Pradėkime nuo to, kaip reikia apsirengti :) 90 proc. moterų šioje parodoje - su gražiomis dažniausiai gėlėtomis is spalvotomis suknelėmis. Nes britams tiek ši paroda, tiek apskritai sodininkystė ir daržininkystė yra ganėtinai aristokratiškas užsiėmimas, turintis labai gilias tradicijas ir...kainuojantis labai...labai brangiai. Taigi džiaukimės, kad Lietuvoje mes galime turėti žemės gabalėlį šalia namo ar sodybos, nes tūlam londoniečiui tai nepasiekiami dalykai. Taigi - į Čelsio parodą susirenka ramūs, malonūs, puikiai nusiteikę, gana pagyvenę, aristokratiškos išvaizdos britai, gyvenantis dažniausiai ne Londone, o kur nor toliau, gal...kokiame dvarelyje. Ir kiti - aš pavyzdžiui ten buvau su džinsais, sportiniais bateliais ir juodu džemperiu :)
Paroda susideda iš kelių dalių: įrengtų sodų - tų, apie kuriuos visi šneka, dėl kurių apdovanojimų varžosi sodininkai - žvaigždės, pasiruošimas kuriems trunka metus. Kiekvienas toks sodas turi rėmėją, nes be didelių investicijų tokio įspūdingo kūrinio tiesiog nesukursi.. Kita dalis - didžiulis paviljonas, kuriame prekiaujama sėklomis ir sodinukais - ten irgi įrengti gražūs augalų sodeliai - tokių, kuriais prekiaujama. Tuomet lauke išsidėstę dideliuose stenduose įvairūs meno, apšvietimo, statinių (pavyzdžiui šiltnamių) atstovai. Ir dar yra gausybė mielų palapinių teritorija, kur jau smulkesni dalyviai prekiauja viskuo, kas tik susiję su kiemo ir namų jaukumu, įrankiais (dažniausiai japoniškais), drabužiai, batais, nameliais paukščiams - begale mielų gražių dalykėlių.
Taigi, jeigu apie Čelsio parodą girdėjote tai, jog čia galima vaikščioti po puikiai įrengtus sodus - tai realybė kiek kitokia - parodoje tai užima nedidelę dalį (bet įspūdidngiausią ir įdomiausią). Į sodus žinoma niekas neįleidžia - į juos gali pažiūrėti tik iš šalies, mandagiai sulaukęs savo eilės prasibrauti per žmonių minią prie užtvarėlės. Visgi ta didžiulė žmonių minia - tai kupina meilės augalams ir grožiui minia. Visi įkvėpti, švelniai paglosto kokią žolelę, atpažinę augalą švelgiai susižavėję ištaria jo pavadinimą - tai stebėti ir girdėti labai labai miela. "Oh, its Geum... Geum!" - lyg koks vaikas susižavėjęs rodo senukas į žiognagę savo senutei, jie stovi šalia manęs, o aš suprantu kad žiognagė "Totally Tangerine" labai mėgiama pasaulinio garso sodininkų - nes būtent ji čia kombinuojama su šalavijais, dekoratyvinėm morkom - ir pan. Žiognagės sodinamos ne debesėliais, o pramaišiui su kitomis, dažniausiai melsvo - violetinio atspalvio gelėmis ir atrodo nuostabiai.
Gausa. Augalai čia soduose susodinti labai tankiai. Bandžiau įvertinti - į vieną kvadratinį metrą tikrai minimum 20 augaliukų. Žinoma, jie čia sukišami visi vienu metu, taigi gražiai persipynę, niekas nieko neužgožia, neišstumia. Česnakai žydi gražiai pasistiebę ant ilgų kotelių - jų lapai nupjauti ir negadina vaizdo. (Aš kažkaip česnakų lapų nekerpu ir jie ganėtinai gadina gėlyno vaizdą..) Na ir žydi matyt kiek kitu laiku viskas - pas mus česnakai ir šalavijai žydi skirtingu metu sakykim. Šie įrengti sodai vėliau perkeliami į realias vietas (jie ir kuriami atsižvelgiant į tai, kur vėliau įsitaisys suvisam) - man vat įdomu būtų pamatyti, kaip po kokių 3 metų atrodo tie 20-25 augalų susotintų į 1 kv.m.
Nudžiugau, kai savo akimis įsitikinau, kad rožes ir bijūnus sodina taip pat kartu su kitomis gėlėmis. Pas mus Lietuvoje dažniausiai būna ar pavienės rožės ar rožynai, čia gi - jos persipina su kitais augalais, aplink nepaliekant matomo grunto.
Soduose nėra daug žolinių augalų. Bet suprantu kodėl - tai ne jų metas. Kaip nepamatysi ir kitų augalų, kurių grožis atsiskleidžia persiritus vasarai į antrą pusę. Taigi olandiškos bangos čia nematyti. Bent jau man susidarė toks įspūdis, kad šiemet buvo dvi kryptys: pirma - labai daug pavėsio gėlynų - su paparčiais, melsvėm, kukmedžiais, rodžersijom, tos pačios rožės, rusmenės, žiognagės, pramaišiui su šalavijais, kraujažolėm, dekoratyvinėm morkom ir... žemuogėm.
Šiame pavėsio sode man labai patiko vandens talpa - spalvų čia nedaug, tačiau daug faktrūrų, taip ir norėjosi prasieiti tuo takeliu.
Antra - aš juos vis vadinau "žili gėlynai" - tarp akmenų ar tarp betono ar smėlyje augantis augalai. Kodėl "žili" - va kodėl:
Na o laimėjo japoniškas sodas "Tea garden".
Kas man patiko labiausiai?
Iš sodų mano du favoritai: japoniškas (patiko dar prieš sužinant kad jis laimėjo) - ir kaip dažnai nutinka - mane tiesiog pavergė miela detalė - apsamanoję nedideli akmenukai:
Aš galvoju, kad tai galima padaryti ir pas save sklype, pavėsingoje vietoje. Tikrai pabandysiu, pamatysime, ar gausis.
Na o antras - man labai patiko Monty Don sukurtas sodas, pavadintas "Dog garden". Šią nuotrauką paėmiau iš "Gardenersworld":
Labai gražus, nuostabus sodas - apart ervės jaukumo ir augalų gausos ir įvairovės jame labai gražūs bordiniai akcentai:
Ir dar britai įsimylėję į rusmenes, na ir lubinus :) Turiu įtrimą kad vėliau jų soduose pradeda karaliauti blakėžudės - nes jaučiasi ta simpatija statiems augaliukams :)
Nepaprastas Paprastumas. Aguonos. Morkos. Žemuogės.
Draugiškumas. Bitės. Kamanės. Jų - gausybė, jos visur. Ir niekas jų nesibaido, ir jos nieko nebaido - tūpčioja nuo žiedo prie žiedo, dūzgesio nesigirdi per žmonių balsus, bet žiūrėti jas man visuomet be galo gera...
Išrenkamas ir metų augalas - šiais 2025 metais tai žavusis jazminas 'Petit parfume Pink'. Aš soduose deja jo nepastebėjau, tiesiog neužmačiau. Daugiau apie metų augalus - čia.
Jeigu paroda būtų vėliau - tikiu, kad pamatytume ir skėstašakių astrų, arunkų, perovskių, kemerų, šlamančių varpinių. Bet Chelsia vyksta gegužę, ir reikia neapsirikti nei su tokios gausybės konkuruojančių augalų suderinimu, nei su tendencijomis, nei su spalvomis. Viskam savo laikas ir vieta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą