Sienų dažymas. Be glaistymo.

Su sienomis aš jau seniai buvau nutarusi n e i š s i d i r b i n ė t i. Mano namuke aukštos lubos, kurios bus medinės, balkiai, kurie yra akcentras, ir dar vienas ryškus dalykas - klinkerio siena už krosnelės. Mano subjektyvia nuomone baltos sienos yra pats tas, kad po to dar ką nors galima būtų lipdyti toliau kuriant interjerą savo galva ir savo rankom - kabinti paveikslus, lentynas, šviestuvus. Yra dar vienas momentas - už langų auga gana aukštos pušys, kuriu nesinori kirsti ir kurios kiek užstoja saulę vasarą, o iš pietvakarių pusės didelis vitrininis langas žiūri į didelę terasą. Taigi labai nenorėjau užtamsinti patalpų pasirinkdama kokius nors spalvotus ar tamsesnius atspalvius.

Mano požiūris statant sodybą toks, kad gal visgi mūsuose pernelyg reikalaujama idealumo apdailos darbuose. Šiomis dienomis aptikau straipsnį apie skandinavišką interjerą, ir lyg skaičiau savo mintis, kaip skiriasi skandinavų požiūris (kurie beje labai mėgsta patys įsirenginėti savo būstą, ir tai ne finansų o tik požiūrio klausimas) nuo dažno lietuvio. Lietuviai tikrai mėgsta iki negyvumo nulygintas sienas, mėgsta kad viskas blizgėtų kaip nauja.  Tuo tarpu senoji Europa ir Skandinavai mėgaujasi nepadoriai nutriušusiom terasom, pablukusiais fasadais, lyg netyčia paprastai lengva ranka parinktais baldais. O pas mus - idealiai lygios sienos. Ir tuščios.

Taigi, kalbant apie sienas, tai jos toli gražu nebus nulygintos iki negyvumo - jos lygios, gražios, nes pasisekė su tinkuotojais, kurie tikrai tvarkingai gipsiniu tinku ištinkavo. Na ir gyvos - nes dažiau aš jas pati, labai neprofesionaliai, bet patenkinta esu dabar kaip slyva :) Visus tuos maždaug 500 kv.m. dažiau.

Jeigu samdytumėt dažytojus, tai jie jums glaistytų ir dažytų už rinkos kainą, ir mokėtumėt dabar Vilniuje ir aplink apie 17 eur / kv. m. O man kokybiški dažai kainavo 993 eur. Na dar keli voleliai, ir juostos. Taigi apie 1000 eur. Žodžiu, sutaupiau kokius 6 tūkst. eur pasirikdama gipsinį tinkavimą + neglaistyti sienų + dažyti pati. Na ir ką, žinokit sienos atrodo puikiai.

Pasiruošimas. Viskas prasideda nuo pasiruošimo. Uždengiant visų pirma grindis popieriumi, iš kraštų priklijuojant lipnia juosta: kad plytelių (ten kur jomis grindys išklijuotos) nesutepti dažais, na ir kad volelis irgi nesiliestų prie nešvarių grindų.

 

Taip pat lipnia juosta apsaugote langų ir durų rėmus:

 

Juostą reikia gerai prilipdyti prie rėmo reikėtų, kad dažant angokraščius dažai po juosta nesumanytų užbėgti:

 

Na ir palanges taip pat apsaugoti, čia kampukai, bet šiaip po to popierium dar visas palanges užtaisiau:

Tuomet imam tokį griozdišką "lopetą" ir su ja atsargiai gražiai braukydami plačiais mostais nuimam nuo sienų visokias dulkes, trupinėlius, jų po tinkavimo lieka.

Va kaip nusiima, ir kiek visokiu "miltų":

 

Voleliai. ANZA tikrai puikūs, nėra brangūs, rasite bet kur. Tikrai nereikia pataupyti ant kokybiško volelio, tai labai svarbu - kad jis suktųsi sklandžiai, nestrigtų, tolygiai galima būtų vedžioti. Pabandžiau mažą kažkokį pigų volelį - išmečiau kaip mat, nes gadina visą darbą. Voleliui reikia ir trumpesnio koto, ir ilgo, kad aukštai pasiekti. Aš kaitaliojau juos, nuimu - uždedu, būčiau žinojus kiek kartų tai teks padaryti - nusipirkčiau iškart gerą teleskopinį. Visgi 500 kvadratų ne juokai :)

 

Dažai. Dažai amierikietiški Rowan Best. Galima rinktis taip vadinamus "kiaušinio lukšto" arba matinius. Matinius nepatyrusiam dažytojui lengviau naudoti. Tačiau kiaušinio lukšto reikia patalpose kur gali kauptis drėgmė ir susikondensavę lašiukai nubėgę gali palikti tokias juostas. Todėl visur dažiau matiniais, o vonioje ir lubos virs virtuvės darbastalio - "kiaušinio lukšto". Spalva - pavadinimas Sugar Sugar, tai balta su tokiu pilku atspalviu. Tėtis tiesa pasakius į mane labai kreivai žiūrėjo ir smerkė už tą spalvą. Kol jam prie tos baltos sienos nepridėjau medžio gabalo. Tada jis pamatė, kad ta balta su pilku atspalviu nuostabiai dera su medžiu ar kitom medžiagom. Rowan best salone (čia Lakūnų g.) man sakė, kad ta Sugar Sugar spalva yra labai mėgstama architektų, interjero dizainerių.

Gruntavimas. Dėl gruntavimo mane paprotino tokie profesionalūs dažytojai. Sako, dažų galoną kiek praskiesk vandeniu, ir taps puikiu gruntu. Taip ir dariau - pirmą sluoksnį dažiau praskiesdama dažus vandeniu, o antrą sluoksnį neskiestais dažais. Vonioje gruntavau gruntu, vėl iš Rovan best, brangiu tokiu. Pradžioje aš išbandžiau gruntuoti paprastu gruntu sandėliuke, tai yra didžiulis skirtumas - jis nubėginėja, susidaro labai negražūs ruožai, jų po to neįmanoma dažais uždengti, žodžiu blogai. Taigi arba gero grunto reikia, arba dažus skiesti vandeniu (200 g ant galoniuko kuris 5 l) - taip padengti galima labai kokybiškai.

Dažymo pradžia. Visų pirma mažu šepetėliu nudažomi kampai:

 

Tuomet mažu voleliu praeinam vėl per kampus...

 



 

...ir apačioje taip pat su mažu voleliu uždažoma juosta. Gaunasi toks rėmas:

 



 

Na ir tada dažau. Aš dažiau nuo viršaus, ir po truputį judėjau į apačią.

 

Čia taip atrodo siena po pirmo sluoksnio. Tiesą sakant kai kur ką tik nudažius labai išryškėjo blokelių kontūrai. Matyt Haus blokeliai kažkaip skirtingai tą drėgmę tinkuojant sugeria. Labai matėti tambūre, tai kaip atrodė pirmąkart ka tik nudažius, truputį bauginančiai:

 

 

Tačiau po to kiek padžiuvo ir nudažius jau antrąkart viskas pasidengė tolygiai. Matyt jeigu vis dar matytųsi kažkas, reikėtų trečiart dažyti. Bet užteko dviejų kartų. Štai tas pats kampas:

Tos sienos, kuriose langai, tai žinoma iš pat pradžių nudažomi angokraščiai. Angokraščiuose yra tie aliuminio kampukai, tai iš pat pradžių juos mažu voleliu uždažydavau, o po to angokraščiui apdžiūvus dar kartą per jau sausą kampą voleliu prasieidavau. Ir viskas - daugiau nieko tiems kampams sudėtingesnio ir nereikia.

 

Kai kur sienos siekė 4,2 metro, tai reikėdavo ir pasistiebti, o kartais ir užsilipti ant ko nors. Mažose siaurose patalpose sunkiausiai sukiotis - baisu sieną už nugaros apgadint.

 

Na ir aplink balkius irgi reikėjo kiek labiau padirbėti, apklijuoti, mažu voleliu apeiti:

 

 



Vonios kambaryje dažai "kiaušinio lukšto", jie ne matiniai.

Beje, ten, kur reikėjo paklijuoti lipnia juostele, bet atsargiai, kad nuplėšus nebūtų nuplėšta kartu su dažais, tai štai tokia rožinė lipni plėvelė - puikus dalykas. Jos tikrai kai kurios vietose prireikė.

 

Taigi kokios išvados. Visų pirma, reikia pasitikėti savimi. Mano šeimyna šoke, nes niekas nesitikėjo, kad aš savo rankom viską nudažysiu :) Tinkuojant gipsiniu tinku galima neglaistyti, o dažyti kokybiškais dažais tiesiai. Jeigu neglaistyt - o tai yra tikrai juodas darbas, tai galima laisvai išsidažyti pačiam. Tokiu atveju taupote apvalią sumelę. Šiaip aš sutaupiau ant virtuvės baldų su virtuvės technika. Sunaudojau 23 dažų kibirėlius. Tiesa, dėl matinių dažų niuansas toks, kad jais lengviau dažyti nes mažiau matosi nekokybiškas dažymas (tokiems profesionalams kaip aš dažant), bet jie tepasi labiau. O štai kiaušinio lukšto - mažiau teplūs ir lengvai nuplaunami. Kainavo viskas 1020 Eur (su lipniom juostom ir įrankiais). Darbavausi savaitgaliais nuo vasario pradžios iki balandžio pabaigos. Tiesa, keli savaitgaliai buvo praleisti, nes gi niekur neskubėjau :)

 

Bedažant mažus kambariukus kilo noras dviejuose po vieną sieną tapetais išklijuoti. Tai dabar vienas jau su tapetais, o kitas dar laukia savo eilės.