2013 m. balandžio 28 d., sekmadienis

Lauko židinio pagrindas

Nuo pat pirmų pavasariškesnių dienų puolėm į darbus pavėsinėje. O tiksliau - lauko židinio darbus. Židinio projektėlis, pieštas ranka yra jau kažkada pavaizduotas. Kadangi židinio pagrindas 150 cm pločio, tai ir židinio pagrindą nusprenėme daryti tokio pat pločio. Bet iš pradžių reikėjo pasigaminti betoninę plokštę - tokia kaip ir perdanga ji būtų.

Židinio dugnas (kaip ir sienos) turėtų būti išklotos šamotinėmis plytomis. Tačiau nesinorėjo to šamoti dėti tiesiog ant plokštės viršaus - labai jau išsikišusios būtų. Taigi nuspręsta kažkokiu tai būtų jas "įspausti". Tam pagaminome reikiamos formos dėžutę, kuria po to iš išlietos formos išėmus - gautųsi reikalingos formos įduba. Štai fanieros ir lentučių kūrinys:


O štai pagrindo forma. Jo storis (lentų) - 12 cm:

Paruošiamas lygus pagrindas:


Kad viskas būtų lygu ir po to super lengvai atsilupama - patiesiama skarda, prispaudžiama plytomis dėl stabilumo:

Į vidų įdeda forma, kad po to būtų tokios štai formos duobutė:


Ši forma gražiai apdengiama plėvele, taip, kad susidarytų tiesūs gražūs kampukai. To reikia, kad formą po to būtų lengviau išimti - betonas nebus įsisiurbęs į ją. Na ir betonuojama, atsargiai, pagaliukais pabaksnojant, kad visur tvarkingai užtekėtų, o forma neatšoktų ir nepajudėtų:


Tuomet padengiama betonu ir forma, bet dar ne iki viršaus:

Gražiai išlyginama:

Ir pridedama armatūros:

Ir truputį dar isokių geležiukų:


 Na dabar jau betono iki krašto ir gražiai išlyginama:


Labai gražiai :)

Ir palikome džiūti - tvirteti. Apskaičiavome - turėtų sverti apie 260 kg... Na, kadangi Žydrūno Savicko artimų draugų tare neturiu...teks kviesti daug vyrų, kad keliese užkeltų šį griozdą:


Tuomet mūryjamos kojos. Iš silikatinių plytų - nes jų tiesiog liko nuo pavėsinės sienų (kažkaip neapskaičiavome - liko daug, nat bet bus kur jas panaudoti tai tikrai, ir jau greitai):


Po trupučiuką:

Ir štai jau dvi. Iš pradžių galvojau, kad pagrindas bus 90 cm aukščio, tačiau pasisukiojau ir nusprendžiau kad per aukštai - ne itin patogu bus. Todėl nuspręsta mūryti taip, kad pagrindas būtų 80 cm aukščio (po to, kai jau bus sudėtos medinės grindys):


Va kaip gražiai plokštė atrodo, jau sutvirtėjusi:


Na o šiandien 5 vyrų pagalba vertėm plokštę ir kėlėm ją ant išmūrytų kolonų. Ant kraštų padedami tokie pagaliukai, kad dedant plokštę ir ją taisant neištikštų skiedinys. Po to pagaliukai bus išimti.


Dedamas skiedinio sluoksnis - prie jo plokštė prilips:


Plokštė apverčiama ir apsukama:


Na ir užkeliama ant kolonų, pagaliukai išimami, viskas atsistoja į savo vietas - lygiai - gulsčiukas rodo, kad labai horizintaliai - valio!


Plokštė su forma:

O čia jau be formos ir be plėvelės - net blizga viskas!


Pagrindas židiniui paruoštas! Baisiausias darbas - plokštės užkėlimas padarytas:


Labai didžiulis ačiū Andriui, Kostui, Algirdui ir jo sodo kaimynui, na ir žinoma tėčiui! Ir palaikymo komandai Annai ir Akvilei :)

Dar laukia daug darbų: židinio sienelių išmūryjimas, gaubto dažymas ir tvirtinimas, kaminas, apdailos darbai - klijuosiu klinkeriu (na, bandysiu kažkaip...). O tuomet jau galima bus ir pavėsinės grindis įrengti, o tada jau ir šašlyką kepti. Tik visko tiek daug, kad manau, iki birželio vidurio vargu ar apsisuksime. Bet labai norėtųsi iki birželio vidurio užbaigti. Labai :) Tik tegu kiek atšyla, nes per šį savaitgalį kiek sušalau net: šeštadienį oro temperatūra per kelias valandas nukrito nuo 22 iki 7 laipsnių...

2013 m. balandžio 27 d., šeštadienis

Obelų skiepijimas

Sklype priaugę daug obelų - neišmanau, ar galima jas vadinti "laukinėmis", nes jos matyt tiesiog išaugusios iš numestų graužtukų. Tačiau kai kurios jų atrodo stiprios ir gražios. Todėl dvejomis sugalvojome rūpintis, tam kad paskiepyti ir galbūt turėti skanių obuolių.

Visų pirma liūdna, kad nepavyko su nuo rudens saugomais įskiepiais. Visas rūpestis nuėjo perniek, nes šaldytuve saugomi įskiepiai išdžiūna... Kad įskiepiai išdžiuvę, juos apžiūrėjęs pasakė p.Vrublevskis, į jo medelyną tėtis važiavo pasikonsultuoti dėl skiepijimo. Taigi teko paprašyti, kad duotų kelis įskiepius. Na o aš paprašiau nupjauti įskiepių Sodaitytės medelyne, kai tręšnes pirkau.

O šiandien skiepijom. Diena tam buvo ideali, nes nebuvo saulės ir nebuvo lietaus. Taigi pasistatėm "ožius", ir pradėjom darbuotis, na tiksliau tėtis darbavosi o aš stebėjau ir bandžiau paduoti tai lipnią juostelę, tai pjūklą, tai sodo tepalą, tai peilį (labai aštrų).

Iš pradžių laukinės obelys atrodė taip:

Ir buvo apkarpytos negailestingai:



Įskiepius reikia supjaustyti taip, kad būtų po tris pumpurus. Turėjome labai nedaug deja, na tai ir sukomės su tuo, ką turėjome. Įskiepį reikia štai taip nupjauti - iš dviejų pusių, gaunasi toks užaštrėjęs kaip strėlytė.:


Obels šaką reikia gražiai nupjauti ir aštriu peiliu taip pat apipjauti, nes po pjūklo tai tokia pasišiaušusi gaunasi.


Reikia įpjauti šią šaką - na kokiais pora cm, bet atsargia, kad nenuskiltų. Galima prieš tai žemiau lipnia juostele apsisaugojimui apvynioti. Taigi į šį įskeltą reikala gražiai įspraudžiamas įskiepis - dažniausiai du įskiepiai, nes įskiepiai ženkliai siauresni, taigi kad geriau gytų, būtų gerai po du. Mums visur po du neužteko, tai kai kur po vieną skiepijom.


Tuomet apvyniojama lipnia juosta, ir visos žaisdelės užtepamos sodo tepalu, štai taip, riebiai:



Dar reikės užmauti maišelius, tačiau reikia tokių siaurų turėti, kol kas tokių sodo reikmenų parduotuvėj neradom, reikės kitur paieškoti. Ir tie maišeliai ilgą laiką turės taip ir būti, tik gal po to prakirpti skylutes reikės, kad kvėpuotų. O maišelis reikalingas, kad saugotų nuo visokio blogio obels žaizdas su šiais įskiepiais.

Pasak vienų, progis 30 proc įskiepių, pasak optimistų - 80 proc.

Ką įskiepijome:

  • Vėlyva vasarinė "Orlovim"
  • Rudeninė "Freedom"
  • Žieminė "Topaz"

 O sode gražiai prigiję praeitą pavasarį sodintos "Alyvinis" ir "Auksis"

 Na o tai - kaip obelaitė atrodo, kai ji jau paskiepyta, vargšiukė - plika tokia :)


2013 m. balandžio 26 d., penktadienis

Resta 2013

Kelioms valandoms atsiprašiau iš darbo ryte, nes savaitgalį manau Restoj bus beprotnamis. Jau ir šiandien sulaukti dėmesio ne visur lengva buvo, jau nekalbant apie automobilių kiekį :)

Labiausiai naudinga buvo tai, kad gavome visokių patarimų. Gavau ir nuolaidų kuponų bei parodinių pasiūlymų - na bet čia matysim, ar kas realizuosis.

Visų pirma, labai jau reklamuojasi Haus blokeliai, ir iš pradžių nudžiugau pamačiusi pasiūlymą kad jie po 99 Lt/ kubą...net širdis apsalo...


Bet pasirodo, kad tai kaina pamatiniams blokeliams, ir ji nurodyta be PVM. Na bet sienom blokeliai irgi siūlomi už parodinę spec kainą, su PVM - po 140 Lt (tai kokių 20 Lt pigiau), tačiau užsakyti reikia parodoje, o pinigus sumokėti iki gegužės 1 dienos. Kadangi tiksliai žinojome, kiek kokių blokelių reikia, užpildėm užsakymo lapą, ir jeigu nepersigalvosiu - apmokėsiu. Tiesą sakant persigalvoti tikslo ir priežasčių nėra, pigiau nelabai kur berasi jau...

Dar aptikau "Termoblokelius", kažkaip man nekrito ši alternatyva anksčiau į akį:


Pasidarė įdomu, tačiau privvalumus lyginant su Haus jie tegalėjo įvarditi tris: 1) kad jų sienelės storesnės (iš tiesų - žiūrėjau - beveik dvigubai) ir dėl to bus patogiau ką nors sunkaus ant sienų kabinti:

 2) Kad jų gniuždymo rodikliai geresni, tačiau mano namas vieno aukšto, nedidukas, ir man tai neaktualu.
3) Kad elektros laidus vesti paprasčiau, nereikia štrobuoti.

O prie Haus galima bus taip tvirtinti kokį katilą:
 arba va:
Ir elektrą išvedžiojant štrobuoti haus reikės ne ištisai, o tik per sujungimus. Na bent dabar tai neatrodo didelė problema, pagyvensim  - pamatysim
Na o Termoblock trūkumas - jie ženkliai brangesni. Taigi nusiraminau :)

O suneramino tai, kad sklando galbos, jog nuo gegužės 1 OSB plokštės brangs. Vat čia tai labai nelaiku - galėtų porą mėnesių palaukti :( Nusipirkčiau dabar - bet jų sandėliuoti nėra kur, vietos daug užima...

Dar žiūrinėjau granulinius katilus. Lenkiškų pilna įvairių, pasinagrinėjom. Jeigu Lietuvoje pirkti - tai katilas mažiau  10 000 Lt nekainuos. O aš kažkaip tikėjausi, kad apie 7 000 galėtų būti. Na bet katilo man reikės tikria ne šiemet. O domėjausi aš dėl to, kad mūryjant kaminą, reikia žinoti, kokio diametro įvadą daryti, ir kokiame aukštyje. Įvadas geriau platesnis nei siauresnis, ir geriau aukščiau, o ne žemiau (nes dūmai tik aukštyn eis). Vienų katilų įvadas 16 cm, kitų - 18, taigi darysiu 18. Ir darysiu 1,80 m aukštyje, nes kai kurie katilai pakankamai aukšti, ir girdėjau šnekant, kad tas aukštumas nėra bloga savybė. Mažiukai katiliukai besidalinantiems įspūdžiais vyrams didelio pasitikėjimo nekėlė. Ir jeigu kartais pirktume tokį katilą kaip šis, jau reikėtų įvado gana aukštai:


Beje, pasirinkus universalų katilą, galima kūrenti ne tik granulėm, bet ir malkom. Na čia jeigu ką...

