Stogas apšiltintas 20 cm, laukia paskutinis "sluoksnis". Ir...turime krosnelę!!!

Neįtikėtina, kaip tėtis greitai susisuko su tuo pirmu vatos sluoksniu. Susisuko per savaitę. Per vieną savaitę, darbuodamasis vienas. Vienas, o stogo plotas tai nemažas, ir dar šlaitinis, kraigas aukštai. Žodžiu, tėtės išradimai jam palengvina darbą kaip reikiant.

Galiu pasakyti, kad susimeistravus tą važinėjantį "pastolį" darbas tikrai einasi greitai. Tai įmanoma buvo tik tuo atveju, kai name visa erdvė - be vidinių pertvarų. Visi 135 kvadratai - kol kas didžiulė tuščia erdvė. Taigi "važinėjo" sau su tuo pastoliu ir vatą kamšė tėtis septynias dienas, ir dabar name jau jaučiasi, jog šilčiau ir kažkaip sausiau nei lauke. Na ir lauke šį lapkritį neįtikėtinai gera - sausa, šilta, nevėjuota. Kol kas :)

Štai taip atrodo vata tarp gegnių, ji be jokių virvių laikosi, įsispraudusi:

Paskutinis 5 cm vatos sluoksnis - reikalas jau sudėtingesnis. Jį tik tik pradėjo daryti. Tam reikalingi 5 cm storio gerai išdžiovinti bruseliai. Štai jie:

Jų mes nedengiam niekuo, nes tiesiog nei sąlygų nėra, nei laiko. Jie gerai išdžiovinti, taigi su jais nieko baisaus liečiantis su mineraline vata tikrai nenutiks laikui bėgant; o dengti kažkuo reikėtų labiausiai dėl jų degumo sumažinimo, bet čia lyg ir ne toks reikalingas dalykas būtų mano atveju - mat lubos pas mane numatomos visvien iš medinių dailylenčių.

Taigi štai taip atrodo bruselių tvirtinimo pradžia - juos tvirtinti reikia ant gegnių taip, kad sudarytų groteles. Tuomet 5 cm vata uždengs gegnes, ir bus maksimaliai sandaru, kiek tik tai įmanoma pasiekti su 25 cm vatos sluoksniu:

Taigi tam kad darbuotis būtų lengviau, iš metalo užsisakė tokias plokšteles ir sulankstytos jos tokiu būdu, kad sudarytų kablį. Toks kabliukas tvirtinamas prie gegnės. Ir tuomet bruselis pakabinamas už to kabliuko, ir lengvai pritvirtinamas prie gegnės  - nėra poreikio antram žmogui prilaikyti. Štai taip atrodo kabliukas ir jau pritvirtintas bruselis:

O čia pora bruselių, kai kurie bruselių galai kol kas kabo ant tų kablių:

Taigi, norint padaryti antrą sluoksnį - reikai palei visą lubų plotą prikalti bruselius, po to dėti 5 cm vatos sluoksnį - jį jau neįdėsi taip patogiai kaip 20 cm, nes plonas vatos gabalas kris - jį reikia iškart su virvutėmis užtvirtinti. Tam manau reikės daugiau kaip dviejų savaičių, o pas tėtį daug savų darbų yra susikaupę, taigi gal net it iki Kalėdų užsitęs šis darbelis...

Apart spartaus stogo šiltinimo darbo įvyko dar vienas nuostabus dalykas - įsigijau krosnelę. Naudotą. Variantai krosnelės pasirinkimui buvo keli: 1) pirkti naują, nedidukę, kainuotų kelis tūkstančius. 2) pirkti laikinai naudotą pigiai už kelis šimtus litų, po to atiduoti / išmesti ar pan, 3) pirkti naudotą - visam laikui, bet jau tokią ne pačią mažiausią,  4) nepirkti krosnelės šį sezoną visai - bet tuomet nepasidarbuosi labai viduje šaltukui paslpaudus... Įvyko trečias variantas, rizikos visiems žinomos - naudota krosnelė turbūt "niolika" metų, kiek tarnaus nežinia...

Bet šiendien ją atsigabenome į sodybą, pajungėme - viskas puikiai traukia, labai gražiai dega, viskas reguliuojasi - nori - liepsna ramiai po truputį dega, nori - gali paleisti ir staigiai malkų krūva sudega. Atrodo nuostabiai, štai:

Prieš jūsų akis - daniška krosnelė Morso 6000. Tokių jau nebegamina nuo 2003 metų, taigi jai minimum 12 metų. Nusipirkau iš www.krosnele.net, teko pavažiuoti į Kėdainius išsirinkti krosnelę. Kelios vidinės dalys yra pakeistos į visiškai naujas, ji visa atrestauruota ir nudažyta. Korpusas yra iš ketaus, o šonai - iš plieno. Labiausiai man joje patinka baisiai juoda spalva ir didelis stiklas - jis irgi pakeistas į naują. Pro tą didelį stiklą matosi labai gražiai ugnis - labai norėjau krosnelės, kuri būtų ant kiek aukštesnių kojelių, kad sėdint galėtum stebėti ugnį, ir žinoma norėjau kuo didesnio stiklo, kad tos ugneis matytųsi kuo daugiau. Tokią pavyko įsigyti už 1700 Lt. Jeigu pirkti naują panašaus dydžio, kainos apie 6-7 tūkst. Lt svyruoja - galėčiau tai sau leisti jau tik pasistačiusi ir įsirengusi namą - po kelių metų. Nautotą - galėjau leisti jau dabar. Labai tikiuosi, kad ji patarnaus bent keletą metų, o jeigu ji tarnaus ir ilgiau - tai ir nekeisiu, nes atrodo tikrai gerai (mano skoniui, žinoma). 

Pradžioje ją pakurenome lauke, nes girdėjau, jog krosnelės pirmas kūrenimas yra baisiai smirdantis reikalas - įkaista viskas, tame tarpe ir dažai, ir nesvarbu, nauja ji ar naudota, - atsiranda ne itin malonus kvapas. Žinoma, lauke kūrenimas pasibaigė tuo, kad aprūko visas stiklas. Bet užtat pajungus viduje -  šioks toks kvapas atsirado tik po pusantros valandos, kai įkaito jau iš visi šonai.

Pajungėm laikinai pastatę ant paaukštinimo, ir pajungę į kažkada paruoštą keramikinę angą. Tarpą užkamšėme su specialia vata (jos liko po to, kai apvyniojome kamina pavėsinėje pagal priešgaisrinius reikalavimus). Va pakamšyta vata:

Vėliau žinoma bus uždėtas toks gražus žiedas, viskas užsidengs, bet tai jau po apdailos darbų, kada nors vėliau. Dabar gi - belieka džiaugtis sklinančia nuo krosnelės šiluma.

Krosnelės biudžetas:
Krosnėlė - 1700 Lr
Alkūne (ji su sklende ir gražiai užlenkta) - 250 Lt
Žiedas - 15 Lt
Viso: 1965 Lt

Krosnelės užkurimas:

Ir virsta pirmasis dūmas iš kamino: