2013 m. sausio 24 d., ketvirtadienis

Kas svarbu ieškant sklypo sodybai

Jau pusantrų metų praėjo nuo sklypo įsigijimo, ir per tą laiką ne sykį vis pagalvoju, kiek aš daug nežinojau ir kaip dabar visai kitom akim ir kitom ausim viską vertinčiau. Tiesa, savo sklypu aš labai patenkinta, bet čia yra ne tik mano pastangų ir entuziazmo pasekmė, o ir sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės. O jos galėjo susiklostyti ir ne taip dėkingai. Kadangi kelis kartus buvo prašymai aprašyti sklypo paieškos procesą su patarimais, štai mano kukli patirtis ir išvados...

Pasak kai kurių, esminiai trys dalykai: privažiavimas, elektra ir bendras vaizdas. Yra daug daugiau niuansų, tačiau žinoma, geras privažiavimas visais metų laikais ir bet kokiom oro sąlygom yra būtinas. Ieškant sklypo vasarą visur privažiuoji, o vat atėjus lapkričiui mieli statūs kaimo ar vienkiemių keliukai taps jūsų prakeiksmų adresu, vis gi lietinga, slidi ir snieguota Lietuva nuo lapkričio iki balandžio.

Elektra. Ypatingai svarbu. Ir jeigu matysite kad ir dešimt stulpų šalia sklypo, netikėkite, jeigu kas seks pasakas, jog štai bac ir pajungs. Galima paprašyti, kad sklypo savininkas išsiimtų LESTO sąlygas - tai yra nemokamai ir trunka tik kelias dienas - ir jose matysite, kiek jums kaštuotų privesti elektrą. Na apie elektros privedimą aš kažkada rašiau čia.

Kaimynai. Nepatikėsite, bet nuo jų tikrai gali kartais priklausyti ar turėsite elektrą ir kiti svarbus dalykai, t.y. gali priklausyti, ar apskritai galėsite pasistatyti namuką. Taip - SAVO sklype. Nes kaimynas gali nesutikti, kad per jo teritoriją privestų jums elektros kabelį (jeigu Lesto numatė, jog taip reikia), arba gali paprašyti apvalios sumelės už tokį sutikimą. Ir jokie teismai jums nepadėtų - tai kaimyno žemė, ir tik nuo jo normalumo priklauso leis ar neleis prakasti. O jeigu sakykime jūsų sklypas dar ir išmelioruotas skersai ir išilgai, ir melioracijos vamzdžiai prasideda kaimyno sklype, ir jums reikia jo sutikimo (raštu pas notarą) kad jis leidžia tuos vamzdelius "pažeisti" ar eliminuoti - dar viena galimybė kaimynui patampyti jums nervus.

Vandens telkinys. Man labai svarbi buvo galimybė išsikasti tvenkinuką. Aš net buvau nusižiūrėjusi sklypą ir sumokėjau 300 lt kad padarytų gręžinuką ir įvertintų ar ten galima tikėtis turėti kūdrą. Išvada - neįmanoma. Taigi su tuo sklypu atsisveikinau ir džiaugiausi, kad nebuvau naivi ir nepatikėjau visų pasakojimais, kad problemų su tvenkiniu nebus. Taigi kaip sakoma - viską tikrinkite. Ir dar - pasirodo, yra priešgaisrinis reikalavimas, kad 120 m atstumu nuo namo būtų vandens telkinys. Kitaip šiais laikais negausite leidimo statytis... Tai gerai, kad netoli netyčia pas kaimynus ta kūdra atsirado, o vat ieškant sklypo tokių dalykų juk dar nežinai!

Melioracija. Jos bent jau aplink Vilnių neįtikėtina raizgalynė. Suvokiau, kad Lietuva nejuokais buvo tikra pelkių šalis kadaise - viskas išmelioruota, visur kažkada telkšojo pelkės. Na o melioracija jums gali turėti ir lemiamos reikšmės, nes jeigu po jumis eina rimti didesnio skersmens vamdžiai, melioracijos viršininkas uždės jums apsaugos zoną, arčiau kurios negalėsite projektuoti savo namuko. Ir gali būti, kad turėdami didelį gražų sklypą būsite priversti sprausti savo namelį į likusį laisvą nuo apsaugos zonų kampą. Galima kartu su savininku nueiti į savivaldybę pas melioracijos viršininką ir pasiklausti kaip ten su melioracija. Tiesa, mano atveju tai nepasiteisino, nes prieš perkant man parodė vienas schemas džiaugsmingai tarė, jog jokių problemų ir apribojimų nebus, o jau po to atsirado atnaujintos kitos schemos, ko pasekoje turėjau daug reikalų, streso ir šiek tiek išlaidų. Apie tai išsamiau ir su nuotaika čia.

Gruntinio vandens gylis. Jeigu norėsite gręžti vandens gręžinį, tai žinoti, kokiame gylyje gruntinis vanduo tose apylinkėse yra labai sveikas reikalas. Nes tai gali būti ir 40 m, o gali būti 120 m. Kai 40 - tai gręžinys kainuos apie 10 tūkstančių, o antruoju atveju daugokai...

Garsai. Jeigu netoli koks plentas, tai atvažuokite į tą sklypą kai lyja ar po lietaus. Šlapias plentas atskleis visą savo triukšmo potencialą. Juk sodyboje nesinori klausytis automobilių, o dar jeigu yra tie "zebriukai" kad automobiliai pristabdytų - tai patikėkite, jūs juos jausite ir per kilometrą. Taigi ramybę gamtoj vertinantiems, nepatingėkite įtempti ausis. Na ir būtų gerai, kad sklypas būtų ne ant lėktuvų pakilimo trajektorijos, irgi nekoks jausmas.

Tikrinkite dokumentus savivaldybėje. Aš kiekvieną sklypą, kuriuo susiviliodavau - tikrindavau. T.y. su dokumentų kopijomis - į savivaldybę ir klausiu - ar tikrai su paskirtimi tvarkoje ir kokia užstatymo zona. Paprasti užstatymo zona turėtų būti 50 proc. Ir žinote - buvau užsirovusi ant apgaviko, kur lyg ir dokumentuose buvo įrašyta, kad žemės ūkio paskirtis, o štai nuėjau į Vilniaus raj. savivaldybę, pas architektę, sako - nieko tu čia niekada nepastatysi, čia miško paskirtis ir jos niekas nekeis. Taigi matyt tas žmogelis tebeieško patiklesnių nei aš. Bet VISKĄ tikrinkite: ar galima statyti, kaip reikalai su melioracija, ar bus galimybė tvenkinį kasti, na ir kas dar jums galėtų būti svarbu.

Gamtos stichija. Čia mano asmeninė ir subjektyvi nuomonė. Na kad būtų kokia gamtos stichija sklype ar šalia: ar upelis, ar kūdra, ar miškelis. Plyname lauke - tuščia, vis gi gera, kai kažkas ošia ar čiurlena. Lietuvos gamta ypatingai graži, reikia išnaudoti galimybes :)

Sklypo dydis. Aš iš tiesų ieškojau kokių 50 - 60 arų. Keli bičiuliai mane protino - daugiau ploto geriau. Tačiau turėjau ribotą pinigų kiekį ir nesvajojau apie didesnį sklypą. Vis gi man pasisekė ir aš sugebėjau įsigyti 2 ha. Ir tikrai tai labai vertinu. Erdvė, daug erdvės yra nuostabu. Visų pirma, galima pasistatyti vieno aukšto namą, netaupant erdvės pamatams. Galima įkurti didelį sodą, tinklinio aikštelę ir aibę kitų malonių dalykų. Dabar galiu tai įvertinti. Tiesa, šneku apie sodybą, užmiesčio namą, ne apie namą mieste :)

Atstumas. Man buvo labai svarbu, jog tai būtų gana arti Vilniaus ir galima būtų važinėti į darbą kasdien nebankrutuojant dėl kuro išlaidų, o ir laiko kelionei skiriant iki pusvalandžio. Mano sodybos vizija - ne savaitgaliai, o visas gyvenimas nuo gegužės iki spalio sodyboje.

Kryptis. Aš labai norėjau sodybos Kernavės kryptimi. Tačiau nepavyko rasti sklypo ten. Ir atradau Šalčininkų kryptį. Sklypai ta kryptimi pigesni man rodos, susisiekimas - nuostabus (yra aplinkelis naujas), vietovės gražios - pušynai, ąžuolai, beržai. Kažkada turėjau juokingą pokalbį: važiuoju per Maskvą, mane veža kompanijos vairuotojas, aš plepu apie savo svajonę - sodybą, o jis ir klausia "o jūsų sodyba - prestižine kryptimi?" Aš vos nepruknkštelėjau, ot galvoju, rusams vis su užmoju. Tas vairuotojas man ir porina toliau "mano dačia tai prestižine kryptimi, toks ir toks rajonas, ten turtingesni žmonės ir t.t." Nieko sau vairuotojas, galvoju. Sakau, ne, nėr pas mus tokių prestižinių krypčių, pas mus visu kur dairaisi - visur graži gamta ir jokio prestižo :)

Gruntas. Na nežinau ar tai įmanoma kažkaip ištirti - gal pasiklausinėti. Tačiau nuo grunto priklausys investicijų į pamatus dydis. Jeigu šalia dar koks ežeras, tai gali ir polius kalt tekti, o tai smarkiai pakainuos. Taigi grunto savybės yra irgi reikalas pasidomėjimjui.

Visu tuo aš žinoma nesidomėjau, tik kai kuriais dalykais. Manau, kad man pasisekė, kad kaimynai be problemų davė visus sutikimus, kurių reikėjo (elektra ir melioracija), elektros privedimas kainavo man daugiau nei galvojau, tačiau visgi įkandamą sumą, o galėjo būti tikrai blogiau. Man labiausiai rūpėjo, ar patinka man ten būti - į patikusį sklypą važiuodavau po daug kartų, rytais ir vakarais, norėjau pajausti, pauostyti orą kaip sakoma. Išsirinktas sklypas iškart krito į širdį ir su dideliu nerimu laukiau atsakymo ar su juo tikrai viskas tvarkoje.

