Sodas. Šįkart kaulavaisiai

Jurgita ir Igruška. Čia pasirodo tokie tręšnių ir vyšnių pavadinimai būna :)
Suskubau sodinti kaulavaisius, nes puikiai pamenu, kad praeitais metais gegužės pradžioje man pasakė, kad jau per vėlu. Vakar po darbų suskubau į Sodaitytės medelyną, čia už Kauno. Toli, tačiau kažkaip patiko man konsultacijos dėl obelų ir kriaušių.

Na o šiandien pasodintos jau! Teko rinktis tokias rūšis, kurios atsparios, mat Vilniaus rajone ypatingam kūrybiškumui ne vieta. Čia ir šalčiau, ir dar gruntiniai vandenys pas mane aukštai...

Pasodinau 2 tręšnes, 2 vyšnias ir 1 slyvą. Labiausiai patiko pavadinimas "Igruška" :)

Štai pasodintos kaip:

Taigi pasodintos štai tokios, tikiuosi - būsimos gražuolės:
Tręšnė "Anta" - labai ankstyva. Ištverminga žiemą ir atspari ligoms. Kryžmadulkė, lietuviška.
Tręšnė "Jurgita" - irgi atspari šalčiams ir ligoms. Kiek vėliau dera nei pirmoji, liepos pradžioje. Žinoma, lietuviška :)
Vyšnia "Igruška" - ukrainietiška, tačiau tai vadinamoji vyšnia-tręšnė. Ją reikia sodinti netoli kitų vyšnių ar tręšnių, nes reikia, kad kas apdulkintų. Dera liepos pabaigoje, o uogos baisiai stambios.
Na ir žinoma "Žagarvyšnė" - labai man skanu, dera liepos pirmoje pusėje.

Na ir slyva "Favorite de Sultane" - noksta rugsėjo vidury, atspari šalčiams, nors ir itališka.

Na o  štai su idėja dėl įskiepių nepasisekė. Pririnkom, saugojamos buvo šaldytuve. Na bet štai sužinojom, kad taip netinka - įskiepiai išdžiūvo ir nebetinkami, deja. Gaila, nes labai ieškojom skanių obuolių, rinkomės, važiavome į tėtės tėviškę ir t.t. Na bet pasiprašėm kelių įskiepių, bandysime visi skiepyti porą laukinių obelų. Gal kas gausis, labai jau gražios ir sveikos tos laukinės obelaitės.

Dabar mano sodą sudaro 2 obelys, 2 kriaušės, 2 tręšnės, 2 vyšnios ir 1 slyva. Na ir 2 juodieji serbentai :)