2012 m. lapkričio 11 d., sekmadienis

Pasiruošimas žiemai

Visiškai neplanuotai tokia graži lapkričio diena pakišo mintį nudažyti obelis ir kriaušes ir paruošti jas žiemai - apsaugoti nuo aštriadančių kiškių.

Nusipirkau ermitaže tirpalo medeliams balinti, teptuką, tinklelį - ir į sodybą. Tiesą sakant, nežinau, ar jaunas obelis ir kriaušes reikia balinti, tačiau vis gi tai padariau. Kiek teko domėtis, vaismedžiams tos baltos spalvos prireiks tik sausio-vasario mėnesiais, kai prasideda saulėta žiema, ir kai saulės spinduliai medelių kamienus įkaintina, o vėliau temperatūra staigiai krenta iki didelio minuso. Nuo tokių negailestingų temperatūros pokyčių žievė, jeigu yra tamsi - neištveria, plyšta. Na o nudažius balta spalva - atspinti saulės spindulius ir taip smarkiai neįkaista.

Taigi nutepliojau baltai:


O po to štai taip buvo įvyniota į tinklelį nuo zuikių:


Sodas lyg ir paruoštas žiemai :)

Šį rudenį išragavom daugybę įvairų obuolių - norim paskiepyti pora laukinių obelaičių, kurios paūgėjusios ir suformavusios tikrai gražius vainikus. Kiekvienai planuoju po dvi skirtingas obuolių veisles. Norisi įvairių ir skanių, taigi gruodį reikės paruošti tai, ką pavasarį bandysime "pajungti" į laukines obelis. Bet apie tai matyt pavasarį parašysiu, nes dabar ir rašyti nėra apie ką, ir dar mano supratimas yra siaubingai žalias...

Na ir dar vienas darbas. Dėl viso pikto - surinkau visus įrankius ir kitokį turtą iš laikino namelio, sudėjau viską į automobilį ir išvežiau į garažą miestan. Nenorėjau palikti žiemai - kiekvienas plaktukas, grėblys ar kastuvas kainuoja, o spynos laikino namuko galima sakyti simbolinės.... Nepatikli aš :) 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą