Nuotekų valymui - Švaistė. Kodėl, už kiek ir kaip.

Neskubėjau aš su šiuo klausimu: tai kiti darbai, tai kitur pinigai :) O kadangi neskubėjau, tai turėjau gražaus laiko susirinki nuomonių, ramiai pakalbėti ir nuspręsti. Na ir ką gi - kaip visuomet, kiekvienam individualiam atvejui - individualus sprendimas. Pradinis susigaudymas įvyko per parodą Super Namai, juokinga, bet po to dar norėjau į Restą patekti ir galbūt kažkam palikti jau pradinį įnašą nes akcijos bus, bet į Restą aš nepatekau - per didelės automobilių eilės buvo, o jos man siaubą kelia. Vat tuomet aš nutariau neskubėti, o dabar surašysiu, kodėl yra gerai Švaistė. Nes būtent šį biologinį nuotekų valymo įrenginį aš pasirinkau, ir dabar man jis atrodo pats geriausias pasirinkimas rinkoje.

Aišku ji dabar tik sumontuota, ir bačkoje ten dar tik švarutėlis vanduo :) Bet tiesą sakant apie įrenginių veikimą, efektyvumą tai kiek panagrinėjus aš supratau kad visi normalūs BNVĮ gamintojai turi sertifikatus ir veiksmas pats vyksta gerai. O štai niuansai, kodėl turite rinktis vieną ar kitą prasideda tuomet, kai reikia užkasti tą bačką būtent jums priklausančiame grunte. O gruntas gali būti ir ne itin dėkingas, ir tokiu atveju trapesni įrenginiai...subliukšta. Taip taip, juos gali suspausti ir deformuoti...

Tvirtumas. Taigi pirmas taškas Švaistei už tai, kad tai stipriausias ir tvirčiausias įrenginys kol kas rinkoje. Ji pagaminta iš polipropileno. Taip, yra kitų kurie irgi gamina iš polipropileno, bet Švaistės yra storiausios sienelės, iš vokiškos žaliavos. "Plastmasei", kaip sakoma, pinigų nepagailėjo. Mano atveju tai labai svarbus momentas, gruntiniai vandenys kai kur metro gylyje, silpnesnę bačką suspaustų. O štai Švaistės bačkos turi tokius standumo žiedus, iš to paties storo polipropileno, ir tokia konstrukcija bei kokybiška medžiaga neleis gruntui tos baškos suspausti. Būtent todėl skirtingai nuo kitų gamintojų, iš jos galima imti ir išsiurbti dumblą, pas kitus kiek kitaip - apie tai vėliau.

Pigesnis montavimas. Bačka tvirta, ir ją stato tiesiai į duobę, nereikia gelžbetonio šulinių. Jeigu kiti gamintojai ar jų pardavėjai, sakykim VH6 deklaruoja, kad jokio ten betoninio pado nereikia, - kai kalba pasisuks konkrečių darbų link ir jie pamatys jūsų geo tyrimus, ir pamatys kad vanduo gruntinis juos velniop gali užpilti ir sulamdyti, jie jums subtiliai ir primygtinai parekomenduos tą betoninį padą :) Įrodymas, kad Švaistę imi ir paprastuoju būdu pastatai duobėje, kurioje sunkiasi gruntiniai vandenys, nufilmuotas štai čia.

Pigesnis eksploatavimas. Čia kaip kam. Man August atstovai patarė kam gi kvaršinti galvą geriau pasirašyti sutartį - viską prižiūrės ir tinkamai išsiurbs. Trapesnių korpusų gamintojai nenori tiesą sakant kad pats klientas ar koks mašinos-siurblio vairuotojas lįstu su žarna išsiurbinėti - ten galima sulaužyti kai kurias dalis su žarnos antgaliu. Aišku, galima tai daryti švelniai ir nesulaužyti. Svarbiausias visgi čia tas dalykas, kad siurbti reikėtų po truputį iš skirtingų sekcijų, nes kitaip bačka gali deformuotis. Švaistės vėl gi konstrukcija leidžia paprasuoju būdu įmesti žarną ir išsiurbti dumblą. Čia gali apsitarnauti pats.

Kaina. Pačio įrenginio kainą man pavyko suderėti už 1350 eur. O papildomai - priklauso koks pas jus gruntas. Mano variantas nėra dėkingas, nei kokio melioracijos griovio šalia, nei gruntas toks kad pastatytum infiltracinį šulinį - nesugers, nenaudėlis. Taigi reikėjo siurblinės. Ir štai mano atveju:
Švaistė + Siurblinė su siurbliuku + Orapūtė + Vamzdžiai (atstumas nuo namo 13 m) + montavimo darbai man atsiėjo už 2400 eur. Pasiderėjus, žinoma. Tiesą sakant kiti gamintojai nebuvo pasiūlę pigiau, tik bragiau, o turint omeny, kad Švaistė nesigiria savo pigumu, tai sumoje gavosi super.

Prieš nuotraukų reportažą dar keli įdomūs momentai kol nepamiršau, nes gali tokie klausimai iškilti:

Ar statyti-montuoti pačiam? Na kaip...galima, bet tai tikrai ne moteriškas darbas :) Jei rimtai, tai kolegos "statomenama" patirtis mane gerokai įbaugino, matant kaip į pilną vandens duobę statė ir kiek laiko sugaišo. Aš apsiverkusi būčiau daug kartų, kolegoms - pagarba. Kai jau matei ir žinai, atrodo viskas paprasta, iš tiesų taip ir yra. Bet kasant sakykim duobę pas mane - tai vanduo sunktis pradeda, tai didžiulis luitas žemės atiplėšia ir žlegteli, žodžiu, net žiūrėti buvo kiek nejauku. Jeigu daryčiau tai su artimųjų pagalba, na...tiesą sakant nedaryčiau. Bet kiekvienas iš proto kraustosi savaip, ne molėkulinė fizika čia - įmanoma.

Kokiu atstumu nuo kaimyno sklypo? 5 m! Dabar vyrauja nuomonė, kad 3 m. BET jeigu turite galimybę statyti 5 m atstumu - būtų geriau. Tame tuščiame sklype jūsų kaimynas 3 m nuo ribos kada nors gali namuką iškelti, ir jam tikrai gali nepatikti kad 6 m nuo jo namuko bus jūsų kanalizacijos dangtis. Esmė ta, kad biurokratai pradeda kabinėtis, ir pradeda rekomentuoti ir reikalauti kad būtų 5 m nuo rubiažiaus, nes daug skundų ir bręsta problemėlė. Šalia savo namo kaip tik norit, tiesa, neįkaskite šalia elektros linijos jos apsaugos zonoje (aš vos nepadariau šios klaidos, gerai kad galvą pakėliau...)

Orapūtė su taimeriu jums sutaupys tik 1 eur / men. Kai kurie tą taimerį įvardina kaip didžiulį privalumą, tačiau tai yra dienos pabaigoje vienas euras. O štai jeigu taimerio relė, kuri yra nepadoriai kinietiška, suges (o taip kartais nutinka) tai jums kainuos visas tas taupymas padauginus iš kelių kartų. Gali nesugesti. Bet ir nereikia iš to daryti stebuklo jūsų piniginei.

Dangtis. Tiesa, atkreipkite dėmesį į dangtį. Švaistės man patiko, nes mažas ir juodas (gėda prisipažinti, pradžioje tas kuklus dangtis mane ir suviliojo pasidomėti daugiau šiuo aparatu, nes gi grožis yra labai svarbu). Kai kurių gamintojų dideli, labiau išsiskiria aplinkoje.

