2013 m. sausio 6 d., sekmadienis

Žieminiai sodo rūpesčiai

Esu pavasarį pasodinusi pora obelaičių - alyvinę ir auksį. Jas jau spėjo užpulti amarai, na bet gal su neekoligškos chemijos pagalba kaip nors išgyvens.

Na ir yra dvi labai gražios laukinės obelaitės, kurioms suformavome kiek civilizuotesnės obels pavidalą.

Vat jas reikės paskiepyti. Ir reikėjo nuspręsti kuo. Štai ir ragavom mes vasarą ir rudenį viską iš eilės... Priragavome ir apsisprendėmė: ant kiekvienos obels paskiepysime po 2 skirtingas rūšis - bus 4, jeigu viskas sėkmingai prigis.

Šiandien važiavome į kaimą ūglių - antaninės, turbūt senelio sodinta, ir saldžiųjų obuolių - net nežinau, kaip veislė vadinasi, bet pamenu kaip vaikystėje tiesiog kibirais galėjau valgyti saldžius nedidukus obuoliukus, mmm...

Reikalingi vienerių metų ūgliai (gali būti ir dviejų), tai įskiepiai.



Ankščiau po sniegu kišdavo, bet kur to sniego rasi - dingo visas. Taigi ūglius įsukti reikia į plėvelę ir...į šaldytuvą iki pavasario.

Kitų dviejų rūšių obelaičių ūglių rudenį dar parūpinom - apleistuose kolektyviniuose soduose pilna labai skanių obuolių, apleistuose soduose nieko netrukdomam galima išragauti. Taigi atradome labai skanių, tik va veislė nežinia kokia. Vieni - ankstyvūs rudeniniai, kiti vėlyvi rudeniniai, skanūs siaubingai, sultingi...

Skiepysime tikriausiai balandį - čia reikia sulaukti to laiko, kai jau garantuotai temperatūra negalėtų nukristi žemiau -10 laipsnių. Medžių žievė atstoja ir pradeda cirkuliuoti syvai, tai galima įskiepą į poskiepį tuomet ir skiepyti.

Dar šį pavasarį ketinu trešnes ir vyšnias pasodinti. Labai džiaugiuosi, kad pirmais metais pavyko suspėti įveisti sodą, jeigu viskas bus pakankamai sėkmingai - kai namukas bus įrengtas, jau ir sode obuoliauti galima bus :)



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą