2012 m. lapkričio 29 d., ketvirtadienis

Žiema jau tuoj tuoj...

Kaip turėtų būti nuostabu gyventi štai tokiam namuke! Tiesiog puiki žiema...


...ir tikra pasaka. Na o aš vis apie lauko židinį rašau (piešiu, ieškau, gilinuos į visokius techninius niuansus). Bet...aš gi turėsiu ir ugnies name - nedidukės krosnelės pavidalu. Kol kas internete ilgai landžiojusi užsikabliavau štai ant kokios:

Visiška klasika, labai kuklu - tiesiog super. Na bet gerai būtų ir gyvai pamatyti, bandysiu ieškoti, kol kas tokiems reikalams visiškai laiko neturėjau.

Bet įsivaizduoju, kaip už lango sningant savaitgalio vakarais prie tokios krosnelės bus neįtikėtinai gera :)

2012 m. lapkričio 25 d., sekmadienis

Paišau židinį

Oi ir nelengva man tą židinį piešti...Apstu paveiksliukų lauko židinių, sumūrytų iš akmenų, na bet man toks netinka. Pavėsinė juk lengva, grakšti, reikia ir židinio joje panašaus. Na ir dar apstu visur nuotraukų židinių, kurių kokia tai dalis...baltai gražiai tinkuota. Tai čia nebent kai židinys matyt tik dėl grožio, o aš savam norėsiu ir ugnį kurenti, ir plovą virti, ir visaip kitaip skrandžiui ir sielai pataikauti.

Kitas svarbus momentas - nenoriu labai daug suinvestuoti į tą židinį. Tikriausiai didžiausią biudžeto dalį sudarys kaminas ir "kepurė". Vat ji - jeigu bus metalinė, tai kainuos daugokai, mastau, gal neblogai atrodytų ir sumūryta.

Štai mano paišalionė, čia žinoma ne vienintelė, bet maždaug šia kryptim tikriausiai judėsiu.


Atrodo kaip plytos, bet iš tiesų ketinu apklijuoti klinkerio plytelėmis, nes ir pavėsinės sienos - taip pat klinkerio apdaila. Viduje židinio be abejo šamotinės.

Reikės mano svajones suderinti su realybe, sužiūrėti kokie ten atstumai teisingi, kokios medžiagos. Kažkaip rodos man, kad židinys su visais savo atributais minimum pora tūkstančių pakainuos. Kažkaip darosi baugu... :)

2012 m. lapkričio 11 d., sekmadienis

Pasiruošimas žiemai

Visiškai neplanuotai tokia graži lapkričio diena pakišo mintį nudažyti obelis ir kriaušes ir paruošti jas žiemai - apsaugoti nuo aštriadančių kiškių.

Nusipirkau ermitaže tirpalo medeliams balinti, teptuką, tinklelį - ir į sodybą. Tiesą sakant, nežinau, ar jaunas obelis ir kriaušes reikia balinti, tačiau vis gi tai padariau. Kiek teko domėtis, vaismedžiams tos baltos spalvos prireiks tik sausio-vasario mėnesiais, kai prasideda saulėta žiema, ir kai saulės spinduliai medelių kamienus įkaintina, o vėliau temperatūra staigiai krenta iki didelio minuso. Nuo tokių negailestingų temperatūros pokyčių žievė, jeigu yra tamsi - neištveria, plyšta. Na o nudažius balta spalva - atspinti saulės spindulius ir taip smarkiai neįkaista.

Taigi nutepliojau baltai:


O po to štai taip buvo įvyniota į tinklelį nuo zuikių:


Sodas lyg ir paruoštas žiemai :)

Šį rudenį išragavom daugybę įvairų obuolių - norim paskiepyti pora laukinių obelaičių, kurios paūgėjusios ir suformavusios tikrai gražius vainikus. Kiekvienai planuoju po dvi skirtingas obuolių veisles. Norisi įvairių ir skanių, taigi gruodį reikės paruošti tai, ką pavasarį bandysime "pajungti" į laukines obelis. Bet apie tai matyt pavasarį parašysiu, nes dabar ir rašyti nėra apie ką, ir dar mano supratimas yra siaubingai žalias...