Ką gi. O štai kaip viskas vyksa - instrukcija :)

Pradžioje pažymi vietas kuoliukais, kur bus Švaistė - jos centras 5 m iki kaimyno sklypo, 13 m nuo namo. Siurblinei atstumų laikytis nereikia, taigi ji 2-3 m nuo sklypo krašto.

Tada nuo pamato kasame tranšėją. Prieš tai kažkada pamate buvo pravestas elektrai laidas (čia šiaip labai svarbus momentas tuo metu kai vedžiojate elektros laidus). Įvadas buvo padarytas 60 cm gylyje:

Todėl prijungė alkūnę:

Ir perėjimas šiek tiek žemiau (rodos, 20 cm):

Nuolydis 1 cm 1 metrui:

Štai koks griovys, oj oj:

Tuomet kasame duobę kažkur 2,5 m gylio. Ir pradeda šliaužti žemė...

Gruntinis vanduo savo kanaliukais po trupučiuka sunktis irgi pradėjo:

Renius, kuris Švaistės sukūrėjas, ir iš kurio pirkau, atidžiai žiūrėjo, ir ramino, kad tikrai kol kas viskas saugu, o man kažkaip norėjosi, kad darbininkas greičiau išliptų iš tuos duobės :)

Tiesą sakant, sutuacija su gruntu galėjo būti ir blogesnė. Pataikėme ant geros, sausos vietos, tikrai žinau, kad sklype yra ir tokių taškų, kur vanduo kaupiasi grėsmingiau, taigi su vieta pasisekė, o ir rugpjūtis yra geras mėnuo tokiems darbams, gruntiniai vandenys ne tokie agresyvūs.

Iškasus duobę, traktorius švelniai įkelia Švaistę, nufilmavau šį svarbų civilizuotam gyvenimui sodyboje įvykį https://www.youtube.com/watch?v=9vqskR3jKjQ

Bačka stovi, pasisukusi taip, kad pajungti į ją galima būtų vamzdį, ateinantį iš namo:

Visą laiką naudojamas gulsčiukas, labai svarbu, kad būtų lygu:

Lendam į bačką ir viduje užsandarinamas sujungimas, kaip ir išorėje. 

Klausiu, o kaip tuomet su tais užsandarinimais būna jeigu pats žmogus savo jėgom stato - tuomet sako viskas paruošiama iš anksto, gamykloje, tik tokiu atveju labiau taikyti ir pataikyti reikia. Ir vis su gulsčiuko pagalba stebint lygumą, pradedama užpilinėti duobė:

Patenkinti montuotojai :)

Pradedam į bačką leisti vandenį:

Tuomet ruošiama siurblinė. Tai tokia bačka - cilindro formos. Sandarinami sujungimai:

Sandarinami ir viduje :)

Bačką ir siurblinę jungia vamzdis:

Čia nuotraukoj atrodo kad vamzdis kyla, iš tiesų nuolydis į siurblinės pusę, žinoma:

Siurblinė beveik užkasama:

Iš siurblinės susikaupęs skysti pašalinamas siurbliuko pagalba pro vamzdelį. Taigi sandarinama vamzdelio įėjimo vieta siurblinėje:

Ir pajungiamas toks šlangas:

Šlangas tas nuo siurblinės turi eiti kaip tik ne su nuolydžiu, o atvirščiai kilti į viršų. Taip yra daroma tam, kad žiemą "išspjovus" vandenį, tai kas liktų sutekėtų atgal ir neužsiliktų vamzdelyje bei nesušaltų į ledą.

Vamzdelis kyšo kaip šnipas. Geriausia kad tai būtų ar kokiuose krūmuose ar pan, žiemą kad nebadytų akių susidariusi balutė, tiksliau apledėjimas.

