2012 m. gruodžio 28 d., penktadienis

Ieškau nuostabaus mūrininko :)

Pradedu ieškoti kas galėtų mūro darbus atlikti. Jeigu kas galėtumete tarti gerą žodį apie kokius meistrus - tarkite, jeigu nenorite tinklaraštyje viešai - labai dėkinga būsiu už laiškutį adresu sodybastatau@gmail.com

Mūrysiu iš haus blokelių, labai tikiuosi, kad galima bus startuoti kovo pabaigoj - balandžio pradžioj, nors su orais ne-kažin-kaip sekasi kol kas :)

Su artjėjančiais visus! Kad mums visiems ir oras puikiai gelbėtų, ir meistrai būtų darbštūs, išmanūs ir geranoriški, ir statybines medžiagas pasisektų už gerą kainą nusipirkti, puikios nuotaikos, auksinės kantrybės,  fantastiškų idėjų ir kad išlaidas skaičiuojant gudrūs ir sumanūs jaustumėmės :)


2012 m. gruodžio 26 d., trečiadienis

Visgi: krosnelė ar židinys?

Aš labai rimtai susimąsčiau. Matyt per Kalėdas itin reikliai vertinu jaukumą...
Galbūt man galėsite patarti - ką gi namuose sodyboje pasistatyti: krosnelę ar židinį?
Trumpai istorija tokia: kadangi taupiai statausi, tai apskritai mintį apie gyvą ugnį buvau išoperavusi. Tačiau architektas nepaklausė būtent šio vienintelio mano "reikalavimo" ir projekte numatė vietą "bent krosnelei". Taigi klausimas - ne kas yra efektyviau, o - kuris malonumas būtų didesnis?

Krosnelė - nusiperki ir pastatai. Atrodo estetiškai, šiuolaikiškai, plius tai - alternatyvus šildymo šaltinis, kai ir jeigu sakykim dingtų elektra... Minusus matau du - nuo jos labai šyla ir šiltu metų laiku baisiai karšta būtų mėgautis ugnimi, o antras - ta ugnis uždara, toks kaip cukraus laižymas per stiklą...

Na o židinys, kuris tiesiog dėl gyvos ugnies - minusas tas, kas nebūtų to alternatyvaus šilumos šaltinio, na ir statyti jį reikia, vargo bus šiek tiek. Vis gi tai gyva ugnis, prie kurios jauku pasėdėti, oi kaip jauku...

Vat ir galvoju, kas geriau. Ar taip:
 Ar taip?

Židinį be konvektoriaus ir ortakių nebūtų brangu pasistatyti matyt, kainos atžvilgiu gal net tas pat kaip kokybiška krosnelė. Kitavertus galvojau, kad kol katilo nebus, krosnelė kelis metus galėtų šildyti namuką :) O židinio džiaugsmą aš turėsiu pavėsinėje - jeigu sakykim ką nors keptis ar pan. - žodžiu galimybė ką nors pasigaminti - pasitroškinti židinyje - bus.

2012 m. gruodžio 20 d., ketvirtadienis

Rašymo lenta

Kai turi sodybą, rūpesčių trūkumu nepasiskųsi. Tokių rūpesčių ypatumas tas, kad jie dar ir sezoniniai. Ir jeigu ką praleisti pamirši - tik nagus nusigraužti beliks. Na aš apie tai, kad reikia pavasarį suspėti pasėti ar pasodinti ar persodinti ką, ar kažkokiu metu eglišakiais kokią rožę uždengti, medelius baltai nudažyti, nuo zuikių aštriadančių apsaugoti, na ir nepamiršti kokius čiobrelius parinkti... Viskam savas laikas, kad tik ko nepamiršti.

Galvoju, kad labai patogu turėti sienos lopinėlį - rašymo lentą, ant kurios susirašyti sąrašą darbų - rūpestėlių:
Yra tiesiog specialūs dažai - uždažai lopinėlį ir turi patogų praktišką dalyką, ir atrodo kažkaip visai originaliai ir jaukiai.

2012 m. gruodžio 15 d., šeštadienis

Elektros reikalai, dėžutė ir flirtas su Lesto

Klausk ir tau bus atsakyta - rodos taip ten rašo...

Na kadangi statybos nėra jau toks labai moteriškas reikalas, tai galvoju smalsumas, atkaklumas ir entuziazmas turėtų gal to nežinojimo dalį atpirkti. Kadangi nuoširdžiai galvojau, kad LESTO pajungs man elektrą per 310 dienų, tai jau kai tos dienos praėjo - rugsėjo vidury - pradėjau nerimauti, nes tame super-duper šiuolaikiškame Lesto puslapyje "mano elektra" kur atseit matyti gali savo projekto eigą vis dar buvo parašyta, jog vyksta rangovo atranka...

Kokia rangovo atranka? Pas mane jau ir transformatorinė stovi, ir kabelis pratiestas nuo jos. Na tai aš ir rašau tam Lesto - atseit, "alio, o kaip ten mano 310 dienų, gal man kokį dokumentėlį reikia pristatyti ar pan... Oi ne...rašo man Lesto, viskas vyksta laiku, viskas labai puikiai, va dabar vykdoma komisija dėl objekto pridavimo, nors "rangovas turi terminą iki lapkričio pradžios nuo rangovo pasirašymo rugpjūčio 10 dieną  per 90 kalendorinių dienų." Darbai laiku, nesijaudink, žodžiu. Kokios 90 dienos? Mano sutarty su LESTO figuruoja 310 kalendorinių dienų "Objekto prijungimo terminas" nuo įmokos dienos.

Aš nesinervinu, man ta elektra jau beveik šiais metais ir nereikalinga, šiaip jau darosi įdomu flirtuoti su ta hidra pavadinimu Lesto. Na ok, kadangi suteikė informacijos, kad spalio 25 yra užsakytas atjungimas pastotėj jungimui ir įtampos pateikimui į mano objektą, tai laukiu tos spalio 25. 

Sulaukiau. Lesto tyli. Pradėjau rašyti laiškus. Parašiau tam, iš ko buvau gavusi laiška su pasiūlymu nesijaudinti ir patikinimu, kad viskas vyksta laiku. Gaunu atsakymą, kad kreiptis turėčiau į kitą kolegą. Kreipiuosi į nurodytą, gaunu atsakymą, kad turėčiau kreiptis į pirmąjį. Smaguma!

Tuomet rašau bendruoju paštu ir...gaunu džiugią žinią iš kažkokio automato, kad mano paklausimas užregistruoas. Valio! Tada po 5 dienų gaunu dar vieną pranešimą, kad mano paklausimas yra perduotas...ok....ir ką jūs sau galvojate, gaunu laišką, kad LESTO kviečia mane į pasimatymą tam, kad pasirašytų su manim sutartį. Aš bėgte...O ten Laisvės prospekte žiūri į mane akis išpūtusios moteriškės, sako tau dar varžų matavimus reikia padaryti, dar kažką... Na aš joms sakau - aš rašiau laišką, kad man pasakytų aiškiai ką man reikia padaryti ir ką susitvarkyti, kad toliau galėtų vykti darbai. Kokio velnio jūs mane kviečiatės? Žodžiu išsireikalavau, kad man duotų kokią nors atmintinę ką po ko reikia daryti, kad duotų licenzijuotų elektrikų sąrašą, kurie varžų matavimus galėtų padaryti.

Perskambinau tų elektrikų pagal LESTO duotą sąrašą kokius 10. Man reikia padaryti varžų matavimus ir pastatyti statybinę dėžutę, prie kurios būtų pajungtas elektros kabelis. Kainos svyruoja nuo 450 iki 800...Išsiaiškinau, kad vien dėžutė kainuoja 350 Lt, o varžų matavimus galima ir už 100 Lt susiorganizuoti. Radau internete per skelbimus naudotą dėžute - ten svarbu, kad būtų nuotekio relė gera, nusipirkau už 220. Na ir atvažiavo elektrikas, patikrino viską ir prijungė kabelį, nes patys nemokam. Viskas kainavo 320 Lt. Su tais dokumentais eisiu į Lukšio gatvę, pas Valstybinę energetikos inspekciją.

O einant ten reikia turėti štai tokius dokumentus, kuriuos licenzijuotas elektrikas paruošė:
1) pažyma, kad darbai objekte baigti
2) Varžos matavimo megommetru protokolas
3) Įrenginių įžeminimo pereinamųjų kontaktų varžos matavimo protokolas
4) Schema el. įvado

Tam, kad elektros dėžutės nepavogtų, pritvirtinom ją prie pamato:

O tada sukrovėm tokią krūvelę iš blokelių, paslėpėm kabelį, kad atrodytų tiesiog kaip statybinės betvarkės krūvelė:

Čia tikrai ne paranoja. Atvažiavę į sklypą radome išplėštas laikino namuko duris:

 Vagys įlindo, bet nieko nerado - besiruošdami žiemai išgabenome visus įrankius ir vertingesnius daiktus į garažą, o trimerį ir karutį priglaudėm pas kaimynę tvarte.

Vagys supjaustė plėvelę - matyt per ją norėjo apžiūrėti antrą namuko pusę, sulaužė suolelį - matyt juo daužė gal kažką...

Na, tikrai nebuvau šoke, visko galima tikėtis, dėl to ir ištuštinom namuką, kad neliktų jame nieko vertingo. Ten guli stogo danga pavėsinei - tačiau matyt kaimiečiai nelabai žino kas tai yra, o be to tai sunku - paprastai nenusineši kaip kastuvo ar kokio grąžto. Duris šiai ne taip sutaisėm:


Gal antrąkart nelįs jau?

