Deganti žolė...

Sekmadienį smagiai padirbėjome - impregnavome pavėsinei skirtus balkius. Oras šiam darbui buvo nuostabus - karšta ir vėjuota. Baigėm darbus ir išsiruošėm prie ežero Trakų rajone. Praėjo gera valanda ir sulaukiau skambučio iš brokerio, per kurį radau sklypą. Šis susijaudinęs man pasakė, jog jam paskambino buvusi sklypo savininkė ir pranešė, jog mūsų laikinas namukas...sudegė. Bet juk aš ką tik prieš valandą ten buvau! Drebančiom rankom surinkau kaimyno telefono numerį ir paprašiau jo nubėgti pažiūrėti, kas įvyko. Po 5 min. kaimynas pan Antoni susiskambino ir nuramino - namukas savo vietoj, degė kažkokia žolė netoliese, galiu ramiai miegoti. Bet kas vyko mano širdyje tas 5 minutes kol laukiau skaimbučio... Neįsivaizduoju, koks turi būti segedęs telefonas, kad kaimo žmonės (kurie giminės, sklypo buvusi savininkė - vienų iš kaimynų sesuo, pasirodo) taip iškreiptų informaciją...

Na o šiandien pamačiau, kad ta deganti žolė degė beveik mano sklype. Tačiau dėl vėjo krypties ugnis persimetė į kaimyninį sklypą, o jeigu pūstų vakarų vėjas, tai būtų atvirkščiai. Taigi radome sudegusią žolę ir apdegusius kelis medelius:

Kaimynė, pajutusi dūmų kvapą iškvietė žmones ir šie užgesino. Vėjas pūtė dūmus link jos namų, dėl to iškart galėjo pajausti tą dūmų kvapą. Taigi viskas baigėsi laimingai - žolė ataugs, medeliai tik keli maži apdegė, jeigu ugnis mestųsi į mano sklypo pusę - tai sudegtų nemenkos gražios pušys...

Pradėjau nagrinėti versijas: padegti - nelabai tikėtina, kam gi to reikėtų... Išmesta nuorūka - na taip, buvo karšta ir pakankamai sausa, tačiau kažkaip irgi neatrodo realu, ne pavasaris juk, žolė ne tokia jau sausa, dar žalia. Tuomet pastebėjome, kad toj vietoj, kuri panaši į epicentrą, guli numesti stikliniai buteliai. Saulė vakare kaip tik labai gražiai juos kaitina. Juk yra tokia tikimybė, jog stiklas veikiamas tieisioginio saulės spindulio gali padegti kokią nors sausą objektą šalia (vaikystėje su padidinamuoju stiklu ką nori uždegdavom). Dar ir nuotraukoj tas saulės spindulys taip tiesiai į tą butelį šviečia:

Pavasarį surinkau daug šiukšlių pakelėj nuo savo sklypo, o nuo kaimynų sklypo jau nerinkau. Žinoma, tuos butelius galėjo numesti bet kada. Bet kada galėjo numesti ir nuorūką, tačiau stiklo versija man atrodo kažkodėl realiausia.

Bet kokiu atveju vėjo kryptis apsaugojo mane nuo gaisro išplitomo į mano sklypą. Maža to, gaisras būtų  pastebėtas ženkliai vėliau, nes kaimynė pajuto kvapą - tas pats vėjas atnešė jį labai greitai tiesiai link jos namuko.

Išmokta pamoka? - neįsivaizduoju: rinkti butelius nuo kaimynų sklypo pakelės? Pjauti kaimynų žolę, bent jau esančią šalia mano? Bet toje sklypo dalyje aš ir savo žolės nepjaunu - sklypas nemažas, ir pakelė - paskutinė vieta, kurią ruosčiausi tvarkyti šiuo momentu... Pastatyti ženklą, kad nemėtytų nuorūkų?

Žodžiu, esu dėkinga, kad viskas baigėsi taip, kaip baigėsi...