2015 m. lapkričio 14 d., šeštadienis

Lietuviško interjero nėra

Lietuviškos interjero krypties nėra. Man rodos, jog lietuvišką interjerą siejame mes arba su minimalizmu   arba su etno dalykais. Pirmu atveju dažnai pritrūksta vientisumo, įdomių detalių interjere ir užbaigtumo, o antru atveju viskas tiesiog kaimietiška ir gana grubu. Abiem atvejais įžengęs į namus nedažnai ką gali suprasti apie žmones, kurie gyvena tuose namuose.

Mastant apie mus, tokios kontraversiškos asociacijos kyla... Pavyzdžiui, esame katalikai, ir iš kartos į kartą po truputį nusėdo mumyse konservatyvumas ir susitaikymas, kitavertus visi didžiuojamės jog esame paskutiniai pagonys ir tas karingumas, pasipriešinimas, avantiūrizmas - savybės, kurių neatimsi. Minimalistinis interjeras, pragmatiški sprendimai - labai dažnai vyrauja, bet mūsų bažnyčios - ne kuklios protestantiškos... katalikų bažnyčios prabangios, ką čia spėlti - prabanga mums patinka. Mūsų būdas - esame labai emocingi, bet tai yra taip giliai užslėpta - mūsų išorė rami. Esame patriotai, būdami savo kilme itin maišyti: lietuvių, lenkų, ukrainiečių, rusų, vokiečių, o dažnai ir prancūzų ar vengrų prosenelių turime. Tikėtis vienalyčio skonio iš tokios genetikos žmonių gal ir nebūtų visiškai teisinga.

Galbūt sakau mastant apie lietuvišką interjerą jis ir turėtų atspindėti tokį kontraversiškumą, tik iššūkis yra apjungti tai į visumą - suderinti.

Viena, kas man atrodo labai būdinga dauguma mūsų - mes esame gamtos vaikai. Mes vis dar važiuojame grybauti, mums patinka žygiai baidarėmis, kaimiška pirtis, laužo kvapas, žvejyba. Mums ne tas pats ant kokios rūšies medžio malkų kepsnį spirgiti :)

Todėl galvoju, kad kalbant apie namų įrengimą, natūralių medžiagų poreikis emociškai yra gana stiprus: medis, linas, kailiai, ragai jeigu norit. Spalvos? Stiprūs akcentai būtinai. Klausimas kokia forma - nebūtina sienas raudonai išdažyti, gal tai paveikslai, gal dar kas nors.

Man kažkokiu būdu ieškant skurdžios informacijos apie lietuvišką interjerą įstrigo durų tema. Sako, durims per mažai dėmėsio skiriame. Prisiminiau save kažkada remontą dariusią - durys paskutinis dalykas kurį stataisi ir joms tiesiog pinigų nelieka cha cha :) Berods būtent durims anksčiau ypatingą dėmesį skirdavo - ir iš tiesų senuosiuose pastatuose kartais negali atsižiūrėti į duris...

Taigi, lietuviai, kokie jūsų lietuviški namai? Kas yra būtina, kas atspindi tapatybę? Kas atvykus svečiui iš už jūsų marių pas jus į namus būtų malonus atradimas?

2015 m. lapkričio 8 d., sekmadienis

Grindinio šildymo sistemos užpildymas

Betone esantys vamzdeliai užpildyti ne vandeniu, o neužšąlančiu skysčiu. Nesu tikra ar tikrai verta tai daryti, nes malonumas tai žinokit ne iš pigiųjų, tikrai galvojau, kad tai nekainuos taip brangiai...

Visa tai "dėl viso pikto". Kartą pas pažįstamus gūdžią žiemą elektra dingo. O lauke naktimis buvo -35. Lesto negalėjo atvažiuoti gana ilgai, nes matyt tokiu oru daug visur panašių gedimų buvo. Jų namas nėra gerai izoliuotas, na toks prieš kokius gal 20 metų statyts, medinis. Temperatūra name krito, o sykiu ir vandens temperatūra radiatoriuose... Žodžiu baigėsi viskas laimingai, nes jie privertė Lesto atvažiuoti, elektra atsirado. Bet grėsmė, jog vanduo radiatoriuose užšals, buvo didžiulė, na ir šiaip kainavo tikrai vargšams labai daug nervų.

Tikimybė, kad dingus elektrai per keletą dienų vamzdeliuose vanduo sušals nėra didelė, juolab namo šilumos izoliacija yra gera. Bet aš jau įpratusi net buvau galvoti, kad užpildysim neužšalančiu skysčiu. Santechnikas sakė, kad taip daro vis daugiau žmonių, nes grindinis šildymas vis gi yra didelis betoninis radiatorius per visą namo plotą, dėl to rizika kad ir nedidelė, bet pasekmės būtų dramatiškesnės nei įprastų radiatorių atveju (taisyti tektų ne tik radiatorius...).

Visgi manau kad tam, kad sušaltų vanduo sistemoje - reikėtų labai ilgo ir siaubingai šalto laikotarpio, toks teorinis turbūt dalykas tai. Bet aš viską darau su sąlyga, kad tai sodyba, o jei kada paliksime namuką be priežiūros ilgesniam laikui ir t.t....

Na neužšąlančio skysčio privalumas dar tas, kad jame skirdingai nuo vandens nebūna nuosėdų, ir tai sistemai yra aišku pliusiukas.

Skystis štai tokiuose bakeliuose:


Visas skystis sistemai užpildyti kainavo 413 EUR (taip taip...1426 litų - kai sužinojau tokią sumą, šiek tiek pasigailėjau tokio sprendimo, o sužinojau ją post factum, prieš tai visi kalbėjo apie minimum dukart mažesnę sumą)

Santechniko darbas - 30 EUR.