Automobilių parkavimo aikštelėje - plastikinis korys. Galbūt bus ir žolytė.

Sodyboje nenorėjau trinkelių. Jos pas mus labai populiarios, nes daug kam gražu. Man gražu arba skalda, arba žolytė. Vat trinkelės man būtų gražios, jeigu kokiom samanėlėm apaugusios būtų.. rimtai :) Suprantu, kad mūsų klimato sąlygos taip pat yra padariusios didžiulę įtaką tai meilei trinkelėms. Žodžiu,  mano noras gyventi gamtoje sąlygojo ir pasirinkimą - automobilių parkavimo aikšelėje noriu žolytės. O štai kaip tai pasiekti, kad ir žiemą, ir ankstyvą pavasarį tai būtų lygi ir be problemų važinėjama aikštelė?

Turbūt reikia žinoti, kaip tą daryti, o čia...kaip visuomet problėmėlė. Ieškojau informacijos įvairiuose šaltiniuose - na visur rašoma ir rodoma, kad plastikiniam koriui pagrindą paruošti taip pat, kaip ruošiamas norint užpilti skalda. Tik bėda tame, kad tokį sumuštinį po juo klojant ir užpylus žeme tik tiek kiek korio yra, t.y. 4-5 cm, žolytė nelabai te augs, nes jos šaknims reikia daug storesnio žemės sluoksnio. 

Buvo siūlančių man tiesiog neruošti jokio pagrindo, o tiesiog dėti korį, pilti žemę ir sėti žolytę. Man tokia mintis nepasirodė labai nuostabi. Galbūt ji ir tinka kažkur, kur žemė ne tokia "pliurzė" pasidaro su atlydžiais, galbūt ji ir pas mus tiktų, bet tas "galbūt" man neužteko.

Įrašo pabaigoje - finansai. Tik noriu iškart pasakyti apie užmojį - parkingą norėjome pasidaryti už tiek pinigų, kiek gausime (jau gavome) kompensacijos už saulės jėgainę. O tai yra apie 120 kv m parkavimo aikštelės už 3 300 eur. Ir taip taip, viską darėme ir organizavome savo jėgomis :)

Na ir iškarto patarimas planuojantiems tokį patį darbą - visa tai daryti pirmoje vasaros pusėje, nes kai man darbai nuslinko link rugsėjo, žolytė nespėja įsitvirtinti ir gerai įsišaknyti, taigi ji pernelyg gležna palieka rudeniškos pliurzės ir automobilių ratų kombinacijai. Kaip kad mums nutiko :)

Taigi grįžtant prie "sumuštinio" - plastikinio korio, kuris užsėjamo žolyte, atveju štai toks:

1. Nukasamas gruntas apie 30 cm

2. Pilama 10 cm smėlio - trombuojama būtinai

3. 20 cm skalda SUMAIŠYTA su augaliniu gruntu (proporcija 50/50) - gerai sutrombuojama. Skalda gana smulki turi būti, pvz 11/16 frakcijos 

4. Dedamas korys

5. Užpilamas augaliniu gruntu

6. Sėjama žolytė. Uždengiama agroplėvele, laistoma.

Štai taip. Žolytės šaknims būtina žemė, dėl to ir maišomas su skalda augalinis gruntas, kad žolė augtų - šaknys galėtų eiti gylyn. Tokio eiliškumo ar "sumuštinio" aš nesu aptikusi nei interneto straipsniuose, nei pas korių pardarvėjus, nei visagaliam youtube (nei lietuviškai, nei angliškai, nei rusiškai, nei lenkiškai). Tai tikiuosi šis mano įrašas pasitarnaus besidomintiems :)

Na o mano darbų eiliškumas buvo kiek sudėtingesnis, nes aš dar prie viso to užsiėmiau ir sklypo aplink namą išlyginimo darbais. Tuos darbus pagaliau jau galima buvo padaryti, nes tranšėjos elektrai link šiltnamių ir vartų iškasti-užkasti, ne ir sausį tranšėja per sklypą ir visą namo ilgį saulės jėgainės laidui taip pat iškasta/užkasta. Taigi visi laidai jau yra po žeme ir daugiau tokių darbų lyg ir neturėtų būti :)

Taigi sumasčiau, kad parkingo 30 cm sluoksnį nukasusi aš suversiu ir išlyginsiu pievelėje, kuri yra toje namo pusėje kur terasa. Nes pora vietų pavasarį virsdavo "ežerėliais" nes tiesiog per visą statybų laiką ten išsivažinėjo įdaubos. Na ir papildomai dar planavau panaudoti atsivežtinio augalinio grunto. 

