Grindų betonavimas

Anksčiau man atrodė, kad išbetonuoti grindis ir yra - išbetonuoti grindis. O iš tikrųjų mums tai buvo tik paskutinis ir turbūt maloniausias etapas visko, kas susijęs su namo statybų "apatine dalimi". O tas viskas, kas nutinka iki paties betonavimo fakto - yra daug laiko ir daug pinigų suvalgantis dalykas, ypač jeigu sumąstai, kad šildymas bus grindinis - tuomet radiatorių įrengimo biudžetas peršoka į ansktesnę statybų dalį. Iki betonavimo reikėjo nuotekų vamzdžius pakasti, pamatėlius pertvaroms išbetonuoti, elektrą ir apšvietimą suprojektuoti, elektros laidus po grindimis išvedžioti, vandentiekio vamzdžius išvedžioti, išlyginti smėliuką namo viduje, sudėti 15 cm putpasčio, išvedžioti grindinio šildymo vamzdelius. Štai ką iš tikrųjų reiškia grindų betonavimas :)

Čia gera pamoka besiplanjuojantiems namo statybų biudžetą :) Nes kur gi tokį menkniekį kaip grindų apšildymas ir vandentiekio bei elektros laidų išvedžiojimas skaičiuosi planuodamas daug rimtesnius darbus, tokius kaip pamatai, sienų mūrijimas ir stogo dengimas.... O jie kainuoja, ir kainuoja daug. Štai pavyzdžiui jeigu paprašytumete išlyginti smėliuką ir iškloti viską plėvele, putplasčiu ir uždenti tinkliuką, skirtą grindų vamzdeliams - mokėsite mažiausiai 10 Lt / m2. Na šitą darbelį kažkaip pasidarėm savo jėgom, kaip ir grindinio šildymo vamzdelių išvedžiojimą.

Prieš betonavimą - pasiruošėm betonavimui. Visgi nusprendžiau, kad reikia pastatyti kolektorių šiame etape, ir kad reikia atlikti bandymą, ar nėra kokių skilusių ar užsilenkusių vamzdelių. Kad neužsilenkę, tai aišku ir akys mato, bet visgi kažkaip norisi įsitikinti PRIEŠ betonuojant, kad tikrai viskas tvarkoje. Taigi pajungtas 10 žiedų kolektorius ir atliktas bandymas parodė, kad su vamzdeliais tikrai viskas tvarkoje. Tokie pripūsti oro jie ir paliko. Kolektorius:

Pajungti kolektorių kaina -  200 Lt, bandymas vamzdyno - 100 Lt.

O čia virtuvės zonoje numatytas buvo grindų temperatūros jutiklis. Dalis grindų šioje zonoje bus iš plytelių, ir manau kartais norėsis jas pašildyti ir tuomet, kai kitų zonų nešildysiu. Ir temperatūros jutiklis, skirtingai nuo termostato, matuoja ne kampario oro temperatūrą, kuri gali būti aukštesnė ir nuo saulės pro langą. Taigi nusipirkom tokį gofruotą vamzduką, ir pro ji prakišom tą jutiklį - jo galiukas bus betone, ir matuos betono temperatūrą:

Prieš betonuojant dar nufotografavau dėl viso pikto visus kontūrus, na ir dar nufilmavau. Ir štai atvažiavo ankstų šeštadienio rytą betonuotojai. Betonuotojų paieškos nėra sunkios, kainos svyruoja nuo 20 iki 23, vidutiniškai su firba - sakyčiau 21 Lt/m2. Na kadangi pas mane už Vilniaus apie 20 km, ir dar mokamas kelias (plautą smėliuką pristatė dieną prieš tai), tai kaina bendra gavosi tokia maždaug 21,5 Lt /m2. Kol kas vyrukų komanda esu labai patenkinta, kažkaip labai tvarkingai ir gražiai darbavosi. Pieš savaitę atvažiavo jų vadovas apsižiūrėti, pasitarėm, kur turėtų eiti temperatūrinės siūlės, patikrino, ar tvirtai tvirtinam šildymo vamzdelius. Žodžiu, kažkaip atsakingai viskas, man patiko, radom juos internetu, su betonuotojais šiom dienom darbus tartis reikia prieš savaitę.