Na ir dar vienas darbas. Dėl viso pikto - surinkau visus įrankius ir kitokį turtą iš laikino namelio, sudėjau viską į automobilį ir išvežiau į garažą miestan. Nenorėjau palikti žiemai - kiekvienas plaktukas, grėblys ar kastuvas kainuoja, o spynos laikino namuko galima sakyti simbolinės.... Nepatikli aš :) 

2012 m. lapkričio 6 d., antradienis

Kiek kainavo pamatai

Jau galiu įvardinti, kiek man kainavo pamatai (be apšitinimo). Pirmo aukšto bendras plotas - 136,75 kv.m. Pamato ilgis kartu su kolonomis - apie 70 m. Pamato projektas, kur matyti gręžtinių polių kiekis ir atstumai štai čia. Pamatai gręžtiniai, rostverkas - iš Haus blokelių. Kadangi namas vieno aukšto, galėjome panautoti 20 cm pločio blokelius pamatams. Sudėjome 3 eiles blokelių, taigi rostverko aukštis - 75 cm.
  • Geologinis tyrimas - 500
  • Geodezija (darėme dukart) - 300
  • Bobcato nuoma (augalinio sluoksnio nuėmimui) - 510
  • Bobcat (polių gręžimas) - 500
  • Armatūra poliams - 530
  • Betonas - 1918
  • Betono siurblys - 350
  • Betono atvežimas - 800
  • Haus blokeliai pamatams - 2330
  • Haus blokelių transportavimas - 250
  • Putplastis ekstrudinis po rostverku - 378
  • Armatūra rostverkui - 840
  • Viela ir visokios tvirtinimo detalės, diskeliai - 115
  • Putos montavimui - 14
  • Varžtai - 15
  • Betonas rostverkui - 2070
  • Smėlis - 2000
  • Pagalbinis darbininkas - 384
  • Bobcat smėlio užpylimui - 270
  • Siurblys ir žarna - 172
  • Pastikiniai vamzdžiai (čia mums prireikė dėl grunto specifikos)- 154
  • Kibiras ir smulkmė - 24
  • VISO: 14.424 Lt.
Vieno aukšto namo pamatai visuomet matyt reikalauja išlaidų, nes jų plotas didesnis. Manau, galima būtų pigiau apsisukti betoną maišant patiems, tačiau įvertinus, kad reikėtų vežtis žvyrą ir betoną, nuomotis betono maišyklę, samdytis pagalbininkus - man kėlė rimtų įtarimų, ar verta, be to, laikas ir oras nebuvo mano pusėje. Todėl nesigailiu, kad psirinkau betoną atsivežti su betonvežiu.

Kažkas kažkada uždavė kausimą, ar tebedarytume pamatus iš haus blokelių, jeigu tektų iš naujo rinktis. Tuomet dar nebuvo tėtis tikras, nes nebuvome užpylę betonu. Dabar tas atsakymas yra - tikrai taip. Tiesa, lengva nebuvo, sudėlioti blokelius - kantrybės reikalaujantis darbas, tačiau viską gali padaryti vienas. Taigi turint ribotą darbo jėgos kiekį manau tai puikus pasirinkimas! Žinoma, labai gerai turėti tėtį, puikiai išmanančiu fizikos ir kitus dėsnius :)

Bandau prisiminti, kiek sugaišome laiko, tačiau sunku vertinti - orai nebuvo labai palankūs, taigi tarpuose tarp lietingų dienų suktis teko. Augalinį sluoksnį nuėmėm rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo 4 išgręžėm polius, rugsėjo 11 išpuolė geras oras ir polius užpylėm, na o rostverką betonu užpylėmė spalio 19. Jeigu nebūtų problemų su orais ir su tižiu moliu išgręžtų poliams skylių dugne, manau susisuktume per 1 mėnesį (įskaitant savom jėgom visų atstumų sužymėjimą ir panašius galvosūkius). Kaip visuomet arba darai pats, lėtai ir užtikrintai, arba greičiau, bet tai kainuotų brangiau. 
Tikiuosi, kad pavasarį pamatai tvarkingai stovės savo vietoje puikia peržiemoję. Pamatams planavau 12 000 Lt, tiesa, buvau numačiusi nenumatytų išlaidų procentą. Kur planuodama padariau klaidą? Nežinojau, kad reikės virš 100 kubų smėlio į rostverko vidų. Jie ir kainavo tuos 2000 litukų ekstra išlaidų :)

2012 m. lapkričio 4 d., sekmadienis

Pamatai baigti, jie bus šiltinami tik iš išorės

Daug ką perskaityt teko ir su daug kuo pasitarti. Dauguma blogerių šiltina pamatą ir iš vidaus, ir iš išorės. Rodos, galioja principas "blogiau nebus". Žinoma, bus tik geriau, tačiau vis gi nusprendėme, kad pamatą užteks apšildinti ir tik iš išorės. Štai kodėl.