2012 m. gruodžio 4 d., antradienis

Dar kartelį apie pamatų kainą

Turbūt suprantama, kad pamatus savo jėgomis žmonės daro ne dėl to, kad neturi ką veikti, bet tam, kad sutaupytų. Tam, kad būtų galima įvertinti ir palyginti pigiai ar brangiai kainavo pamatai, geriausia matyt lyginti kubo kainą. Labai smulkiai ir atvirai aprašytos mano pamatų išlaidos štai čia:
http://statausodyba.blogspot.com/2012/11/kiek-kainavo-pamatai.html

Tačiau kadangi yra komentarų, teigiančių, jog darė samdydami ir pigiau, norėčiau kiek tiksliau įvertinti tokių kaip mano pamatų kainą. Iškart užbėgant už akių galiu pasakyti, jog "netaupėm" ant tokių dalykų:
- pylėm kokybišką, t.y. geresnės markės betoną
- nemaišėm patys betono, o užsakėme betonvežį ir tai darėme dėl dviejų priežasčių: 1) įvertinom, jog patiems maišant - reikia ką nors ieškoti samdyti, nuomoti maišytuvą, vežtis statybines medžiagas ir visi kiti papildomi rūpesčiai, 2) darėme rostverką iš haus blokelių, o juos patartina užpilti iškart vienu ypu, kas po truputį maišant patiems nebūtų įmanoma
- dėjom armatūros tiek, kiek reikia ir tokio storio, kokio reikia (kartais čia pataupoma)

Ir dar paprastai žmonės kalbėdami apie pamatų kainą neįtraukia į ją grunto tyrimų ir dažniausiai neįtraukia smėlio kainos rostverkui užpilti. Todėl tam, kad galima būtų palyginti, iš visos 14.424 Lt sumos atimu 500 Lt už tyrimus ir 2000 už smėlį.

Į polius užpylėme 10 kubų betono, o rostverką sudaro 10,5 kubų, taigi viso 20,5 m3.

Pamato kaina gavosi 11.924 / 20,5 = 582 Lt / m3

Kiek teko girdėti, labai gerai, jeigu rastumėte kas kokybiškai padarytų pamatus už 800 lt/m3. Paprastai savo darbą vertinančios brigados daro už 1000 Lt / m3, na bet radau ir laimingųjų, kuriems pavyko pasidaryti ir už 750 Lt (apie kokybę nieko negaliu pasakyti).

Taigi, jeigu turite laiko ir norite sutaupyti, verta pamatus daryti patiems. Jeigu lyginti mūsų kainą su labai gera rinkoje vyraujančia kaina (800 už kubą), mes sutaupėme apie 4500 Lt. Dar sutaupėme ant smėlio rostverkui, nes tikrai įstengėme surasti pigiau, taigi viso mūsų sutaupymas minimum 5000, o gal net ir 6000 Lt. Galima buvo dar šiek tiek sutaupyti patiems maišant betoną, tačiau mums tai nepasirodė patrauklu - rūpesčių buvo ir taip apstu.


Tiesiog patausojome savo jėgas kitiems darbams. Be to, pasisekė, kad betonvežio vairuotojas nuoširdžiai patarė užpilant rostverką suskystinti betoną, o tai yra labai svarbu. Ir reikia dar žinoti, kad pagal technologiją, užpilinėti vienu ypu reikėtų ne daugiau kaip tris blokelių eiles, jeigu eilių daugiau - yra rizikos, kad gali betonas ne visur pasiekti arba / ir išsikreivinti.

Na ir žinoma patarimas skaičiuoti viską. Nes tik dabar matau, kokią didžiulę sąmatos dalį sudaro tokie dalykai, kurie atrodė bus mažmožis:
betono transportavimas ir siurblio nuoma (tai darėme dukart, poliams ir rostverkui) - 1500 Lt, blokelių transportavimas - 250 Lt, ir smėlis rostverkui, kas atrodė visiškai niekniekis - 2000. Taigi štai tokie dalykėliai sudarė net ketvirtadalį pamatų kainos :)



2012 m. lapkričio 29 d., ketvirtadienis

Žiema jau tuoj tuoj...

Kaip turėtų būti nuostabu gyventi štai tokiam namuke! Tiesiog puiki žiema...


...ir tikra pasaka. Na o aš vis apie lauko židinį rašau (piešiu, ieškau, gilinuos į visokius techninius niuansus). Bet...aš gi turėsiu ir ugnies name - nedidukės krosnelės pavidalu. Kol kas internete ilgai landžiojusi užsikabliavau štai ant kokios:

Visiška klasika, labai kuklu - tiesiog super. Na bet gerai būtų ir gyvai pamatyti, bandysiu ieškoti, kol kas tokiems reikalams visiškai laiko neturėjau.