Kas man buvo atradimas - betonas vis vien skyla. Ir tos temperatūrinės siūlės yra daromos todėl, kad jis skiltų tvarkingai tiesiai būtent per jas - t.y. sudaromos tokios kaip ir patogios nuspėjamos silpniausios vietos betoninėse grindyse, būtent ten jis ir linkęs dėl traukimosi ar plėtimosi skilti. Na, man daug kas statybose yra atradimas, kaip ir žodis "fibra" - anksčiau tokį išgirdusi, pagalvočiau kad čia gal kokio kailinio žvėriuko pavadinimas ar kažkas panašaus... :)

Taigi apie fibrą - šis dalykas, pačiupinėjus ir iš vaizdo primena dirbtinius lėlės plaukus:

Įmetama į vandenį, pasiskirsto betone, ir atlieka daug visokių gerų funkcijų, tame tarpe ir tai, ką daro armatūra.

Štai kaip atrodo fibra jau betone (reikia pasididinti foto ir įsižiūrėti) - daugybė smulkučių plonyčių plaukelių - fibra išsisklaido betone ir sudaro tokį trimatį tinkliuką, vat taip ir "dirba" kaip armatūra:

Tinklą, kurį dėjome ant putlasčio 20 x 20 cm mes naudojome tik tvirtinimui vamzdelių, gulėdamas ant putpasčio ir nepakeltas nuo jo, jis armatūros funkcijos neatlieka. Taigi tinklo mes nekėlėme, nes nenorėjome, kad vamzdeliai būtu arti betono paviršiaus, nes betono sluoksnis - 6,5 - 7 cm, o vamzdeliai su tinklu - kažkur 2,5 cm, taigi tai labiau tinka, kai betono sluoksnis kokie 10 cm ar pan.

Betonuotojai atvyko 8:00 su daug technikos. Maišyklė:

Šlanga ir toks aparatas, iš kurio nedidelėm krūvelėm išbarstomas smėlio-betono mišinys, jis savo konsistencija panašus į šlapią smėlį, ir visiškai neprimena to betono, kurs kad naudojamas pamatams betonuoti ar pan.:

 

Šlifavimo mašina:

Mūsų strypus, remančius gegnę, apvyniojo tokiu štai paralonu:

Su nivelyru "atmušė" lygius, eilinį kartą didžiausias pagyrimas tėčiu už labai precizišką darbą - visur po 7 ar 6,5 cm gaunasi betono sluoksnis, taigi labai lygiai, be didesniu svyravimų paruoštas visas pagrindas! Na ir atskaitos tašku paimtas slenkstis įėjimo durų, nes lipti ant jo į viršų jau nėra kur:

Na ir beriamas betonas, lyginamas. Dirbo trise: vienas maišė smėlį su betonu, vandeniu ir fibra, kitas skirstė tą betoną ir kojomis mindžiojo, po to, trečiajam tokia ilga lenta išlyginus, dar ir šlifavo.

Štai barstlo betoną, šlanga kaip kokia gyvatė rangosi, taigi labai gerai, kad pasistengėm kaip reikiant grindų vamzdelius pritvirtinti. Šlanga keliose vietose cemento maišais prispausta, taigi kiek suvaldyta :)

 O čia štai lygina išskirstytą betoną:

Na o čia šlifuoja:

Temperatūrinės siūlės padaromos, ir tuomet dar užšlifuojamos. Aparatas tas "užšlifuoja" maždaug 3 mm betono. Po poros dienų tos užšlifuotos temperatūrinės siūlės turėtų pasimatyti, nes dabar iškart nesimatė. Tikiuosi, kad taip ir bus. (beje, po kurio laiko komensacinės siūlės atrodo štai taip)

Dirbo vaikinai nuo 8 ryto iki 17 val., visą laiką intensyviai, kiek aš suprantu - tvarkingai, ir...išvažiavo :)

O man paliko namuką su lygiomis grindimis. Dabar kelias dienas geriau ten kojos nekelti, nesudaryti skersvėjo ir t.t. Po kelių dienų galima bus atsargiai vaikščioti jau.

Kambarių langai neatrodo jau taip aukštai - jau normaliam žmogiškam lygyje:

Tik laidai ir vamzdukai visokie kyšo :)

Sunaudota:

48 maišai cemento

Mašina plauto smėlio

Keli maišeliai fibros

Vandens, elektros ir...kavos :) Kava besidarbuojantiems ir prižiūrintiems-smalsaujantiems :)

Kaina viso su darbais ir medžiagom - 2910 Lt / 135 m2

Sena tuščiavidurė liepa

Kaime nukirto seną dvigubu kamienu liepą, ir taip jau nutiko, kad tas įvykis neliko tėtės nepastebėtas. Medžiui matyt kokie keli šimtai metų, ir jį savininkas, nežinodamas kur dėti tokį griozdą, pradėjo kapoti malkom. Na o mums, miesto žmonėms, tokie dalykai atveria visiškai kitokias galimybes :)

Žiūrėjom mes į tuos liepos gabalus pasistiebę pro kaimiečio tvorą, kaip kokie katinai į lašinius. O čia važiuoja pro šalį kaimiečiai, sustojo - sako, norit, atiduosime kelis gabalus, mums mažiau darbo bus malkoms jį pjaustyti. Pažadėjom butelį, jeigu pavyktų gauti kelis gabalus :) Daug vilčių nedėjau, kad nusiseks šis sandėris, todėl kai pamačiau po kelių valandų į mano kiemą įvažiuojanti traktoriuką, o jo priekaboje tai, kas pažadėta - iš netikėtumo vos nenugriuvau. Būna gi ima ir netikėtai bei lengvai gaunasi kas nors...

Va kokia tuščiavidurė:

Gavoju iš šių gabaliukų galbūt pavyktų padaryti staliukus, žemus tokius, galbūt panaudojant stiklą kaip salviršį:

O šitam gabalui turiu kelias mintis, bet palikime tai ateičiai :)

Svarbu dabar kad ji sau džiūtų gerai, reikės nuo žemės pakelti, kažkaip nuo lietaus apsaugoti. Na ir žiūrėsime kas gausis iš to. Tik pagalvokit, butelį kainavo! :)

Svajonės apie krosnelę

Statai namą, rūpinies betonavimu, mūryjimu ir šiltinimu, bet mintyse visuomet nuklysti į malonius dalykus, kaip kad pavyzdžiui - o kokia gi krosnelė stovės...

Kol kas apie krosneles žinau labai nedaug, žinau kad geros yra prancūziškos, ir kad lietuviai labai gerbia Jotul. Aš kol kas į krosneles žiūriu iš jų dizaino "kampo". Man patinka visokios, į ką bepasižiūrėsi - viskas man gražu, tiesa, tik juodos spalvos. Ir vat tokio tipo galvoju visai tiktų, tik kažko panašaus kol mūsuose nebuvau aptikusi - gal žinote, koks tai modelis ir gamintojas? Ar gal matėte panašių? Štai čia:

Labai norėtųsi, ka krosnelė nekainuotų daugiau kaip 4 tūkst. Ir man nėra labai svarbu, kad ji būtų tik ketaus, gali būti ir plieninė - ji atliks labiau grožio, malonumo, ir staigaus pašildymo funkciją. Labai norisi kuo didesnio "lango" - kad kuo daugiau ugnies matytųsi :) Įdomu, kokia kitų patirtis, o gal turi kas nors ir nuostabių atradimų?

Grindinis šildymas išvedžiotas

Lietingos ir šaltos Joninės - nebūna to blogo - pasidarbavome iš širdies ir išvedžiojome grindinį šildymą. Tais protarpiais, kai iš dangaus nepylė šlapias reikalas, keliom minutėm priminė, kad vis gi vasara dabar - štai kaip gražu, bent jau man :)

Ką galiu dabar pasakyti dėl 20 mm vamzdžio pasirinkimo:
- nėra sunku, nors būtų buvę geriau, jeigu būtų šilčiau - kuo šilčiau, tuo lengviau jį lankstyti, paklusnesnis jis.
- kuo šalčiau (o buvo savaitgalį vakarop tik +9) - tuo darbai einasi lėčiau, ir tuo atsargiau reikia su tuo vamzdžiu elgtis, kad jokiu būdu neperlenkti.
- sakyčiau, jeigu tokį vamzdį visąlaik tektų vynioti ne aukštesnėj nei +10 C temperatūroj, patarčiau nesiryžti. Bet mano patarimas paremtas tik gandais, kad plonesnį vamzdį vynioti lengviau (tokio nevyniojau, ir nežinau ar tikrai lengviau)
- na ir žinoma, tokio storio vamzdį tvirtinti reikia tik prie tinklo, kitaip nelaikys, ir esu patenkinta pasirinkimu tvirtinti vielutėmis, o ne dirželiais - jas prisukant su tėtės adaptuotu įrankiu darbas tikrai palengvinamas.
- tvirtinome maždaug kas 60 cm, ten kur statesni posūkiai - tankiau. Kadangi buvo atvažiavę betonuotojai apžiūrėti objekto - iškart perspėjo, kad reikia tvirtai ir tankiau pritvirtinti, kad jie bepildami ir su žarna besiplaikstydami neišmuštų ir neišjudintų iš vietos vamzdelių.
- kampų fiksatoriai - super pagalba, kai reikia išlenkti 90 laipsnių kampą prie būsimo kolektoriaus.
- labai geras patarimas buvo (didelis ačiū Igoriui), kad iš pradžių kiekvieną kontūrą nusibraižyti ant popieriaus ir pagal tą planelį vynioti. Pirmą ir vienintelį kartą gyvenime tai darant - tikrai padeda, manau be to plano būtų pakrikę nervai :)
- kiekvieną kontūrą išvedžiojus, užrašyti reikia jo ilgį (vamzdis kas metrą turi matmenį) - bus lengviau vėliau subalansuoti, žinant tikslius ilgius (čia dėkui "Visas labas" vadybininkui už patarimą)

Kas nustebino  - pagal projektą vamzdžio turėjo būti išvyniota 860 m, išvyniota 700. Kadangi projektas buvo toks, kad kiekienas kontūro ilgis buvo skaičiai po kablelio - gavojau, kad čia jau taip labai tiksliai. Išvedžiojus pirmą kontūrą, vietoj 118,5 m suskaičiavome tik 102. Ir taip su visais - paklaida po  20 - 30 metrų. Juokingiausia, kad santechnikas, darbuodamasis su vandentiekiu, per keletą minučių įvetinęs plotą, vamzdelius, pasakė - "reikės jums 700 metrų, kam čia tiek daug jums priskaičiavo". Ką gi, jis pasirodo buvo teisus. Dabar jau tik juokas ima iš projektuotojo preciziškumo, jis pasirodo popierinis tik :) Na bet tikiuosi (labai tikiuosi), kad bus šilta ir kad dėl neteisingai suskaičiuotų kontūrų ilgių visa kita vis gi suskaičiuota - aš juk netikrinau tų skaičiavimų, pasitikėjau kad viskas ok, brėžinukuose juk kažkas nubraižyta...Buvo prie ankstesnių įrašų diskusiija ar nėra blogai, kad tokie ilgi kontūrai, tai praktikoje gavosi taip, kad ilgiausias kontūras gavosi tik 102 metrai.

Beje, vamzdžių buvo 2 rulonai, todėl stengėmės vynioti tokio ilgio kontūrus (kiek tai buvo įmanoma nuspėti...), kad pirmo likutis būtų kuo mažesnis, taigi liko 23 m (manau tikrai tokio ilgio nepriims atgal, kur tokį trumpą dėsi):

Iš pradžių labai stengėmės daryti viską pagal brėžinį su gan stačiais užlenkimais, po to atsipalaidavome, tambūro kontūrą vedžiojom esant šalčiausiai temperatūrai, tai kampai tapo tokie aptakūs, matosi va kur įėjimas ir išėjimas - pernelyg daug nevingiuoja, ir tai visiškai nebūtina, mano manymu:

Atvažiavus betonuotojams apsižiūrėti, buvo numatyta kur darys kompensacinę siūlę, nes patalpa (svetainė - virtuvė) didelė, 50 kvadratų, taigi per viduriuką eis ta siūlė, pasižymėjome ją šniūreliais, kad per ją eitų tik įeinantis ir išeinantys dviejų kontūrų vamzdžiai, it tose vietose po to uždėjome "šarvus". Štai būsimosios siūlės traektorija:

Man planuojant elektrą šovė "nuostabi" mintis turėti rozetę grindyse. Na, patalpa didelė, ir bus gražu mažas staliukas prie sofos, o ant staliuko koks toršeras, ir jis pasijungia patogiai čia pat į tą rozetę grindyse. Tuomet aš dar nežinojau, kad tam reikia specialios rozetės, ir kad tas malonumas kainuoja maždaug 200 Lt... Bet šaukštai po pietų, laidai privesti, ir reikia palikti tos rozetės dėžutės dydžio neužbetonuotą erdvę, kad ji po to į grindis gražiai sulįstų. Taigi tai išsprendėme su 10 cm aukščio putplasčiu: skylutė laidams, pririšom šniūreliu prie tinklo, tikimės, atlaikys betono pliūpsnį:

Po vieno pirmadienio, vieno ketvirtadienio vakaro ir dar savaitgalio vaizdelis buvo toks, belikęs vienas virtuvės kontūras, paliktas šiai dienai:

Na o šiandien užbaigėm paskutinį kontūrą. Per kiek galima sparčiai dirbant išvedžioti? Jeigu lauke apie +20, jūsų nekamuoja radikulitas, pradedat darbuotis 9 ryto ir baigiat 20 val vakare - 10 mūsų kontūrų (700 m), dviese - manau per porą dienų. Mes neskubėjome, gavosi keletas dienelių. Štai viena dalis:

 Štai kita namo dalis:

 O čia pažymėti G - grįžtantys vamzdžiai, ilgiai, po to dar užrašėme kurio kuris kambario:

Tarpduriuse uždėjom šarvus. Tas gofruotas vamzdis buvo prapjaunamas ir užmaunamas, maždaug po 50 cm.

O čia iš mažojo wc (jame kolektorius ir bus) tiek išeina, reikės dar sutvarkyti ir gražiai pritvirtinti:

O šia taip atrodo uždėti kampo fiksatoriai:

Taigi sunaudota:
690 m vamzdžio
3000 vielučių
20 kampų fiksatorių
šarvo - rulone 50 m, sunaudota mažiau nei pusė

Pasiskolinta:
- agregatas su kuriuo patogu vamzdį išvynioti
- įrankis vamzdžio pjaustymui

Išradimai:
- senas geras išradimas vielutės užvyniojimui, toks pats, kaip kad tvirtinome armetūrą darant pamatus
- paskutinį kontūrą vyniojant vamzdis labai pradėjo sukiotis, tai jį geriau sutvarkyti - išvynioti kiek daugiau ir atsukti taip, kad neitų spirale, bet čia to neaprašysi, reikia atsargiai gyvai bandyti, nes tikrai kai tas vamzdis "susigarbanoja" - ne itin patogu.

Baimės:
- kad vielutė pažeis vamzdį. Nelabai ji gali tai padaryti, nes ją pernelyg daug užsukus - ji nutrūksta. Taigi reikia "įsicinkinti" ir užsukti nei per mažai (kad laisva nebūtų), nei per daug (kad nenutrūktų)
- kad vamzdis užsilenks - čia tikrai reikia labai atsargiai. Tėtis darė tai tiesiog atsargiai rankomis, būna kad tai atlieka su spyruokle (čia vat žmogus aiškina, ir šiaip labai toks patiko man video). Vėl gi - jeigu už lango vasara, kai +20 ar šilčiau - tai visai kitas reikalas, vieną vakarą buvo +23, tai smagiai išvyniojom tankiausią ir siauriausą vonios kambario kontūrą, o dar ir sugalvojome klozetui tarpą padaryti, tai pasisekė, kad buvo šilta, ir vamzdis buvo nepalyginamai lankstesnis.

Ką gi, beliko padaryti dar kelis paruošiamuosius darbus prieš betonavimą, ir šeštadienį visas šis mūsų triūsas pasislėps. Taigi jeigu gaunasi kas ne itin tvarkingai ir lygiai - tikrai to nesimatys, čia grožio išlaužti nereikia bandyti, nors sakyčiau visai gražiai mums čia gavosi išvynioti viską :)

Kokią žoliapjovę rinktis?

Sumaniau, kad galbūt pasiryšiu įsirengti šiais metais tinklinio - badmintono aikštelę. Aišku, galima būtų tiesiog įbesti du baslius ir pakabinti tinklą, bet ne viskas taip paprasta. Visų pirma, reiki lygios vietos. Lygi vieta - tai, mano supratimu, kurmių neišniekinta. Jau kaip kurmiai naršo po teritoriją, tai baisu apsakyti.... Taigi, reikės:
1. Išlygintos vietos maždaug 10 x 20 m
2. Specialaus tinklo nuo kurmių (radau pardavime mažiausia kaina 1 Lt/ m2)
3. Mašinos žemių, ir jas lygiai išlyginti
4. Užsėti atsparią kokybišką žolę
5. Tinklo ir to, ant ko jis būtų pakabintas
6. Tinklinio kamuolio, badmintono rakečių ir plunksninuko
7. Žoliapjovės, nes tą žolę reikės pjauti.

