2014 m. rugpjūčio 13 d., trečiadienis

Antras vatos sluoksnis, vertikalus medinis karkasas.

Konduktorius. Skamba lyg tuoj nubaus už važiavimą be bilieto troleibuse. Mūsuose gi tai yra brūselis arba keli brūseliai, atpjauti po lygiai 60 cm. Labai patogu - kaskart nereikia su kokia liniuote matuoti reikiamo vienodo atstumo: pridedi konduktorių - ir gauni vienodus atstumus paprastai ir greitai. Kalbu apie tarpus mineralinei vatai - tiek darant pirmam sluoksniui vatos karkasą, tiek antrajam.

Kalbant apie pirmąjį sluoknį - tai jo iškart nesudėjome visam namui, nes labai nesinori palikti vatos likimo, t.y. smarkaus lietaus, valiai. Todėl pradėjome dėti antrą sluoksnį vatos tose vietose, kur sudėjome pirmąjį 10 cm vatos sluoksnį. Tam reikia visų pirma pasidaryti antrą karkasą, mano atveju jis - vertikalus, nes lauko dailylentės numatytos horizontalios.

Ką čia apie tą antrą karkasą bepripasakosi - lygiai toks pat principas - du brūseliai po 5 cm įsukami medvarščiais - pirmasis įsisuka į horizontalaus karkaso brūselį, antrasis - į pirmąjį vertikalų kolegą. Brūseliai pas mus padžiovinti, bet nėra jie lygūs - tai po 5 cm storio pritvirtinant vienas prie kito tuo pačiu juos ištiesinant, konduktorių ir medvarščių pagalba.

Štai taip atrodo antras karkasas:


Iš arti jo apačia atrodo taip - tie brūseliai gražiai atsiremia į putplastį, kurį papildomai priklijavome:


Antras vatos sluoksnis dėsis ant putplasčio, tokiu būdu vata uždengs ir pirmą horizontalų brūselį, kuris tarnauja kaip koks cokolinis profilis. Todėl (tikiuosi) bus pakankamai viskas sandaru - karkasas persidengia, abu vatos sluoksniai persidengia (jų siūlės, t.y. tarpai tarp vatų nesutampa).

Dar šiek tiek apie tai, kaip visas tas šiltinimo sluoksnis glaudžiasi prie langų. Kadangi langai nėra numatyti šiltinimo sluoksnyje, tai jie bus tokie "įdubę" 22 cm storio  vatos ir medinio fasado sluoksnyje.


Visas karkasas pasibaigia ties ta vieta, kur prasideda lango (ir durų taip pat) proilio praplėtimas. Tas praplėtimas atrodo taip, štai atidengiau plėvelę:


Tie pralėtimai yra iš geneo plastiko, tai kainavo kažkiek papildomai, bet tai numatėme tam, kad langų rėmai neužsidengtų medžio apdaila - man kažkapi negražu, kai gražaus lango rėmo lieka centimetras - kitas (nebent taip specialiai numatyta, mano atveju - ne). Taip gaunasi, kad matosi proporcingas rudas lango rėmas, o antras dalykas - visai gražiai su potencialiais šalčio tiltais susitvarkoma, nes vata gerokai užeina ant tos vietos, kur baigiasi visas rėmas su praplėtimu.

Dar vienas dalykas - šiltinant reikia pagalvoti, kaip bus tvirtinamos palangės. Jos tvirtinamos bus prie palanginio profilio, jis va toks pilkas:


O palangės bus paprasčiausios skardinės tamsiai pilkos.

Dar šiek tiek apie namo kampus - tikrai ilgai sukome galvas kaip gi kampuose karkasas tvirtinsis. Praktikoje viskas gražiai ir gan paprastai susidėliojo, kol dėliojome tai tik mintyse - atrodė, kad bus baisiai griozdiška konstrukcija.

Tiesiog pačiam kampe pritvirtinami vertikalūs brūseliai:


O ant tų brūselių pačiam vėlgi kampe statmenai kiti du brūseliai:

Čia va tas pats iš kitos pusės:

O čia jau du brūseliai pritvirtinti:


Galutinė iliustruojanti nuotrauka tokia, kad nesuprasi kur čia kampas ir kaip čia viskas, dėl to pažingsniui ir parodžiau:


Tokiu būdu namo kampuose irgi normalus vatos storis gaunasi, ir mes jokių papildomų apsaugų nuo vėjo čia nededam. Jeigu brūselius vienus prie kitų tvirtinti ne pačiame kampe, tai gautųsi tarpas be apšiltinimo sluoksnio, t.y. kampuose kaip ir ženkliai mažiau vatos, ką dažnas ir padaro kapi supratau.

