Kaip auginti šitake grybus Lietuvoje

Shiitake grybų auginimas - labai įdomus procesas. Mūsų Lietuvos klimatas puikiai tam tinka. Juos auginti populiaru yra Japonijoje, Kinijoje, Korėjoje ir Kanadoje. Žodžiu ten, kur būna žiema ir ten kur drėgna :) Galima mąstyti apie shitake kaip apie gyvus padarus (kaip beje apie visus grybus), nes juos reikia žadinti ir tik pabudę jie išlenda iš savo grybienos karalystės. Aš tiesą sakant aprašau tai, ką puikiai moka mano vyras Marius, o aš esu tik stebėtoja, pagalbininkė ir po to jau patiekalų gamintoja. O štai Marius yra perskaitęs rimtų knygų, ir ne iš gandų bei pasakojimų žino tiek esmę tiek daugybę niusanų.

Japonai irgi taria šitake kaip ir lietuviai - tas pats tarimas, tik pas juos tai du žodžiai shii ir take ir jie reiškia "ažuolo grybas". Taigi tai yra grybai kurie auga iš medžio. Štai kokie gražuoliai mūsų lietuviškuose beržuose užauginti japoniški šitakiai:

Kokios medžių rūšys tinka šitake grybams augti:

Pradėkime nuo to, kas kategoriškai netinka - tai sakų turintys medžiai. t.y. spygliuočiai. Tinka visokie kietieji medžiai: ąžuolas, bukas, skroblas, beržas, klevas, kaštonas, juodalksnis, karija, magnolija, juodasis gluosnis. Lietuvoje populiaru beržai ir ąžuolai, bet šiaip jau beržai - ir dėl savo greito augimo, dėl medienos struktūros ir dėl svorio. Lėtai augantys medžiai, tokie kaip ąžuolai užsiaugina didesnį branduolį, o šitake grybams patinka tokių medžių kamienai (arba rąsteliai), kurių didele dalis balanos ir kuo mažesnis branduolys - nes šitakė grybiena "valgo" tą balaną. Čia va pavaizduota - karėje variantas yra pageidaujamas:

Ko reikia, norint užauginti šitake grybų:

- rąsteliai, apie 1 - 1,2 m ilgio

- grybiena

- kampinis šlifuoklis

- 12 mm diametro specialus grąžtas

- vaškas arba parafinas (karštas)

- teptukas/ kempinėlė

- kantrybė ir nusiteikimas padirbėti lauke kai nėra labai šilta

- oras, kai nelyja (arba stogelis virš galvos nuo lietaus ar sniego)

- talpa rąsteliams pamerkti

- vanduo

Kas svarbu procese?

- rąstelių storis ir ilgis

- tai, kaip sudėsite rąstelius - jie skirtingai sudedami įskiepijus grybieną, ir visai kitaip derliui

- pavėsis, drėgmė, ventiliacija

- šiek tiek burtų

Kodėl svarbu rąstelio ilgis ir storis. Pagrindinė priežastis - rąstelis bus kilnojamas ne vieną sykį, taigi storo daug sveriančio rąsto jūs nepakilnosite, ilgas - nepatogu. Juos reikės pamirkyti vandeny, taigi tas indas, kur merksite turi būti taip pat atitinkamo ilgio, kad rąsteliai pilnai pasinertų parai ar dviem į vandenį. Mes esam žiemos metu mirkę ir į vonią :) Taigi mes supjaustome beržus į 1,2 m ilgio rąstelius. Nuo rąstelio diametro priklauso ir kiek duos derliaus - labai plonas medelis teoriškai mažiau tarnauja. BET mes didelio skirtume nepastebėjome tarp siauresnių ir storesnių rąstų - per 4 metus grybas suėda ir siauresnį ir storesnį rąstą. Šiaip šiek tiek storesni rąsteliai geriau laiko drėgmę, neperdžiūsta -  tai aktualu jeigu vasara sausresnė, o taip yra dažnai. Taigi diametras maždaug 15 - 25 cm. yra pats tas.

Kada pjauti medį. Vasaris ir kovas yra labai geras laikas mūsuose. Svarbu, kad nebūtų dar pumpurų. Šiaip jau galima kirsti visą žiemą, kol medžiai miega, t.y. sustojusi jų vegetacija.

Kur pirkti grybieną. Mes užsisakome internetu iš Austrijos "Gluckspilze" . Paprastai 6 l maišo užtenka 30 rąstelių ar pan. Kai gauname grybieną - ją reikia laikyti žemoj temperatūroj - mes tiesiog įkišame į šaldytuvą, na ir reikėtų per 2 savaites "įskiepyti", būdavo kad palaikydavome ir ilgiau laukdami tinkamo oro - nieko blogo nenutiko, svarbu kad neišdžiūtų.

Kaip gęžti skylutes? Ar galima skylutes rąsteliuose gręžti paprastu grąžtu? Bandėm - medis kaista, svyla, išdega tos skylutės - o tai reiškia, kad grybienai ten sunku bus įsikurti. Paprastai naudojamas specialus grąžtas 12 mm diametro, kuris tvirtinamas prie kampinio šlifuoklio - nes šis duoda daugiau apsukų negu paprastas grąžtas - lengviau gręžiasi, eina kaip per sviestą, neužkaista mediena. Dar svarbus momentas - visos skylutės turi būti vienodo gylio, ir tas specialus grąžtelis turi gylio ribotuvą. Mes grąžtelį pirkom internete, o taip pat ir adaptorių. Tokius įrankius turėdami darbuositės greitai - skylučių reikia išgręžti labai daug, taigi tai yra tikrai labai svarbu:

Prigręžti skylučių rąsteliuose reikia daug: mes gręžiam kas 10 - 12 cm, ir tada zigzago principu kitą juostą skylučių. Taip suvarpom kiekvieną rąstelį.

Tuomet su skiepijimo įrakio pagalba paimat juo grybieną ir į kiekvieną skylutę "įšvirkščiat". Štai taip atrodo tas įrankis:

Paprastai tokį darbą geriausia daryti dviese - vienas - įšvirkščia grybieną, kitas su kokiu kempenėle - šepeteliu pamirko išlyditam vaške ar parafine ir užtepa skylutę. Taip uždaro grybieną, ji neškrenta ir visoks brūdas ten neprilenda. Vašką mes lydome ant tokios turistinės viryklės su dujų balionėliu, bet geriau ir patogiau tai būtų daryti ant elektrinės mini viryklės. 

Taigi kai užlydote skylutes su grybiena, svarbu kaip sudedat rąstelius. Ant žemės numetam medinį padėklą, kad rąsteliai nesiliestų su žeme, na arba porą rastelių patiesti ar lentų. Taigi pradžioje rąstelius inkubaciniam laikotarpiui sudedame vienas šalia kito ir vienas ant kito:

Jie turi ir ventiliuosti, ir tuo pačiu neišdžiūti. Taip sudėti jie prabūna 12-16 mėnesių. Sakykim, kovą - balandžio pradžioj įskiepijant, pirmą derlių  maždaug turime kitą vasarą.

Svarbu sudėti tuos rąstelius kur nors pavėsingoje vietoje, kad saulė nekepintų ir kad vejai nepūstų. Teko matyti kažkur socialiniuose tinkluose kaip žmonės po kelis rastelius dideliais atstumais sudeda - tai taip vėjai perpučia, išdžiovina viską. Turi būti užuovėja, tačiau ventiliuotis irgi turi. Ventiliuotis turi, kad nešustų - drėgmė neturi kauptis. Nes DIDŽIAUSIAS priešas shiitake grybams - kiti grybai, pavyzdžiui pelėsis... Taigi reikia ir drėgmės, ir ventiliavimo. taigi negalima sukrauti ir uždengti kažkuo - to reikėtų vengti. Būna technikų, kad sukrauna ir uždengia - bet tai jau tam tikri būdai naudojami shiitake fermose, viskas priklauso nuo klimato ir kitų sąlygų, kur Japonija, o kur Lietuva :)

Taigi pralaukiam mes metus su viršum. Kaip matom kad grybas jau pasiruošęs? Paprastai rąsto galai kiek pabąla - atsiranda tokios baltos "žvaigždutės" - tai reikškia, kad grybiena suvalgius pakankamai medžio, išsklido po celiuliozę ir pasiekė reikiamą koncentraciją. Medis pritvinko grybienos vaizdžiau tariant. Ateina laikas žadinti grybą :)

Pasiimat vandens talpą - mes turime plastikinę vonelę. Pripildom vandens ir pamerkiam rastelius, prispaudžiam blokeliais kad rąsteliai panirtų. Taip laikom 2 paras (laikoma nuo 24 iki 48 val). Mūsų pamerkti rąsteliai atrodo taip:

Beje įmirkęs rąstas sveria daug daugiau nei svėrė prieš tai, todėl nepailsiu kartoti - rąsteliai turi būti ne ilgesni nei 1,2 m ir neperstoriausi. Kitaip sunkiai kilnosite.

Kodėl reikia mirkyti rąstelius?. Nes kitaip grybų galbūt bus kai orai link rudens, nekontroliuojamai ir kai palis. Kaip kad natūraliai gamtoj. Kai mes mirkom - sumažinam rąstelio temperatūra ir staigiai padidinam drėgme. Grybui pasirodo, kad atėjo ruduo :) ir pokšt - visi vienu metu gražiai sudygsta, ir sudygsta dideliu kiekiu. Aš kartais tokiu guminiu plaktuku dar pastuksenu - paraganauju - kad tam grybui dar pasirodytų, kad medis nuvirto, tai jie tada puola dygti kaip pasiutę... juokauju...o gal ir ne ;). 

Ištraukiam ir tuomet jau sustatome rąstelius jau kitu principu. Mes pritvirtinę kartį tarp dviejų medžių ir tiesiog rastelius šachmatų būdu sustatome stačiai. Galima sudėlioti šulinuku (tačiau nėra labai patogu rinkti grybus nuo šulinuko - nepatogu prieiti prie vidaus, nėra kaip nupjauti grybą). Taigi sudėjimo būdai derliaus nuėmimui yra keli, štai:

Mes naudojame tą paskutinė A formos būdą - mes vadiname "eglute". Gyvai rezultatas atrodo taip:

Per kiek laiko sudygsta - priklauso ir nuo grybo rūšies, nuo drėgmės, nuo temperatūros. Vieni grybai prie šaltesnių temperatūrų dygsta, kitiems reikia bent jau 15 laipsnių. Taigi perkant grybieną verta pasigilinti į šiuos niuansus. Būt gerai mano nuomone, kad grybukai būtų dygstantys prie 10 laipsnių, tada nereiks laukti šiltos vasaros, nes pas mus ir vasarą naktimis gan šaltoka būna. Paprastai iš vieno rąstelio per vasarą mes nuimam po 2 derlius. Ir rąsteliai gyvybingi maždaug 4 metus. Po 4 metų jie jau netinkami - grybiena visiškai suvalgo medį, šis tampa porėtas, greitai išdžiūsta, pradeda visokios kempės augti, metasi ligos. Taigi 4 metai, jeigu viskas gerai.