Na, žinoma, žoliapjovė ne tik sporto aikštelei, jos prireiks dar po to ir pievutei šalia namo. Mechaninė stumdoma - manau, būtų vargo vakarienė. O benzininė - na siaubingos kainos... Gal sakau elektrinė, makaluosis tas laidas, bet turbut kainos / patogumo santykis geriausias... Gal turi kas patarimų kokių?

Mano patirtis su tokio  pobūdžio technika labai nekokia - prieš porą metų nusipirkau trimerį AL-KO, kiek ten su juo pjovėm - labai mažai. Tai šiemet jau taisėm, šimtą litų kainavo, ir dar bėda buvo meistrą surasti, kuris apskritai sutiktų jį taisyti.... Žodžiu, nesinorėtų turėti su žoliapjove panašaus pobūdžio santykių. Būsiu dėkinga už rekomendacijas ar pasidalinimą patirtimi :)

P.S. na dar reikia, kad pagaliau vasara ateitų, nes vakarais sodyboje fiksuojamas +9 C... šaltokos Joninės šiais metais...

Papildyta birželio 25:

Vakar Moki veži aptikau akciją, ten štai tokia "mašina" su 35 proc nuolaida. Na, tiesa pasakius nuolaida reali ne tokia, nes interneto po to radau vietoj 1799 Lt - ir po 1500, ir po 1400 Lt. Bet - galutinė akciinė kaina visgi tikrai nebloga, štai aparatas:

Ir beieškodama info internete, atsiliepimų, štai radau kažkokį britų puslapį, kur jie atrinko TOP 10 geriausių sezon vejapjovių, ir ta Makita yra tarp jų, ir pabrėžiama, kad tinka būtent kai gana dideli plotai.

Kaip supratau iš daugelio patarimų, geriau pataupyti ir nusipirkti benzininę ir savaeigę. Stabdo nuo mokižveži akcijos tai (apart to, kad nuolaida tikroji nuo rinkos kainos - tik 250 Lt (jau buvau besusižavinti 630 Lt nuolaida..) - jos man žoliapjovės prireiks tik rugpjūčio pabaigoje, taigi dabar gal neverta spontaniškai elgtis.

Bet gal kam nors šis pasiūlymas bus laiku...tai pasidalinau. Esmė ta, kad patyt benzininė savaeigė turint kelias pievutes po kelis arus būtų geriausias sprendimas...

Vonios kambario grindinio šildymo improvizacijos

Pagal projektą vonios grindinio šildymo vamzdžiai tiesiog gražiai vienodai 10 cm žingsniu išvynioti. Žingsnis 10, o ne 20 - kaip suprantu todėl, kad vonios kambaryje numatyta kiek aukštesnė temperatūra nei kambariuose (+24, o ne +21). Taip ir pradėjome, tačiau po to šovė mintis, kad juk reikėtų palikti galimybę tvirtinti klozetą. Grindų šildymo projektuotojas pasijuokė kad šiais laikais klozetus arba kabina arba su silikonu klijuoja, bet su pora žmonių pasitarusi visgi nusprendžiau kad patrauksiu. Patraukus vamzdelius, kadangi visas vonios kambarys tik 1,5 m pločio, daug vamzdžių susikoncentravo vienoje vietoje, praktiškai susiglaudę tokie:

Naudojantis tualetu kojoms bus labai šilta, tikiuosi maloniai :)

Kiek timptelėjau vidinę kilpą į centrą, toliau nuo vonios, na ir grįžtant su išeinančiu vamzdžiu nepadariau vienos kilpos, nes ir taip šalia baisiai daug susikoncentravę vamzdžio dėl to "sutraukimo". Planas buvo toks:

Manau, kad tai buvo sudėtingiausias kontūras, nes kiek pasimetėme dėl to klozeto apėjimo, dabar galvoju - o kaip gi vonia tvirtinasi :) Reikės nufotografuoti visus atstumus ir turėti omenyje perkant vonią. 

Įdomiai gaunasi su kontūrų ilgiais kol kas: pagal projektą pirmojo turėjo būti 112, o gavosi 102; antrojo turėjo būti 86, gavosi 74 m. Savaitgalį pamatysime, kaip bus su kitais :)

Gera pradžia - pusė darbo. Kontūrų vyniojimas

Išvedžiojus vandentiekio ir magistralinius vamzdžius, užklotas viršutinis 5 cm storio putplastis. Ant viršaus nusprendžiau dėti plėvelę - nors kiek abejojau, ar tikrai reikia. Galbūt galima būtų ir nedėti - pagrindinė plėvelės paskirtis yra kad skiedinys tarp izoliacijos lapų jeigu ji sidėta vienu sluoksiu ir jeigu izoliacija tarkim ne polisterolas. O pas mane polisterolas ir dviem sluoksniais, kurie sudėti taip, kad siūlės persikeistų. Tačiau betonuotojai sako, kad reikia ir dėl to, jog betonas šiek tiek graužia putplastį. Na, ir nusprenžiau dėti.

Tiesa, po krosnele svetainėje, po katilu katilinėje ir po vonia sudėjome ekstrudinį putpastį, jo buvo likę šiek tiek po pamatų darbų:

Ant plėvelės dėjome tinklą, kuris yra 20 x 20 cm. Tiklą kur ne kur sutvirtinome, kad netyčia paspyrus neišsiklaipytų viskas, ir tinklą papjaustyti reikėjo, kad tinkamai sugultų patalpose:

Reikia prisipažinti - žiauriai stresavo tėtis, kai aš tariau kažkada, jau seniai, jog grindinio šildymo vamzdžius vyniosime savo jėgomis. Visgi įkvėpė Raituzo ir Namuko pavyzdžiai, po to dar keli žinovai padrąsino. Įsidrąsinę pradėjome.

Šiam darbui reikia vamzdžio, "agregato", kurio pagalba patogiai tas pusės kilomentro rulonas išsivynioja, vielutės tvirtinimui, įrankio tų vielučių užsukimui ir įrankio vamzdžio nukirpimui.

Kampukai užlenkimui prie kolektoriaus:

Įrankis vamzdžio karpymui:

 Vielutės:

O vamzdis sužymėtas kas metrą, taigi išvynioję kontūrą, jūs iš galo atėmę priekį, gaunate tikslų kontūro ilgį, ir tą metražą verta užrašyti, nes po to bus lengviau subalansuoti, žinant visų kontūrų tikslius skirtingus ilgius.

Pasistatė vamzdžio ritę vienam namo gale, patogiai sau galėjau traukti iki kito galo, vynioti ir grįžti, štai tolumoje matosi:

Bet visų pirma pagal projektą labai patogu nusibraižyti tiksliai visą vamzžio kelią - man tai labai padėjo susiorientuoti ir užtikrintai vynioti vamzdį su visais patankinimais kas 10 cm pria lango:

Vamzdis 20 mm, taigi gan storas palyginus, ir jį reikia tvirtai pritvirtinti, kad po to jokie betonuotojai su besiplaikstančiom žarnos neišmuštų viso jūsų triūsio:

Vielutę užrišus ją užlenkiam, kad ji nepažeistų vamzdžio vėliau ir šiaip nestyrotų be reikalo :)

Taigi štai išvedžiota iki grįžtamojo etapo:

O čia jau sugrįžus, gaunasi žingsnis 20 cm:

Šalia lango vamzdis eina tankiau - kas 10 cm:

Pamatėliai tose vietose, kur vamzdžiai eina, prakertami, ir tose vietose po to uždėsime dar "šarvus", nes tai tarpduris:

Na ir grįžta vamzdis ten, kur ir prasidėjo - prie būsimo kolektoriaus. O čia būtinai reikia turėti tokius kampukus, kurie užsimauna ant vamzdžio ir priverčia jį patogiu kampu išsilenkti. Už 20 tokių kampų fiksatorių sumokėjau 55 litukus, bet tikrai verta:

Taigi pirmas kontūras 102 m gavosi, užtrukom dviese porą valandų. Lankstyti vamzdį reikia atsargiai, bet tikrai nėra didelio kažkokio vargo. Ar verta patiems - tikrai taip, nes santechnikams už darbą mokėtumėte po 10 Lt / m2 (ir čia vien vyniojimas, be paruošiamųjų darbų). Laukia kiti kontūrai, bet gera pradžia - pusė darbo :)