Taigi, antras sluoknis susidaro iš 5 cm vatos ir 3 cm priešvėjinės vatos. Sumuštinis atrodo štai taip:


Dedant priešvėjinę vatą, nereikia tvirtinti priešvėjinės plėvelės, kas sudarytų papildomai darbo, ir nemažai. Plius ši vata plona bet jos varža geresnė, taigi neišstorinamas šiltinimo sluoksnis. Na ir dar jau iš praktikos galiu pasakyti  - standūs tvirti priešvėjinės vatos lakštai labai gražiai prilaiko minkštesnės vatos sluoksnį. Žodžiu, su priešvėjine tikrai patogu dirbti. Ji tiesa yra 1 cm siauresnė, 60 cm nei storieji vatos lakštai.

Na ir dar vienas tėtės praktinis išradimas: karkasas nėra idealiai lygus, ir vietomis paskutinė vata tvirtai laikosi įsprausta, o vietomis - atsilenkia, nes tarpas sakykim gavosi ne 60, o 60,5 cm. Todėl papildomai tvirtinome tokiais smulkiais apie pusmetrį ilgio pleištukais:


Juos sukali paskiausiai, sudūrimuose dviejų lakštų, tiesiog kad gražiai prispaustų ir vata nei dabar nei ateity nenusvirtų, kas tikrai būtina, nes fasadas vėdinamas, ir tarpas tarp vatos ir medinių lauko dailylenčių yra būtinas. Štai maždaug taip antrasis šiltinimo sluoksnis atrodo iš toliau:



 Čia dar nuotrauka, kaip atrodo tos vietos prie lango, kur bus palangė:


O ten kur durys ir vitrininiai langai, kol kas po jais nieko nedarėmė - ten reikia išspręsti su kažkokia tvirta konstukcija, tokia, ant kurios atsistoti galima, ir vata netinka. Matyt reikės kažkaip spręsti su putplasčiu - na bet laikas parodys, dar nemastėm.

Kuo vat tėtis labai džiaugėsi - tai kad pasigamino aukštą didelę taburetę, patoguužsilipti ir gana aukštai gali pasiekti :)


Tiesa, vienas darbas, kurį reikia padaryti prieš šiltinant namą, tai išvesti elektros laidus ten, kur numatomas namo lauko apšvietimas - visokios lemputės su ar be judesio daviklių. Bet manau apie šį apšvietimą parašysiu tuomet, kai lempas kabinsiu, nes dabar kažkaip neina kyšančius iš sienių laidus tik parodyti. Bet namo apšvietimą lauke tikrai būtina padaryti - tikrai jaukiai ir gražiai atrodo.

Tiesa, sienų varža gaunasi nedaug virš  5 (R).  Tiek pagal dabartinius reikalavimus ir reikia. Vienų nuomone reikia dėti vos ne 30 cm vatos sluoksnį ir siekti geresnės varžos, mano gi nuomone, sandariai įrengus šiltinimo sluoksnį, storesnis variantas jau kelia klausimą, o po kiek dešimtmečių tas skirtumas atsipirks. Aišku nekalbu apie stogą, čia reikės jau  25 cm vatos sluoksnio. Ir greičiausiai jau darbuotis reikės su stiklo vata - bus ir pigiau, bei tikiuosi, kad tai, jog ji mažiau dulka nei akmens vata, yra realus faktas. Nes ten reikės darbuotis palubėj, užvertus galvą spoksant į tą vatą iš arti, o neduokdieve dar prasižiosi. Ką noriu pasakyti - dirbant su akmens vata, bent jau aš - čiaudėjimo čempionė :D

21 komentaras:

  1. Deja, bet stiklo vata dulka ne ka maziau...respiratorius rimtas, kur i dujokauke panasus padeda :) stoga kai kisau, be jo kaip be ranku, stiklo vatos per pirmas diena prisikvepavau, po to ilgai teko koseti, kol issivale plauciai...akiniai irgi butini, nes stiklo dulkiu i akis patenka, tai prasideda raizymas, kad net uzmigti neina, taip pat gal kelias savaites prasikankinau, kol akys issivale :) Namukas kadangi vieno auksto, i stoga siulau pagalvoti apie 30cm sluoksni, o gal net ir dar storesni sluoksni. Ne del ziemos, o del vasaros :) Sudejau pas save 25cm(varza turetu buti ~6), kazkaip galvojau, kad karstis vasara taip stipriai nepramus, bet deja per didziuosius karscius 2a. prikaito gan stipriai, kad ir nedaug tos vasaros, bet tas 3-4 siltas savaites bent namie norisi gaivos...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. o kokia stiklo vata jus dejote? As kazkaip galvoju apie Knauf, lyg vieni statybininkai sake, kad su ja maloniau dirbti...

      Panaikinti
    2. dar norejau paklausti - o kokia stogo danga pas jus?

      Panaikinti
    3. Dejau Knauf insulation TP115, stiklo. toks tas malonumas :) Aisku man sunku lyginti, nes dirbau irgi pirma karta :) O stogas pas mane betoniniu cerpiu


      Panaikinti
  2. Kas per dalykas yra "lango profilio praplėtimai"? Kaip suprantu, tiesiog lango profilis gaunasi didesnis (lango arba mūro sąskaita)?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. gal teisingiau cia reiketu sakyti "lango remo prapletimai", nepamenu. Bet esme tokia: papildomas 1,5 cm (gali buti maziau ar daugiau) storio remas, jis ne rudas, o jau paprastas baltas, nes uzsidengia apsiltinimo-apdailos medziagom. Nuotraukoje turbut kad visai neblogai tai matosi. Mano atveju - lango saskaita. Tiesiog ypac medinio fasado atveju tikrai buna taip, kad smarkiai "uzeinama" su apsiltinimo sluoksniu ir medine dailylente (angokrasty) ant remo, ir jo lieka siaura juostele. Man norejosi, kad visi langu matytusi visu savo grazumu, proporcingai. Prapletimai tai padeda isspresti.

      Panaikinti
  3. Sveiki. Viskas atrodo puikiai, gražiai dirbate. Prie cokolio putu polistirolio irgi labai teisingas sprendimas.

    Nustebino priešvėjinė vata. Prieš tai komentuodamas pareiškiau didelį nepasitenkinimą priešvėjinėmis vatomis. Konkrečiai dirbau su Knaufo vata, kuriai priekaištų neturiu, bei taip pat ir Knaufo priešvėjinę vatą naudojau. Bet va ji buvo labai minkšta, gležna, gal prisidėjo kažkiek nemokėjimas dirbti :) O čia matau ganėtinai standžią, gražią vata.

    Turiu klausimą. Jeigu darėte karkaso žingsnį 60cm, o priešvėjinė irgi yra 60, tai kaip ji laikosi ? Negi tik ant tų medinių papildomai prisuktų pleištukų ?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. paroco priesvejine yra kieta, labai patogu dirbti. siaip vietomis ta vata gan gerai isispraudzia ir laikosi net be papildomu bruseliu. Tiesiog kai kur laisviau ir taip "atsilapoja". Taigi tie bruseliai tiesiog neduoda pasvirti, jeigu jau labai laisva, ir siaip visiskai to pakanka - vata prisispaudzia ir labai puikiai tvirtai kabo isispraudusi tarp bruseliu. Uz tos priesvejines vatos dar kita vata, tai manau tos vatos dar trinasi viena i kita ir prilaiko taip pat. Pradine ideja buvo kad i 60 cm tarpa ispraudus 60 cm vata viskas laikysis savaime, bet taip nenutiko. Taigi bruseliai issprende viska.

      Panaikinti
  4. Varža tikrai nebus vos virš 5. Tai tik teorinė maksimali, tą vatą bandant idealiomis sąlygomis ;) O dabar ji vietomis suspausta, vietomis su skylėmis, o kai kur ir medis o ne vata. Su laiku vata gali smukti, R mažėti dar. Kai drėgna irgi mažės.
    Na bet ne tragedija :) Svarbu sandarumu pasirūpinti kol nevėlu - per plyšius dar daugiau išpučia.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. tai visi reikalavimai ir limitai ir yra teoriniai manau :) yra keli niuansai mano atveju, kuriuos gal verta butu patikslinti atsakant: a) vata nera suspausta (tai yra viena taisykliu montuojant vata) - ji isprausta, bet tai yra 1,5 proc nuo jos dydzio ir tai yra ok, savybiu nekeicia. b) medis - taip, yra. taciau karkasas dvigubas, bet to viskas sudeta taip, kad siules nesutapma - tokiu budu nera ne vienos vietos kuri butu neapsaugota. Taip, su laiku vata gali smukti, bet butent del to vata ir ispraudziama - tai aktualu darant vertikaluji karkasa. Svarbu, kad vatos lakstas virsuje neslegtu vatos laksto apacioje, o laikytusi isispraudes. Vat jeigu tiesiog vata ant vatos sudeti - tuomet smunka. Dabar apie dregme. Pas mus ventiliuojamas fasadas. Oras visuomet juda is apacios i virsu, tokia jo prigimtis (saltas apacioj, karstas virsuj). Taip judedamas jis ivedina susidarancia dregme. Siaip manau, kad viskas ka paminejau yra smulkmeniski niuansai, bet negalejau neatsakyti, nes i kiekviena si klausima tirkai galvojome ir aiskinomes visa ziema :).

      Panaikinti
  5. Jei ventiliuojamas fasadas, reiškia kai lauke drėgna, o Lietuvoj dažnai drėgna :) ir vata bus drėgna. Jei drėgna vata, reiškia ji neatlieka savo funkcijos. Tikėtina, kad ne visi vatos sluoksniai sudrėks kiaurai. Bet manau iš išorės fasadą būtų geresnis variantas šiltinti putplasčiu, kuris praktiškai nereaguoja į drėgmės skirtumus.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. aš aišku ne ekspertas, bet kiek teko domėtis vėdinamais fasadais, tai būtent kadangi vėdinamajame oro tarpe dėl slėgio slenkčio, kuris susidaro dėl skirtingos temperatūros vidinėje ir išorinėje pusėje, pradeda kilti oro srautas. Ir visa siena kartu su šiltinimo medžiaga atsikrato tiek atmosferinės drėgmės, tiek kondensato. Kitas dalykas - jeigu patenka kokie krituliai į vidinę apdailos pusę - ventiliacija pašalina viską, vanuo nuteka žemyn tiesiog ir - nesusidaro drėgmės kondensatas, kas ir būtų garų priežastis. Teko skaityti, jog ventiliuojamas fasadas laikomas pačiu higieniškiausiu. Ir susidarė įspūdis, kad pats optimaliausias variantas šiltinimo medžiagos yra būtent mineralinė vata tokiam fasadui, na bent jau taip rašo :) O kaip bus - tai pamatysiu ir patirsiu savo kailiu, žinoma :)

      Panaikinti
    2. Kaip bus taip, svarbu patys darot ir tai dziugina, ikvepia kitus kazka daryti patiems :)

      Panaikinti
    3. Ventiliuojamas fasadas nedrėks ir vata savo savybių nepraras. Per daug mitų priskleista apie vatą :)

      Panaikinti
  6. Šiaip priešvėjinę vatą reikia ne sprausti į karkasą, o tvirtinti ant karkaso viršaus. Tada ji uždengia medį ir plyšių beveik nelieka. Be to pritvirtinta priešvėjinė vata turi didelį paviršių kuris liečiasi su minkšta universalia vata, todėl dėl trinties ją prilaiko, neleidžia susmukti. O dabar ką mes matome: tarp karkaso ir priešvėjinės vatos plyšiai, pro kuriuos ūžaus vėjai ir išpūtinės šilumą. Be to įsprausta priešvėlinė temps žemyn gretimą universalios vatos sluoksnį, todėl ateityje vata gali susėsti (karkaso viršuje atsiras kelių cm plyšelis). Beje dar geriau už priešvėjinę vatą šiuo atveju yra minkštos medžio plaušo plokštės. Skandinavai karkasus labai mėgsta tokiomis apkalti. P. S. Nenoriu priekaištauti blog'o autorei, bet gal kiti besistatantys nedarys tokių klaidų.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. ka gi, blogo autores komentaras taip kategoriskai komentuojanciam: spraudėme visą vatą ir universalios vatos papildomai nereikia prilaikyti - taip patarė gamintojų atstovai. Priešvėjinę apart brūselių trinties dar prilaiko papildomi pleištukai - net norint ją pajudinti fiziškai nelabai sekėsi - bandėm. Dėl plyšių - nelabai supratau apie kokius plyšius turite omeny, jeigu tikrai turite omeny plyšį tarp priešvėjinės vatos ir medinių dailylenčių - tai yra vėdinamo fasato principas - toks plyšys - ne mažensis nei 2 cm paliekamas, kad oras pagal fizikos dėsnius judantis iš apačios į viršų visą fasadą vėdina, t.y. ištraukiama visa drėgme. Dėl tų oro srautų nesusidaro kažkokie šilumos nuostoliai - viskas vyksta išorėje, už vatos šiltinamojo sluoksnio. Galbūt būtų idealu viską uždengti priešvėjinę su visais brūseliais - tačiau ieškojome ekonomiško varianto be papildomų investicijų į smeiges ar papildomą kokį gudrų būdą (tai patikėkit kainuoja). Nematau didelio minuso tame - oras tikrai pro sieną nepučia, jeigu kalbėti apie funkciją "prieš vėją", o dėl šilumos izoliacijos - viskas įrengta perdengiant vatos sluksnius, plius bruseliai mediniai, pritvirrtinti tiesiai su varžtais prie sienų, skirtingai nuo metalių karkasų, nesudaro teorinių šalčio tiltų. Tikrai pasistengėme viską padaryti sandariai, ir atkreipkite dėmesį, jog tai vėdinamas karkasas, taigi oro tarpas yra būtinas, privalomas ir absoliutus gėris tokiu atveju.

