Visokie smulkūs užbaigimai

Statant namą iškyla siaubingai daug visokių smulkmenėlių. Apie šias smulkmenėles nei randi kur parašyta kad būtų, nei ką - tiesiog savaime gaunasi, kad iškyla klausimai. Ir tuomet galvoji, kaip čia geriau pritvirtinus, kaip čia gražiau užbaigus. Na galbūt ir ne viską idealiai gaunasi padaryti, tuomet reikia sugalvoti, kaip ištaisyti kokį akis badantį niuansą.

Taigi, pavyzdžiui, kaminą krosnėlei išmūrijom, aukštas ir lieknas, bet jo glausti prie sienos negalima - paliktas tarpas. Prie stogo jis nelabai kaip pritvirtintas. Taigi, kad jo kokia vėtra neišsiūbuotų, sumastėm pritvirtinti tokia metaline detale. Šį sekmadienį tą ir padarėm.

Štai detalė:

O štai aukštai po gegne ji apsikabinusi kaminą pritvirtinta:

Nuotraukoje gegnę, kuria nupjovėm, kad kaminą galėtume išmūryti, kol kas laiko lentos, pritvirtintos prie kitų gegnių. Šį klausimuką, taipogi eilinį niuansą, išspręsime jau kitais metais.

Čia va iš arčiau matyti kaip pritvirtinta:

Pritvirtinta taip, kad po milimetrą-kitą iš visų pusių tarpelis būtų nuo kamino. 

Na ir dar vienas dalykas - tai skardos vėjalenčių pritvirtinimas, nes jos tokios kiek atvėpusios buvo. Va tie atvėpimai ir netobuli skardų sudūrimai šioj nuotraukoj gerai matomi:

Galbūt kiek kampą ne taip pamatavome, o gal šiaip jos ir būna tokios, bet visa esmė tame, kad jas reikėjo tokiais specialiais varžtukais pritvirtinti, ir kad spalva dar atitiktų. Tuos varžtukus naudoja skardininkai kaminus skardinant, taigi iš jų juos ir gavome. Va:

Aplink visą stogą prisukta reikiamose vietose - viso 31 vienetukas sunaudotas:

Ir dabar viskas gražu lygu pasidarė, tie varžtukai labai simpatiškai atrodo :)

Na toliau kalbant apie tas skardas... nutinka, kad užtempiant kokias tai medžiagas, sakykim pakloto rulonus, apsidrąsko tų skardų kraštai. Štai fotografavau dar vasarą dengiant stogą - tie tokie pabalimai - tai nubrozdinimai viršuje skardos, ant kampuko:

Tai čia reikia specialių tokių dažų, irgi atitinkamo spalvos kodo:

Šitas reikaliukas dar turės būti padarytas - reikės ploną teptuką nupirkti, kad tvarkingai uždažytume, nes bonkutėje tai toks teptukas-monstras... Ir reikia paskubėti, nes visai nesinori, kad nubrozdinta skarda pradėtų rūdyti ir t.t.

Na ir dar viena detalė, kuri nedavė ramybės, bet galų gale tėtis sugalvojo, kaip visgi pritvirtinti karančius ir beveik ant nieko nesilaikančius kai kuriose vietose šlaitelius:

Tas vat šlaitelis kyšantis nei ant gegnės kokios, jo kraštas - koks metras, jeigu sniegas koks, tai žiūrėk ir nulūžtų. Poroje vietų taip - virš įėjimo ir virš terasos. Šiaip dabar jau matyti, kad būtų gerai buvę po papildomą gegnę namo išorėję buvę įrengti, bet tai tik dabar matosi... Tačiau štai kokį sprendimą pritaikėme:

Po galingą metalinį strypą pritvirtinome prie gegnių ir prie to laisvo kampo. Na dabar viskas iš širdies pritvirtinta, niekas nekabo.

Kai randi kokį sprendimą ir jį sėkmignai pritaikai, daug džiaugsmo būna :) kaip ir daug streso ir galvos skausmo, kol jo nerandi ir ieškai. O tokių dalykų statybose begalybė. Patirtis - "nereali", ir ją tik praktika diktuoja. O aš tai kaip tas pėdsekys visur viską fotografuoju. Be fiksavimo šie dalykai labai greitai iš atminties dingsta. O vat gal jie, tokie smulkūs ir atrodytų nereikšmingi, kam ir pagelbės kada...