Į siurblinę montuojamas toks siurbliukas, jis su plūde:

Tvirtinamas vamzdis su skale prie to siurbliuko:

Prie vamzdžio siurbliuko laidas:

Ir nuleidžiamas siurbliukas į siurblinės dugną. Kai plūdė pakyla, siurbliukas įsijungia ir pradeda pumpuoti skystį lauk pro tą vamzdį:

Vamzdis štai taip kamuku sujungiamas su anga kuri sujungta su juodu išoriniu šlangu:

Dabar orapūtės atėjo laikas. Iš Švaistės orui toks styro reikaliukas:

Pasimatuojam orapūtei vietą, atrodo šis daiktas taip:

Montuojama šalia siurblinės:

Elektros reikia tiek orapūtei, tiek siurbliukui, laidas nuo pamato eina link orapūtės, ta pačia tranšėja, tik jau ne taip giliai kaip vamzdžiai nuotekoms:

Mechanizmas įdedamas į talpą, pajungiamas į rozetę, kuri toj talpoj jau yra:

Tą varžtelį teks porą kartų į metus atsukti ir iškratyti visokias dulkes:

Vėl gi viskas turi būti lygu:

Na ir ką gi, viskas užkasama, išlyginama, atrodo viskas taip, tikiuosi, greitai apaugs žole  :)

Dar kelmus visokius išrovė traktorius. Žemių labai daug nebuvo, kiek buvo, tai palyginome užpylį visokias įdubas. Iš pradžių tik atrodė kad baisiai daug tų žemių.

Ir ką gi, turiu štai pasą ;)

Užtruko viskas nuo 9 val ryto iki 15 val. Dirbo du malonūs vyrukai plius traktoristas, irgi labai fainas, išnaudojau jį palyginimui ir kelmų eliminavimui tuo pačiu. O Švaistės kontakas (tiek įrenginį pirkti, tiek ir dėl montavimo galima šnekėtis):

Renius, tel.:  8 685 38 130
Jeigu Renius nepakels ragelio, laisvai skambinti:
Daliai, tel.: 8 685 04907

Sienų dažymas. Be glaistymo.

Su sienomis aš jau seniai buvau nutarusi n e i š s i d i r b i n ė t i. Mano namuke aukštos lubos, kurios bus medinės, balkiai, kurie yra akcentras, ir dar vienas ryškus dalykas - klinkerio siena už krosnelės. Mano subjektyvia nuomone baltos sienos yra pats tas, kad po to dar ką nors galima būtų lipdyti toliau kuriant interjerą savo galva ir savo rankom - kabinti paveikslus, lentynas, šviestuvus. Yra dar vienas momentas - už langų auga gana aukštos pušys, kuriu nesinori kirsti ir kurios kiek užstoja saulę vasarą, o iš pietvakarių pusės didelis vitrininis langas žiūri į didelę terasą. Taigi labai nenorėjau užtamsinti patalpų pasirinkdama kokius nors spalvotus ar tamsesnius atspalvius.

Mano požiūris statant sodybą toks, kad gal visgi mūsuose pernelyg reikalaujama idealumo apdailos darbuose. Šiomis dienomis aptikau straipsnį apie skandinavišką interjerą, ir lyg skaičiau savo mintis, kaip skiriasi skandinavų požiūris (kurie beje labai mėgsta patys įsirenginėti savo būstą, ir tai ne finansų o tik požiūrio klausimas) nuo dažno lietuvio. Lietuviai tikrai mėgsta iki negyvumo nulygintas sienas, mėgsta kad viskas blizgėtų kaip nauja.  Tuo tarpu senoji Europa ir Skandinavai mėgaujasi nepadoriai nutriušusiom terasom, pablukusiais fasadais, lyg netyčia paprastai lengva ranka parinktais baldais. O pas mus - idealiai lygios sienos. Ir tuščios.

Taigi, kalbant apie sienas, tai jos toli gražu nebus nulygintos iki negyvumo - jos lygios, gražios, nes pasisekė su tinkuotojais, kurie tikrai tvarkingai gipsiniu tinku ištinkavo. Na ir gyvos - nes dažiau aš jas pati, labai neprofesionaliai, bet patenkinta esu dabar kaip slyva :) Visus tuos maždaug 500 kv.m. dažiau.

Jeigu samdytumėt dažytojus, tai jie jums glaistytų ir dažytų už rinkos kainą, ir mokėtumėt dabar Vilniuje ir aplink apie 17 eur / kv. m. O man kokybiški dažai kainavo 993 eur. Na dar keli voleliai, ir juostos. Taigi apie 1000 eur. Žodžiu, sutaupiau kokius 6 tūkst. eur pasirikdama gipsinį tinkavimą + neglaistyti sienų + dažyti pati. Na ir ką, žinokit sienos atrodo puikiai.

Pasiruošimas. Viskas prasideda nuo pasiruošimo. Uždengiant visų pirma grindis popieriumi, iš kraštų priklijuojant lipnia juosta: kad plytelių (ten kur jomis grindys išklijuotos) nesutepti dažais, na ir kad volelis irgi nesiliestų prie nešvarių grindų.

 

Taip pat lipnia juosta apsaugote langų ir durų rėmus:

 

Juostą reikia gerai prilipdyti prie rėmo reikėtų, kad dažant angokraščius dažai po juosta nesumanytų užbėgti:

 

Na ir palanges taip pat apsaugoti, čia kampukai, bet šiaip po to popierium dar visas palanges užtaisiau:

Tuomet imam tokį griozdišką "lopetą" ir su ja atsargiai gražiai braukydami plačiais mostais nuimam nuo sienų visokias dulkes, trupinėlius, jų po tinkavimo lieka.

Va kaip nusiima, ir kiek visokiu "miltų":

 

Voleliai. ANZA tikrai puikūs, nėra brangūs, rasite bet kur. Tikrai nereikia pataupyti ant kokybiško volelio, tai labai svarbu - kad jis suktųsi sklandžiai, nestrigtų, tolygiai galima būtų vedžioti. Pabandžiau mažą kažkokį pigų volelį - išmečiau kaip mat, nes gadina visą darbą. Voleliui reikia ir trumpesnio koto, ir ilgo, kad aukštai pasiekti. Aš kaitaliojau juos, nuimu - uždedu, būčiau žinojus kiek kartų tai teks padaryti - nusipirkčiau iškart gerą teleskopinį. Visgi 500 kvadratų ne juokai :)

 

Dažai. Dažai amierikietiški Rowan Best. Galima rinktis taip vadinamus "kiaušinio lukšto" arba matinius. Matinius nepatyrusiam dažytojui lengviau naudoti. Tačiau kiaušinio lukšto reikia patalpose kur gali kauptis drėgmė ir susikondensavę lašiukai nubėgę gali palikti tokias juostas. Todėl visur dažiau matiniais, o vonioje ir lubos virs virtuvės darbastalio - "kiaušinio lukšto". Spalva - pavadinimas Sugar Sugar, tai balta su tokiu pilku atspalviu. Tėtis tiesa pasakius į mane labai kreivai žiūrėjo ir smerkė už tą spalvą. Kol jam prie tos baltos sienos nepridėjau medžio gabalo. Tada jis pamatė, kad ta balta su pilku atspalviu nuostabiai dera su medžiu ar kitom medžiagom. Rowan best salone (čia Lakūnų g.) man sakė, kad ta Sugar Sugar spalva yra labai mėgstama architektų, interjero dizainerių.

Gruntavimas. Dėl gruntavimo mane paprotino tokie profesionalūs dažytojai. Sako, dažų galoną kiek praskiesk vandeniu, ir taps puikiu gruntu. Taip ir dariau - pirmą sluoksnį dažiau praskiesdama dažus vandeniu, o antrą sluoksnį neskiestais dažais. Vonioje gruntavau gruntu, vėl iš Rovan best, brangiu tokiu. Pradžioje aš išbandžiau gruntuoti paprastu gruntu sandėliuke, tai yra didžiulis skirtumas - jis nubėginėja, susidaro labai negražūs ruožai, jų po to neįmanoma dažais uždengti, žodžiu blogai. Taigi arba gero grunto reikia, arba dažus skiesti vandeniu (200 g ant galoniuko kuris 5 l) - taip padengti galima labai kokybiškai.