Dar domėjausi dūmtraukiais/kaminais. Iš pradžių kažkaip nusitaikiau į "Konekt". Jis ženkliai pigiau negu Shiedel. Visgi nedrąsu, nes kažkaip daug kas kraipo galvą dėl jų. Na o Shiedel stende kažkaip viską labai profesionaliai aiškina...na pagrįsti vokiško produkto kainą jie sugeba. Ir dalina kuponus su 20 proc nuolaida. Paskaičiavau, kad sistema su 1 dūmtraukiu ir 3 ventiliacinėm angom, esant 6 m aukščiui, kainuotų po nuolaidos 3400 Lt. Pasinaudoti kuponu galima iki gegužės pabaigos - tai labai patogu, nereikia verstis per galvą - gali ramiai subrandinti mintis.

Na ir atradau Jotul krosnelę, kuri man visai patiko, irgi gavau kuponą su 20 proc. nuolaida. Modelis gana naujas - gal dėl to aš jo anksčiau nepastebėjau kažkaip.

Ir tuomet prasidėjo kalbos kaip kaminą jungti. Vedant tiesiai į stogą, gali kondensuotis. Daryti alkūnę - galima, išvedant vamzdį iš krosnelės nugaros. Bet jeigu namą stataisi ir sienas dabar mūryji, tai galima kamino sistemą sienoje įrengti. Tuomet ir su priešgaisriniais parametrais būtų paprasčiau, nei vedant metalinį vamzdį paprastuoju būdu. Yra niuansų dėl žiedo mūryjant - bet tai išsprendžiama darant apėjimą. O iš krosnelės vamzdis eitų tokiu išlinkimu į sieną:


Tas lenktas vamzdis 70 cm aukščio, todėl jeigu nesinori, kad būtų jungimas (kaip kad nuotraukoj), tai reikėtų padaryti ivadą ne per aukštai, geriau žemiau - vamzdį patrumpinti visuomet galima.

Jokių sprendimų dar nepriėmiau, tačiau tikrai sužinojau, ko nežinojau.

Tiesa, dar domėjausi dėl bituminių čerpelių ir vatos stogo apšiltinimui. Yra parodinės specialios nuolaidos, kai gaus mano stogo planą (kalbėjau su Adliminos atstovu) - pateiks pasiūlymą. Kas gerai - užsakyti gali dabar, o atsiimti ir vėliau, kad ir liepos mėnesį - čerpelės vietos daug neužima.


2013 m. balandžio 25 d., ketvirtadienis

Sodas. Šįkart kaulavaisiai

Jurgita ir Igruška. Čia pasirodo tokie tręšnių ir vyšnių pavadinimai būna :)
Suskubau sodinti kaulavaisius, nes puikiai pamenu, kad praeitais metais gegužės pradžioje man pasakė, kad jau per vėlu. Vakar po darbų suskubau į Sodaitytės medelyną, čia už Kauno. Toli, tačiau kažkaip patiko man konsultacijos dėl obelų ir kriaušių.

Na o šiandien pasodintos jau! Teko rinktis tokias rūšis, kurios atsparios, mat Vilniaus rajone ypatingam kūrybiškumui ne vieta. Čia ir šalčiau, ir dar gruntiniai vandenys pas mane aukštai...

Pasodinau 2 tręšnes, 2 vyšnias ir 1 slyvą. Labiausiai patiko pavadinimas "Igruška" :)


Štai pasodintos kaip:



Taigi pasodintos štai tokios, tikiuosi - būsimos gražuolės:
Tręšnė "Anta" - labai ankstyva. Ištverminga žiemą ir atspari ligoms. Kryžmadulkė, lietuviška.
Tręšnė "Jurgita" - irgi atspari šalčiams ir ligoms. Kiek vėliau dera nei pirmoji, liepos pradžioje. Žinoma, lietuviška :)
Vyšnia "Igruška" - ukrainietiška, tačiau tai vadinamoji vyšnia-tręšnė. Ją reikia sodinti netoli kitų vyšnių ar tręšnių, nes reikia, kad kas apdulkintų. Dera liepos pabaigoje, o uogos baisiai stambios.
Na ir žinoma "Žagarvyšnė" - labai man skanu, dera liepos pirmoje pusėje.

Na ir slyva "Favorite de Sultane" - noksta rugsėjo vidury, atspari šalčiams, nors ir itališka.

Na o  štai su idėja dėl įskiepių nepasisekė. Pririnkom, saugojamos buvo šaldytuve. Na bet štai sužinojom, kad taip netinka - įskiepiai išdžiūvo ir nebetinkami, deja. Gaila, nes labai ieškojom skanių obuolių, rinkomės, važiavome į tėtės tėviškę ir t.t. Na bet pasiprašėm kelių įskiepių, bandysime visi skiepyti porą laukinių obelų. Gal kas gausis, labai jau gražios ir sveikos tos laukinės obelaitės.

Dabar mano sodą sudaro 2 obelys, 2 kriaušės, 2 tręšnės, 2 vyšnios ir 1 slyva. Na ir 2 juodieji serbentai :)


2013 m. balandžio 23 d., antradienis

Nuomonė apie Raundup naudojimą darže

Praeitais metais kažkaip tarp kitko pasodinau visokių daržovių ir jos lietingos vasaros dėka išaugo savaime ir didelės. Šiais metais paprašiau naujai atrasto kaimyno Ernesto išarti man mano 3 arų plotelį. Važinėjau po apylinkes ir ieškojau pas ką kieme traktorius stovi. Ir radau!

Tėtis mane pradėjo įkalbinėti viską Raundapu išpirkįti, o po kelių savaičiu sodinti. Pradėjau domėtis kas ir kaip su tuo Raundapu. Kadaise girdėjau kad prieš sėjant veją nupurškia ir išnaikina piktžoles, kad šios dekoratyvinei vejai netrukdytų. Dabar internete pilna informacijos arba apie tai, kad roudapas naudojamas prieš kviečių derliaus nuėmimą, arba apie tai, kad braškes sodinant iš pradžių reikia nupurkšti šia chemija, arba "radikalių" eko-fanų pasisakymų kaip tai baisu, pvz: http://ekologija.blogas.lt/mitai-ir-tiesa-apie-„roundup“-22660.html

Tiesa, pastebėjau, kad tikrai pozityvių straipsnių kad tai "gana švarus ir greitai skylantis" ir visai nepiktas dalykas - daug, tačiau jie tokie labai jau pirktiniai atrodo. Iš kitos pusės eko-fanų nuomonė kartais irgi verčia suabejoti ar tai ne koks baubas.

Žodžu kreipiausi aš į technologus, kadangi tokių pažįstų, maisto pramonėje besidarbuojantys ir daug ką išmanantys chemijoje. Išgirdau atsakymus tokius:

- jeigu pati ruošiesi valgyti tai, ką išauginai, tikrai nepurkšk
- jeigu purkši, tai metus toj vietoj nesodink nieko, nes tiek laiko reikia, kad dingtų ta "greitai skylanti" chemija
- o braškėms tokios instrukcijos, kai vienas metais braškes sodini, o tik kitais derlių skini, tai viskas kaip ir jau dingę iš dirvos būna, tai kaip ir ok...

Kadangi mano entuziazmas turėti tik ekologiškas daržoves ir prieskonius tikrai dar gyvas, tikiuosi toks ir bus, tai bandysiu ravėti tas piktžoles. Tiesą sakant (kas gėda man), daržo aš ne itin ruošiuosi prižiūrėti ir pasikliauju sėkme - užaugs - valio, neužaugs - ką padarysi. Dabar statybos prioritetas. Bet jeigu užaugs...kaip praeitai metais, bus džiaugsmo ir vitaminų:



O ryt ruošiuosi važiuoti pirkti tręšnių ir vyšnių! Pats laikas sodu užsiimti.

2013 m. balandžio 21 d., sekmadienis

Dėl mūro darbų ir gegnių sudėjimo sutarta

Labai kažkaip aktyviai pradėjau šį sezoną. Matyt dėl to, kad visi biuroktariniai reikalai, kurių trukmės negali prognozuoti, baigti. Na ir žinoma, orai pavasarį labiau optimistiškai nuteikiantys nei lietingas ruduo.

Šiandien susitikau su mūrininkais, kurie mūrys sienas, vidines pertvaras, kaminą ir sudės gegnes.

Taigi apie mūrijimo kainas:
Kiekvienam etapui ir skirtingo sudėtingumo darbui įkainiai bei kainos skiriasi.
Sienų iš haus blokelių mūrijimas - po 80 Lt / kubą. Viso 32 kubai, suma planuojama - 2560 Lt
Sąramos ir žiedas sudarys 4 kubus, kaina susidėlioja taip:
Sąramos - 720 Lt
Žiedas - 1550 Lt
Monolitas (jau nepamenu kas tai konkrečiai...) ir pamatukai vidinėms pertvaroms - apie 1000 lt (čia apytikriai kol kas)
Kolonos - 200 Lt (jas mūrys iš silikatinių plytų, nes jų plotis numatytas 38 cm, o blokelis tik 20 cm. O silikatinių sumūrijimas - skaičiavo 5 x 40 Lt)
Kamino mūrijimą skaičiavo po 110 Lt už 1 m - gaunasi 600 Lt

Taigi viso mūro darbai kainuoti turėtų 6630 Lt. Na bet matyt reikia apvalinti minimum iki 7000 Lt

Stogo gegnių sudėjimas

Skaičiuoja po 20 lt už kv stogo metrą. Stogo kvadratūra - 276. Taigi gaunasi 5520 Lt. Aš kažkodėl galvojau, kad gegnių sudėjimas kainuoja pigiau. Tačiau sakė, kad mažiausiai 10 dienų tas darbas truks. Taigi su stogo biudžetu akivaizdžiai apsirikau, bet tikslius skaičius žinoma jau po fakto vertinsiu.

Žada apsisukti per mėnesį. Gegnėm planuoja 10 dienų, sienoms - po 5 kubus per dieną, tai apie 6 - 7 truks, sąramas ir žiedą per 3 dienas, pamatukai pertvaroms - minimum 2 dienas.

Taigi viso vien darbai kainuos apie 13 000 Lt. Na ir reikės visokiausių medžiagų: armatūra, smėlis, cementas, lentos, ruberoidas ir..."Fairy". Čia tai man naujiena buvo, galvojau kad ne taip išgirdau. Pasirodo "Fairy" įlašina maišant skiedinį - tampa lipesnis, geresnis sukibimas... Vat pamiršau paklausti kokio kvapo pirkti, gal su citrinų? :)

Mūrijimą planuoja gegužės pradžiai, bet žinant kad ne taip viskas pagal numatytą grafiką gaunasi, aš nusiteikusi, kad darbus pradės gegužės 13 dieną. Tuomet birželio viduryje jau galima planuoti po truputį stogo dengimo darbus pradėti krutinti.

Dabar didžiausias galvos skausmas - kur ir nebrangiai pastolius susiveikti. Ir dar - vandens gręžinį padaryti, kad statybinkai vandens turėtų.




2013 m. balandžio 20 d., šeštadienis

Darbų pradžia

Šiandien atvažiavome į sklypą jau ne tik apsižiūrėti, bet ir darbuotis. Pradėjome lauko židinio pavėsinėje darbus. Tačiau apie tai kada vėliau parašysiu. Be statybinių darbų dar visokių džiaugsmų ir rūpesčių pilna. Štai kaip pražydo fantastiško grožio gėlytės. Tikros saulutės nykioj balandžio gamtoj.


 Na ir sena bėda su beržais. Tai yra su jų kelmais - po to, kai daugybę jaunų beržų iškirtom, iš jų kelmų vat tokie gigantiški ūgliai išdygo:


Ir taip visame parke. Paprašėme vieno kaimiečio kad iškirstų juos, nuodyti baisu - gali būti, kad visi beržai šaknų sistema susiję, kad nepakenktume paliktiem. Bandysime matyt pavasariais naikinti šiuos krūmokšnius, gal nuslops - kelmai vis tiek turėtų po kelių metų juk supūti...

Na ir fantastiška žinia - aš tikrai turiu elektrą! Šiandien pirmąkart ją teko įsijungti, iki šiol nebuvo išbandyta. Kaip puiku - nereikia tysti poros šimtų metrų laidų, bėgioti pas kaimynus prašyti kad įjungtų elektrą ir t.t. Elektros dėžutė kabo ant pamato virš vandens - gerai kad ne per žemai pakabinom :)


Lauko židinio darbai pradėti, tikiuosi, kad pavėsinę pavyks vasaros pradžiai užbaigti. Na bet viskas priklauso nuo orų ir kitų statybos darbų. Kol kas iki gegužės pirmosios laiko yra ir lauko židinio darbams...

2013 m. balandžio 16 d., antradienis

Pagaliau pavasaris. Užuodžiu sezono startą.

Na štai, kaip visada - per keletą dienų balto pusmetrio sniego sluoksnio nė kvapo neliko. Sniego senis ištirpo, telkšo balos, įvažiuoti į sklypą kol kas neįmanoma, ką jau įvažiuoti - net vaikščioti kojos klimpsta. Tačiau tikėkimės daugiau nesnigs, o tik šils ir džius. Kol kas viskas vandeny, ir labai gerai matosi, kad rostverkas lygus - vandens lygis gražiai ties vienu lygiu telkšo.


Nuotraukoje nesimato, bet užtat matosi kiek vandens. Po to žinoma ties pamatu bus ne duobė, kaip dabar, ir vanduo nuo namelio tekės šalin, bet čia jau kitą pavasarį :)

Sniegas nutirpo ir matyti, kad smėlis kaip reikiant nusėdęs pamato viduje. O tai kiek aš suprantu yra gerai - smėliukas susitrombavo kažkiek. Nereikės nukasinėti, na tik truputį, kai kur.


Rudenį prie laikino namuko pasodinau ankstyvų pavasario gėlių - atradau jas, tos iš po sužvarbusios žemės išlindusios švelnios - gležnos labai smagiai nuteikia :) 


Na ir nuvažiavau "patikrinti" kaip mano mediena stogui laikosi. Guli gražiai, tvarkingai, laukia savo laiko:

Nors į sklypą dabar neįvažiuosi, visgi planuoju, kad balandžio gale pavyks tai padaryti. Pamenu praeitą pavasarį - didžiulės balos išdžiuvo akies mirksniu. Ir jau sutarta su mūrininkais, kad po dvieju savaičių pradės mūryti. Jeigu viskas eisis pagal planą - tikiuosi gegužės 1 dieną pradėti mūryti sienas. Šie darbininkai turėtų sienas išmūryti ir gegnes sudėti.

O štai kas iš sniego senio liko - nosytė ir akytės :)