuojama jau įstačius langus.



Čia centralė, į kurią sueina visi laidai:


Laidai tampomi ir mažais tokiais lankukais ir vinukais lengvai pritvirtinami prie betoniniu blokelių.

 Čia judesio jutiklis:

Kur didysis vitrininis langas, išeinantis į terasą  - ten judesio jutiklis kartu su stiklo dūžio jutikliu. Na o kitur palikta laidų ritinėlių, kad vėliau, jau pastačius pertvaras ir ištinkavus sienas, galima būtų pajungti.


Raudoni laidai - dūmų jutikliams. Dūmų jutikliai yra didžiajame kambaryje, kur numatyta krosnelė, ir kiekviename miegamajame. Vieni siūlė pastatyti tik porą dūmų jutiklių simboliškai, kiti sakė, kad rekomenduojama (ir net reikia) būtinai į kiekvieną miegamąjį kambarį, kad miegantis žmogus būtų pažadintas jeigu kartais patalpoje atsirastų dūmų. Taigi pas mane dūmų jutikliai bus kiekviename kambaryje. Dabar va kabo raudonų laidų ritinėliai:


Katilinėje ir virtuvėjė statomi ne dūmų, o tempertatūriniai jutikliai, dabar gi - tik raudoni laidai, o virš virtuvės - dar ir vidaus sirena, baisiai šaižiai klykianti, tabaluoja:


O čia lauko sirena, dienos metu:


Naktį mirksi raudonos lemputės:


Tiesa, ką svarbu numatyti - į centralę paprašiau pajungti du laidus ir palikti po 5 m kiekvieno - ateity prijungti ūkiniam pastatui ir pirčiai. Kadangi pas mane po pamatu prakasti plastikiniai vamzdžiai įvairiems elektros laidams, tai padaryti bus super lengva.


Taigi pamokos:
  • Labai verta pasigilinti į kainas, ir pasidomėti, kokios medžiagų TIKROS kainos.
  • Dūmų jutinkliai turi būti ne simbolis, o būtinas reikalas kambariuose
  • Visus laidus reikia nufotografuoti, ateity gali prireikti tokių nuotraukų. Tą aš padariau, elektrikai patarė.
  • :) Pasirodo, laidai signalizacijai vedžiojami ant sienos (taip bus vedžiojami ir elektros laidai) - o aš, "blondinė", maniau, kad sienose gramdys griovelius. Viskas pasislėps po  1 - 1,5 cm. tinko sluoksniu... Na tai puiku, viskas pasirodo daug paprasčiau nei maniau.

Na ir... dėl viso pikto, pajungti jūs prie apsaugos ar ne, verta užklijuoti lipduką ant durų iš lauko pusės, kad objektą kažkas saugo (tokį lipduką jeigu ne iš saugos kompanijos, tai iš langininkų galima paprašyti) ir paskleisti žinią kaimynams, kad objektą saugo "policija", o dar geriau - kad sustatytos dar ir vaizdo kameros :)

2014 m. balandžio 1 d., antradienis

Vidaus nuotakynas

Šį savaitgalį išvedžioti vidaus nuotekų vamzdžiai. Aš jokio projekto su nuotakyno išvedžiojimu nedariau, tiesiog parodžiau santechnikui namo plane, kur numatyti visi "taškai". Jis, turėdamas visus atstumus planelyje, paskaičiavo kiek ko reikės ir nupirko medžiagas.

Taškai buvo numatyti tokie:
Vonios kambaryje: vonia, kriauklė ir klozetas
Sandėliuke skalbimo mašina (ir įvadas taip pat sandėliuke numatytas)
Mažam tualete: klozetas ir kriauklė
Virtuvėjė: indaplovė ir kriauklė

Tačiau jau vietoje parekomendavo būtinai padaryti vandeniui nutekėti taška katilinėje. Statant vandens filtrus kaip supratau tai reikalinga, arba sakykim, jeigu boileris kada sugestų, kad būtų kur vandeniui nutekėti.

Įvadas po pamatu išeina į lauką iš sandėliuko 60 cm gylyje. Tai gerai, nors būna ir aukščiau stato, 40 cm, bet giliau su mūsų šaltomis žiemomis ne pro šalį.


Įvadas - sandėliuke

Prijungiami vidui skirti nuotekų vamzdžiai, lauke - rudi, viduje - pilki. 


Juokinga, bet santechnikas niekaip negalėjo pasakyti, kokie konkrečiai tai vamzdžiai, dalis detalių mačiau kad wavin, dauguma vamzdžių - vokiški, o vat kokie... ir čekių neturiu, nes sutarėm kainą iš anksto, kad medžiagos 500 Lt bus. 

Kadangi vonios kambarys yra toli nutolęs nuo įvado - praktiškai kitame namo krašte, tai palei sieną 50 cm atstumu nuo jos iškasamas smėlyje griovys vamzdžiui.

 

Iš pradžių ruošėsi kiek pabetonuoti, kad vamzdis turėtų kietą pagrindą ir nepasislinktų, tačiau kadangi pas mane name storas smėlio sluoksnis, tai tiesiog ant smėlio buvo pilama daug vandes, taip susiguli ir smėlis tampa kietu pagrindu.


Vamzdžių nuolytis turėtų būti apie 2 cm kas metrą


Na ant tuos vamzdžius visaip kaip spaudė prie žemės, pylė vandenį, kad priglustų kaip reikiant.

Na ir būsimoj vonioj ėmė ir visus vamzdeliu - išėjimus patrumpino pagal pamato lygį, galvodami, kad ten kur baigiasi pamatas, ten ir bus išbetonuotos grindys.
 O mes juk kelsim grindis aukščiau, tam reikalui yra pakelti po 12 cm visi slenksčiai langų ir durų. Gerai, kad pastebėjau, kitą dieną perdarė viską kiek aukčiau.

Pačiam tolimiausiam taške numatytas alsuoklis. Niekada nebučiau pagalvojusi, kad tokiam reikalui kaip alsuoklis irgi reikėjo numatyti skylę stoge. O aš jos nenumačiau, stogo gi dabar nepjausiu. Todėl bus taip, kaip nereikėtų daryti - alsuoklį pertvaroje kažkaip paslėpiant išvesti viršuje palei lubas ir iškišiu pro vėdinimo kaminėlį. Šiaip pagal STR negalima alsuoklių jungti su vėdinimo sistemom. Na o ką gi daryti? Kitos išeities nematau. Plius alsuoklie tik "įkvėpia" orą, ir jis toks tik 5 cm skersmes pasirinktas, tilps į tą vėdinimo kaminėlį puikiai ir nesuksiu sau galvos.

Čia kita atšaka, iš jos - į skalbyklę ir į mažą WC su kriauklyte. Skalbyklę architektas buvo numatęs vonije, bet ji pas mane ir taip siaurutė - tik 1,5 m pločio, tai nusprendžiau tokiais griozdais kaip skalbimo mašina jos neužgrūsti ir ištrėmiau į sandėliuką.


Ko neplanavau ir nežinojau, bet santechnikas parekomendavo ir padarė - katilinėje irgi išėjimą vandeniui nutekėti. Jeigu sugestų boileris, kad būtų kur vandeniui nutekėti. Ir dar, jeigu teisingia supratau, statant vandens filtrus, toks dalykas tai pat reikalingas. Taigi atsirado papildomas "taškas" katilinėje:


Kokio siaurumo bus vonios kambarys, galima įsivaizduoti ir smagiai pasijuokti štai čia: metalinis strypas - tai pertvaros kairėje riba, o kyšantys pilki vamzdeliai - palei sieną dešinėje. O po langu aš ketinu įgrūsti nedidukę 1,5 m vonią. Todėl kažkaip mūryjant pertvaras, reikės palikti tarp sienų ne 150 cm, o kokius 154 cm, kad apklijavus sienas plytelėmis, ta vonia visgi tilptų...


Vamzdis pravestas ir iki virtuvės, ten išvestas tik vienas vamzdukas - jis ir indaplovei, ir kriauklei skirtas.  Kadangi virtuvė taip pat nu įvado gana toli gaunasi, tai čia irgi reikia numatyti, kad reikalui esant galima būtų pasiekti pravalyti. Kadangi nuotraukose nepavaizduota nieko suprantamai, viską nufilmavau kaip viduje atrodo ir pabandžiau pakomentuoti: YouTube

Na ir dar pravestas vamzdis - šlangas vandeniui į išorę - laistymui ir pan.  Nuo vandens įvado vietos per visą didyjį kambarį pratęstas, kad būtų su nuolydžiu, jis po to smėlyje bus paslėptas.

 Labai sunkiai sekėsi pragręžti pamatą, galvojom jau kad gal į armatūra kokią pataikyta, bet tiesiog toks štai kietas betonas užpiltas. Teko paprakaituoti tam, kas gręžė...

Vamzdis toks plastikinis, ne minkštas šlangas:

Prie įvado tokia štai alkūnėlė padaryta ir užriestas:


O lauke kyšo toks kraniukas, bus patogu pajungti šlangą ir vandenukas bus patogiai prieinamas visokiems ūkio darbams :)


Biudžetas:
Medžiagos 530
Darbai - 550
Darbas truko dvi dienas
Pamoka: reikia žinoti, kad alsuoklis - rimtas reikalas ir numatyti jam išėjimą stogę prieš dengiant stogą. Plius reikia turėti kur išbėgti vandeniui ten kur boileris ir vandens filtrai (o tai dažniausiai katilinė). Na ir nepamiršti padaryti vandens išėjimą į lauką, bent jau sodyboje tai to prireiks :)

Taigi taigi padarytas pirmas žingsnis link pagrindinio šių metų darbo namo viduje - grindų betonavimui paruošimo. Ir liko dar daugiau: padaryti pamatėlius pertvarom, išvedžioti elektros laidus, kurie bus po grindimis, putplastis, vandentiekis, grindinis šildymas, ir tuomet jau betonavimas. Uch...