Bet įsivaizduoju, kaip už lango sningant savaitgalio vakarais prie tokios krosnelės bus neįtikėtinai gera :)

2012 m. lapkričio 25 d., sekmadienis

Paišau židinį

Oi ir nelengva man tą židinį piešti...Apstu paveiksliukų lauko židinių, sumūrytų iš akmenų, na bet man toks netinka. Pavėsinė juk lengva, grakšti, reikia ir židinio joje panašaus. Na ir dar apstu visur nuotraukų židinių, kurių kokia tai dalis...baltai gražiai tinkuota. Tai čia nebent kai židinys matyt tik dėl grožio, o aš savam norėsiu ir ugnį kurenti, ir plovą virti, ir visaip kitaip skrandžiui ir sielai pataikauti.

Kitas svarbus momentas - nenoriu labai daug suinvestuoti į tą židinį. Tikriausiai didžiausią biudžeto dalį sudarys kaminas ir "kepurė". Vat ji - jeigu bus metalinė, tai kainuos daugokai, mastau, gal neblogai atrodytų ir sumūryta.

Štai mano paišalionė, čia žinoma ne vienintelė, bet maždaug šia kryptim tikriausiai judėsiu.


Atrodo kaip plytos, bet iš tiesų ketinu apklijuoti klinkerio plytelėmis, nes ir pavėsinės sienos - taip pat klinkerio apdaila. Viduje židinio be abejo šamotinės.

Reikės mano svajones suderinti su realybe, sužiūrėti kokie ten atstumai teisingi, kokios medžiagos. Kažkaip rodos man, kad židinys su visais savo atributais minimum pora tūkstančių pakainuos. Kažkaip darosi baugu... :)

2012 m. lapkričio 11 d., sekmadienis

Pasiruošimas žiemai

Visiškai neplanuotai tokia graži lapkričio diena pakišo mintį nudažyti obelis ir kriaušes ir paruošti jas žiemai - apsaugoti nuo aštriadančių kiškių.

Nusipirkau ermitaže tirpalo medeliams balinti, teptuką, tinklelį - ir į sodybą. Tiesą sakant, nežinau, ar jaunas obelis ir kriaušes reikia balinti, tačiau vis gi tai padariau. Kiek teko domėtis, vaismedžiams tos baltos spalvos prireiks tik sausio-vasario mėnesiais, kai prasideda saulėta žiema, ir kai saulės spinduliai medelių kamienus įkaintina, o vėliau temperatūra staigiai krenta iki didelio minuso. Nuo tokių negailestingų temperatūros pokyčių žievė, jeigu yra tamsi - neištveria, plyšta. Na o nudažius balta spalva - atspinti saulės spindulius ir taip smarkiai neįkaista.

Taigi nutepliojau baltai:


O po to štai taip buvo įvyniota į tinklelį nuo zuikių:


Sodas lyg ir paruoštas žiemai :)

Šį rudenį išragavom daugybę įvairų obuolių - norim paskiepyti pora laukinių obelaičių, kurios paūgėjusios ir suformavusios tikrai gražius vainikus. Kiekvienai planuoju po dvi skirtingas obuolių veisles. Norisi įvairių ir skanių, taigi gruodį reikės paruošti tai, ką pavasarį bandysime "pajungti" į laukines obelis. Bet apie tai matyt pavasarį parašysiu, nes dabar ir rašyti nėra apie ką, ir dar mano supratimas yra siaubingai žalias...

Na ir dar vienas darbas. Dėl viso pikto - surinkau visus įrankius ir kitokį turtą iš laikino namelio, sudėjau viską į automobilį ir išvežiau į garažą miestan. Nenorėjau palikti žiemai - kiekvienas plaktukas, grėblys ar kastuvas kainuoja, o spynos laikino namuko galima sakyti simbolinės.... Nepatikli aš :) 

2012 m. lapkričio 6 d., antradienis

Kiek kainavo pamatai

Jau galiu įvardinti, kiek man kainavo pamatai (be apšitinimo). Pirmo aukšto bendras plotas - 136,75 kv.m. Pamato ilgis kartu su kolonomis - apie 70 m. Pamato projektas, kur matyti gręžtinių polių kiekis ir atstumai štai čia. Pamatai gręžtiniai, rostverkas - iš Haus blokelių. Kadangi namas vieno aukšto, galėjome panautoti 20 cm pločio blokelius pamatams. Sudėjome 3 eiles blokelių, taigi rostverko aukštis - 75 cm.
  • Geologinis tyrimas - 500
  • Geodezija (darėme dukart) - 300
  • Bobcato nuoma (augalinio sluoksnio nuėmimui) - 510
  • Bobcat (polių gręžimas) - 500
  • Armatūra poliams - 530
  • Betonas - 1918
  • Betono siurblys - 350
  • Betono atvežimas - 800
  • Haus blokeliai pamatams - 2330
  • Haus blokelių transportavimas - 250
  • Putplastis ekstrudinis po rostverku - 378
  • Armatūra rostverkui - 840
  • Viela ir visokios tvirtinimo detalės, diskeliai - 115
  • Putos montavimui - 14
  • Varžtai - 15
  • Betonas rostverkui - 2070
  • Smėlis - 2000
  • Pagalbinis darbininkas - 384
  • Bobcat smėlio užpylimui - 270
  • Siurblys ir žarna - 172
  • Pastikiniai vamzdžiai (čia mums prireikė dėl grunto specifikos)- 154
  • Kibiras ir smulkmė - 24
  • VISO: 14.424 Lt.
Vieno aukšto namo pamatai visuomet matyt reikalauja išlaidų, nes jų plotas didesnis. Manau, galima būtų pigiau apsisukti betoną maišant patiems, tačiau įvertinus, kad reikėtų vežtis žvyrą ir betoną, nuomotis betono maišyklę, samdytis pagalbininkus - man kėlė rimtų įtarimų, ar verta, be to, laikas ir oras nebuvo mano pusėje. Todėl nesigailiu, kad psirinkau betoną atsivežti su betonvežiu.

Kažkas kažkada uždavė kausimą, ar tebedarytume pamatus iš haus blokelių, jeigu tektų iš naujo rinktis. Tuomet dar nebuvo tėtis tikras, nes nebuvome užpylę betonu. Dabar tas atsakymas yra - tikrai taip. Tiesa, lengva nebuvo, sudėlioti blokelius - kantrybės reikalaujantis darbas, tačiau viską gali padaryti vienas. Taigi turint ribotą darbo jėgos kiekį manau tai puikus pasirinkimas! Žinoma, labai gerai turėti tėtį, puikiai išmanančiu fizikos ir kitus dėsnius :)

Bandau prisiminti, kiek sugaišome laiko, tačiau sunku vertinti - orai nebuvo labai palankūs, taigi tarpuose tarp lietingų dienų suktis teko. Augalinį sluoksnį nuėmėm rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo 4 išgręžėm polius, rugsėjo 11 išpuolė geras oras ir polius užpylėm, na o rostverką betonu užpylėmė spalio 19. Jeigu nebūtų problemų su orais ir su tižiu moliu išgręžtų poliams skylių dugne, manau susisuktume per 1 mėnesį (įskaitant savom jėgom visų atstumų sužymėjimą ir panašius galvosūkius). Kaip visuomet arba darai pats, lėtai ir užtikrintai, arba greičiau, bet tai kainuotų brangiau. 
Tikiuosi, kad pavasarį pamatai tvarkingai stovės savo vietoje puikia peržiemoję. Pamatams planavau 12 000 Lt, tiesa, buvau numačiusi nenumatytų išlaidų procentą. Kur planuodama padariau klaidą? Nežinojau, kad reikės virš 100 kubų smėlio į rostverko vidų. Jie ir kainavo tuos 2000 litukų ekstra išlaidų :)

2012 m. lapkričio 4 d., sekmadienis

Pamatai baigti, jie bus šiltinami tik iš išorės

Daug ką perskaityt teko ir su daug kuo pasitarti. Dauguma blogerių šiltina pamatą ir iš vidaus, ir iš išorės. Rodos, galioja principas "blogiau nebus". Žinoma, bus tik geriau, tačiau vis gi nusprendėme, kad pamatą užteks apšildinti ir tik iš išorės. Štai kodėl.

Namas be rūsio, pamatai gręžtiniai, po rostverku - 5 cm ekstrudinis putplastis, po juo - 20 cm smulkaus žvyro. Rostverko auktštis - net 75 cm. Iš išorės apšildžius tuos 75 cm atrodo, bus tikrai neblogai. Per 75 cm smėlio ir po to dar pro putplastį (dar nenusprendėm, kokio storio dėsime ant smėlio) lyg ir neturėtų smarkiai lįsti tas šaltis. Kai šildai pamatą iš išorės - viskas labai aišku - jį šildai nuo iš išorės ateinančio šalčio. Iš apačios ateinančiam šalčiui kelią pastoja žvyras ir putplastis. Ką veikia putplastis iš pamato vidaus - iki galo taip ir nesupratau. Jis lyg ir šildo žvyrą...

Suprantu, kad bus šalčio tiltas per gręžtinį polių, bet vidinis apšildymas čia lyg nieko ir nepadėtų. Kai kur rašo, kad šiltina ir polių, bet kaip ta cilindro formos daiktą apšildinti nelabai suprantu, juolab visiškai nesinori jo judinti, nes polių laiko žemės trinties jėga, ir geriau mes jo nejudinkime. Manau, aukštas 75 cm rostverkas šiuo atveju mus gelbėja - kuo toliau nuo žemės gelmių, tuo toliau nuo įšalusios žemės, tuo šilčiau.

Per kelias laisvas dienas susitvarkėme su smėliu pamatams. Užsisakiau bobkatą ir pasiūliau jam suformuoti iš smėlio kalniuką per rostverką ir pervažiavus jį gražiai viduje smėliuką išlyginti. Štai bandyta tą kalniuką ruošti.


Tačiau bobcato vairuotojas nepatikliai paspardė betoną ir vis gi nusprendė, kad 3 tonas sverianti bobcatas gali sulaužyti rostverką. Taigi tiesiog sustumdė išorėje likusį smėlį link pamato ir sukratė jį į vidų. Du trečdaliai smėlio jau nuo pat pradžių buvo pamato viduje, nes smėlį skubiai užsakinėjome prieš užsidarant Jašiūnų karjerui. Gerai, kad pamatas be pertvarų ir galėjome taip padaryti - sutaupėmė kaip matau ne tik ant smėlio bet ir nuomojamos technikos išlaidoms. Bobcatas per nepilnas pora valandėlių siaubingai lyjant susitvarkė su smėliu.



Taigi visas smėlis viduje. Viso buvome užsakę 10 mašinų po 11 tonų ir truputį bijojau, kad gali to smėlio neužtekti. Rodos, užtekti vis gi turėtų. Va kokia didžiulė smėlio dėžė gavosi :)


Tuomet paprašėme vietinio kaimiečio pasidarbuoti kastuvu ir visą tą smėliuką paskirstyti per pamato plotą. Pradęjęs darbuotis penktadienio vidurdienį...


Sekmadienio rytą visas smėlis jau pasiskirstė - smėlio vis gi užteko. Valio!!!







Ten, kur smėlis gulėjo kelis mėnesius - jis kietas, o ten, kur ką tik pateko - minkštas, dumba. Taigi dabar rudens lietūs, sniegas ir visa kita turėtų gerai sutrombuoti smėliuką.

Ką gi, viską, ką planavome šiam statybų sezonui, padarėme. Netrukus parašysiu, kiek kainavo mums pamatai, bet kiek vėliau, nes baisiai skauda pirštą. Šiandien nesėkmingai paslydau bešokdama ant rostverko - susimušiau pirštą. Traumatologiniam pasveikino, kad atsipirkau tiesiog skausmingu sumušimu, bet vis tiek nesilanksto. Šiandien važiuojam į kokį restoranėlį atšvęsti statybų sezono pabaigos. Smagu, kad be gipso :)

2012 m. lapkričio 3 d., šeštadienis

Ribos ir tvoros

Sako, kad gerai kaiminystei reikalingos aukštos tvoros :) Nesu tvorų šalininkė galbūt tiesiog dėl to, kad tvora lyg ir įrėmina ir atriboja sodybą - man labiau patinka atviros erdvės. Be abejo yra daugybė minusų tvoros neturėjimo. Pavyzdžiui, kaimynų šuo nuolat sisioja ant visko kas tik kyšo TAVO sklype, lyg bandydamas įrodyti mūsų mažajai šunytei kaip toli jis spjauna kad tai ne jo teritorija... Arba kiek socialiai remtinais atrodančių kitų kaimynų vaikai nuolat grybauja būtent tavo sklype. Neleisdamas šmirinėti po savo miškelį ir pievelę jautiesi lyg atimdamas paskutinį kąsnį iš jų...Kitas kaimynas niekaip nesitvarko sau elektros projekto ir jau laukia nesulaukia, kaip galės prisijungti prie mano dėžutės. Na, jeigu laikinai, tai man negaila, bet jeitu tai truks metų metus?  Na bet šiuo atveju čia ne apie tvorą, o apie kitas ribas. Na ir kartais pro sklypą prabėga karvės...kaip tai nutinka - nesigilinau, tačiau naglas mielas snukelis tarytum klausia "Ką?!"

Bet įrodymai giliai įspausti statybų aikštelėje:

Na ir neturint tvoros apie didelį šunį pamiršk - kad ir koks išauklėtas ir mielas, jis mūsų visuomenės narius palaidas būdamas gasdina, pykdo ir suteikia progą paloti (turiu omeny žmones) ant šuns šeimininkų.

Tačiau tvora, kad ir kokia pigi, kainuoja siaubingai daug, o mano atveju jeigu apjuosi tą dalį sklypo, kurioje stovės sodyba ir auga sodas, reikėtų apie...350 metrų.

Kol kas manau, jog galima ribas atskirti įvairiais augalais, kurie kiekvienas atliktų dar ir kitas, ne tik tvoros funkcijas. Nuo vieškelio pietrytinėje sklypo pusėje, kuris smarkiai dulkėja karštom sausom vasaros dienom, atsiribojom pušaitėm. Kai paaugs, bandysime karpyti viršūnes, kad jos būtų tankesnės, žemesnės ir sulaikytų dulkes.

O štai kaimynas iš šiaurės vakarų - bitininkas. Tarp jo trobelės ir mano sodybos - laukas. Susidariau įspūdį, kad tas laukas - tai bičių pakilimo takas. Palei ribą jau auga beržai, dar pasodinau alyvų ir galvoju kuo čia dar apsodinti. Galbūt gudobelės būtų geras sprendimas. Galvoju, gal liepų pasodinti, bet ar tuomet bitės duos ramiai gyventi?

