Nulinis grindų lygmuo

Grindys statomame name visai ne ten būna, kur prasideda durų ar vitrininių langų slenksčiai. Viskas keliasi aukščiau dėka apšiltinamų grindų.

Iš pradžių norėta dėti 10 cm putplasčio, bet po to nusprendėm, kad tikrai ne pro šalį pridėti dar kelis centimetrus. Visų pirma, kažkaip tie 10 cm atrodo gal kiek per mažai. Norėtųsi, kad jį per siūles iš viršaus dar uždengtų kokių 3 cm sluoksnis. O be to, tame pirmame dešimtuke išsivedžios vandens vamzdžiai, taigi irgi iš viršaus gerai uždengti.

Reikia pakelti, t.y. išbetonuoti langų ir durų slenksčius. Taigi skaičiuojam kiek juos kilstelt reikia:


Ant smėliuko, kurį visgi nusprendėm, jog reikia papildomai trombuoti, uždėjom 10 cm putplastį - jis 1 cm virš dabartinio pamato lygmens. Prisidės 3 cm dar putplasčio sluoksnis. O betonuojamų grindų, taip vadinamos stiažkės aukštis numatomas 7 cm. Taigi tokiame aukštyje ir reikės sukelti - išbetonuoti.

O šiaip kiek jau dabar suprantu, grindų eiliškumas bus toks:
1. Reikia smėlyje išvedžioti vidinės kanalizacijos vamzdžius
2. Tuomet reikės patrombuoti žvyrą, jis nors jau metus stovi, lietaus ir sniego matęs, bet visgi reikia
3. Ant patrombuoto žvyro užsidės 10 cm putplastis
4. Tame putplastyje išsivedžios šilto ir šalto vandens vamzdžiai
5. Dedamas dar putplasčio sluoksnis (mūsų atveju 3 cm, nors kai kurie daro 15, kiti - 20, o dar kiti - ir 30 cm)
6. Ant to putplasčio, nusprendus galutinai dėl šildomų grindų, bus išvedžioti vamzdžiai (ir kiti dalykėliai, tokie kaip plėvelė)
7. Tuomet jau užliejama betonu.

Dar šalia sienų idant tarp betoninių grindų ir sienos būtų laisvės betonui plėstis, taip pat dedamas poros cm putlpastis, toks kaip grindajuostė truputį atrodo. Dar neįsigilinau iki galo - bet ant smėlio prieš dedant putplastį reikia matyt irgi kokią plėvelę dėti.

Bet iki to dar reikia pamatėlius pertvaroms išlieti. Pertvaros bus mūrinės, jos aukštos, todėl reikalingi pamatėliai. Jie laikysis ant poliukų, kurie tūno smėlyje, pastatyti ant žemės. Tačiau apie tai kada nors kitame įraše, kai tas darbas bus padarytas. Ir apskritai įdomu dėl darbų eiliškumo, kaip viską sudėlioti. Nes grindų betonavimas reiškia ne tik betonavimą, tačiau ir santechnikos, ir šildymo išvedžiojimą. O tai jau tie pinigai, kuriuos aš kažkaip planavau 2015 metų sezonui. Todėl žiūrėsiu, kaip dėliosis mano galimybės, įvertinus nuspręsiu, kokiais tempais judėsiu 2014 - aisiais...


Komentarai

  1. Ka pasidarysite siemet, nereikes daryti kitais metais... vistiek ir medziagos ir darbas brangsta.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Jeigu darysite šildomas grindis, tai šiltalo storis įgauna didesnę prasmę. Be to šiltalo storis grindyse visiškai neįtakoja jo sudėjimo kainos, ką nepasakysi apie sienų ar lubų, kur atsiranda papildomi apribojimai dėl storio.
    Jeigu dar nevėlu, tai pamodeliuokite storesnį šiltalo storį, nors jis šiuo metu ekonomiškai nebus patrauklus, bet vėliau jei energijos kainos stipriai sukils ar sugalvosite pastoviai ten gyventi, jau bus vėlu stipriau apšiltinti.

    Apšiltinus grindis iki 30cm tai jums kainuos kelis tūkstančius litų daugiau, bet būsite ramūs, kad per grindis šilumą mažiausiai prarandinėsite.

    Plevelę tarp grunto ir polisterolio rekomenduojama dėti dėl dviejų priežasčių:
    kaip drėgmės barjeras kilti nuo grunto
    kaip barjėras radonui
    Žinoma jei naudosite ne polisteroli, o XPS'ą, tai kaip drėgmės barjeras plevelė tampa neaktuali, bet XPS'o naudojimas jūsų situacijoje yra finansiškai netinkamas sprendimas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. aciu uz patarimus :) yra minciu galbut deti 15 cm. apie daugiau negalvoju, tai butu jau sodybai gal ir pernelyg. Nelabai supratau, kodel butent sildomom grindim igauna didesne prasme storesnis sluoksnis?

      Panaikinti
    2. Kuo geresnė grindų šilumos izoliacija, tuo greičiau grindys atiduos šilumą į patalpas. Taip pat gera šilumos izoliacija mažina energijos sąnaudas.

      Šildant radiatoriais, per grindis šilumos nuostoliai yra gerokai mažesni, nes pačių grindų temperatūra mažesnė ir tuo pačiu mažesnė delta(grunto ir grindų temperatūrų skirtumas).

      Panaikinti
  3. daugiau negu 15 cm net namui nera labai ekonomiska, nes atsipirkimas pailgeja iki 30 metu ir daugiau.
    neekonomiska.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ekonominę nauda nėra taip paprasta suskaičiuoti, nes yra labai daug kintamųjų:
      * Energijos šaltinių kainos kitimas artimiausiai dešimtmečiais(kainos didės, klausimas kokiais tempais)
      * Statytojo pajamų kitimas artimiauiais dešimtmečiais(gali tiek didėti, tiek sumenkti)
      * Šilumos izoliacijos medžiagų kainos kitimas(didesnė tikimybė, kad brangs)

      Tad vienareikšmiškai pasakyti koks šiltalo storis "apsimoka" yra ganėtinai sunku ir į viską reikia žiūrėti komleksiškai.

      Panaikinti
  4. Raituzas savo bloge yra paskaiciaves labai graziai ir kompleksiskai, kaip kinta energijos islaidos didinant grindu siltalo stori. sildomoims grindims mes desim 15 cm, bet neps 100, per akis uzteks.

    AtsakytiPanaikinti
  5. http://raituzonamas.blogspot.se/2012/01/cokolio-detale-studijuojame-toliau.html

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai