Pavėsinės pamatai

Tęsinys istorijos apie kantrų darbą...bet iš pradžių turiu pasakyti, kad teko pasukti galvą dėl pavėsinės pamatų. Architektas nubraižė pamatus juostinius su ketinimu visą plotą užlieti betonu. Tačiau gerai pagalvojus, tėtis nusprendė visgi pataupyti tiek betono, tiek savo jėgų.

Todėl juostinius pamatus nusprendėme daryti tik po ta dalimi, kur bus mūrinės sienelės ir židinys. O visur kitur - gręžtiniai. Štai nupiečiau planelį, kad galima būtų įsivaizduoti:

Na, iš tikrųjų daug viskas tiesiau ir tvarkingiau :)
Bet prieš pradedant kasinėti, reikėjo nustatyti tikslius kampus su taip vadinamom "išnašom", nes kuoliukai, kurie žymėjo kraštus trukdo darbui. Štai skersiniai:

O štai pažymima tiksli vieta, kur įsukamas medvarštis, kad prie jo pririšus virvutę kiekvienakart lengvai galima būtų matyti tikslius kampus:

O štai kaip atrodo tikslus virvučių susikirtimo taškas, pagal kurį pradėjome kasti:

Na, tiesa sakant šis nelengvas darbas teko tėtei:

 O štai draugai mielai kartu su manimi stebėję kasimo procesą užsiropštę ant žemių krūvos:

Užsakiau žvyro 6 kubus (350 Lt), savivartis sėkmingai privežė jį prie pat darbų aikštelės:

O štai ir iškasti pamatai tose vietose, kur bus mūrijama. Pradėtas pilti skiedinys:

Priartėjus prie paviršiaus, sukalami klojinukai iš lentų:

Ir gražiai užpildoma iki pat viršaus skiediniu bei išlyginama lenta:

 Viskas atrodo nuostabiai lygiai:

Pamatą reikia palaistyti, kad jis būtų tvirtesnis, štai kaip jis atrodo nuėmus klojinukus:

Na štai ir atėjo laikas gręžtiniams pamatams pagal likusi pamatų perimetrą. Tam nusipirkome tokį specialų grąžtą (jis nebrangus, kokie 50 Lt) ir su juo išgręžiame 1,15 m gylio skylutes:

Tuomet tokio štai iš skardos sumontuoto "piltuvo" pagalba skiedinys pilamas į išgręžtą kiaurymę:

Tuomet reikia plastikinio vamzdžio, kurio skersmuo  14 cm - jis tarnauja kaip klojinys, suformuoti trumpą "koloną". Jis įgrūdamas į skeidinį taip, kad jo paviršius ir kraštas susilygintų su ištempta virvute, imituojančia būsimąjį pavėsinės kraštą:

Tuomet šis vamzdis taip pat pripildomas skiedinio:

Ir į minkštą skiedinį įstatomas geležinis strypelis, kurio galiukas kiek užlenktas kad tikrai tvirtai laikytųsi:

Visi strypeliai vienodu atstumu nutolę nuo virvutės, ant šių strypelių vėliau bus užmaunami kraštiniai mediniai balkiai:

Taigi kraštiniai stulpeliai visi sustatyti:

Tie, kurie bus viduje - juos darysime vėliau, kai išmūrysime sieneles, nes jie kyšotų ir paprasčiausiai trukdytų ir net keltų pavojų darbuojantis. Beje, vidiniams stulpeliams suformuoti klojiniais bus naudojami kiek mažesnio skeremens plastikinio vamzdžio gabaliukai - 11 cm.

Tuomet reikėjo apskaičiuoti, kiek reikės silikatinių plytų - jų reikia 1300 vnt. Suradau už 0,65 Lt / vnt ir jas atvežė ir iškrovė visai šalia pamatų:

Tiesą sakant užsakydama nepaklausiau kokios tai plytos, o jos baltarusiškos ir deja, jų kokybė prastesnė nei lietuviškų - ne toks lygus paviršius, o tai trukdys kiek mūrijant ir gulsčiuku vertinant paviršiaus lygumą. Na, kaip sakoma, "gerai būti protingu po to", neįsivaizdavau kad standartinių išmatavimų silikatinės plytos dar gali kuo nors skirtis... O kaina skyrėsi tik 5 cnt. Tačiau tai tik pavėsinė, taigi nieko baisaus, tiesiog kiek daugiau kančių mano tėčiui, kuris pats pasiryžo išmūryti pavėsinės sienas.