Su artimiausiu kaimyniniu sklypu, kuris tiesiog besiformuojantis gražus miškelis ir yra lyg tąsa mano sklypo - auga beržai ir pušaitės - nenoriu labai atsiskirti: į šią pusę "žiūri" mano terasa, todėl tiesiog galvoju ribą nusėti anyžiniu lofantu. Norėtųsi, kad susidarytų tokia lyg ir natūrali gėlių sienelė, kuri dvejojančiam grybautojui duotų suprasti, kad prasideda privatūs grybų plotai. Ta gėlių tvorelė dar ir naudinga, iš jos  gera arbata gaunasi ir kvepia nuostabiai.

Na ir neįsivaizduoju, ką daryti su šiauries rytų riba - nes visų pirma tai riba nuo savo nuosavo sklypo dalies, kurioje auga beržai, o taip pat eina keliukas - iš šito keliuko aš ir įvažiuoju į savo sodybą. Galbūt irgi užsėti kokiom aukštom gėlėm, tačiau rudeniui atėjus jos nunyks. Labai dekoratyvių gyvatvorių negaliu auginti, nes jos neįsikomponuos į natūralią sodybos aplinką, o be to jas ir prižiūrėti laiko reikia...

2012 m. lapkričio 1 d., ketvirtadienis

Ąžuoliukai

Tik dabar atradom laiko padaryti tai - manau, kiek vėlokai, tačiau žada šiltą lapkritį. Pasodinom tris ąžuoliukus. Tiksliau persodinom - jų daugybė artimiausiame miške, taigi iškasėme ir pasodinome. Tikiuosi, bent pora iš jų prigis. Tikriausiai pasirguliuos pirmus metus, o po to matyt pradės stiebtis.

Sklype yra prisisėjusių ąžuoliukų, labai mažučių, o šie kiek paūgėję - nesiorientuoju jų amžiuje, bet pasirinkome tokius, kuriuos dar įmanoma iškasti. Net ir maži ąžuoliukai turi gilią pagrindinę šaknį - oi nelengva ją išvilioti iš žemės. Na ir štai mūsų triūsas:



Tiesa, praeitais metais iškirstus beržus vis gi atidavėme kaimynui, nes supratome, kad patys nesugebėsime juos paversti malkomis, tiesiog pritrūkom laiko. Taigi kad nesutrūnytų - o beržas labai jau greitai gebantis trūnyti medis - tiesiog pasiūlėme kaimynui, jam pirčiai prireiks...

2012 m. spalio 27 d., šeštadienis

Pamatų blokelių užpylimas betonu

Taip visuomet. Viskas vienu metu. Geras oras spalio 17 - 19 dienomis suteikė šansą kiek pradžiūti sklypui ir užpilti rostverką betonu. Tačiau spalio 19 išskridau į Paryžių darbo reikalais visai savaitei. O mano tėčiui teko tvarkytis pačiam vienam. Gerai, kad spėjome suorganizuoti pravažiuojamą keliuką, užsakėm 6 kubus betono, ir penktadienį, spalio 19 pagaliau įvyko ilgai lauktas blokelių užpylimas betonu, su kaimyno pagalba, o aš tuomet skridau lėktuvu mintyse nerimaudama ar viskas pavyks. Grįžau vakar vakare, šiandien apžiūrėjau tėtės triūsą ir skubu aprašyti, kol dar neišlėkė viskas iš galvelės.

Kaip pylė betoną, nuotraukų deja neturiu, tačiau apie viską po truputį ir nuo kiek ankstėlesnių taip pat svarbių paruošiamųjų darbų.

Visų pirma, reikėjo pagalvoti apie tai, kad bus pilamas skystas betonas, kuris tik ir ieško progos, t.y. skylės ištekėti. Todėl skylutes, kurios žinoma atsiranda kad ir kaip tvarkingai sustatant blokelius, užtaisėme putomis:



Apašioje taip pat susidaro kiaurymių, todėl jas tiesiog užtaisėme žemių gubreliais:


Va kiek tų gubrelių, jie iš esmės ties poliais, nes ant putplasčio blokelis stovi prigludęs, o ant poliaus ne visai.

Ir matosi viršutinė armatūra, o čia ją bandžiau nufotografuoti iš arčiau, kur matosi (na nelabai aiškiai, bet visgi) visi surišimai:

Didžiausias jaudulys buvo pilant betoną, ar neišlaksys nuo betono srovės, kuri yra tikrai stipri, pamatų blokeliai. Nerimas buvo, nors viskas atrodė labai tvirta, o kampiniai blokeliai dar papildomai buvo surišti varžtais:


Baiminomės tikrai veltui, pilant betoną net nereikėjo palenkti (ar paguldyti) vamzdžio - puikiai ir patogiai pylėsi jį laikant patogiai statmenai. Ir štai - vuala!

