Kalbant apie sienų šiltinimą, pasirinkus fasadui medžio apdailą, iškyla pelių klausimas. Apskritai fasadui šiltinti galima kiek supratau rinktis iš tokių medžiagų:
1) Polistirolas (polistireninis putplastis)
2) Neoporas
3) Akmens vata - gaminama iš bazalto uolienos, dolomito ir kt. priedų
4) Stiklo vata, kurios žaliava - kvarcinis smėlis, perdirbamas stiklas, soda ir kt. priedai
5) Ekovata - gaminama iš celiuliozės plaušo, impregnuoto boro ir borakso druskomis
Jeigu fasadas yra tinkuojamas, tai nesukant perdaug galvos renkasi žmonės polistirolą ar neoporą, ir džiaugiasi. Visgi polistirolas yra kiekvienos pilkos pelytės rojus, kur ji labai linkusi įsmukti gyventi. Ir tuomet jus, silpnų bervų žmones, pradeda neraminti graužimas. Graužia pelytės putplastį ne dėl to, kad jis skanus - jos jo tikrai nevalgo, jos jame išgraužia urvelius, veda vaikus ir štai taip kelia tą triukšmą. Be to, polistirolas graužiamas labai sukrenta, ir po daugelio metu kažkaip to šiltinimo sluoksnio gali nedaug ir belikti. Tai tokia štai baisi istorija :)
Norint neturėti pelių visai šiltinimo sluoksnyje, matyt reiktų rinktis ekovatą. Joje graužikai, sako, nesiveisia, ir rodos tai - ne melas. Tačiau ekovatos pats neįpūsi, kainuoja darbai, todėl ši medžiaga nėra patraukli tiems, kas linkęs daugelį darbų padaryti savo rankomis.
Mineralinėje vatoje - na, rašo, kad negyvena joje graužikai. Meluoja :) Gyvena, tik mažiau noriai, ji ne taip spėriai graužiasi, kaip putplastis. Na, ir ne taip garsiai - grauš, bet jūs to negirdėsite. Ir vata ne taip sukrenta. Taigi tiesiog belieka apsiraminti. Aš tikrai jau buvau bepripažįstanti, kad STIKLO vatoje negyvena pelytės - bet yra mačiusių ir stiklo vatoje, gal tai tiesiog rečiau, nes vis gi ta visa vata labai jau badyti gerklytes ir akytes turėtų... Na bet kas sakė, kad gyvenimas (pelių) lengvas, tenka ir vatoje graužti, mylėtis ir palikuonis veisti.
Kalbant apie mineralinės vatos pasirinkimą, tai svarbus momentas yra tai, kad su akmens vata darbuotis tikrai maloniau, o su stiklo labai jau visos tos smulkios dalelės lenda, brrr... Tik štai stiklo vata gal patrauklesė statantiems karkasinius namus, kur labai aktualu sluoksnių lengvumas - stiklo vata lengvesnė, elastingesnė ir todėl geriau užpildo plyšius. Taip pat ji labai patraukli plokštiems stogams, kur labai svarbu atlaikyti apkrovas (nors čia įdomus niuansas - joks stogo sumuštinis nesveria tiek daug, kiek sniego sluoksnis žiemą, taigi...)
Taigi išvada - pelių visada gali būti ir nėra 100 proc garantijos. Tačiau graužiko-nedorėlio patekimą į tą šiltinimo sluoksnį reikia apsunkinti maksimaliai, bent jau jų kiekį. O tam reikia būtinai profilio (aliuminis ar skarda) su mažutėmis skylutėmis (vėdinimui, bet ne pelėms ar vapsvoms).
Dar tas profilis vadinamas cokoliniu profiliu. Tačiau prieš tai kiek apie karkasą šiltinimo sluoksniui:
Šiltinimo sluoksnį sudarys akmens vata: 10 cm + 5 cm + 3 cm priešvėjinė vata. Vėjo izoliacijai galima rinktis ir specialią plėvelę, tačiau čia beveik nesitaupo, o darbo daugiau.
Taigi pirmajam vatos sluoksniui bus tvirtinamos apie 10 cm pločio lentos prie mūro, horizontaliai. Jas reikia pritvirtinti vatos plokštės pločio arba ilgio atstumais. Geriausia aišku ilgio, nes tuomet tiesiog mažiau (rečiau) reikės lentų. Lentas tvirtinsime kampukais.
Paprastai iškart tvirtinamas cokolinis profilis. Tačiau pas
Raituzą aptikau mintį, jog aliuminis profilis - tai šalčio tiltas. Kad ir mizerinis, 1 mm, lyg tikimybė ir teorinė, bet tenka pripažinti, tikrai - šalčio tiltas. Todėl galbūt net būtų verta apačioje tiesiai at cokolio putplasčio dėti pirmąją apatinę lentą. Galbūt net verta tarp jos ir putplasčio apačioje palikti 5 mm tarpelį, kurį po to užpildyti montavimo putomis - jos išsiplėtusios gerai užpildys visus tarpus, nes putplastis prie bet ko prisigaudęs vis gi mikro tarpus palieka.
Taigi, pirmas sluoksnis toks. Tuomet ant horizontalių lentų karkaso tvirtinamas vertikalių lentų, taip pat apie 10 cm pločio, karkasas. Ir čia jau galima būtų pritvirtinti pačioje apačioje šį cokolinį profilį. Galbūt maždaug tokios formos, tik tas dugnelis turi būti skylėtas, kad pro jį oras patektų ir kursuotų iš apačios į viršų.
Pro šį profiliuką pelės jau negalės patekti į šiltinimo sluoksnį šiame pradiniame cokolio ir sienos susidūrimo etape.
Na o ant profilio, tarp vertikaliai pritvirtintų lentų dedamas pirmas (apatinis) 5 cm vatos sluoksnis, ir taip pat iškart ketiname dėti į tuos pačius tarpus ir priešvėjinę vatą, kurios storis 3 cm. Kadangi lentos plotis 10 cm, tai lieka tar 2 cm tarpas, kuris ir yra vėdinimui skirtas. Dar vatą, kad ji nenusvirtų, plonyčiais bruseliais kiek pritvirtinti galima būtų.
Pelė, kaip žinia, žvėris, sugebantis laipioti stačiomis sienomis. Todėl dar galima būtų pirmą metrą nuo apačios uždengti metro pločio cinkuotu vielos tinkleliu. To tinklelio akutės turėtų būtų ne didesnės kaip 7 mm. Burbiškėse yra tokio tinklelio - 50 m rulonas kainuoja 350 Lt. Tokio ilgio užtektų (pamato perimetras yra 63 m, tačiau reikia atimti durų ir vitrininių langų plotį). Na nežinau, ar tikrai taip jau reikia nuo tų pelių saugotis - jos juk gali ir pro skylutę, esančią aukščiau, prasmukti, arba patogiai sau vijokliniais augalais užsirioglinti. Bet galbūt dėl šventos ramybės būtų verta paaukoti papildomus kelis šimtus litų? Pagyvensim - pamatysim.
Dar vienas niuansas - renkantis fasado dailylentes, galbūt verta atkreipti dėmesį, ar jos yra su " puse špunto" ar "viso špunto".
ar
Pusės špunto dailylentės gali kiek atvėpti, nebent tai puikiai išdžiovintos, sukalibruotos ir daug daugiau kainuojančios. Viso špunto - jos jau labai puikiai įsimauna viena į kitą ir taip neatvėpsta. Galbūt pro visą špuntą ir visokiems graužikams bei vabzdžiams nelabai įmanoma patekti. Tėtis labai už viso špunto variantą. Jo minusas tame, kad nuo drėgmės, medis brinksta ir galbūt net gali įtrūkti jau netilpus į tą tarpelį.
O šiaip labai apmaudu, kad internete mineralinės vatos gamintojai nepateikia arba neišsamiai pateikia medžio apdailai šiltinimo brėžinių. Tinkuotoms sienoms - pilna, štai va
Rockwool.
Paroc yra, tačiau nėra visiškai nieko užsiminta apie profilį ir apsaugą nuo graužikų, o tai tikrai svarbus niuansas. Taip pat sakykim ieškojau, kaip angokraščius izoliuoti, tai Paroc medžio apdailai irgi nepateikia, nors tikrai puikiai info sudėliota - pateikta daug brėžinių:
Paroc brėžiniai . Vis gi kas apie angokraščius, tai čia aiškiai parodyta tik tinkuotos apdailos versija:
O juk medžio apdailai daugiau cm reikia, ir reikia turėti prie ko pritvirtinti, esamų brėžinių tikrai neužtenka. Todėl tenka pasukti galvą patiems. O keista, nes būtent medinę apdailą pasirinkusiems labiausiai akmens vatos brėžiniai ir yra reikalingi, nes kas tinkuoja, dažniausiai renkasi putplastį. Beje apie apšiltinimą putpasčiu yra pvz, čia gan išsamiai:
ASA.lt
Na o jeigu atrodau pernelyg įtari dėl pelių, tai tiesiog nesinorėtų atsidurti tokiose situacijose, beje cia siltino vata kaip suprantu -
skaudu...