Namas be rūsio, pamatai gręžtiniai, po rostverku - 5 cm ekstrudinis putplastis, po juo - 20 cm smulkaus žvyro. Rostverko auktštis - net 75 cm. Iš išorės apšildžius tuos 75 cm atrodo, bus tikrai neblogai. Per 75 cm smėlio ir po to dar pro putplastį (dar nenusprendėm, kokio storio dėsime ant smėlio) lyg ir neturėtų smarkiai lįsti tas šaltis. Kai šildai pamatą iš išorės - viskas labai aišku - jį šildai nuo iš išorės ateinančio šalčio. Iš apačios ateinančiam šalčiui kelią pastoja žvyras ir putplastis. Ką veikia putplastis iš pamato vidaus - iki galo taip ir nesupratau. Jis lyg ir šildo žvyrą...

Suprantu, kad bus šalčio tiltas per gręžtinį polių, bet vidinis apšildymas čia lyg nieko ir nepadėtų. Kai kur rašo, kad šiltina ir polių, bet kaip ta cilindro formos daiktą apšildinti nelabai suprantu, juolab visiškai nesinori jo judinti, nes polių laiko žemės trinties jėga, ir geriau mes jo nejudinkime. Manau, aukštas 75 cm rostverkas šiuo atveju mus gelbėja - kuo toliau nuo žemės gelmių, tuo toliau nuo įšalusios žemės, tuo šilčiau.

Per kelias laisvas dienas susitvarkėme su smėliu pamatams. Užsisakiau bobkatą ir pasiūliau jam suformuoti iš smėlio kalniuką per rostverką ir pervažiavus jį gražiai viduje smėliuką išlyginti. Štai bandyta tą kalniuką ruošti.


Tačiau bobcato vairuotojas nepatikliai paspardė betoną ir vis gi nusprendė, kad 3 tonas sverianti bobcatas gali sulaužyti rostverką. Taigi tiesiog sustumdė išorėje likusį smėlį link pamato ir sukratė jį į vidų. Du trečdaliai smėlio jau nuo pat pradžių buvo pamato viduje, nes smėlį skubiai užsakinėjome prieš užsidarant Jašiūnų karjerui. Gerai, kad pamatas be pertvarų ir galėjome taip padaryti - sutaupėmė kaip matau ne tik ant smėlio bet ir nuomojamos technikos išlaidoms. Bobcatas per nepilnas pora valandėlių siaubingai lyjant susitvarkė su smėliu.



Taigi visas smėlis viduje. Viso buvome užsakę 10 mašinų po 11 tonų ir truputį bijojau, kad gali to smėlio neužtekti. Rodos, užtekti vis gi turėtų. Va kokia didžiulė smėlio dėžė gavosi :)


Tuomet paprašėme vietinio kaimiečio pasidarbuoti kastuvu ir visą tą smėliuką paskirstyti per pamato plotą. Pradęjęs darbuotis penktadienio vidurdienį...


Sekmadienio rytą visas smėlis jau pasiskirstė - smėlio vis gi užteko. Valio!!!







Ten, kur smėlis gulėjo kelis mėnesius - jis kietas, o ten, kur ką tik pateko - minkštas, dumba. Taigi dabar rudens lietūs, sniegas ir visa kita turėtų gerai sutrombuoti smėliuką.

Ką gi, viską, ką planavome šiam statybų sezonui, padarėme. Netrukus parašysiu, kiek kainavo mums pamatai, bet kiek vėliau, nes baisiai skauda pirštą. Šiandien nesėkmingai paslydau bešokdama ant rostverko - susimušiau pirštą. Traumatologiniam pasveikino, kad atsipirkau tiesiog skausmingu sumušimu, bet vis tiek nesilanksto. Šiandien važiuojam į kokį restoranėlį atšvęsti statybų sezono pabaigos. Smagu, kad be gipso :)

2012 m. lapkričio 3 d., šeštadienis

Ribos ir tvoros

Sako, kad gerai kaiminystei reikalingos aukštos tvoros :) Nesu tvorų šalininkė galbūt tiesiog dėl to, kad tvora lyg ir įrėmina ir atriboja sodybą - man labiau patinka atviros erdvės. Be abejo yra daugybė minusų tvoros neturėjimo. Pavyzdžiui, kaimynų šuo nuolat sisioja ant visko kas tik kyšo TAVO sklype, lyg bandydamas įrodyti mūsų mažajai šunytei kaip toli jis spjauna kad tai ne jo teritorija... Arba kiek socialiai remtinais atrodančių kitų kaimynų vaikai nuolat grybauja būtent tavo sklype. Neleisdamas šmirinėti po savo miškelį ir pievelę jautiesi lyg atimdamas paskutinį kąsnį iš jų...Kitas kaimynas niekaip nesitvarko sau elektros projekto ir jau laukia nesulaukia, kaip galės prisijungti prie mano dėžutės. Na, jeigu laikinai, tai man negaila, bet jeitu tai truks metų metus?  Na bet šiuo atveju čia ne apie tvorą, o apie kitas ribas. Na ir kartais pro sklypą prabėga karvės...kaip tai nutinka - nesigilinau, tačiau naglas mielas snukelis tarytum klausia "Ką?!"

Bet įrodymai giliai įspausti statybų aikštelėje:

Na ir neturint tvoros apie didelį šunį pamiršk - kad ir koks išauklėtas ir mielas, jis mūsų visuomenės narius palaidas būdamas gasdina, pykdo ir suteikia progą paloti (turiu omeny žmones) ant šuns šeimininkų.

Tačiau tvora, kad ir kokia pigi, kainuoja siaubingai daug, o mano atveju jeigu apjuosi tą dalį sklypo, kurioje stovės sodyba ir auga sodas, reikėtų apie...350 metrų.

Kol kas manau, jog galima ribas atskirti įvairiais augalais, kurie kiekvienas atliktų dar ir kitas, ne tik tvoros funkcijas. Nuo vieškelio pietrytinėje sklypo pusėje, kuris smarkiai dulkėja karštom sausom vasaros dienom, atsiribojom pušaitėm. Kai paaugs, bandysime karpyti viršūnes, kad jos būtų tankesnės, žemesnės ir sulaikytų dulkes.

O štai kaimynas iš šiaurės vakarų - bitininkas. Tarp jo trobelės ir mano sodybos - laukas. Susidariau įspūdį, kad tas laukas - tai bičių pakilimo takas. Palei ribą jau auga beržai, dar pasodinau alyvų ir galvoju kuo čia dar apsodinti. Galbūt gudobelės būtų geras sprendimas. Galvoju, gal liepų pasodinti, bet ar tuomet bitės duos ramiai gyventi?

Su artimiausiu kaimyniniu sklypu, kuris tiesiog besiformuojantis gražus miškelis ir yra lyg tąsa mano sklypo - auga beržai ir pušaitės - nenoriu labai atsiskirti: į šią pusę "žiūri" mano terasa, todėl tiesiog galvoju ribą nusėti anyžiniu lofantu. Norėtųsi, kad susidarytų tokia lyg ir natūrali gėlių sienelė, kuri dvejojančiam grybautojui duotų suprasti, kad prasideda privatūs grybų plotai. Ta gėlių tvorelė dar ir naudinga, iš jos  gera arbata gaunasi ir kvepia nuostabiai.

Na ir neįsivaizduoju, ką daryti su šiauries rytų riba - nes visų pirma tai riba nuo savo nuosavo sklypo dalies, kurioje auga beržai, o taip pat eina keliukas - iš šito keliuko aš ir įvažiuoju į savo sodybą. Galbūt irgi užsėti kokiom aukštom gėlėm, tačiau rudeniui atėjus jos nunyks. Labai dekoratyvių gyvatvorių negaliu auginti, nes jos neįsikomponuos į natūralią sodybos aplinką, o be to jas ir prižiūrėti laiko reikia...

2012 m. lapkričio 1 d., ketvirtadienis

Ąžuoliukai

Tik dabar atradom laiko padaryti tai - manau, kiek vėlokai, tačiau žada šiltą lapkritį. Pasodinom tris ąžuoliukus. Tiksliau persodinom - jų daugybė artimiausiame miške, taigi iškasėme ir pasodinome. Tikiuosi, bent pora iš jų prigis. Tikriausiai pasirguliuos pirmus metus, o po to matyt pradės stiebtis.

Sklype yra prisisėjusių ąžuoliukų, labai mažučių, o šie kiek paūgėję - nesiorientuoju jų amžiuje, bet pasirinkome tokius, kuriuos dar įmanoma iškasti. Net ir maži ąžuoliukai turi gilią pagrindinę šaknį - oi nelengva ją išvilioti iš žemės. Na ir štai mūsų triūsas:



Tiesa, praeitais metais iškirstus beržus vis gi atidavėme kaimynui, nes supratome, kad patys nesugebėsime juos paversti malkomis, tiesiog pritrūkom laiko. Taigi kad nesutrūnytų - o beržas labai jau greitai gebantis trūnyti medis - tiesiog pasiūlėme kaimynui, jam pirčiai prireiks...