Vandens klausimas

Pirmas darbas, kurį ruošiausi padaryti pavasarį - tai išsigręžti vandens gręžinį. Tačiau dabar bandau spręsti - gal neinvestuoti šiame etape į brangų gręžinį, o išsikasti šulinį? Aš žinau, kad toje vietovėje vanduo maždaug 40 m gylyje. Su visais filtrais kainuotų gręžinys apie 10 - 12 tūkstančių. Bet dabartiniame etape man galbūt užtektų šulinuko, o tuos 10 tūkstančių investuočiau į stogo apšiltinimą. 

Kiek teko domėtis, mūsų gimtoj šalelėj yra 300 tūkstančių šulinių ir 25 tūkstančiai individualių gręžinių. 

Na o jeigu apie galimybes, tai kiek išsiaiškinau jų yra trys (yra ketvirta - vandentiekis, bet čia apie individualius kalba):

1) GRĘŽINYS dar kaip suprantu arteziniu vadinamas - čiau jau kaip pasisekė - jeigu vanduo pas jus100 m gylyje, tai labai brangus malonumas. Jo minusai - geležimi taip prisotintas, kad reikalingi visokie brangūs filtrai ir t.t. O filtrai švarindami vandenį "nužudo" ir visus geruosius jo mineralus ir t.t. - žodžiu nieko naudingo jame jau ir nelieka... Su jais yra daug popierizmo, beje, nes VISIEMS gręžiniams įrengti reikalingas projektas ir leidimas. *

2) ŠACHTINIS ŠULINYS. Jo minusas tas, kad vanduo prisotintas kenksmingų nitritų ir nitratų, ir jeigu jų kiekis labai viršija leistinas normas, tai jau kenkia sveikatai. Jeigu normos ribose, tai žinoma, "įkasus" kokius 7 rentinius, kainuotų apie 1500 litukų. Aš manau pasidarysiu iš kaimynės šulinio vandens tyrimus - pažiūrėsime, koks ten vanduo. Labai jau nesinori šiame etape investuoti į tą gręžinį...

3) ABISININIS ŠULINYS (arba kaltinis) - čia būtų tiesiog pasaka, nes tai pats pigiausias būdas - metras kainuoja apie 100 m, ir jeigu pas jus negiliai yra smėlio sluoksnis gana storas (ir vandeningas), iš kurio ir surenka vandenį įkalta vadinamoji "adata". Tai maždaug 50 mm skersmens metalinis vamzdis, su daugybe išgręžtų skylučių, ir dar apsuktas kaproniniu audeklu. Prie tos adatos ant trumpasriegių prisukamas 6 cm cinkuotas vamzdis, adatos galu statomas  į 1 m gylio duobę, prie kitos prijungiama žarna nuo gaisrinės ir paduodamas apie 12 atmosferų spaudimo vanduo, kuris plaudamas sau kelią kišasi gilyn. Tuomet prisukamas dar vienas vamzdis ir t.t. Gaunasi sakykim 12 m neartezinis šulinys. Vandens kokybė - kaip šulinio, t.y. su visais galimais nitratais. Va radau šiaip ne taip internete paveiksliuką kaip tai atrodo nupiešta:

Tereikia hidroforo - ir turite vandenuką. Tačiau pas mane molis, o smėlio sluoksnis tik metro storio, po to vėl eina molis, tai bijau kad nieko nesigaus su tokiu šuliniu. Kai adata atsiremia į molį - baigtas kriukis, nes pro molį vanduo jau sau kelio neišplaus. O būtų geriausia išeitis man dabar...

Svarstau šachtinio šulinio galimybę - jeigu apsisukčiau su 2 000, tai sutaupyčiau šiame etape nemažą sumą, kuri oi kaip bus reikalinga stogui...

* Kiek pasidomėjau apie artezinio gręžinio popierizmą:

Geriamojo vandens gręžinių projektavimą ir įrengimą reglamentuoja Aplinkos ministerijos norminis dokumentas LAND 4-99 „Gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarka“. Jei šalia jūsų sklypo yra miesto vandentiekio tinklai, leidimas įsirengti gręžinį gali būti nesuteiktas. Net jei vandentiekio vandenyje, kuris pasiekia jūsų sklypą, būtų viršytos geležies ar kitokio užterštumo normos, bus sunku gauti leidimą gręžiniui įrengti.

Žmogus, planuojantis įsirengti gręžinį, kartu su gręžimo įmone turi užpildyti paraišką savivaldybei. Tik šiai atsakius teigiamai, galima rengti gręžinio projektą. Jei leidimas gautas ir projektas parengtas, jį dar reikia suderinti su Aplinkos ministerijos Regiono aplinkos apsaugos departamentu ir Teritoriniu visuomenės sveikatos priežiūros centru. Projekte turi būti numatyti sanitarinės apsaugos griežto režimo zonos parametrai (ne mažiau kaip 5 m spinduliu aplink gręžinį) ir nuotekų tvarkymo būdas.

Na o kalbant apie šulinius - visa baisi tiesa apie nitratus:

Nitratai, kaip ir radiacija, neturi nei spalvos, nei kvapo, nei skonio. Šie pavojingi teršalai gali būti nustatyti tik nitratų testais arba laboratoriniais tyrimais. Tokių tyrimų duomenys rodo, kad 60% šulinių užteršti sveikatai žalingais nitratų kiekiais. 
Nitratai į gruntinius (kartais ir į požeminius) vandenis patenka iš tvartų, lauko tualetų, mėšlo krūvų, srutų duobių, salietra tręšiamų daržų, šiltnamių, laukų. Reikia žinoti, kad keičiantis metų laikams nitratų kiekis šulinių vandenyje svyruoja: mažiausiai nitratų randama viduržiemyje įšalus gruntui, o daugiausia – pavasarį bei vasaros pradžioje pradėjus tręšti dirvas.
Nitratai nepašalinami nei virinant vandenį, nei  filtruojant  jį  įprastais buitiniais kasetiniais filtrais. Šulinio išvalymas, dezinfekavimas ir jo eksploatavimas laikantis specialių higieninių reikalavimų,  nitratų šulinio vandenyje nepanaikina. Netgi sutvarkius šulinio aplinką ir pašalinus taršos šaltinius, nitratai visiškai iš grunto išsiplauna ir  vandens kokybė pagerėja tik po 15-30 metų.