Kaip atrodo mūsų grybai - būna tamsesni, būna šviešesni, bet jų išvaizda smarkiai skiriasi nuo parduotuvinių, jie tiesiog karališki:

Pjauti juos reikia kol dar galvutės užsirietusios, neperauginti. Peraugę irgi valgomi, tačiau ne tokie standrūs ir ne tokie gražučiai. Kotelių visiškai nevalgom - jie kieti, valgomos tik kepurėlės. Mes juos ir džiovinam - tuomet žiemai atsargų turim. Shitake grybus jeigu nenupjauni laiku, mėgsta ir šliužai - kažkaip jaunų jie nepuola, o jau pabuvusius, ypač arčiau žemės kurie - šliužai kramsnoja. Taigi renkant apžiūrėti reikia.

Ką daryti nuėmus derlių? Rastelius sudėti reikia taip, kaip jie buvo sudėti inkubaciniu periodu. Atėjus žiemai - nieko nereikia nei užkloti nei kažko daryti. Kartais klausia ar reikia laistyti. Na jeigu labai ilgai nebūna lietaus - sausra, imam ir palaistom iš šlango. Jeigu rąstas visiškai išdžiūna, tai grybiena gali išdžiūti. Dėl to taip svarbu kaip rąsteliai sudėti ir kad jie būtų pavėsyje. Tuomet vargo mažiau - išsilaiko viskas puikiai.

Ar yra knygų? Yra nuostabi chrestomatija, internetu nusipirkome, štai ši knygutė, angliškai viskas, žinoma. Labai rimta knyga, bet viskas suprantamai, su brėžiniais, moksliniais išaiškinimais:

Dabar kovo pradžia, tai puikus laikas dar beržų nusikirsti ir užsisakyti grybienos - spėsite užtaisyti kitiems metams derliaus, ir po to dar keletui metų užteks. 

Kas dar svarbu? Pasiruošti patogią darbo vietą: kad darbuotis galima būtų patogiai stovint, sudėjus daug rąstelių vienu metu, kad būtų konvejeris. Mūsų darbo vieta atrodo taip:

Linkiu ne tik baravykaut, voveruškaut ir raudonikiaut, bet ir šitakių užsiauginti!

Kaip susiplanuoti daržą

 Daržas mano nėra idealioje vietoje bent jau keliais atžvilgiais:

- tikrai mūsų sodyboje yra žymiai dėkingesnių vietų daržovėms augti - už beržyno, kur susidaro palankesnis mikroklimatas, viskas auga ir bręsta anksčiau, greičiau, ir moliūgai užauga gigantiški ten, vat bėda, kad iki ten 100 m eiti. Taigi daržą perkėliau arčiau namų.

- daržas apsuptas pušų ir beržų, nėra jis nuolat puikiai apšviestas, nėra labai atviras, taigi mano daržovės turi pakęsti laukinių medžių kaiminystę;

- na ir apskritai viskas yra tokioje 4 zonoje, t.y. detalesnį paaiškinimą rasite pavyzdžiui čia. Ką tai reikškia? O tai reiškia kad labai jau atsparūs ištvermingi augalai turi būti, kad galėtų ištverti tokius temperatūrų svyravimus. Šiaip daug kur pateikiama ir yra nuomonė kad šiltėjant klimatui jau Lietuvoje nėra tos 4 zonos, kad jau visur 5 minimum (google įvesti 'frost hardiness zone'), bet ji yra, oj yra... Beje rašau šį įrašą tą žiemą, kai žemiau -14 laipsnių temperatūra nėra nukritusi, o taip yra pirmą kartą per 11 metų. Taigi aš esu budri ir manau tai tik laiko klausimas kada kitą žiemą bum ir - 28 kokią naktelę bumbtels.

Na o ką tai reiškia daržui? Tai reiškia, kad birželio pradžioje pas mane po agroplėvele pridengti pomidorai šiltnamyje gali nušalti. Tai reiškia, kad ridikėliai, rukola, salotos pas mane augti normaliai gali tik šiltnamyje. Apie pomidorų ir agurkų auginimą lauke aš net kalbėti nenoriu - su agurkais aš pasižaidžiu ir lauke (šiemet jau ir to nedarysiu) bet pomidorų - na tiesiog gaila žiūrėti kaip vasaros liūtys juos be gailesčio sunaikina.

Daržininkaujant 4 zonoje privalai turėti šilnamį, o geriausia du, na arba vieną bet didelį. Štai maniškiai:

Dabar svarbus momentas. Kodėl aš daržininkauju. Dėl natūralaus, ekologiško, skanesnio ir sveikesnio maisto. Ir dar dėl to kad man patinka procesas ir rezultatas. Dėl sutaupymo - nejuokaukite, tiek kiek kainavo šiltnamiai ir laistymo jiems įrengimas, tai atsipirktų lygiai "niekada". 

Taigi, kaip planuoti daržą - perspėju, nesu profesionalė, tik mėgėja. Todėl tai mano supratimas, išmoktos pamokos ir išvados, ne daugiau.

Reikėtų pradėti nuo rudens matyt, nes rudenį aš sutvarkiau braškes - pasodinu jų isišaknijusius daigus į atskirą lysvę. Šįkart panaudojau plėvelę, žiūrėsime kas gausis. Dar pasodinau žieminius česnakus. 

GĖLĖS. Nusprendžiau, kad reikia žymiai daugiau gėlių darže. Tai, kad serenčius reikia sodinti pomidorų šiltnamy -  tai taip, visi žinom, tačiau noriu šįkart ženkliai daugiau naudingų gėlių visur - noriu, kad gėlės žydėtų kiekvienoje lysvėje. Lysvės pas mane pakeltos, taigi kiekvienos lysvės kampelyje bus pasodinta viena iš šių: medetkos, serenčiai, nasturtos, vaistinė agurklė. Gėlės sukuria ir įvairovę, kas visuomet palanku ekosistemai, padeda kovoti su nepageidaujamais kenkėjais ir pritraukia pageidaujamus vabzdžius. Ir kas labai svarbu - daržas juk jūsų kūryba: gėlės sukuria tokią atmosferą, kad jausmas būti darže yra neįtikėtinai malonus. Kelios sėklytės lysvės kamputyje - ir daržas transformjuojasi iš ūkiško į pasakišką :)

IDĖJOS. Štai čia reikia išmokti pamoką man. Daug idėjų kyla, ką nors kur nors užmačius. Ką su tuo daryti? Užsirašyti, pasižymėti, išsisaugoti! Nes vasario mėnesį prisėdus dėlioti planus, dalis idėjų lieka užmirštos. Na o kokia gi šių metų mano pagauta idėja? Noriu vienoje iš lysvių pasodinti pelėžirnių - be galo gražu, kai jie užauga su konstrukcijos pagalba, plius puokštės labai gražios. Netikit? Štai jums pavyzdys kaip tai galėtų nuostabiai atrodyti jūsų darže, pakeltoje lysvėje:

KONSTRUKCIJOS. O štai praeitų metų idėja buvo vijoklinių šparaginių pupelių sodinimas įrengiant konstrukiją tarp dviejų pakeltų lysvių taip taupant vietą. Apart vietos sutaupymo, daržą tokie sprendimai paįvairina, puošia. Labai pasiteisino, būnant po ta konstrukcija smagu rinkti pupeles - jos svyra į vidų, apačion, yra gerai matomos, patogu surinkti derlių:

ATSARGŲ REVIZIJA. Užsilieka tų sėklų iš praeitų metų, todėl revizija ko dar yra, kad nepripirkti to ko nereikia, yra geras ir atsakingas dalykas (madinga dabar sakyti "tvaru"). Tada sudarau sąrašą, ką apskritai noriu auginti, ir su sąrašiuku - į parduotuvę. Aišku, parduotuvėje visuomet pamatai kažką viliojančio ir nusiperki papildomai... Bet nebūtinai.

BRAIŽOME PLANĄ. Nupaišau planą ir sudėlioju ką kur sėsiu bei kur kam palikti vietos. Iš esmės logika čia primityvi: pirma, sodinti taip, kad aukštesni augalai labai neužgožtų vėliau besistiebiančių ir mažesnių augalų, arba kad užaugę nenustelbtų labai. Man patinka ir, sako, naudinga, kai lysvėje neauga tik viena kokia daržovė, ta prasme kad vienoje lysvėje būtų kelios skirtingos rūšys. Galbūt kažkam tai neatrodo tvarkinga, bet kalbama, jog augalams taip geriau, na ir taip kiek žaismingiau. Čia svarbu žinoti ko šalia ko negalima sodinti. 

NESUTARIANTYS AUGALAI. Na sakykim reikia žinoti, kad kai kurie augalai jaučia vieni kitiems neapykantą :) Sakykm, lyg atrodytų kad krapus galima sėti bet kur. Beveik. Vat šalia morkų tik tikrai nereikėtų. Pupelės nedraugauja su česnakais ir laiškiniais česnakais. Smidrai su bulvėm ir svogūnais, Žirniai pykstasi su svogūnais ir česnakais. Žodžiu, tiesiog šalia vienas kito nesodinkit.

Dar gerai žinoti, kokias gėles šalia ko sodinti, kad pagelbėtų ir apsaugotų nuo blogiukų kenkėjų.

SĖJOMAINA. Aš jos netaikau, nes lysvės pakeltos, ir žemę galima pakaitalioti. Pas mane nuo praeitų metų apskritai visose lysvėse - kompostas.

KAMPELIS SAU. Daržas - ir mano karalystė. Ne tik daržovių. Todėl labai noriu pasistatyti ten staliuką su kėdutėmis. Kartais ten pasėdėti, jei tik uodai leidžia. Labai tikiuosi, kad šiemet įgyvendinsiu šį užmanymą.

ĮSIGYKITE ANČIŲ. Juokauju cha cha cha. Bet jeigu rimtai, tai antys sulestų sraiges ir šliužus. Na bet jau čia per rimtas žingsnis man būtų tos antys...

AUGALŲ SARAŠAS:

ŠILTNAMIUOSE:

pomidorai, agurkai, čili pipiriukai, paprikos, ridikėliai, salotos, rukola, keli braškių krūmeliai, bazilikai, krapai

LYSVĖSE: 

braškės, česnakai, svogūnai, krapai, cukinijos, moliūgai, petražolės, laiškiniai česnakai, žirneliai, šparaginės pupelės, morkos, burokėliai, špinatai, garbanotieji kopūstai

PRIESKONIAI: 

raudonėlis, rozmarinas, majrūnas, čiobrelis, levanda, melisa, mėta, juozažolė, ramunėlės, anyžinis lofantas, melisa

GĖLĖS:

medetkos, serenčiai, nasturtos, vaistinė agurklė

IR DAR:

Dar noriu pasodinti tarp gėlių smidrą, bet tik kaip dekoratyvų augalą kol kas Dar visai diemedį norėčiau įsodinti. Pelynas būtų irgi gerai.

Štai toks mano daržo planas. Reikia dabar susigaudyti mėnulio kalendoriuje ir planuoti sėti pipirus ir pomidorus. Jeigu bent vienas mano mėgėjiškas pamąstymas jums naudingas - tai man didelis džiaugsmas. 

Ir kaip sakoma, tie kurie sodina sodą / daržą - tie tiki rytojumi. Tai čia apie mus :)

Nauji planai ar tai gerai

Vakar sekmadienį lijo nuostabus lietus. Lietaus visi buvome išsiilgę - beržai, žvyro keliukas, gėlynas, žolė, paukščiai, sliekai. Aš pradėjau darbuotis darže ir pribėgdavau prie lysvių tuomet kai nustodavo lyti. O kai lijo - sėdėjau ant namo laiptų ir masčiau, kaip gera turėti planų. Visko tiek daug reikia padaryti: ir name užbaigti kelis darbus, ir tvorą pastatyti, ir vartams laidus nupirkt - tranšėją iškasti, ir namo dokumentus sutvarkyti, ir šiltnamiui stogą uždengti... 

Kalband apie šiltnamį - jis pastatytas labai ūkiškai, kasmet uždengiant iš naujo stogą. Jame anksti nieko neužauginsi, nes pietryčių Lietuvoje šalnos nugalabyja pomidorų krūmelius net birželį, net šiltnamy, ir net šiltamy uždengtus agroplėvele. Taigi apie ankstyvą pomidorų įsodinimą (pavyzdžiui balandžio pradžioje) net kalbos negali būti. Todėl šį savaitgalį mums subrendo svajonė kada nors turėti stiklinį šiltnamį, kad galėtume džiaugtis ankstyvą pavasarį žalumynų derliumi. Norėtųsi aukšto šiltnamio, kad galėtume jo kampe ir vynuoges auginti. Įdomu, ar įmanoma pastatyti šiltnamį kurio kraigas būtų kokių 4 m aukštyje? 

Kai šiltnamio pamatas išmūrytas, o pats šiltnamis aukštas, jis ilgesnį laiką ir stabiliau išlaiko šilto oro masę.

Štai kokie gražuoliai būna šiltnamiai - tokiems teks pataupyti gerokai, nes kainuos tikrai nemažai tikriausiai:

o  štai čia pats tas aukštis :)

Tai būtų ne tiesiog šiltnamis, tai būtų dar viena erdvė daržininkauti o tuo pačiu medituoti. Net žiemos metu galima būtų ten smagiai pabūti matyt.

Daržas

Anksčiau buvo taip: pasodinu agurkų ir palieku augti. Ir užaugdavo. Patys. Viskas paprasta. Kad taip jie pas mane smagiai neprižiūrimi augdavo, tai tiesiog pasisekė, na dar proto užteko sodinant žemę su kompostu sumaišyti. O jeigu rimtai, tai daržininkystė yra toli gražu ne fizinių, bet protinių pajėgumų reikalaujantis dalykas. Reikia labai gerai viską susiplanuoti, apgalvoti, numatyti, net nusibraižyti.

Daržo istorija susidėjo iš kelių rimtų dalykų: vandens bačkos, pakeltų lysvių ir žemės.

Galiu tik pasidžiaugti, kad vietos pas mane daug, ir be vargo atsirado saulėta vietelė šiltnamiui ir lysvėms, kurių suplanavau net 15 (dvi iš jų mažutės, po pusę).  Prieš tai teko žemę išlyginti, štai paruošta teritorija:

Vandens bačka

Tiesą sakant jų prireikė dviejų. Viena - užkasta į žemę:

Kita - aukštai iškelta, iš jos ir laistomas daržas, kai lietaus pritrūksta:

Bačka ant rimto karkaso rimtai įbetonuota:

pasislėpusi pušynėlyje, nesimato jos net ten, tai vaizdo negadina.

Principas toks: nuo namo stogo vieno šlaito surenkamas lietaus vanduo keliauja į užkastą žemėje bačką. Vienas lietvamzdis eina į žemėje užkastą vamzdį:

Čia taip lietvamzdis sujungtas paprasčiausiu būdu: 

Ir taip link užkastos žemėje bačkos. Aplink ir po apačios ir aplink smėliukas, kad mažiau judintų gruntas, kai šals:

Bačka kuri žemėje - ji būtinai visą laiką turi būti užpildyta vandeniu. 

ji turi būti pilna vandens, kad jos nesuspaustų šąlantis gruntas. Jeigu bačka užkasta žemėje, žemė šaldama bačką spaudžia iš išorės. O vanduo esantis bačkoje, sušalęs į ledą, priešinasi išorės spaudimui. Tokiu būdu bačka per šalčiausią žiemą išlieka sveikut-sveikutėlė. Tokiu pačiu principu statomi maži lauko baseinai (žiemai užpildomi vandeniu).

Vasarą irgi turi būti visuomet pilna. Jeigu ji tuščia - tuomet geram lietuj nulijus, vanduo sunkiasi iš išorės ir spaudžia bačką. Taip ir įvyko: radome visą deformuotą, gerai kad neįskilo. Tai labai svarbu pirmaisiais metais, kol dar nesusigulėjęs aplink bačką gruntas (jis ten minkštutis, nes užpiltas tiesiog įsodinus bačką į iškastą duobę, nesusitrombavęs)

Į bačką įleistas drenažinis (purvino vandens) siurblys su plūde (Jo mums nereikėjo pirkti, nes jį pirkome kai darėmė pamatus ir reikėjo iš išgręžtų poliams duobių vandenį siurbti). 

Kai bačkoje vandens lygis pakyla (po lietaus), plūdė pasikelia - tuomet automatiškai įsijungia siurblys. Siurblys pumpuoja vandenį į kitą, aukštai pastatytą bačką. Kai vandens lygis bačkoje nukrenta, plūdė nusileidžia ir išjungia siurblį. 

Bačkos, iš kurios laistomas daržas, dugnas maždaug 2,3 m aukštyje. 

Taigi laistymo sistema įrengta. Norėjom laistyti viską šiltu pilnu mineralų lietaus vandeniu, tačiau nutiko baisi sausra. Todėl pildydavome bačkas gręžinio vandeniu, stengdavomės, kad jis įšiltų bent kiek bačkoje. Be šios sistemos derliaus praeitą vasarą neturėtume. Vandens srovė iš tokios sistemos nėra stipri, laistosi viskas pamažu, švelniai, taip kaip augalams ir patinka. Patartina šlango gale įtaisyti kokį ilgesnį vamzdelį, kad patogiai stovint laistyti galima būtų, su kraniuku.

Pakeltos lysvės

Nusprendžiau, kad darže bus pakeltos lysvės. Geltono karučio kursuose pasakojo, kad sąvoka "pakeltos" yra labai plati - nuo šiek tiek pakeltų iki įrengtų beveik 90 cm aukštyje, kad išvis lankstytis nereikėtų :) Mano atveju aukštis 22 cm (sujungtos 10 ir 12 cm pušinės lentos). Ilgis 3 m, plotis 1 m. 

Medis padengiamas saulėgrąžų aliejumi, kad tarnautų ilgiau:

Tarpų tarp lysvių norėjau didelių, jie po metrą: ir patogiau darže sukiotis, ne ankšta, ir karutis kuris gan platus, laisvai pravažiuoja.

Į visas lysves paklotas tinkliukas nuo kurmių. Rizika kad kurmiams nesant - įsiveis kurkliai, bet gi nebūtinai, pagyvensim pamatysim, Kurklių  dar nesu pastebėjusi, o štai kurmiai tai siutina, jų pas mane baisinga daugybė. O štai pavyzdys, kas nutinka, kai kurmis atsiremia į tinkliuką: jis pabaksnoja nosimi jį ir apsisuka atgal nieko nepešęs, belieka tunelio pėdsakas:

Žemė ir derlius

Žemę daržui aš nusipirkau. Iš pradžių buvau sutarusi nusipirkti žemę maišytą su kompostu, bet po ilgos istorijos nepavyko ir teko skubiai ieškoti tiesiog žemės. Žinot, kaip būna kai perki žemę telefonu - NIEKO apie ją nežinai. Tėtis nuvažiavo pasižiūrėti iš kurios vietos ją kasa, bet gi negali būti tikras kad būtent ją tau atveš. Bet kito kelio kaip rizikuoti, nėra, taigi atvežta žemė:

Ir supilta į lysves. Na ir pasėjau - pasodinau savo aš karalystę. Galiu iškart pasidžiaugti - tikrai patogios tos pakeltos lysvės.

Pradžioje atrodo viskas nedrąsiai;

Štai patogus įrengimas žirnių lysvei: pritaisomi iš abiejų galų bruseliai, įtempiamos virvutės - patogus labai dalykas, ir žirniai sėkmingai augdami kopia:

O čia nuo angliškų daržų versijų pamačiau kaip vijoklines šparagines pupeles sodinti, su tokiais strypeliais:

Štai užaugusios kaip jos nuostabai atrodo ir visą daržą puošia:

Puošia ir visokios gėlės: medetkos, serenčiai. Gėlės atbaido nuo daržovių kenkėjus įvairius. 

Apie augalų derinimą ir vienas kitam daroma gerą įtaką (arba atvirkščiai) sužinojau modernaus daržo kursuose. Jau nekartą esu pasigyrusi, kad juos lankiau, bet darkart nepatingėsiu parekomenduoti Geltoną karutį , nes man pradedančiai jie labai padėjo. Teko su tėčiu ties daug kuo to pasekoje pasiginčyti, nes jis kai kurios dalykus praktikavo kitaip.

Padarėm klaidą - nenaudojom visiškai komposto, ir agurkų neuvo. Na buvo... keletas :) Žinau kad apylinkėse niekas agurkų neturėjo, bet agurkams kompostas yra būtinas. Iš tiesų tai buvo savotiškas būdas patikrinti ar apskritai atvežta žemė derlinga, tai galiu pasidžiaugti, kad tikrai taip, nes daug kas sėkmingai užaugo, apart agurkų ir...špinatų hm...

Kažkas augo darže:

O kažkas augo šalia daržo, irgi neblogai :)

Rudenį nuimamas šiltnamio stogas; užsėti lysvių garstyčiomis, kad šios papildytų dirvožemį naudingomis medžiagomis aš...ne nespėjau, aš garstyčių sėklų niekur niekaip neradau Vilniuje :(

Žiemą kai buvo sniego daržas miega labai saldžiai:

Ką aš sėsiu ir ko ne:

Nusprendžiau visgi neauginti braškių kol kas. Nusipirksiu kelis kartus pavalgyti šviežių sezono metu. Tai pat norėjau pasodinti smidrų, bet pagalvojau, kad jų irgi kelis kartus šviežių sezono metu galima nusipirkti.

Na o kas buvo ir bus: ridikėliai, salotas, krapai, petražolės, špinatai, rukola, burokėliai, morkos, agurkai, cukinijos, moliūgai, šparaginės pupelės, žirniai, svogūnai, česnakai. Lysvė su arbatžolėm ir prieskoniais, kas dažniausiai daugiamečiai: šalavijas, raudonėlis, levanda (beje, pati sudaiginau, pasodinau, sėkmingiau auga), mairūnas, čiobreliai, laiškiniai česnakai, mėtos, rozmarinai, melisa, bazilikas, pankoliai.

Ir labai labai pasodinti saulėgrąžų! Dar nė karto jų neauginau, bet jos man toks žavus vasaros simbolis - tikiuosi būtinai šiemet jos bus. Žinoma bus ir pomidorų su paprika. Šiltnamyje. Nors man labai knieti pomidorus pabandyti kelis užsiauginti ir lauke.

Labai trūksta mano daržui komposto dėžių. Ir reikėtų lapų humosui rinkti sutaisyti vietelę. Dar būtu labai pravartu turėti darbastalį, o šis galėtų būti po pergole, kuri apsodinta kokiais vijokliais. Ir vabzdžių viešbučio reikės. Bet ne viskas iš karto, po truputį.

Šiltnamis

Šiltnamio reikėjo nebrangaus ir ilgamečio. Būna kad šiltnamį padaro nešiojamą, perstato kasmet vis į kitą vietą kad žemė "šviežia" būtų. Tačiau pasirinkome kiek kitokį variantą - šiltnamį su kasmet keičiamu stogu: rudenį nuimama stogo plėvelė, ir šiltnamio žemė atsigauna nuo lietaus ir sniego, o pavasarį stogas vėl uždengiamas - vieną sezoną atlaiko ir pati pigiausia plėvelė. Užtat visas šiltnamis - iš armuotos plėvelės, kuri tarnauja ilgus metus. Teisingai viska sutvirtintus ir numačius :)

Štai kokia šio daržo architektūros šedevro istorija...

Šiltnamį nusprendžiau daryti erdvų,  kad būtų malonu ir patogu ten darbuotis. Ilgis truputį mažiau nei 6 m, plotis 3 metrai. Aukštis: šonai - 1,6 m, kraigas gavosi maždaug 2,3 m aukštyje.
Išbetonuojami pamatėliai, skylutė apie 70 cm gylio,  užbetonuojama ir įstatomas sriegis su plokštele. Patikslinu: ta plokštelė - tai poveržlė, o po ja yra dar veržlė. Tokiu būdu kai ant to sriegio pastatysite bruselį (jame skylutė tam išgręžiama) - tai aukštį galima reguliuoti veržlės pagalba.

Po pamatėlį maždaug kas metrą -, nes ant kiekvieno to pamatėlio bus po vertikalų bruselį. Svarbiausia čia tai, kad mediniai bruseliai visiškai nesiliečia su žeme, jie kaip ir "kabo" ant tų sriegių.

Taigi bruseliai laikosi ant šių sriegių, apačioje juosia lentos sudarydamos žiedą, viršuje tas pat. Kas svarbu šiltamyje ir ko išmokau Geltono karučio kursuose - būtinai reikia padaryti orlaides abiejuose šiltnamio galuose. Tai buvo naujiena ir tėčiui, kuris tikrai ne vieną šilnamį yra pastatęs, bet pripažino, kad tikrai labai geras ir teisingas sprendimas vėdinti šilnamį. Šaltos oro masės visuomet juda apačia, ir geriau turėti orlaidę viršuje, kur oras šiltesnis. O abiejuose pusėse orlaidės leidžia ženkliai geriau šiltnamį ventiliuoti. Štai kokie gavosi griaučiai:

Dar svarbus momentas: ant bruselių tvirtinamos dar tokios siauros "lentutės" - nuotraukoje įsižiūrėjus matosi. Tai tam, kad plėvelė tvirtintųsi ne tiesiai ant bruselių, o prie tų lentučių (jos iki 2 cm) - viskas daroma taip, kad bruseliai nesiliestų su plėvele ir tarnautų kuo ilgiau. Siaurą lentutę nuplėšti ir naują prikalti yra smulkmena, bruseliai jeigu sugestų, jau reikėtų kapitalinio remonto.

Šilntamio lysvės yra pakeltos: ir dėl patogumo, ir dėl ilgaamžiškumo. Čia svarbus paveiksliukas, nes jame matosi, kad pakeltos lysvės nesiliečia su šiltnamio karkasu. Yra oro tarpas, ir tai svarbu, nes kai lysvė ir jos žemė nesusiliečia su šilntamio mediena, tai ši nepūna. Taip ženkliai prailgėja medienos tarnavimo laikas.

Tarpo tarp lysvių aš norėjau plataus, kad būtų neankšta sukiotis ir su visokiais kibirais ar dėžėm žaistis.

Iš tiesų tai šiltnamis ne mano, o tėčio karalystė, aš čia labiau vaidinu pomidorų valgytojos vaidmenį, o tėtis jau puoselėja ir prižiūri. Mano karalystė - daržas po atviru dangumi. 

Taigi karkasas iš toli:

Tiesą pasakius, pakeltų lysvių dalį, kuri žemėje, ištepėme aliejumi, kad prailgintume tarnavimą. Tiesios saulėgražų aliejus berods, o gal net ne saulėgrąžų, na pigiausias kažkoks:

Šiltnamio sienos aptraukiamos armuota plėvele, atrodo labai tvarkingai:

Ta plėvelė tvirtinama bruseliais:

Apačioje plėvelės reikia kiek palikti kad galima būtų užpilti ir prispausti ją žeme:

O tuomet jau pačioje pabaigoje tvirtinama stogo plėvelė, kuri plona ir pigi, nes skirrta tik vieneriems metams. Plėvelę svarbu uždėti saulėtą dieną, kad ji būtų įsitempusi kiek įmanoma labiau: atšalus orui ji atsilaisvina, ir visai nesinori kad plėvesuotų ir būtų be reikalo vėjo kedenama:

Jau ko ko o kurmių gyvena mano žemėj milijonas, ir jie kažkokie hiper-aktyvūs. Todėl lysvių apačioje prieš pilant į jas žemę, padėjom tinklelį nuo kurmių:

Lysvės paruoštos:

Šilnamio durys susidaro iš durų ir orlaidėss, galima atidaryti iškart abi, arba tik orlaidę (tokia pat orlaidė ir priešingame šilntamio gale):

Laikosi atviros ant tokių vat kablių:

Paprastutis uždarymas:

Sodiname pomidorus ir pipirus...

Sulaukiame kol užauga...

Žali pomidorai...

....pradeda raudonuoti, na arba geltonuoti jeigu jie skanieji geltonieji..

Renkame, valgome, ir kadangi jų daug, daliname draugams miestiečiams, alkaniems tikrų pomidorų kurie skanūs ir kvepia tikrais pomidorais, na ir dar ekologiški :)

Pipirai:

Ateina ruduo, ir stogą nuimame, kad žemė gautų visų rudens ir žiemos kritulių bei visas šiltnamis vėdintųsi:

Na o žiemą jis atrodo taip :)

Užsnigta žemė pavasarį bus atsigavusi:

Tobulai tvarkyti daržo ir šiltnamio nebuvo daug laiko dėl statybų rūpesčių, bet tikiuosi šiais metais jau pasitaisyti. Kažkada rašiau apie daržą ir mano mokslus apie tai, tai galiu patarti, kad dabar būtų idealus laikas į tuos kursus kaip tik nueiti. Aš tuose kursuose buvau rudenį, o vat jeigu prieš pavasarį nueisit, tai viskas liks šviežia atminty, nes man teko užrašus traukti ir prisiminti daug ką, o čia iškart po kursų beveik kad ir į daržą, na arba sėti daigus :)

Dabar gi belieka svajoti apie naminius pomidorus... mmm :)

Armuotos plėvelės prireikė 40 kv (4 x 10 m), kainavo apie 60 eur
Pirkom vertikalius bruselius, visa kita mediena - iš turimų statybų likučių.
Dar visokie sriegiai (jų bet kuriuose senukuose, makvežoj ar ermitaže būna, pigiau pirkti ilgus ir tiesiog supjaustyti)
Skaičiuoju kad man kainavo šiltnamis apie 90 - 100 eur, neskaičiuojant pakeltų lysvių medienos ir žemės (nes žemę daržo pakeltom lysvėm ir šiltnamiui pirkausi / vežiausi).

Jeigu nebūtų medienos likučių, manyčiau dar pridėti kokius 20 eur reikėtų (šiaip skaičiuoti reikia kad medienos kubas apie 175 eur kainuoja).