Betonas buvo pasirinktas kiek didesnio stiprumo - C20/25 markės, ir reikėjo skysto, kad jis be problemų užpildytus visas ertmes. Dar patrombavimui tose vietose, kur bokeliai sudėti taip, kad daug viduje susidarė sienelių arti viena kitos ir siauresnės skylutės, buvo sutaisytas štai toks įrankis:


Juo buvo patrobuojamos tos įtartinos vietelės, kad betonas visur prabėgtų ir sudarytų tikrai vientisą monolitą. Prieš tai tas vietas tėtis pažymėjo dažais iš išorės - užpylus betoną, jau nematysi, kur ten patrombuoti reikia...

Na ir štai tas tvirtas grožis iš visų įmanomų kampų:

 

Čia matosi būsimajam kaminui pamatas, tačiau jį dar teks praplatinti papildomai, nes reikia platesnio pagrindo:

6 kubų neužteko vienai kolonai, tačiau ji išorėje, ten kur namo įėjimas, ir mes ją užpildysime matyt tik pavasarį:

Pasivaikščiojimas pamatais:

Na o šiom dienom ieškosiu informacijos, kaip izoliuoti ir apšildyti pamatą, nes reikia spėti dar smėlį išlyginti pamato viduje (kad tik užtektų jo...). Taigi štai tokios dilemos mane kankina: ar hidroizoliacija reikalinga ir iš išorės, ir iš vidaus, ar tik iš išorės; ar dėti putplastį šiemet tik iš vidaus, o iš išorės jau tik kai sienas irengsim (bet tuomet negalėsime gražiai išlyginti žemių sklype aplink namą..); kokio storio ir kokį putplastį dėti ir išorės ir iš vidaus; pagaliau kokia yra geriausia hidroizoliacija ir ar klijai ar kokia mastika "veikia" esant šaltam orui (už lango dabar jau -1 vienok...brrr...)

Na ir pabaigai idėja sodybai iš Paryžiaus, nors berods kilmė yra šveicariška ar austriška. Sūris raclette, kuris kaitinamas ir lydosi štai taip:


Tokį sūrį lydyti geriausia pavėsinėje arba terasoje, nes jis nors ir labai skanus kartu su bulvytėmis lupenose, marinuotais svogūniukais ir mėsytėmis, ataušęs turi labai nekokį oi nekokį kvapą. Sėdėsim vakarais, gersime šaltą baltą vyną, lydysime raclette ir plepėsime :)

Pavėsinės nudažymas ir paruošimas žiemai

Oi nelepina šis ruduo orais... Spalio vidury, savaitgalį griebėmės dažyti pavėsinę iš visų jėgų, kad spėtume bent jau vieną kartą padengti dažais. Kitus porąsyk dažysiu jau tik pavasarį. Tarp visokių lietų ir vėjų šiaip ne taip išdažyta visa ir puikuojasi medaus spalva, kad tikrai atrodo labai šiltai, mielai ir jaukiai:


Pirmam vienam kartui užteko vieno indo dažų, neliko ir lašelio - pats tas. O štai kaip visa pavėsinė atrodo, net saulė žvilgtelėjo trumpam:


Supratom, kad pamatus užbaigti yra prioritetas, taigi nusprendėme pavesinės stogo bituminėm čerpelėm nedengti, šį darbelį nukėlėm pavasariui (nors čerpeles ir vinukus esu jau ir nupirkusi, yra net vėjalentės). Taigi, kad OSB plokštė nepramirktų, nusipirkom plėvelės, ir uždengėme ja pavėsinės stogą:


Ištiesiama plėvelė ir pritvirtinama su plokščių plonų lentučių pagalba. Tiesa, kai dengėme laikino namuko stogą, tai pakalėm tiesiog vinimis, ir per tas vietas pradėjo tekėti vanduo. Todėl būtinai reikia pakišti iš vidinės lentutės pusės štai tokį mažiuką gumos gabaliuką:


Tokiu būdu vanduo pro prakaltą plėvelėje skylutę jau neturėtų sunktis. Mes perdengėmė ir plėvelę ant laikino namuko su tom gumytėm jau šįkart.


Tėtis lakstė po stogą, o aš nešiojau kopėčias ir palipėjus prilaikydavau, įtempdavau, prispausdavau. Taigi pavėsinė paruošta peržiemoti atrodo taip:


Minusas to, kad nespėjom: na, pirmiausia gal tiesiog norėjosi ją užbaigti, tačiau kad nespėsime židinio šiemet įrengti, tapo aišku gana seniai, antra - šiek tiek nenumatytų išlaidų plėvelei ir t.t., trečia - apmaudu, kad net nudažyti porą kartų neleido bjaurūs šlapi orai. Tačiau yra ir pliusų: kitąmet pradėsime darbus nuo židinio, ir tuomet stogą dengsime jau kai bus įstatytas kaminas - nereikės sukti galvą kaip pro čerpeles stogą pjauti, kaminą kišti ir užtaisyti. Na ir turėsiu apsčiai laiko židinio projektui sukurti.

O kai tik pavasaris įsibėgės, griebsimės židinio, aš - klinkerio plytelių klijavimo ir antrinio nudažymo, tėtis - stogo ir grindų.