Ant išlieto pamato dedamas ruberoidas:

Ir pradėta mūryti platesnioji siena:

Tačiau karštis neįmanomas, ir mūro mišinys labai greitai stingsta, todėl - pora eilučių ir gana, mūrysim po truputį, vakarais. Bet gera pradžia - pusė darbo :)

Na bet ir karšta šiandien...

Iš ko daryti pamatus

Dabar jau tiksliai žinau, kur stovės namas. Tam išsikviečiau geodezistą, kuris nustatė tikslias namo kampų koordinates pagal architekto projektą, ir "išvedė ašis" - kad tie kampai būtų tikslūs, statūs.

Galbūt reikėtų tą daryti ir kiek vėliau, tačiau jau dabar labai norėjau įsitikinti, kur tiksliai stovės namas, kurioje vietoje bus terasa. Iš pirmo karto architektas brėžiniuose namą nuslinko per toli, o man svarbu, kad terasa "žiūrėtų" tiesiai į gražų beržynėlį. Juolab reikia po truputį ruošti namo vietą - iškirsti medžius (oi kaip gaila kelių beržų ir eglės gražuolės, na bet ką padarysi...). Geodezisto paslaugos man kainavo 200 Lt.

Taigi kur bus  pamatai žinau. O dabar klausimas, kurį norėčiau visapusiškai apsvarstyti - žinau, kad galima daryti klojinius pamatams iš HAUS blokelių. Jų interneto svetainėje rašoma, kad tai patogus, pigus ir lengvas būdas vykdyti pamatų įrengimo darbus. Žodžiu, nereikia gamintis (arba nuomotis) klojinių, kas tikrai atrodo labai patraukliai!!! Tie blokeliai patys tarnauja kaip klojiniai. Į suformuotą iš blokelių klojinį užpilamas betonas, pamatas pastiprinamas armatūra. Kadangi mano namas be rūsio, tai tokiu atveju "viduje perimetro aukščiau žemės paviršiaus iki grindų paliekamas oro tarpas, prireikus užpildoma didesne akmenų frakcija - ir taip pastatytas pamatas veiksmingai apsaugo namą nuo drėgmės."

Ateity laukia svarstymai ir skaičiavimai, ar galima kažkokią dalį darbų įrenginėjant pamatus padaryti ir susiorganizuoti patiems - manau, kad sutaupyčiau labai nemažai. Ir galimybė išvengti klojinių gamybos atrodo tikrai patraukliai...

Geologinis tyrimas

Praeitą savaitę tarp visų kitų darbų buvo atliktas ir geologinis tyrimas. Kadangi sklypo teritorija išmelioruota, tikrai norėjau žinoti, kas gi darosi ten po žeme ir būti rami, kad galiu daryti gręžtinius pamatus.

Jau prieš kurį laiką buvau apskambinusi daug ką ir išklausinėjau apie kainas. Daug kas siūlė daryti tyrimą ir dar zondavimą, tačiau to zondavimo iš tikrųjų tokiu paprastu atveju kaip mano, tikrai nereikia.

Atvažiavo geologai ir padarė du gręžinukus po 5 metrus, skirtinguose būsimo namo kampuose (tuos kampus labai preliminariai nustačiau jau prieš kurį laiką).

Štai kokiu instrumentu buvo daromos skylutės:

Taigi, tyrimo išvados ir rekomendacijos tokios:
"Inžinierinės geologinės sąlygos yra paprastos; hidrogeologinės aikštelės sąlygos yra vidutinės. Gruntinis (podirvio) vanduo sutiktas 1,05 - 1,1 m gylyje. Jis susikaupęs dirbtiniame grunte ir moreninio molio sluoksnio viršutinėje dalyje esančiuose smėlio lęšiuose. Kadangi vandeningą sluoksnį ąsluoja vandeniui silpnai laidus moreninis molis, intensyvesniu kritulių ar pavasarinio sniego tirpsmo metu šioje vietoje vandens lygis lokaliai gali pakilti. Statinio pamatų pagrindu gali būti moreninis molis, pasižymintis geromis stipruminėmis savybėmis."

Na, o tas moreninis molis vienoje vietoje prasideda 1, 5 m gylyje, o kitoje - 0,4 (įtariu, kad pirmu atveju taip giliai dėl to, kad žiemą bandydami atkasti melioracijos vamzdžius kai kur kasinėjome ir susiformavo dirbtinis gruntas, o galbūt jis susiformavo, kai kažkada prieš dvidešimt metų buvo daroma melioracija...)

Taigi bus gręžtiniai pamatai (aš tiesą sakant kažkada nerimavau, ar nereikės kalti polių, kas yra labai brangu, bet dabar matau, kad visiškai be reikalo ir iš nežinojimo).

Dar reikės nuspręsti, kokio gylio tuos gręžtinius pamatus reikia daryti. Kiek žinau, svarbiausia, kad pamatai turėtų būtų giliau nei įšalo zona, kuri yra 110 cm. Namas bus tik vieno aukšto, tačiau bus mūrinis. Šiomis dienomis laukiu iš architekto namo pamatų projekto.

Tiesa, geologinis tyrimas kainavo viso 500 Lt už du gręžinius.

Kaip pastatyti lauko tualetą

Istorija su lauko tualetu, iš pradžių atrodžiusiu poros dienų lengvu projektu, gavosi laaabai ilga ir kiek juokinga net. Užbėgant už akių, pasakysiu, kad mes vis gi pastatėm kompostuojantį, t.y. ekologišką lauko WC. Bet iš pradžių galvojome padaryti tokį "tradicinį", kokių apstu mūsų, o taip pat Rumunijos kaimuose (žodžiu lauko tualetų skaičius yra tiesiogiai proporcingas šalies pragyvenimo lygiui, hm?)

Iš pradžių į žemę "įdėjome" dvi sijas, kad jų paviršius būtų lygus su žemės paviršiumi. Prie jų turi tvirtintis lauko WC karkasas.

Tuomet tarp jų iškasėme duobę maždaug 1 metro gylio:

Pasiekus maždaug 70 cm gylį, pradėjo sunktis vanduo, bet tuo metu buvo balandžio mėnuo, ir vandens visur buvo daug. Na, tai kad gruntiniai vandenys aukštai, aš tą žinojau jau seniai...

Tuomet ant sijų pradėjom konstruoti ir tvirtinti karkasą. Pradžioje bruseliai tvirtinami prie sijos žemėje:

Bruseliai prie sijos tvirtinamos medvarščių ir kampukų pagalba:

Tam, kad bruseliai būtų statmeni, jie tvirtinami (laikinai) įžambių lentų pagalba štai tokiu būdu:

Viršuje pritvirtinamas bruselis kuris sudaro nuolydį:

Iš kitos pusės daroma tokia pati konstrukcija ant antrojos sijos, ir abi sujungiamos, žemesniame gale pačiam viršuje, o priekyje kiek žemiau, nes priekyje bus durys:

Toliau formuojamas karkasas būsimai sėdimajai daliai (apačioje):

Ir štai tuomet liūčių ir gausaus kiekio požeminio vandens, niekaip nespėjančio pavasarį įsigerti į žemę, pagalba duobė pilna vandens ir žemės pradėjo tiesiog virsti, štai kaip išgraužė, gerai, kad pastebėjom, nes būtų nelaimė kam nors kada įvirtus...

Taigi pradėjome kasti duobę kitoje, aukštesnėje vietoje. Ir tuomet jau aš pasidomėjau giliau apie tuos "tradicinius" lauko WC. Pasirodo, tokie WC - 1) tiesiog atsiprašant smirda 2) jie užteršia net gruntinius vandenis - tiek kaimynams, tiek sau pačiam. Ir pamenu, kad vienoje sodyboje mačiau lauko WC su kibiru pilnu smulkių pjuvenų, ir tas WC buvo sausas, jaukus, ir...nesmirdantis. Pasodomėjom - tai kompostuojantis WC. Taigi nutarėme daryti kompostuojantį WC. Tam nereikia kasti duobės, reikia turėti 1) kibirą (na, tam reikalui...); 2) kibirą su pjuvenom 3) komposto dėžę ar duobę.

Na mūsų karkasiukas buvo paliktas kiek dėl kitų pavasario darbų, jį stiprūs vėjai išvertė. Bet šai mes jį prieš savaitėlę pakėlėm ir pritaisėme prie kitoje vietoje įstatytų į žemę sijų:

Negilią duobutę vis gi iškasėme ir truputį žvyro į ją pripylėme. Tuomet sėdimąją vietą apkalėme lentutėmis:

Viršutinę sėdimosios dalie dalį pritvirtiname prie karkaso tik pačioje pradžioje, o toliau ji bus atidaroma, tam kad galima būtų patogiai išimti kibirą:

Tuomet karkasą apkalame tuo, ką turime, o mes turėjome štai tokio juodo plastiko:

Visą apkalame ir per vidurį įstatome duris, jos pas mus iš faneros, kuri kadaise priklausė senai spintai kaime pas močiutę. O stogas su nuolydžiu - tiesiog pritvirtinta skarda:

Nupirkome plastmasinį dangtį, išpjauta skylė, dangtis įstatomas:

Kad būtų patogu išimti kibirą, sėdimoji dalis "attidaroma" lankstų pagalba:

Įstatomas plastikinis kibiras kokių 20 litrų talpos:

Ir, žinoma, nepamiršti pritvirtinti kabliuko iš vidaus :)

Dar reikės šiukšlių dėžės ir kibiro su pjuvenomis. Pjuvenos pastoviai papilamos į WC kibirą, ir jos reikalingos tam, kad eliminuotų kvapą ir gamintųsi visokių cheminių prosesų pagalba kompostas. Į kibirą žinoma negalima mesti nei popieriaus, nei ko nors sintetinio. Na o kibiro turinys karts nuo karto išpilamas į komposto duobę, vėl gi papilama pjuvenų, o po to, praėjus metams ar daugiau, galima tręšti visokius medžius ir krūmus (daržo nekyla ranka, tebūnie tam kito pobūdžio trąšos). Pjuvenų važiuosiu į artimiausią lentpjūvę, jų reikia ne stambių, o pačių smulkiausių, kaip sako "iš po gaterio".

Taigi turime ekologišką, jaukų, nesmirdantį WC. Ko trūksta: pirma - būtinai duryse reikia išpjauti širdutės formos skylutę (!), antra - bandysiu tą juodą plastiką kaip nors nudažyti - išpaišyti, nes baisiai...juodas.

Na o dėl komposto krūvos - sako, reikia, kad komposto turinys pagulėtų metus - kitus, tam, kad žūtų daugelis žmogaus organizmo parazitų. O po dviejų metų kompostas paruoštas ir jį galima naudoti. Na o kai kurie tiesiog kibiro turinį iškarto išberia po kokiais krūmais.

Biudžetas:

Mediena grindims ir sėdimajai daliai - 120 Lt

Sijas ir kelis bruselius ir skardos gabalą iš kažkur turėjome

Medvarščiai, lankstai, kampukai, tašeliai - 86 Lt

Dangtis - 19

Kibiras - 10 (buvo nuolaida)

Na dar reikės šiukšlių kibiro

Viso mums gavosi iki 250 Lt

Specialios projektavimo sąlygos - dar vienas žingsniukas statybos leidimo linkme

Pirmieji metai kuriant sodybą matyt ir turi būti tokie, kai pluši pluši, o nelabai kas matyti... Praėjo visa savaitė atostogų, kurias buvau pasiėmusi tam, kad kiek pasistūmėų visokie sodybos reikalai, ir jie pasistūmėjo, dar ir kaip, tik va vizualiai matomas to rezultatas - dalis pamato pavėsinei ir...vis dar nepabaigtas lauko WC :)

O iš tiesų tai aš jau gavau Vilniaus rajono savivaldybėj projektavimo sąlygas - valio! Po kelių mano skambučių ir promygtinio prašymo padėti mano dokumentus visų dokumentų, suruoštų parašui, krūvos viršuje, trečiadienį ryte juos atsiėmiau. Na, du momentai man įstrigo: pirma - tai, kad savivaldybė nesilaiko savo pačios nustatytų terminų ir vietoj 20 darbo dienų užtruko 32; ir antra - gerai, kad atsiimant dokumentuis aš pastebėjau, kad įrašytas ne tas kaimas ir ne tas sklypo kadastro numeris dokumentuose...viską tuoj pat bėgte ištaisė visokių kanceliarinių priemonių pagalba... Ryt bandysiu vežti architektui dokumentus, nes jis neprisiruošia atvažiuoti į Vilnių jų pasiimti, o aš noriu, kad kuo greičiau pradėtų derinti statybos leidimą, todėl kaip sakoma, jei ne Muchamedas pas kalną, tai kalnas pas Muchamedą... Įtariu, kad su tuo leidimu statybai nebus viskas lengvai...

Na o apie daugybę darbų-darbelių aprašysiu atskirai, nes matyt neapskaičiavau savo jėgų atostogų metu, taigi nejaučiu nei rankyčių nei kojyčių, čia labiau ne fizine, bet emocine prasme. Jėgų atstatymui puikiai tinka vitaminai, o štai ir jie - savo darže užaugę ridikėliai, kurių skonis yra fantastiškas...

Beje, daržo tvorele taip ir neaptvėrėm. Buvom bepradėję (priežastis, priminsiu - laisvai besiganančios kaimyno avys), tačiau pamatęs mūsų ketinimus kaimynas atbėgo ir džiugiai pranešė, kad surentė avims gardą, kad jos mano daržo neištryptų. Ot tai tau :)

Pavėsinės statybų pradžia

Žinoma! Vat kai tik pasiėmiau savaitę atostogų, tai pradėjo lyti... Už lango kaip iš kibiro, baisu nosį iškišti. Mano planas inirtingai pradėti pavėsinės statybą tirpsta nuo to lietaus...

O šeštadienį buvo puikus oras - nustatėm vietą, kur pavėsinė stovės. Vieta - maždaug pagal projektą kaip numatyta, tačiau vis gi šiek tiek iš akies nustatėm - kad gražiai tarp medžių įsitaisiusi stovėtų. Pavėsinė didelė - 4,5 X 6 m. Net pradėjau galvoti, gal per didelė tokia... Bet vis gi sodybos teritorija taip pat nemaža... ir jeigu pavėsinė būtų keletu kvadratų mažesnė, matyt itin daug nepritaupyčiau...

Štai ta vietelė - pušelė per vidurį dabar jau iškirsta:

Architektas turėjo atsiųsti medienos pavėsinei paskaičiavimus praeitą savaitę, tačiau atsiuntė tik šeštadienio naktį, taigi medienos užsakyti nespėjom kaip planavom - tai padarysim šią savaitę. Pamatų schemelę atsiuntė - tačiau labai jau grandioziniai tie pamatai - taip gaunasi, kad visas išbetonuotas pagrindas po pavėsine būtų. Vis gi nutarėm, kad juostinius pamatus padarysime tik po mūrinėmis sienelėmis ir židiniu, o visa kita - išgręšime kokio 1,2 m gylio skyles - bus gręžtiniai. Grindų pavėsinėje norėsiu medinių - gal ir ne taip patogu, tačiau gera basomis...

Pusdienį "kankinomės" nustatydami tikslius kampus. Tam pasitelkėme į pagalbą "liniuotę" - jeigu padarysite trikampį, kurio kraštinės lygiai 3m, 4m ir 5m, tai kampas tarp trumpesnių kraštinių bus lygiai 90 laipsnių. 

Sukalėm kuoliukus, patikrtinom, ar įstrižainės lygios -  ir pavėsinės kraštai nustatyti. Iš tikrųjų tai užtuko gerą pusdienį...

Beliko sulaukti žvyro, cementas jau nupirktas, dar eisiu į kaimą ieškoti norinčio padirbėti vyruko (sunkus darbas tas betono maišymas, sklype kol kas elektros nėra, taigi pavėsinei viską kastuvėliu teks)

Tuo tarpu Vilniaus rajono savivaldybė dar nedavė atsakymo dėl specialių projektavimo sąlygų (vėluoja jau dvi savaitės - bet jau mandagiau šnekasi...). Reikia važiuot nusipirkti neperšlampamą striukę, o tada į lentpjūvę medieną pavėsinei užsakyti.

Beje, prieš savaitę važinėjau po Vilniaus apylinkes, žiūrėjau, kaip bituminių čerpių stogai atrodo. Buvo ir labai baisių variantų, buvo ir labai gražių. Radau tokį stogą, koks manau tiktų labai mano sodybai, štai foto:

Žinoma, mano stogas daug paprastesnės formos, tačiau tokia ruda spalva ir raštas tikrai patiko. Dėl bituminių čerpių reikia spręsti jau dabar, nes pavėsnės stogas norėtųsi, kad būtų vienodas su namu. Vat dėl pavėsinės sienų klinkerinių plytelių tai nesu įsitikinusi - mačiau Ermitaže su nuolaidom vienas simpatiškas, tai galvoju imsiu ir nupirksiu... Jeigu ir skirsis kiek nuo tų, kurios bus naudojamos namo porai kolonų, nieko baisaus nenutiks matyt :)

Laikinas namukas - sandėliukas

Labai jau brangu pirktis kokį vagonėlį ar panašų daiktą. O susidėti tokius dalykus kaip kastuvai, kėdutės, daržo įrankiai kažkur reikia, na ir trumpam priglausti kokias statybines medžiagas. Pagaliau reikės kartais matyt ir pernakvoti. Todėl pasistatėme laikiną namuką - sandėliuką. Šiandien užbaigėme - valio, kad lietaus prognozė šiandienai nepasitvirtino. Viso laikino namuko statybos užėmė porą savaitgalių.

Kadangi sodybos namo stogas bus iš bituminių čerpių, bus reikalingos OSB plokštės. Taigi laikiną namuką pastatėme iš šių plokščių, kurios bus panaudotos stogui. Taigi investicija 800 Lt (tiek kainavo OSB plokštės laikinajam namukui) yra kaip ir stogo kaštų sanaudos.

Namuko plotis - 2,5 m , ilgis - 5 m, o aukštis žemesnėj pusėje - 2,5 ir kur aukščiau - apie 3 m (stogas su nuolydžiu). Tokius išmatavimus diktavo plokščių išmatavimai - kad jų nereikėtų pjaustyti. Namukas iš dviejų dalių - vienoje pusėje bus su grindimis (taip pat OSB), o kita be grindų.

Iš pradžių tėtis padarė karkasą. Jam tai užėmė dvi dieneles.

Žinoma, jokių pamatų, kampai atsiremia į plytas, tiesa, kad kažkaip pririšti prie žemės, tai į žemę gan giliai suvarytos kelios lentos ir pritvirtintos.

Tuomet karkasas apkalamas OSB plokštėmis.

Stogas taip pat iš OSB lokščių, jis padengiamas plėvele, kuria įtempiama (geriausiai tai daryti kai karšta - tuomet plėvelė nuo aukštesnės temperatūros išsitempia ir vėliau nesuglemba)

Plėvelė su užlaidom, kaip ir stogo OSB smarkiai išsikiša - taip apsisaugo nuo kritulių. Apskritai namukas pasuktas taip, kad įėjimo durys žiūrėtų į pietryčius - mažiau vėjas pūs.

Vienas įėjimas siauresnis - į patalpėlę su grindimis, kur bus pateista pora čiužinukų. Kitos durys plačios, nes ten matyt kartais ir kokį cemento maišą nuo lietaus paslėpti reikės, ir karutį kad patogu būtų įstumti ir pan.

Sukabinome spynas

Viduje šviesa praeina pro tokias vat paliktas ertmes - plėvele viršuje

Štai toks laikinas namukas gavosi - nuo kelio nelabai jis pro medžius matosi, pastatytas sklypo tolimiausiame kampe.

Dar reikės porą likusių skylių plėvele užtaisyti - ir pigu, ir paprasta ir šviesa pro jas pateks.
Žinoma, laba norint vagys gali išlaužti - net tik spynas bet ir pačias plokštes. Vertingų daiktų čia niekas nelaikys (na kitavertus ir kastuvas bei karutis vertingi tai pat...), o labai norint ilgapirščiai žinoma bet ką išlauš.

Biudžetas:
OSB ploktštės - 810 Lt
Transportavimas - 90 Lt
Visokie medvarščiai, mediena, kampukai ir pan. - iki 300 Lt

Jeigu viskas eis pagal planą, t.y. šiemet pamatai, o kitąmet sienos ir stogas - tai šis namukas stovės kokių pusantrų metų ir bus išardytas. Visos jam panaudotos medžiagos bus sunaudotos namo statybose. O kol kas visai simpatiška užuovėja nuo lietaus gavosi :)

Pertraukose tarp darbų galima ir pailsėti hamake tarp beržų...pasaka :)

Pavėsinės projektas

Sulaukiau pavėsinės projekto!

Tai bus pavėsinė su lauko židiniu, kuriame galima bus kepti įvairius kepsnius. Kadangi name tokio židinio nebus, tai lauke labai noriu lauko židinuko - ar lietus lyja, ar saulė kepina - smagiai leisti laiką ir skanaus ką nors gaminti.

O čia matosi tarpas tarp sienelių - jis tam, kad galima būtų tarp jų sukrauti malkas - ir patogu, ir gražu:

Pavėsinė nemaža - 4,5 X 6 m. Dvi sienelės turės būti išmūrytos ir padengtos klinkerinėmis plytelėmis. Visa kita - medis: kolonos, sijos, po stogu apkalta lentutėmis su tarpeliais, tvorelė. Dėl židinio - tai manai kad tai kol kas tiesiog numatyta vieta, koks jis bus - dar reikia nuspręsti, nesiseka man internete rasti padorių lauko židinių projektų.

Nuo namo pavėsinė bus notolusi 13,5 m ir įsikurs tarp medžių. Iš jos matysis sodas - mano pasodintos obelaitės ir kriaušaitės jaučiasi gerai - auga ir stiebiasi!


Galbūt ir pradedu ne nuo to galo, bet labai šią pavėsinę noriu pasistatyti šią vasarą. Kol bus išbaigtas namo projektas ir gautas leidimas namo statybai, turbūt ir ruduo ateis, tuo tarpu norisi kažkiek civilizacijos ir patogios vietos pavalgyti.

Vilniaus rajono savivaldybė

Yra toks interneto puslapis, kur Vilniaus rajono savivaldybė skelbia apie savo kokybės politiką. Joje visokiausiais gražiais žodžiais aprašyta kaip puikiai klerkai stengiasi dėl visų. Visais įmanomais būdais išryškinti žodžiai "vertybės", "kokybė", "profesionalumas", "atsakingumas ir skaidrumas", "bendradarbiavimas", "tobulėjimas" ir....net žodis "įsipareigojame".

Negalėčiau pasakyti, kad nebuvau morališkai pasiruošusi įvairiam reikalų vilkinimui. Jau vien tai, jog dėl valdininkų atostogų rudens - žiemos - pavasario metu žemėtvarkos projektą tvarkiausi septynis mėnesius - tolimesniam "bendradarbiavimui" suformuoja išankstinę nuostatą, kuri nekvepia pozityvumu. Tačiau chamizmo kažkaip nesitikėjau. Štai kaip ta kokybės politika atrodo realybėj, kai praėjus duotam 20 darbo dienų terminui po dokumentų pridavimo (prašymai projektavimo sąlygoms) skambinu pasiteirauti:
- Laba diena, norėčiau sužinoti dėl mano dokumentų pri..
- Nekalbėk čia man - numerį sakyk!
- ...gerai... toks ir toks numeris...
- Ne, nieko nėra
- Nėra? Tačiau terminas jau praeitą savaitę suėjo, turėtų jau...
- Sirgau aš
- O gal galėčiau sužinoti...
- Sakau, kad sirgau!
- Taip, bet aš norėčiau sužinoti, kada galėčiau...
- Aš ir dabar biuletenyje! (skambinau darbo telefonu)
- Bet aš norėčiau sužinti, kada galėčiau paskambinti pasiteirauti pakartotinai!
- Nežinau
- Na bet kaip nežinote? Jūs jau turėjote viską peržiūrėti iki šios datos, jūs patys nustatote 20 dienų termina IKI kurio turite duoti atsakymą
- Nežinau. Bandyk po dviejų savaičių
- Kaip tai "bandyk"?
- Aš gi sakau, kad ir dabar biuletenyje ir neprivalau čia...
- Gal galėčiau sužinoti jūsų pavardę
- Arnold Petrovič
- Viso gero.

Na maždaug tokį dialogą apturėjusi, paskambinau architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vedėjos pavaduotojai p. Audronei Ercmonaitei, kuri pradėjo labai atsiprašinėti už savo bendradarbį ir t.t. Paprašiau, ar negalėtų operatyviau bent jau dabar peržiūrėti mano dokumentus, pažadėjo paskambinti. Kol kas nieko nesulaukiau, tačiau tikrai ir nesitikiu, būtų juokinga ko nors tikėtis.

Galbūt ten per mažai darbuotojų ir per daug darbo. Tačiau mano reikalai su žemėtvarkos projektu strigo dėl nuolatinių atostogų, dėl nebuvimo pavaduojančių žmonių - toks įspūdis, kad jie ten vienas kito pavaduoti negali, reikia sulaukti būtent konkretaus žmogaus, ir jeigu jis atostogauja (daug kartų ir dažnokai) - sustoja viskas.

Jeigu taip ir toliau, tai gal ir leidimą statybai derinsiu dar kokį pusmetį, kitose savivaldybėse tai sutvarko per porą savaičių - juk tai ūkininko sodybos projektas, s u p a p r a s t i n t a s.

Galbūt reikėtų raštu iš jų reikalauti atsakymų, dėl ko nesilaiko terminų? tegu kuria man raštiškus atsakymus - gal užknisiu bent jau ir gal norės greičiau manim atsikratyti?  T.y. peržiūrėti dokumentus ir leisti pradėti derinti leidimą statyboms.

Svarbu giliai kvėpuoti :) ir... chamams - NE! :)

Laikini pastatai

Oi, visai nebuvau susimąsčiusi, kad laikiniems pastatams reikia irgi leidimo... Noriu jau laikiną namelį susiręsti iš osb plokščių, kuriame galima būtų įrankius laikyti ir pernakvoti. Tačiau net tokiam dalykui berods reikia leidimo.

Kiek naršiau internete (įstatymų skaitymas kažkaip man situacijos aiškesnės nepadaro), tai tas namelis priskiriamas "laikinam" statiniui, ir jeigu yra gautas leidimas statybai ūkininko sodybos namui, tai tokiu atveju šalia statomam laikinam namukui tokiu nieko nereikia derinti - kur nori, ten ir statai...

Aš tikėjausi pasistatyti tą laikiną namuką kol tvarkausi leidimą statybai, nes labai nepatogu įrankius visokius ir rakandus pas kaimynus glausti ar automobilyje vežiotis...

Tiesą sakant, neįsivaizduoju, kiek užims leidimo statybai derinimas. Jau turėtų iš savivaldybės ateiti informacija, ir galbūt pavyks pradėti derinti jau kitą savaitę. Tačiau labai norėtųsi tą laikiną pastatuką pasistatyti nieko nederinant. Reikia matyt pasiskambinti į Vilniaus rajono savivaldybės arch skyrių ir išsiaiškinti.

Vat pagalvojau, o lauko WC...irgi laikinas pastatas...? :)

Pastatų išdėstymas sklype

Taigi gavau planelį, kaip išsidėstys pastatai sodyboje. Namukas pasuktas taip, kad terasos kampas žiūrėtų maždaug į pietus, taigi ši vietelė visą dieną bus labai šviesi, nes nuo ryto iki vakaro saulutės spinduliai ją sieks. Įėjimas į namą iš rytų pusės. Šalia namo - ūkinis pastatas, kuris tarnaus ir kaip sandėliukas ir kaip stoginė automobiliui. Ir dar numatyta vieta pavėsinei.

Štai kaip visa tai "sausai" atrodo sklypo plane. Važiuosiu matuoti atstumus kad įsitikinčiau dar kartelį, ar su tais atstumais neapsirikta.

Tiesa, pradėjau ieškoti informacijos apie lauko židinius, ir kol kas nepavyko surasti kiek įdomesnių variantų. Pavėsinėje noriu įrengti židinį, kuris būtų patogus gaminti maistą. Tikriausiai nėra lengva susirasti židinio meistrą? Svarstau, ar mūryti židinį su kaminu, ar pirkti tokį dūmtraukį iš metalo...Žodžiu nauja tema mano moteriškoj galvelėje - kokie gi tie lauko židiniai būna, kad ir patogu būtų, ir miela akiai.

O pavėsinės projekto vis dar laukiu-laukiu.