2013 m. spalio 27 d., sekmadienis

Kaminai pagaliau apskardinti

Kaminą apskardinti - ne juokas. Sprendžiant iš to, kiek man truko pagaliau pabaigti šį neįtikėtinai daug laiko ir kantrybės pareikalavusį reikalą, tai - vienas sudėtingiausių namo statybos etapų, ūūū...Vat taip, kažkoks košmaras :)

Žodžiu, nuostabu yra tai, kad šiandien pagaliau pabagtas skardinti pagrindinis sodybos kaminas. Sunku net patikėti, nes bendravimas su skardininku prasidėjo dar gegužės mėnesį - tiesa, kalba tuomet ėjo apie pavėsinės kaminą. Tuomet man sunkiai pavyko gauti pasiūlymą, mečiausi ieškoti kitų skardininkų, bet bėda - jie arba labai užimti ir gali skirti laiko "po mėnesio" arba...ruošiasi emigruoti, ir tai jie ruošiasi "rytoj". Ačiū, beje, ir šio tinklaraščio skaitytojams, skambinau ir jūsų duotais kontaktais - užimti baisiai visi, deja. Taigi nusprendžiau, kad kaminus gali po truputį apskardinti ir skardininkas, į kurį aš kreipiausi iš pat pradžių ir kurį man rekomendavo židinių meistrai. Na, žodžiu, maždaug vasaros vidury aš jau konkrečiai sutariau.

Bet skardininko profesijos žmogui žodis "sutariau" turi absoliučiai kitą prasmę, paslaptingą, mano proteliu nesuvokiamą. Po grasinimo rugpjūčio pabaigoje, kad jau tikrai man jo paslaugų nebeprireiks, teikėsi apskardinti pavėsinės kaminą. Apie tai rašiau, ir tai buvo sudėtingiausas kaminas, nes ten ėjo kalba ir apie izoliavimą, kad viskas būtų saugu.

Tuomet jau lyg ir greitais tempais apskardino ir kaminą, skirtą krosnelei, ir jau jau pagrindinį didžiausią kaminą, ir kažkaip vat ėmė ir ne taip ten kažkokią skardą išlankstė. Ir nutrūko taip sunkiai prasidėję skardinimo darbai. Lėtai ėjo rudens savaitės, skambinau, rašiau, tariausi, kiek "jau šią savaitę" ir "jau rytoj" aš girdėjau... Po velnių, paskambinau prieš keletą dienų ir sakau: "atvažiuosiu sekmadienį - bus neapskardintas kaminas, net neskambinu - imu kitą skardininką, o kas padaryta - tai man vadinasi pasisekė" - na, esmė tame, kad leidau suprasti, kad už padarytus bet ne iki galo darbus mokėti aš nesiruošiu. Och, baisus aš žmogus. Na bet - kaminas šiandien pagaliau apskardintas:


Su stogeliu toks, kad lietus nelytų. Ir iš trijų šonų tokios grotelės padarytos, vendiliacijai - ten jų trys tų ventiliacinių kanalų tame kamine.

Kaminas krosnelei taip pat su stogeliu:

Na o pavėsinės kaminas be stogelio, nes metalinis apvalus kaminas gana aukštai iškeltas dėl tos priežasties, kad pavėsinė tarp medžių tūno ir dėl viso pikto, kad trauka būtų:


Kiek konkrečiai man kainavo kaminai, negaliu kol kas pasakyti, nes tas skardininkas matyt skaičiuos viską taip pat lėtai, kaip ir ruošėsi darbams. Pažadėjo iki Kalėdų, ir šia jis rimtai ištarė šį šventinį žodį. Man visgi norėtųsi užbaigti tokius sudėtingus santykius nepalyginamai greičiau, taigi bandysiu neduoti ramybės ir tikiuosi bent iki žiemos pradžios išmušti prisipažinimą, kokią sumą pinigų aš skolinga. Nes išsiaiškinti pasiūlymo prieš skardinimą man kaip bebūtų keista, nepavyko. Būna ir taip, pasirodo.

Tiesa, mano kaminams nereikėjo taip vadinamo sijonėlio iš skardos, nes dengiant bituminėm čerpėm viskas labai sandariai padaroma bedengiant stogą. Buvau gana išsamiai aprašiusi štai čia, rašydama apie kaminą krosnelei; na ir šiek tiek čia, kai ruošiamas buvo didysis kaminas.

Tikiuosi, trauka bus gera, tos kepuraitės gali ir trukdyti - matysim, kai jau naudojamasi tuo kaminu bus. Kol kas belieka tikėtis, kad tiek suinvestavus į kaminus, ir viską darius pagal taisykles, kaminai veiks taip, kaip priklauso.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą