Klinkerio siena

Esu pastebėjusi, kad jaukiuose namuose visuomet būna tiesiog keli esminiai akcentai interjere. Kartais būna, jog namai labai prabangiai įrengti, bet juose vis tiek trūksta šilumos, gal net tiksliau charizmos. O būna namai įrengti gana kukliai, bet yra vienas arba du kokie geri sprendimai, kurių dėka visa kita tiesiog sukasi aplink juos kaip apie ašį ir žiūrėk - gana kukliai, bet kažkaip su charakteriu, savitai.

Kaip žinia, man vis norisi atrasti lietuvišką interjerą, kuris nelabai ir egzistuoja. Visgi tam tikrus elementus dėliojant, galbūt kažkas ir gausis. Na o nusileidžiant ant žemės - klausimas nedavęs ramybės buvo siena, kuri už krosnelės - kokia gi ji turėtų būti. Štai ji, nelaboji:



Skandinaviškuose interjeruose dažnai matosi graži balta siena už krosnelės. Bet man tai atrodo pernelyg minimalistiškai, o ir praktiškumo prasme - žinot, krosnelė reikalas toks gana purvinas...

Nusprendžiau, kad klinkeris, imituojantis molinių plytų sieną būtų pats tas lietuviškam interjerui. Lietuviškam, kuris įtakotas vokiškosios tradicijos. Aš net norėjau parsivežti plytų iš Mažosios Lietuvos, bet po to atsisakiau tos minties, nes norėjosi kiek sodresnės spalvos tiesiog. Taigi atradau štai tokias Lemoroje:



 

Jas reikėjo nupirkti, tuomet nuvežti supjaustyti, kas kainavo papildomai. Jeigu tikskliai, tai išpjauti dvi plokšteles iš vienos plytos kainuoja 0,09 cnt / vnt, o kampu išpjauti - 0,30 cnt / vnt. Ir pjaustant dalis - kokie minimum 5 proc suskyla... Va jos, supjaustytos gražuolės:

 





 

Kai nusprendžiau klijuoti klinkeriu, tai iškilo techniniai ir estetiniai klausimai:

A.  kokio aukščio sieną klijuoti - ar sulyg lango aukščiu, o gal sulyg balkiu, ar iki viršaus. Sprendimas pasirinktas - varyti iki pat lubų... aukštos lubos tai ir pabrėžti tą aukštumą jų reikia gi :)

B.  kaip apdoroti angokraštį. Norėtųsi suformuoti gražų kampą, bet ten durys į terasą, ir priklijavus kampą jos nelabai atsidarinėtų.... Na tai žinokit - griovėm tą kampą: grožis reikalauja aukų.

C.  kiek klijuoti klinkerio plytų už kito kampo, kad neatrodytų idiotiškai kaip nors ir "skystai" - na tai palikau pusantros plytos.

 

Ką gi, o štai tas angokraštis, gražiai tinkuotojų sutvarkytas, oj kaip to grožio liesti nesinorėjo: 



Yra viena detalė su mano langais - jie buvo padaryti su "praplėtimu" - t.y. rudas rėmas, kuris matosi, o po to praplatinimas - baltas lygiai iš tos pačios medžiagos. Taip buvo daroma dėl to, kad namo išorės apdaila medinė, ir kad ją montuojant nebūtų šalčio tiltų formuojant karkasą ir šiltinant akmens vata - padaryti lago rėmo praplėtimai (buvau tai išsamiai aprašiusi). Taigi tie praplėtimai dabar labai pasitarnavo. Numušus kelis centimetus kampo, pasimatė praplėtimas, bet neatsivėrė orui ir šalčiui tiesiogiai pralaidus koks tarpas ar medžiaga. Štai jis - baltas toks:

 

Žiūrėti į visą šį vaizdą - oi kaip širdį man skaudėjo, o meistras šaltais nervais stukseno ir šypsojosi, hm... 

Numušė tiek, kiek užėmė vietos steroduras, nes jis ten buvo tinkuotojų uždėtas kampuose. Na ir tuomet gipso plokštė pridėta, ir ant jos klijuosis gražiai klinkerio kampukai, gražiai iki pat rudo lango rėmo.

 

 

 

Pirmoji klinkerio eilė - apačioje palikta apie 1,5 ar 2 cm, kad po to parketlentę būtų patogu pakišti ir gražus tarpukas liktų.
 

Meistras klijavo be jokių kryžiukų - tarpeliai iš akies. Be to klijavo su tokiais klijais, kur priklijavus viskas iškart laikosi (labai patogu, panaudosiu klijų likutį klijuodama cokolį):

 

Na o po pirmos eilės seka antroji, čia matyti gražiai suformuojamas angokraščio kampas:

 



 

 Po to meistras su lazeriu vis liniją horizontalią "brėžė" kad nenuvažiuoti kur nereikia:

Taigi štai gražus angokraštis:

O čia kitas šonas...

Ir praplėstas pusantros plytos, kad proporcijos būtų gražios, man rodos visai pataikiau, nes atrodo tirkai neblogai:

Po klijavimo atėjo laikas tarpų pildymui, tai čia toks pats bjauriausias darbelis, o be to tokias nelygaus paviršiaus plytas klijuojant negali sutepti, nes po to nelabai kaip būtų galima susidoroti su tom teplionėm. Taigi darbas reikalaujantis kruopštumo ir profesionalumo tie tarpai...

Ką gi, štai ir mano vokiškai - lietuviška klinkerio (galima sakyti ir molio) sienelė, jos aukštis apie 3,5m maždaug. Kartu su balkiais siena ši pabrėžia patalpos nestandartinį aukštį. Va gražuolė:

Lemoroje apmaudžiai apsiriko ir apskaičiavo mano plotui lygiai dvigubai didesnį klinkerio kiekį. Vadybininkas, nors ir žinojo, kad tai bus pjaunama per pusę, apskaičiavo "cielas" plytas man. Vis dar derinu ar jie man padėtų išspręsti tą jų klaidą....

Darbas kainavo 250 EUR

Supjaustymas plytų kainavo 128 EUR

O vat plytos kainavo 435 EUR (o turejo kainuoti tik 217, nes dvigubai maziau ju tokiam plotui reikia, atitinkamai pjaustytas turejo kainuoti zenkliai maziau)

 

Labai tikiuosi, kad Lemora visgi prisiims atsakomybę ir padės realizuoti tą nesusipratimą, ir skaičiuodama tik pusę plytelių kainos gaunasi kad siena man kainavo apie 600 EUR.

 

Taip, daug. BET tai pagrindinis didžiosios erdvės interjero akcentas, todėl visa kita bus kuklu. Na o siena ta labai džiaugiuosi - ją matai tik įžengęs iš tambūro į namą ir iškart žvilgsnis atsiremia į šiltą raudoną molį ir krosnelę. Dar kada nors numesiu šalia karvės kailiuką ir bus liuks :)