Suradau per brokerį Remax, o ant Remax užtaikiau radusi visai kitą sklypą aruodas.lt . Ieškojau ir savo jėgom, pagal skelbimus. Bet vis gi rekomenduočiau rasti normalų brokerį, išsakyti (surašyti) jam jūsų lūkesčius (sklypo dydis, kainos galimybės, kt. pageidavimai) ir jis jums siūlys ir rodys daugybę sklypų ir galėsite rinktis. Komisinius vis tiek moka tas kas parduoda. Ir brokeris tikrai vertas to užmokesčio, nes tikrai stengsis dėl jūsų. Bent jau aš turėčiau padėkoti būtent brokeriui už šio mano sklypo atradimą. Plius brokeriai vis tiek pirmasis filtras ar sklypo dokumentai tvarkingi ir pan.

Štai tiek mano patirties, kol dar nepamiršau. Beje, geriausia sklypo ieškoti vasarą, nes vienavertus matysite pačiame gražume, kitavertus vėlai temsta ir daug daugiau galite apžiūrėti. Aš suradau savo žemės plotelį po daugiau kaip 3 mėn. labai aktyvių paieškų. Beje, yra manančių, kad sodybą verta turėti tik ant ežero kranto. Aš su tuo nesutinku. Jeigu yra miškelis šalia - jau nuostabu. Tikrai graži žalia gamta suteiks daug malonumo.


O ežero krantas apart to, kad kainuoja, dar vilioja ir visokius visokeriopas teises turinčius svetimus, o ir kokia kaimo turizmo sodyba žiūrėk kaiminystėj įsikūrusi. O jeigu dar joje kas savaitgalį vestuves šoka - nuprotėsite nuo tos muzikos. Geriau ramiau ir savoj kūdroj mirkti!

11 komentarų:

  1. Tikrai naudingas straipsnis. Po savo sklypo įsigijimo taip pat parašiau šiokią tokią atmintinę iš savos patirties:
    http://1000pievu.popo.lt/2012/05/15/ka-reikia-zinoti-perkant-sklypa/

    Tik nesutikčiau su tuo, kad "geriausia sklypo ieškoti vasarą". Manau geriausia žiūrėti rudenį (geriausiai vėlų) arba ankstyvą pavasarį, kuomet dar viskas balose, negražu ir pilka. Taip, atrodys negražiai, tačiau iškart pasimatys nemažai problemų. Tas pats minėtas privažiavimas, grunto savybės (drenuojantis/nedrenuojantis) ir panašiai.

    AtsakytiPanaikinti
  2. O kaip dėl apsaugos? Kas žiemą saugos dačią?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Pralinksmino dėl dačios "prestižine" kryptimi, ypač žinant rusus ir jų dačias... :)))
    Iš tiesų tai yra ir aplink Vilnių turintys didesnę ir mažesnę vertę sklypai. Didesnės vertės sklypuose yra labiau išvystyta infrastruktūra, padaryti geresni privažiavimai, atvestos komunikacijos, apsauga ir t.t., statyti namą nebus didesnių problemų, tik tų sklypų kaina ne visiems įkandama. Mažesnės vertės rajonuose atsiranda vienokios ar kitokios problemos, kurias reikia apsiginklavus geležine kantrybe tik per ilgesnį laiką įveikti...
    Dėl apsaugos tai yra tikrai aktualus klausimas, kaip galvojate jį spręsti? Apsauginėm langinėm, signalizacija? Nenoriu gązdinti, bet kolegės draugams iš atokios sodybos pamiškėje šį rudenį išnešė visus baldus, ir net stoglangius... Dar kiti pažystami pasakojo, kad savoj vienkiemio sodyboj išvažiuodami palikdavo nerakintas duris, kad jų eilinį sykį neišlaužtų...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na dėl saugumo manau bandysiu dėti signalizaciją. Manau, kad teks būti sodybje gana dažnai, taip nebus kad pusei metų paliksiu. Dar galima paprašyti kaimiečio kokios normalesnio vis "prižiūrėti".

      Panaikinti
    2. Spėju, kad artimiausia saugos tarnyba turbūt ne arti, tad dėti nebent vietinę signalizaciją, neblogas sargas sodybai būtų didesnis šuo, tik čia vėl gi kitokie sudėtingumai prasideda su jo priežiūra.

      Panaikinti
    3. Manau, kad teks ir su saugos tarvyba susijusia statyti ir tokia "garsine" kad puse kaimo girdetu. Del suns - na ji reikia kasdien pamaitinti, tai nebūtų geras sprendimas. O signalizacija ketinu ideti iškart kartu su langais ir durimis. O tai ir langus sako isima ir isnesa nat kartais....

      Panaikinti
  4. Ačiū! Labai vertinga informacija. Pasinaudojome, kai pirkome žemės sklypą už Vilniaus. Labai šaunu, kad atsiranda žmonių, kurie taip noriai savo įžvalgomis dalinasi ir pateikia aukso vertės informaciją nemokamai. NT brokeriai turbūt jūsų nekenčia už šį postą!

    AtsakytiPanaikinti