Vat bėda su abiem grunto variantais gavosi: tas, kurį nukasėmė nuo būsimojo parkingo - daugybė akmenų ir net plytgalių nuo statybų (net negalvojau kad jų buvo į žemę sulindę). Taigi labai daug darbo išrankiojant tuos akmenis - akmenukus (žolei užsėti reikia tai daryti). O štai atvežtinis gruntas - užsakiau sijotą, kad "būtų lengviau dirbti" nei su nesijotu. Ir ką sau galvojate - jis buvo su tieeeek stiklų... Aš tiesiog neįsivaizduoju, kas būtų, jeigu tokį gruntą atvežtų daržui ar gėlynui. Sukom galvas - vat iš kokios vietos reikia tą gruntą paimti, kad tiek stiklų būtų. Pats gruntas - žemė - gera, ruda. Bet tie stiklai - įvairių spalvų. Oj kentėjo mano nugara juos rankioti. Išrenki, po to lietus nulyja - vėl paviržiuje blizga stiklai. Žodžiu, bėda, tikra bėda - prisidėjo labai daug fizinio darbo ir labai daug laiko dėl to. Nes teritorija, su kuria buvo dirbama nemaža, vien parkingas 120 kv.m. Na ir dar daugiau aplink namą.

Grįžkime prie parkingo. Išsikviečiau Bobkatą, kad nuimtų 30 cm grunto. 

Paviršius nėra lygus, tai manau to grunto vietomis 30, o vietomis ir 40 cm nusiėmė. Paskaičiavau, kad man reikės 10 kubų smėlio, išsklaidėm, sutrombavom. Po to tik pagalvojau, kad sutrombuotas smėlis matyt smarkiai susispaudžia ir tų 10 cm jau nebus. Na bet yra kaip yra...

Tuomet maišėme augalinį gruntą su skalda ir skleidėme bei lyginome. Na ir trombavome. 

Tai buvo graži paskutinė liepos diena, nežadėjo lyg lietaus, bet staiga prasidėjo didžiulė liūtis! Bobkatas jau nebegalėjo nukasto grunto išsklaidyti pievelėje ir išlyginti - klimpo, ir darėsi vis bjauresnės ir bjauresnės vėžios visur. Nusprendėm palikti ir kelti ta perkelto grunto išlyginimą sausam orui, kurio tikėjomės tuoj ir sulaukti, nes gi vasara.

Atskirai apie trombavimo aparatą. Išsinuomoti jį lengva. Atsivežti pasiėmus priekabą nuomos punkte irgi nesudėtinga - ten nuomos punkte tą aparatą, sveriatnį 150 kg į priekabą pakrauna. O vat kaip jį atsivežus pas save iškrauti? O pasinaudojus vėl atgal į priekabą įkelti? Be Bobcato niekaip. Taigi viską derinau taip, kad atvežti tą trombuoklį ir iškrauti atvažiavus ryte Bobcatui ir iškart pabaigus darbus, kol Bobcatas dar vietoj - įkrauti atgal. 

Atrodytų trombuoti nėra sunku, bet kai pora valandų pavibruoji su tuo aparatu, po to atrodo kad toliau vibruoji visą parą ... Čia aišku, ne mano asmeninė patirtis, trombavo vyras, pasiėmęs laisvadienį :)

Taigi, po sklypą išsklaidyti ir išlyginti grunto dėl liūties nepavyko. Ir štai kas dar išaiškėjo: išlyginus ir sutrombavus skaldą su augaliniu gruntu akivaizdžiai matėsi, kad kokių 10 cm vis dar trūksta... 

Pamiegojusi per naktį nusprendžiau, kad teks daryti antrą dublį - vėl užsakinėti skaldos ir augalinio grunto, vėl kviestis bobkatą ir sumaišyti, išsklaidyti, išlyginti, sutrombuoti. Bėda ta, kad rugpjūčio mėnesio pirma pusė pasižymėjo dažnais lietumis:

Ir man niekaip neišdžiūdavo žemė. Taigi slinko savaitės ir vasara ėjo į pabaigą. O žolytei sėti reikai vasaros...

Sulaukusi pradžiuvimo, po Žolinių, nusisamdžiau grunto išlyginimui ne bobkatą, o ekskavatoriuką. Jis mažesnis, judresnis, vairuotojas paverkė kad tokiai teritorijai reikėjo bobkatą imti, bet aš buvau patenkinta žiūrėdama kaip jis darbuojasi:

Aš stebėjau ir nurodinėjau kur dar žemių privežti, kur nuimti. Na iš išlygintas kiemas atrodė taip, ir aš tuo buvau labai patenkinta (dar nežinojau, kiek man stiklų reikės išimti viso šio ploto)

Na ir atėjo tuomet diena, kai buvo galima vėl kviesti bobkatą ir antru užėjimu pabaigti tą skaldos - augalinio grunto sluoksnį.

Toliau - korio sudėjimas. Korį užsakiau juodą. Mano nuomonė apie žalios spalvos korius, tvoras ir kitus landžafto objektus labai kategoriškai neigiama - bado akis ta žalia nenatūrali spalva. Taigi korys juodas. Korį užsakiau iš "Meisto kodas", man kainavo 2 eur / koriuką, viso 535 vnt (121 kv m plotui skaičiavau). Korį pradėjome dėti ir čia supratau, kad skirtingai nuo varianto, kai korys dedamas ant minkšto žvyro ir po to užpilamas skalda, čia jis dedamas ant sutrombuotos skaldos su gruntu. Paviršius kietas kietutėlis. O korys turi tokias "kojeles" kurios į pagrindą turi įlysti - jomis korys įsitvirtina į gruntą... 

Žodžiu trombavome mes ir korį, kad įgrūsti tas kojeles, padėjome vinimis prakrapštydami, nes trombuojant ne visai sklandžiai grūdosi...

Ir dar laukė toks darbelis, kaip bordiūrų sudėjimas. Nuvažiavimui/užvažiavimui skirtą bordiūrą nusprendėme dėti ten, kur nuo keliuko užvažiuoji ant korio, tam, kad bordiūras įrėmintų ir prilaikytų korį tokioje vietoje, kur ant jo užvažiuoja / nuvažiuoja nuolat ratai, na kad korys nevaikščiotų. Kažkaip galvojau kad bordiūrus sudėsime iš pradžių - bet kaip gi per juos po to važinėsi darbus tolimesnius darydamas. Taigi bordiūrams tranšėją kasė vyras po to kai jau buvo supiltas-sutrombuotas sumuštinis. Teko ir patrombuotos dalies pakasti... Sportas - sveikata!

Betonavome bordiūrus jau prasidėjus rugsėjui.Visus 6 m: 5 metrai užvažiavimui ir 1m kampu, tiesiog kad būtų kampas į kuri korys "atsiremia". Ten kiek pritrūko kad korys atsiremtų į bordiūrų sudarytą kampą, tai teko pjausti - nelengva galiupasakyti atpjauti tą kieto plastiko juostą...

Korį užpildyti augaliniu gruntu - negalvojau kad tai bus toks nelengvas darbas. Reikia privežti žemės, kaip ir minėjau iškasta žemė su daugybe akmenų, sunki, o atvežtas sijotas gruntas - su daugybe stiklų... 

Užpildėmė, grėbliais išlyginome, tada pylėme dar kad būtų virš korio kažkiek, tada su volu dar volavome - žodžiu, reikėjo kad puri žemė susitrombuotu koryje. 

Po teisybei kol kas darau išvadą, kad žemės reikia sulyg koriu, nereikia kad būtų daugiau - nes tai minkštas sluoksnis ir važinėjamas jis stumdosi ir per lietų tižta. Pavasarį tikrai teks koreguoti - atsėti dalį žolės. Na o šiam momentui žolę užsėjome, uždengėme balta agroplėvele ir laistėme kai tik galėjome. O galėjome ne visai tiek kiek reikėjo. Bet kokiu atveju rugsėjo pradžioje pasėjus žolytę, spalio 7-ą pirmą kartą ją nukirpome:

O spalio 14 jau užvažiavome ant vejos. Šiaip jau per anksti, bet jau buvo šaltoka, ir jau nieko nepasikeitų. Užvažiavimo momentas:

Bordiūras laikosi puikiai ir tikrai gražus pavykęs sprendimas:

Žolytė gražu, bet manau reikia pergyventi visus sezonus, pavasarį atsėti ir žiūrėti kai ji atrodys kai įsišaknys, nes per rudens pliurzę vaizdelis tikrai pakrypo ne į gražiąją pusę. Kai kur žemės pliurzę tiesiog nuėmėme, nes toks įspūdis per daug kai kur žemės papylėmė.

Na o čia as jau ne ant skaldos krūvos, o ant švarios lygios žolytės :

Ir kaip visuomet atvirai apie finansus:

Bordiurai - 72

Bordiūrų transportavimas - 40

Korys su atvežimu 1120

Augalinis gruntas - 340

Lentos - 21

Cementas - 19

Bobcato nuoma - 390

Žvyras - 150

Skalda - 400

Vibroplokštė su priekaba - 55

Veja su trąšomis - 95 (parkingo dalis)

Smėlis - 30

Papildomai augalinis gruntas - 140

Papildomai skalda - 280

Ekskavatoriuko darbas - 205 ( į parkingo darbus jo netrauksiu, nes jis buvo pievelei išslyginti, ne parkingui)

Vibroplokštė su priekaba antrąkart - 55

Bobcatas antru užėjimu - 200

Viso parkavimo aikštelės įrengimas - 3407 eur

100 eur planuotą biudžetą viršijome. Jeigu nebūtų sutrukdęs lietus, ir būčiau teisingai apskaičiavusi skaldos ir augalinio grunto kiekį, tikrai 3300 euriukus (nereikėtų antrąkart vibroplokštę nuomotis ir antrąkart už bobkato trasportavimą mokėti)

Kitavertus pati viską skaičiavau, planavau pati, viskas pirmą kartą, tai visai sakyčiau neblogai pavyko. 

Tiesa dar neaprašiau pačio pirmo darbo - nulinio lygio nuėmimą ir viso sklypo sužymėjimą kad būtų vienodo aukščio lyginant paskirstytą gruntą. Tą padariau pasiskolinusi lazerinį nivelyrą - per kelis tamsius vėlyvus vakarus sugebėjau tai padaryti pati ir tuo labai didžiuojuos :) #womanpower

Kart su šiais darbais dar lauko apšvietimą padariau ir laužavietę iš akmenų sudėjau pievelėje. Bet apie tai kituose įrašuose. Realiu laiku visuomet galite mane stebėti instagrame ir facebooke, beje ;)

Kaip susiplanuoti daržą

 Daržas mano nėra idealioje vietoje bent jau keliais atžvilgiais:

- tikrai mūsų sodyboje yra žymiai dėkingesnių vietų daržovėms augti - už beržyno, kur susidaro palankesnis mikroklimatas, viskas auga ir bręsta anksčiau, greičiau, ir moliūgai užauga gigantiški ten, vat bėda, kad iki ten 100 m eiti. Taigi daržą perkėliau arčiau namų.

- daržas apsuptas pušų ir beržų, nėra jis nuolat puikiai apšviestas, nėra labai atviras, taigi mano daržovės turi pakęsti laukinių medžių kaiminystę;

- na ir apskritai viskas yra tokioje 4 zonoje, t.y. detalesnį paaiškinimą rasite pavyzdžiui čia. Ką tai reikškia? O tai reiškia kad labai jau atsparūs ištvermingi augalai turi būti, kad galėtų ištverti tokius temperatūrų svyravimus. Šiaip daug kur pateikiama ir yra nuomonė kad šiltėjant klimatui jau Lietuvoje nėra tos 4 zonos, kad jau visur 5 minimum (google įvesti 'frost hardiness zone'), bet ji yra, oj yra... Beje rašau šį įrašą tą žiemą, kai žemiau -14 laipsnių temperatūra nėra nukritusi, o taip yra pirmą kartą per 11 metų. Taigi aš esu budri ir manau tai tik laiko klausimas kada kitą žiemą bum ir - 28 kokią naktelę bumbtels.

Na o ką tai reiškia daržui? Tai reiškia, kad birželio pradžioje pas mane po agroplėvele pridengti pomidorai šiltnamyje gali nušalti. Tai reiškia, kad ridikėliai, rukola, salotos pas mane augti normaliai gali tik šiltnamyje. Apie pomidorų ir agurkų auginimą lauke aš net kalbėti nenoriu - su agurkais aš pasižaidžiu ir lauke (šiemet jau ir to nedarysiu) bet pomidorų - na tiesiog gaila žiūrėti kaip vasaros liūtys juos be gailesčio sunaikina.

Daržininkaujant 4 zonoje privalai turėti šilnamį, o geriausia du, na arba vieną bet didelį. Štai maniškiai:

Dabar svarbus momentas. Kodėl aš daržininkauju. Dėl natūralaus, ekologiško, skanesnio ir sveikesnio maisto. Ir dar dėl to kad man patinka procesas ir rezultatas. Dėl sutaupymo - nejuokaukite, tiek kiek kainavo šiltnamiai ir laistymo jiems įrengimas, tai atsipirktų lygiai "niekada". 

Taigi, kaip planuoti daržą - perspėju, nesu profesionalė, tik mėgėja. Todėl tai mano supratimas, išmoktos pamokos ir išvados, ne daugiau.

Reikėtų pradėti nuo rudens matyt, nes rudenį aš sutvarkiau braškes - pasodinu jų isišaknijusius daigus į atskirą lysvę. Šįkart panaudojau plėvelę, žiūrėsime kas gausis. Dar pasodinau žieminius česnakus. 

GĖLĖS. Nusprendžiau, kad reikia žymiai daugiau gėlių darže. Tai, kad serenčius reikia sodinti pomidorų šiltnamy -  tai taip, visi žinom, tačiau noriu šįkart ženkliai daugiau naudingų gėlių visur - noriu, kad gėlės žydėtų kiekvienoje lysvėje. Lysvės pas mane pakeltos, taigi kiekvienos lysvės kampelyje bus pasodinta viena iš šių: medetkos, serenčiai, nasturtos, vaistinė agurklė. Gėlės sukuria ir įvairovę, kas visuomet palanku ekosistemai, padeda kovoti su nepageidaujamais kenkėjais ir pritraukia pageidaujamus vabzdžius. Ir kas labai svarbu - daržas juk jūsų kūryba: gėlės sukuria tokią atmosferą, kad jausmas būti darže yra neįtikėtinai malonus. Kelios sėklytės lysvės kamputyje - ir daržas transformjuojasi iš ūkiško į pasakišką :)

IDĖJOS. Štai čia reikia išmokti pamoką man. Daug idėjų kyla, ką nors kur nors užmačius. Ką su tuo daryti? Užsirašyti, pasižymėti, išsisaugoti! Nes vasario mėnesį prisėdus dėlioti planus, dalis idėjų lieka užmirštos. Na o kokia gi šių metų mano pagauta idėja? Noriu vienoje iš lysvių pasodinti pelėžirnių - be galo gražu, kai jie užauga su konstrukcijos pagalba, plius puokštės labai gražios. Netikit? Štai jums pavyzdys kaip tai galėtų nuostabiai atrodyti jūsų darže, pakeltoje lysvėje:

KONSTRUKCIJOS. O štai praeitų metų idėja buvo vijoklinių šparaginių pupelių sodinimas įrengiant konstrukiją tarp dviejų pakeltų lysvių taip taupant vietą. Apart vietos sutaupymo, daržą tokie sprendimai paįvairina, puošia. Labai pasiteisino, būnant po ta konstrukcija smagu rinkti pupeles - jos svyra į vidų, apačion, yra gerai matomos, patogu surinkti derlių:

ATSARGŲ REVIZIJA. Užsilieka tų sėklų iš praeitų metų, todėl revizija ko dar yra, kad nepripirkti to ko nereikia, yra geras ir atsakingas dalykas (madinga dabar sakyti "tvaru"). Tada sudarau sąrašą, ką apskritai noriu auginti, ir su sąrašiuku - į parduotuvę. Aišku, parduotuvėje visuomet pamatai kažką viliojančio ir nusiperki papildomai... Bet nebūtinai.

BRAIŽOME PLANĄ. Nupaišau planą ir sudėlioju ką kur sėsiu bei kur kam palikti vietos. Iš esmės logika čia primityvi: pirma, sodinti taip, kad aukštesni augalai labai neužgožtų vėliau besistiebiančių ir mažesnių augalų, arba kad užaugę nenustelbtų labai. Man patinka ir, sako, naudinga, kai lysvėje neauga tik viena kokia daržovė, ta prasme kad vienoje lysvėje būtų kelios skirtingos rūšys. Galbūt kažkam tai neatrodo tvarkinga, bet kalbama, jog augalams taip geriau, na ir taip kiek žaismingiau. Čia svarbu žinoti ko šalia ko negalima sodinti. 

NESUTARIANTYS AUGALAI. Na sakykim reikia žinoti, kad kai kurie augalai jaučia vieni kitiems neapykantą :) Sakykm, lyg atrodytų kad krapus galima sėti bet kur. Beveik. Vat šalia morkų tik tikrai nereikėtų. Pupelės nedraugauja su česnakais ir laiškiniais česnakais. Smidrai su bulvėm ir svogūnais, Žirniai pykstasi su svogūnais ir česnakais. Žodžiu, tiesiog šalia vienas kito nesodinkit.

Dar gerai žinoti, kokias gėles šalia ko sodinti, kad pagelbėtų ir apsaugotų nuo blogiukų kenkėjų.

SĖJOMAINA. Aš jos netaikau, nes lysvės pakeltos, ir žemę galima pakaitalioti. Pas mane nuo praeitų metų apskritai visose lysvėse - kompostas.

KAMPELIS SAU. Daržas - ir mano karalystė. Ne tik daržovių. Todėl labai noriu pasistatyti ten staliuką su kėdutėmis. Kartais ten pasėdėti, jei tik uodai leidžia. Labai tikiuosi, kad šiemet įgyvendinsiu šį užmanymą.

ĮSIGYKITE ANČIŲ. Juokauju cha cha cha. Bet jeigu rimtai, tai antys sulestų sraiges ir šliužus. Na bet jau čia per rimtas žingsnis man būtų tos antys...

AUGALŲ SARAŠAS:

ŠILTNAMIUOSE:

pomidorai, agurkai, čili pipiriukai, paprikos, ridikėliai, salotos, rukola, keli braškių krūmeliai, bazilikai, krapai

LYSVĖSE: 

braškės, česnakai, svogūnai, krapai, cukinijos, moliūgai, petražolės, laiškiniai česnakai, žirneliai, šparaginės pupelės, morkos, burokėliai, špinatai, garbanotieji kopūstai

PRIESKONIAI: 

raudonėlis, rozmarinas, majrūnas, čiobrelis, levanda, melisa, mėta, juozažolė, ramunėlės, anyžinis lofantas, melisa

GĖLĖS:

medetkos, serenčiai, nasturtos, vaistinė agurklė

IR DAR:

Dar noriu pasodinti tarp gėlių smidrą, bet tik kaip dekoratyvų augalą kol kas Dar visai diemedį norėčiau įsodinti. Pelynas būtų irgi gerai.

Štai toks mano daržo planas. Reikia dabar susigaudyti mėnulio kalendoriuje ir planuoti sėti pipirus ir pomidorus. Jeigu bent vienas mano mėgėjiškas pamąstymas jums naudingas - tai man didelis džiaugsmas. 

Ir kaip sakoma, tie kurie sodina sodą / daržą - tie tiki rytojumi. Tai čia apie mus :)