Dažymo pradžia. Visų pirma mažu šepetėliu nudažomi kampai:

 

Tuomet mažu voleliu praeinam vėl per kampus...

 



 

...ir apačioje taip pat su mažu voleliu uždažoma juosta. Gaunasi toks rėmas:

 



 

Na ir tada dažau. Aš dažiau nuo viršaus, ir po truputį judėjau į apačią.

 

Čia taip atrodo siena po pirmo sluoksnio. Tiesą sakant kai kur ką tik nudažius labai išryškėjo blokelių kontūrai. Matyt Haus blokeliai kažkaip skirtingai tą drėgmę tinkuojant sugeria. Labai matėti tambūre, tai kaip atrodė pirmąkart ka tik nudažius, truputį bauginančiai:

 

 

Tačiau po to kiek padžiuvo ir nudažius jau antrąkart viskas pasidengė tolygiai. Matyt jeigu vis dar matytųsi kažkas, reikėtų trečiart dažyti. Bet užteko dviejų kartų. Štai tas pats kampas:

Tos sienos, kuriose langai, tai žinoma iš pat pradžių nudažomi angokraščiai. Angokraščiuose yra tie aliuminio kampukai, tai iš pat pradžių juos mažu voleliu uždažydavau, o po to angokraščiui apdžiūvus dar kartą per jau sausą kampą voleliu prasieidavau. Ir viskas - daugiau nieko tiems kampams sudėtingesnio ir nereikia.

 

Kai kur sienos siekė 4,2 metro, tai reikėdavo ir pasistiebti, o kartais ir užsilipti ant ko nors. Mažose siaurose patalpose sunkiausiai sukiotis - baisu sieną už nugaros apgadint.

 

Na ir aplink balkius irgi reikėjo kiek labiau padirbėti, apklijuoti, mažu voleliu apeiti:

 

 



Vonios kambaryje dažai "kiaušinio lukšto", jie ne matiniai.

Beje, ten, kur reikėjo paklijuoti lipnia juostele, bet atsargiai, kad nuplėšus nebūtų nuplėšta kartu su dažais, tai štai tokia rožinė lipni plėvelė - puikus dalykas. Jos tikrai kai kurios vietose prireikė.

 

Taigi kokios išvados. Visų pirma, reikia pasitikėti savimi. Mano šeimyna šoke, nes niekas nesitikėjo, kad aš savo rankom viską nudažysiu :) Tinkuojant gipsiniu tinku galima neglaistyti, o dažyti kokybiškais dažais tiesiai. Jeigu neglaistyt - o tai yra tikrai juodas darbas, tai galima laisvai išsidažyti pačiam. Tokiu atveju taupote apvalią sumelę. Šiaip aš sutaupiau ant virtuvės baldų su virtuvės technika. Sunaudojau 23 dažų kibirėlius. Tiesa, dėl matinių dažų niuansas toks, kad jais lengviau dažyti nes mažiau matosi nekokybiškas dažymas (tokiems profesionalams kaip aš dažant), bet jie tepasi labiau. O štai kiaušinio lukšto - mažiau teplūs ir lengvai nuplaunami. Kainavo viskas 1020 Eur (su lipniom juostom ir įrankiais). Darbavausi savaitgaliais nuo vasario pradžios iki balandžio pabaigos. Tiesa, keli savaitgaliai buvo praleisti, nes gi niekur neskubėjau :)

 

Bedažant mažus kambariukus kilo noras dviejuose po vieną sieną tapetais išklijuoti. Tai dabar vienas jau su tapetais, o kitas dar laukia savo eilės.