Nuogrinda

Nuogrindos tipas priklauso ne tik nuo jūsų skonio, o ir nuo to, koks yra gruntas ir kaip drenuojamas jis (ir ar reikia to drenavimo apskritai). O dar mano nuomone jis priklauso ir nuo to, koks jūsų stogas, o tiksliau - stogo užlaidos plotis.

Apie skonį. Nuogrinda, žinoma, turi derėti prie namo. Mano namukas yra apkaltas medžiu, o aplinka - laukinė gamta. Todėl mano įsitikinimu man visiškai netinka koks klinkeris, trinkelės ar pan. Man norėjosi nuogrindos iš skaldos, tokia natūrali, atrodo turėtų derėti. Mat man norisi labai išsaugoti tą gamtos necivilizuotumą, kuriame pūpso namelis, ir tas noras niekaip nepraeina nors tu ką.

Apie funkcionalumą. Daug kam patinka turėti kietą pagrindą po kojomis, kad aplink namą nuogrinda galėtumei prasivaikščioti. Sodyboje jau kelis metus vyksta gyvenimas ir man tokio poreikio nė karto nekilo - per lietų eiti aplinka namą. Apskritai ratais aplink namą neprireikė niekad vaikščioti.

Prieš porą savaičių vykusioje Gardenstyle konferencijoje buvo pateikti pavyzdžiai kokiu atveju kokia nuogrinda tinka. Štai, tokia kuri iš skaldos - laikoma nestabilia ir nepraktiška. Nepraktiška, nes ją reikia prižiūrėti, kadangi gali želti žolė, lapai kauptis, ant jos neprasivaiščiosi:

O tokia sakykim yra stabili, praktiškesnė, ilgaamžė, žodžiu visaip kaip rekomenduojama:

Dar kitaip statybos terminologijoje tokios nuogrindos skirstomos į atviras ir uždaras. Uždara - drėgmę dalinai NUVEDANTI. Atvira - kvėpuojanti ir drėgmę SUGERIANTI. Atvira tinkama tuomet, kai įrengta pamato hidroizoliacija ir drenažas. Grunto drenažas pas mane neįrengtas, nes kažkaip nebuvo reikalo, tiesiog nesikaupia tas vanduo. O pamato drenažas įrengtas savo laiku atsakingai, kokybiškai, savo rankomis, apie tai čia. Gal dar vertėtų paminėti, kad pas mane pamatai gręžtiniai, jokio rūsio.

Nutariau kad mano nuogrinda bus atvira kvėpuojanti, galbūt ne ypatingai praktiška (laikas parodys), tačiau deranti prie namuko ir aplinkos. Be to, nusprendžiau nenaudoti betoninių bordiūrų, man labai šiuolaikiškai žiūrisi plastikiniai borteliai. Pagalvojau, kad plastikinių bortelių kokybė galbūt irgi skiriasi, plius neturėtjau laiko važiuoti pirkti - vežtis, ir kad save pagaliau išjudinti ir pradėti tuos nuogrindos darbus, užsisakiau bortelius tvirtinamus ntaliniais vinimis iš sodomanija.lt - Plastbort79 Maxi. Ir dar tris rulonus geotekstilės.

Taigi nuogrindai reikėjo:

• Plastikinių bortų
• Geotekstilės
• Žvyro
• Skaldos
• Darbo rankų.

Žvyro nupirkau už berods 60 eur. Skalda jau keletą metų gulėjo ir laukė savo eilės kieme, nes liko po pavėsinės ir terasos darbų. Darbo rankas - pavyko prikalbinti kaimo žmogelį.

Kaip žinia, mano stogo užlaidos plačios - apie 90 cm, todėl šalia namo pamatų drėgna būna tik tokiais atvejais jeigu liūtis ypač smarki ir dar lyja iš šono.  Mano nuogrindos funkcija didžiąja dalimi yra dekoratyvinė. Kadangi nuogrinda įrenginėjama namui stovint gerus 5 - 6 metus, vieta po pamatais buvo nuolat stebima, ir per tiek metų įsitikinau, kad ten niekad nesikaupia vanduo - taigi prie pamato sausa.

Surasti informacijos internete kaip įrengi tokią paprastą nuogrindą nėra lengva, sakyčiau praktiškai neįmanoma. Rusai youtube apskritai dauguma rodo kaip įrenginėja apšiltintą nuogrindą - jie ekstrudinį polisterolį tar pakloja kartais ant žvyro... (beje, nuogrinda rusiškai - otmostka, jeigu ieškosite youtube filmukų).  Lietuviškuose bloguose ar youtube nepavyko rasti išsamaus įrašo. Taigi tiesiog nusprendžiau, kad man užteks tokio "sumuštinio" ir jo eiliškumo: Žvyras / Geotekstilė / Skalda.

Plastikinio bortelio aukštis - 8 cm. Nuogrindos plotis - 40 cm (populiaresnis plotis yra 60 cm, kaip suprantu)

Paprastai nuogrinda įrenginėjant - kasama žemė. Mano cokolis virš žemės, todėl tiesiog įtaisomi borteliai, pritvirtinami, pagal cokolio aukštį. Maždaug 4 cm žvyro, kai kur iš pradžių pakasta kiek giliau, tai žvyro daugiau,, tuomet geotekstilė (metro pločio rulonas padalinamas per pusę, vienas kraštas pastumiamas po apšiltintu ir apklijuotu klinkeriu cikoliu, kitas kraštas kuris šalia borteliu užlenkiamas). Ir kokie 4-5 cm sluoksnis skaldos.

Štai tie sluoksniai:

Nuotraukoje matyti, kad kampas sutvirtintas vielute. Nežinau, ar tai teisingai, bet tiesiog darbininkas nerado kito būdo. Žvyro ir skaldos masė didelė, bortelio kampas turi atlaikyti, taigi išsprendė paprastu būdu.

Dabar nuogrinda yra aukščiau negu visa teritorija, teks kiek pakelti žemės lygį:

Kitur ne toks didelis skirtumas:

O čia matosi po LABAI smarkios liūties prieš keletą dienų. Čia tas šonas, į kurį pūtė ir pliaupė, visa šlapia:

O čia kitas kampas, matosi kai liūtis "užeina":

arba štai:

Taigi tas vanduo į atvirą nuogrindą įsigeria, praeina pro skaldos ir žvyro sluoksnį ir susigeria. Geotekstilės paskitis - stabdyti žolės augimą iš apačios.

Dabar namas atrodo užbaigtai, tvarkingai, kiek nustebau kad reikės kelti žemės ygį aplink jį, bet tai nėra didelė bėda, sutvarkysime.

Sąmata:

Žvyras - 60 Eur
Plastikiniai borteliai (2 rinkiniai) - 180 Eur
Geotekstilė - (1m x 10 m ilgio, 3 rulonai) - 28,5 Eur
Pristatymas - 12 Eur
Skalda - likučiai (žvirgždo frakcija 4/16)*
Trukmė - kelios dienos.

Skaldą patrombavo kažkiek, nežinau, ar tai gerai, bet atrodo ok.
* Šiaip visur rekomenduojama nuogrindai naudoti skaldą apvalių akmenukų, prie jų mažiau viskas kimba. Na bet aš tikuosi pas mane bus viskas gerai taip pat :)

Krosnelė. Stiklas po krosnele. Specialus siurblys krosnelei.

Šiandien krosnelė gelbsti, nes artėja šalčiausia žiemos naktis, o oras-vanduo siurblys nustojo veikti, mat elektros maitinimas jam nutrūko, dėl nežinia kokių priežasčių. O namie šilta - krosnelė sau bruzda, už lango šiąnakt -15 C laukiam.

Krosnelę, kaip žinia, pirkau smarkiai naudotą, prieš keturis metus, dar statybų metu, apie tai rašiau čia. Po statybinio periodo ji atrodė labai nekaip - murzina ir dulkina. Tai ten, iš kur aš pirkau, galima atnaujinti krosnelę - ją man perdažė ir vėl kaip nauja, graži.

Buvo įdomus toks momentas - už krosnelės siena labai kaito. Pasirodo, kad nebuvo pritaisyta tokia plokštė, kuri atspindėti turi tą einantį karštį. Tai tokią plokštę pritaisėme ir dabar už krosnelės jaučiasi ne karštis, o šiluma ir siena nekaista. Štai matosi prisukta varžteliais ta plokštė:

Taigi perkant naudotą krosnelę rekėtų atkreipti dėmesį, kad būtų būtinai tokia detalė.

Po krosnele - stiklas. Jis turi būti didelis - čia mano asmeninė nuomonė ir patirtis. Nes iš krosnelės ją atidarius įmesti malkų, dažnai išbyra karšti angliukai ir jie išsibarsto gan plačiai. Taigi mano stiklas po krosnele - 120 cm ilgio ir 100 cm pločio:

Pirkau jį Panerių gatvėje (Vilniuje) Židinių parduotvė.lt- ten didžiulis pasirinkimas, nuorodą su stiklų asortimetnu ne taip lengva rasti, todėl dalinuosi: apsauginis stiklas

Na ir dar vienas naudingas atributas, į kurio įsigijimą kažkada labai kreivai žiūrėjau, bet dabar atsidžiaugti negaliu - tai specialus siurbliukas. Tokia beveik dėžė su siurbimo funkcija - ji kaip mat susiurbia pelenus, stambesnius gabaliukus visokius - tokių dalykų su paprastu siurbliu geriau nesiurbti, o šis darbuojasi puikiai. Atrodo štai taip:

Dar viena detalė, kuri pasirodo svarbi naudojantis krosnele - tokia svirtelė, kuri jau įsidegus malkoms, įstumiama. Anksčiau jos nenaudodavome, nelabai supratome, kam ji reikalinga. Ją įstūmus, krosnelės stiklas praskaidrėja - išdeginamos juodos nuosėdos. Mėginau stiklą kažkada valyti su specialia chemija - nelabai kas valosi... Geriausiai išdegina viską karštis pasirodo.

Tai tiek papildomų žinių apie krosnelę. Kol kas nesigailiu, kad pirkau naudotą, mokėjau už ją eurais 500 pinigų. Vis džiugina sielą ir kūną, ypač tokiais šaltais baltos žiemos vakarais :)

Vidaus durys. Ąžuolui - taip!

Oj daug pas mane durų. Namas - ne butas. Čia ir tambūras, ir sandėliukas, ir katilinė, ir antras tualetas, ir pirmas tualetas, o tiksliau vonios kamparys. Ir namas toks, kad nors ir nedidukas, bet miegamųjų kambarių jame net keturi. Sodyboje mat nuolat kas nors apsinakvyndina, tai reikia tikrai ne mažiau. Taigi viso 9 durys...

Aš daug laiko kaupiausi - ir psichologiškai, ir materialiai - šiam etapui. Ir tikrai galvojau kad darysiu taupiai. Tik tas taupiai gaunasi kad net perkant kokias nors bene pigausias medines duris vos ne iš senukų, o pridėjus visus apvadus, staktas, o dar vežti pačiam dažyti, rūpintis...gaunasi už pigumą labai nemenka suma (skaičiavau ir taip ir anaip - link 200 EUR be pastatymo). O gal aš išties per tuos septynerius metus pavargau nuo begalinio derinimo, žiūrėjimo kaip  čia sutaupius. Bekalbant su drauge apie tai kad jau dvejus metus negaliu apsispręsti dėl durų, o norisi į sodybą tik natūralių medinių, nurodė man kad pasižiūrėti galima būtų "Medžio stiliuje". Aš sukau ratus aplink senąjį jų saloną prie Filharmonijos ir vis užeidavau pažiūrėti, viskas taip gražu... Na ir ryžausi :)

Nepamenu, ar sodybos statybų metu buvau nors kartą atėjusi vat taip, apsižvalgiusi, atsisėdusi patogiai ant kėdutės ir gerdama kavą suderinusi viską. Tikrai nepamenu :)

Žinoma, aklai nedariau sprendimo - prieš tai bandžiau po nesėkmingų bandymų prasinešti pro pigesnius salonus skambinti meistram, kurie daro individualiai. Tai pas juos uosinės durys mažiau 400 eurų niekaip. Ir nesvarbu ar tai Vilniuje, ar tai Tauragėj kokioj daro tas duris. O čia toks gana ilgalaikis akcijinis ąžuolo masyvo durų pasiūlymas - už 389 eur už durų komplektą. Mintis turėti kokybiškas ąžuolo masyvo duris pasirodė tiesiog puiki, tiesą sakant negalvojau kad kažką panašaus galima pasidaryti pigiau nei už 600 eur (turiu gan šviežios buto remonto patirties). Taigi man buvo atradimas, kad salone, kur viskas iš ąžuolo masyvo, galima labai neblogai susiveikti puikios kokybės, modernaus dizaino duris.

Taigi: vidaus durys - ąžuolo masyvo, tas ąžuolas šukuotas, dažytas baltai. Pro baltą dažą matosi ąžuolo tekstūra - labai moderni kombinacija sakyčiau. Garso izoliacija - tiesiog puiki (pagaliau negirdžiu, kaip dirba įjungta skalbimo mašina sandėliuke:) )

Kaip atrodo uždažyta baltai ąžuolo faktūra - štai pasistengiau padaryti nuotrauką iš arti:

Į kambarius, sandėliuką ir katilinę durys štai tokios:

O į tabūrą, vonią ir wc - su stiklais. Kad būtų matyti ar ten kas yra :)

Vaizdas į tambūro duris iš toliau:

Čia vaizdelis PRIEŠ (sanėliukas, wc po kairę ir katilinė po dešinę):

Vaizdas PO:

Vaizdas į koridorių prieš:

Vaizdas PO:

O čia visokiais rakursais nuotraukų kad susidarytumėte bendrą vaizdą:

Tiesa, rankenėles pirkausi nebrangias, po maždaug 8-9 eur. Rankenėlės - plieno spalvos, jas tiesiog derinau prie vyrių:

Duris montavome ne patys. Turėjau vilčių, kad gal tėtis susitvarkys, bet ąžuolo masyvas - tikrai sunkus daiktas. Be to, kai sumontuoja Medžio stilius, galioja 5 metų garantija. Montavimo darbai atsiėjo 400 eur.

Montuojant duris dar viena smulkmenėlė, bet man tai atrodo gan svarbi detalė - nes sujungti ne 45 laipsnių kampu, o statmenai - apvadai atrodo moderniau:

Dabar name daug privatumo, daugiau ramybės ir užbaigtumo. Laukia grindjuostės, ir dar laukia ne vienas paveikslas - nes baltos durys ir baltos sienos, nors ir labai lengva ir gražu, bet reikalauja šiokios tokios spalvų invazijos.

Labai norėjau užbaigti durų klausimą iki Kalėdų, bet abejojau, ar tai įmanoma - juk visi skuba iki jų. Man tikrai greitai pagamino mano ne tokį jau mažą privatų užsakymą (truko apie mėnesį). Medžio stilių tikrai rekomenduoju, adresas Vilniuje salono, kur aš pirkausi - Kareivių gatvėje, www.medziostilius.lt. 

Tiesa, visos durys atsidaro į patalpų vidų, nieko į išorę. Kaip atrodė mano užsakymas, nurodant ar atidaymas dešinė (D) ar kairė (K):

Kalėdas sutikome jaukiai name su durimis :) O ir Naujuosius pirmą kartą sutikinėjau sodyboje!