2013 m. birželio 7 d., penktadienis

Stogas. Tiksliau - stogo konstrukcija, atradimai ir sprendimai

Ką gi, įrašas daromas dabar, tačiau daugybė mįslių, įtarimų ir abejonių buvo sprendžiama gerą pusmetį. Norisi tikėti, kad viską sumastėm gerai :)

Architektas paruošė stogo planą, ir atradau labai svarbų dalyką, į ką reikėjo atkreipti dėmesį: gegnės buvo suplanuotos dėti kas 80 cm. Tačiau jau tuo momentu reikia žinoti, kuo šildysi stogą, ir jeigu šildysi su sakykim akmens vata, tai reikia tarp gegnių tokio atstumo, kokio pločio yra vata - taip tiesiog bus patogu, o tiksliau - įmanoma dirbti. Medieną iš pradžių buvome užsakę pagal pradinį planą, tačiau vėliau užsakėm papildomos, vėlgi žiemos kirtimo dar spėjome. Gegnes nusprendėme dėti su 59 cm tarpais.
Na o štai itin įdomus klausimėlis buvo iškilęs dėl to, kaip tvirtai ir ant ko laikysis stogas. Nes - jokių A raidės formų nebus, t.y. stogas namo viduje bus iki pat viršaus be jokių surišimų. Ta plačiojo stogo dalis, kuri su 14 laipsnių nuolydžiu - vienas šlaitas guli ant namo sienos maždaug per viduriuką, o pabaigoje - ant kolonos terasoje. Ir vis nedavė ramybės kitas šlaitas - jis tik apačioje remiasi į namo sieną. O stogas gana didelis, jo nuolydis mažas. Sniego didesnis sluoksnis ir...kažkas čia ne taip. Kažkas pražiopsota. Ir tikrai buvo pražiopsota - architektas pataisė numatęs dar vieną galingą siją. Ji turėtų tupėti ant pertvaros, kuri skiria tambūrą su virtuvės zona, o kitoje pusėje - ant namo sienos gulti.
Siją užsakėme Alytuje, tėtis su savo automobiliuku šiaip ne taip atgabeno tą 6,30 m ilgio daiktą. Atrodo štai taip, o kainuoja 1m - 100 Lt...


Apie atsirėmimą į pertvaras - dar viena įdomi istorija. Visgi nėra puikus ir nuostabus sumanymas remti gegnes į pertvaras. Kad būtų saugiau ir tikriau, sumastėm įrengti metalines na nežinau kaip tai pavadinti - "konstrukcijas". Tokie stačiakampės formos vamzdžiai:


Prie galiuko privirinama metalinė plokštelė su skylutėmis:
 

Prieš tai padaromi pamatėliai:

Tos metalinės dalys bus vėliau pertvarose, jų nesimatys, tačiau darant pamatėlius jau maždaug gana tiksliai nustatėme, kur bus pertvaros. Taigi tvirtinant siją, ji prisukama pradžioje prie gegnių, o vėliau nustatomas reikalintas metalinės dalies ilgis:

Ir vėliau gražiai į ja atremiama ir pritvirtinama:


Gaunasi, kad vienas sijos galas guli ant metalinės kolonos, o kitas - iškirtus dalį blokelio, tvirtai sėdi sienoje:

Na ir dar keletas tokių metalinių kolonų keliose vietose, kuriose bus pertvaros tarp kambarių, jos remia viršutinę siją toje namo dalyje, kur yra didesnio nuolydžio stogas:


Ateityje net jeigu kas sumanytų pajudinti pertvaras - metalinės kolonos tvirtai laikys stogą ir nebus netikėtumų.

O ten, kur įėjimas į namą, pastatėme koloną - rąstą. Įdomus niuansas - reikia statyti rąstą taip, kad jo apačia būtų buvęs medžio viršus, kad esančios "sultys" netekėtų lengvai įprasta kryptymi ir geriau tas medis džiūtų. Taigi tą būsimąją apačią paimpregnavau:


Suskaičiavau pagal rieves, kad ta pušis maždaug 100 metų amžiaus turėtų būti... oho :)

Na ir keliese vyrai nešė, statė, tvirtino...

Ant tokios metalinės plokštelės pastatė, ikišo į pragręžtą skylutę:


Iš viršaus su balkiais visaip kaip sutvirtino:


Tiesa, dar apie stogą: pačioj pradžioje teko pakoreguoti murlotų storį - t.y. paploninti, kad atitiktų aukščiai. Štai matosi - gavosi gana ploni tokie:


O visas namukas su sudėtom gegnėm atrodo štai taip:



Džiugu, kad stogo medienos užteko, būna ir taip, kad pritrūksta. Gegnės, sijos kiek išsilankstė - medis visgi, todėl grebėstuojant stogas bus lyginamas, kad gautųsi lygus. Tai svarbu, nes visas stogas bus išklotas OSB, o tam reikia tikrai gana gerai paruošto lygaus paviršiaus.

8 komentarai:

  1. Nu va, gražus namukas bus! :) Ir rąstas bus į temą šalia įėjimo, man gražu natūralus medis, tereikės viską gražiai suderinti su fasado apdaila vėliau.

    Dėl konstrukcijos man tik keista, kad teko priiminėti tokius sprendimus jau sudėjus gegnes dėl tos sijos, negi konstruktorius negalėjo numatyti ir apskaičiuoti visas apkrovas ir reikalingus atrėmimus iš kart? Paprastai dedamos pirma sijos o ne atvirkščiai, čia įtariu jums buvo galvos skausmas... Brėžiniai jūsų čia tik architektūriniai piešiniai, bet gal turit ir geresnius. Tik negi reikėjo patiems galvoti kaip ką jungt ir atremt? Man tokie dalykai tai keltų siaubą ir turbūt nemiegočiau... Stogas laiko ne vien tik save, yra daug sunkesnės apkrovos - vėjas ir sniegas. Dabar kyla klausimas ar užteks tokių metalinių vamzdžių atramų su tokiais mažais pamatėliais tokiam sunkiam daiktui - stogui. Negąsdinsiu :), nes nežinau, tai turėtų numatyti ir atsakyti už savo projektavimą tik konstruktorius. Bet kadangi jau 2 stogus su konstruktoriaus pagalba suprojektavom ir įrengėm tai patirties ir nusimanymo šiokio tokio konstrukcijose yra.
    Bet jums pasisekė, jūsų tėtis sumanus ir kaip bebūtų vienaip ar kitaip viską išspręsite vietoje :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sprendima ir ieskojimus del tos sojos dareme dar ziema, o dejome ja sudejus gegnes tik del to, kad taip patogiau tiesiog. Na o del tu metaloniu strypu pertvarose tai pagal architekto sumanyma ju nebutinai turi buti - cia jau patys nusprendeme paremti ne pertvaromis, o butent metaliniais strypais. O konstruktoriaus mes nesamdeme - projektas gan paprastas. Nors tiesa sakant jei dabar is pat pradziu buciau staciusi, gal konstruktoriu ir pasamdyciau. Butume matyt isvenge daug galvos skausmo :) na bet dabar jau saukstai po pietu, patys galva sukam, tiksliau daugiausia tetis, jis puikus fizikos ir kt. panasiu mokslu zinovas, taigi tai ir gelbeja.

      Tiesa pasakius buvome nueje pas viena konstruktoriu, kai kilo klausimas del stogo, bet nerado ka pasiulyti normalaus, o po to patys sumasteme, kad reikia dar vienos sijos, o kai architektas lygiai ta pati pasiule, tai galutinai nusiramonom, kad visgi labai teisinga sprendima suieskojome.

      Panaikinti
  2. O kaip pritvirtinot metalines kolonas prie pamatėlių? Kai pas mus buvo analogiški darbai tik su metalo sijom, tai sijas tvirtino, tiksliau privirino su galingu aparatu :) ant į pamatą su ankeriais įbetonuotų metalinių plokštelių iš 2cm storio plokštelių 20x20cm. Pas jus matomas tik plikas betoninis padas, koks jo dydis, gylis? ir įdomu koks sprendimas buvo pasirinktas tvirtinimui, ankeravot varžtais ar kitaip kaip?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Apacioje metalinio strypo irgi privirinta metaline plokstele, kuri bus prie pamatelio pritvirtinta ankeriniais varztais. Betoniniai pamateliai - dareme kasant iki zemes, tai gauvosi dabar apie 50 cm, bet veliau dar uzsipils, uzsibetonuos, tai bus i zeme ilinde virs 70 cm.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Drąsūs esat, atsisakydami konstruktoriaus paslaugų. Gi ne karvę kainuoja. O kaip buvo paskaičiuotos apkrovos pamatams, ar atsižvelgta į grunto tyrimų rezultatus. Sąramas irgi tėtis paskaičiavo? Patys dar tik pradėsim rudeniop pamatus daryti, bet ant konstruktoriaus tai tikrai nebuvo minčių taupyti, kad paskui nereiktų galvoti, kodėl sienos skyla arba pan.
    O iš kur siją gavote Alytuje? Man reikės 3 metrų tik, bet parduoda tik po 12 arba 6 metrus.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pamatus suprojektavo ir paskaičiavo pagal apkrovas architektas
      Sija čia: http://www.alramstossija.lt/?id=nailweb&meniu=all&lang=lt

      Panaikinti
  5. Negazdinkite žmogaus su tuo konstruktorium. Tokiam namui jo tikrai nereikia, kaip ir nereikia bet kokiam gyvenamajam, jei nera kažkokių super duper sprendimų.

    Nė vienas namas nesugriuvo dėl to, kad nebuvo konstrukcinių brėžinių. Ir tikrai nesugrius. O jei ir sugrius, tam yra architektų draudimas ir tai bus architekto klaida, o ne statytojo.

    P.S. sau konstrukcinę dalį dariau, bet tik todėl, kad turiu artimą pažįstamą konstruktorių. Jei būtų reikėję už tai mokėti pilna kaina - būčiau nedaręs.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Šiaip architektas tikrai atsakingas ir nežinau ar teisingai apibūdinu - techniškas. Dėl metalinių sijų papildomai sugalvojo tėtis su mūrininkais. Architektas sako, kad tokiam namui to nereikia, čia viskas paprasta, ir kad pertvaros puikiai tokiu atveju tarnauja. Dėl pamatų apkrovimo - architketas viską sudėliojo pats, reikiamais atstumais ir t.t. Žinoma, architektas nenumatė kad patys didelę dalį darbų darysim :) na bet čia jau mano kaip sakoma "problema" :) O tiksliau matys su tėčio sugebėjimais kiek atsakingiau ir tvarkingiau ir su rezervu padaryta. Ir be abejo pigiau matyt. Labai knieti man įstačius langus ir išorės duris suskaičiuoti kiek kainavo "dėžutę" uždaryti. Matyt rugsėjį jau galėsiu konstatuoti faktą :)

    AtsakytiPanaikinti