      Panaikinti
  7. Nenoriu lysti į gilias diskusijas, kaip padarėte, taip padarėte. Dabar jau nebenuplėšite. Bet esmė yra tame, kad kišant priešvėjinę vatą į karkasą, plyšeliai tarp karkaso ir vatos vis tiek lieka. Nes priešvėjinė yra kietesnė negu universali. Taigi tiksliai pripjauti jos nepavyks, o ir karkasas juk taip pat nėra idealus. Vat pro tuos plyšelius ir lenda vėjas niekadėjas, išpūtinėja šilumą. Ir patikėkit, vėjuotomis dienomis tikrai nemažai išpūsti gali. Šiaip pagal technologiją, kaip jau minėjau, vata yra klojama virš karkaso ir smeigiuojama. Šiuo atveju galima buvo pasirinkti ne kažkokias kosmines smeiges, o paprasčiausius grybukus. Kokius 5-6 į lapą būtumėte susukę ir būtų laikę jie tą vatą. Aišku, jei būtumėte pasirinkę vatą su stiklo audinio dangalais, dar ir plyšius buvo galima su lipnia juosta užklijuoti. Tą patį, beje, reikėjo padaryti ir viršuje, kur priešvėjinė jungiasi su difuzine plėvele. Bet čia ateičiai, kai statysite kitą sodybą. Arba kitiems, statantiems sodybas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. nu kur jus man pasakykite vejas ka ispus, kai fasatas kietas is medienos.... O palinkejimus statyti kita sodyba (nes suprask sita yra belenkaip pastatyta) tai pasilikite patus sau. Dziaugiuosi, kad atradome buda kaip su mediniu karkasu ir vata savo jegomis galima sandariai nama apsiltinti. Kol kas nesigailiui sprendimo.

      Panaikinti
  8. Nieko asmeniška... Tiesiog yra technologiniai nurodymai ir jų reikia laikytis. Neimkite giliai į plaučius. Aš irgi daug klaidų padariau. Šiuo metu kemšu vatą...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na pamatysim ar cia klaidos :) kol kas pernelyg manau anksti kategoriskai tai konstatuoti ;)

      Panaikinti
  9. Na autorei didelis ačiū už tiek informacijos. Sėdėk galvok kas ir kaip, o čia šnai ir visas mazgas sukramtytas ir įdėtas į burną. Tik imk ir naudokis.
    eds, bičiuli, na gal dėti priešvėjinę ant karkaso ir yra idealus sprendimas, juk kiti irgi ne kvailiai :) Bet čia tik teorija, o kaip praktika??? :) Kaip uždengęs su priešvėjinę karkasą tu paskui pasidarytum dar karkasą dailylentėm? :) :) Todėl nelabai tavęs supratau, čia rimtas komentaras ar tiesiog lietuviškas trololo?
    P.S Manau statybose nebūna idealių sprendimų, o tik optimalūs. Autorė ko gero priėmė optimaliausią. Vat galvoju irgi, sėdžiu ir geriau nesugalvoju :)

    AtsakytiPanaikinti