Kantrybės ir dar kartą kantrybės

Sveiki,
laikas bėga, bet su projektu nė kiek nepajudėjau, t.y. nepajudėjo reikalai su architektu. Paskutinį kartą matėmės balandžio pradžioje ir sklype nustatėme, kur turėtų stovėti namas ir kur - ūkinis pastatas. Beveik du mėnesius laukiau, po to ir skambinėjau ir rašinėjau architektui, kad atsiųstų namo kontūrus sklypo plane. Jie man reikalingi tam, kad galėčiau padaryti grunto tyrimą - įvertinti, kokei būtų tinkami pamatai.

Na ir štai architektas užvakar atsiuntė tuos kontūrus, ir šiandien išmatavau viską ir sukaliau kuoliukus. Ir...man rodos, kad architektas apsiriko - namas kokių 15 metrų per toli paslinktas į sklypo vidurį... Žodžiu visai ne toj vietoj kaip tarėmės... Na apmaudu be galo ir patarimas visiems: koks bebūtų pažįstamas architekas ir jau net gal turėjote patirtį ir viskas buvo gerai su juo - SUDARYKITE SUTARTĮ, joje įsprausdami architektą į laiko ir finansinės atsakomybės rėmus. Bent jau turėsite kozirį ir galbūt tai būtų rimtesnis argumentas architektui dirbti jei ne pagal sutartą laiką, tai bent jau atsiliepti į jūsų skambučius ar atsakyti į laiškus... Nors šiandien nuotaikos pesimistinės dėl paprasčiausio nusivylimo, kad architektas tiesiog "nujojo" veltui brangaus dviejų mėnesių laiko, neramina tai, kad jeigu toks požiūris bus ir toliau...na bet tikiuosi, kad vis gi meniškos sielos žmogus padarys viską kaip studentas "paskutinę naktį", kai realiai terminai prispaus - apie birželio 10 dieną jau turėtų būti iš savivaldybės signalas, kad galima būtų derinti projektą. Taigi dar liko dvi savaitės. Galbūt per jas įvyks viskas kas neįvyko per ilgus du menėsius.

Na  o aš gegužės mėnesį daug sužinojau apie daržininkystę :) Ir atradau, kad yra toks reikalas kaip sėjomaina. Suskirsčiau savo daržą į keturias dalis, kad galėčiau tą sėjomainą taikyti. Na ir pasodinau, nors sodinau viską labai vėlai - gegužės pabaigoje: špinatus, krapus, žiedinius kopūstus, salotas, ridikėlius, svogūnus, burokėlius, morkas, ridikėlius, petražoles, porus, žirnelius, moliūgus, šparagines pupeles ir agurkus. Dar planuoju bazilikus, raudonėlius ir rukolas - planavau šiandien, bet lietus užklupo...nors lietaus labau reikėjo tam, kas pasodinta.

Obelys ir kriaušės, atrodo, labai neblogai laikosi - bent jau atrodo tai gražiai. Pušelės gyvatvorėje - manau, kad ketvirtadalį reikės persodinti, tas ketvirtadalis truputį pakeitė spalvą, taigi manau kad žūna... Na bet kitos žaliuoja gražiai :)

Na ir dar smagus atradimas - mano berželių parke formuojasi maža ažuoliukų giraitė. Štai mažas mielas ažuoliukas nedrąsiai stiebiasi:

Dar nesugalvojau ar palikti juos ten kur auga, ar persodinti į labiau atvirą vietą kol dar maži. Pavažinėjau po apylinkes - tiek įstabių ąžuolų-milžinų auga! Matyt jiems čia labai patinka :) Tikiuosi, kad ir pas mane jie pamažu pamažu sėkmingai stiebsis...

Sklypo planavimas

Vat kaip susodinti ir suplanuoti viską taip, kad nereikėtų labai daug priežiūros ir kad būtų panašu į rojų, a?
Pastarąją savaitę mano "namų biblioteką" papildė naujos rūšies literatūra: knygos apie sodą, daržą ir viso to planavimą. Na, tai viso labo trys knygutės, nes nesikeikiant knygos šiais laikais brangus malonumas :) Kadangi su nuostabiom nuotraukom, labai malonu skaityti, vartyti ir... dūsauti, kaip viskas nuostabu.

Mano sklype labai daug nuostabių natūralios gamtos kampelių - dešimties metų beržų, pušų ir eglaičių - iššūkis bus suderinti viską taip, kad...derėtų. Tiesa sakant, man nelabai patinka daugybė smulkų augaliukų, atrodančių itin dekoratyviai. Mieliau rinkčiausi kokią meniškai suderintą "netvarką", kurioje kartais atrodo visko gal ir perdaug, tačiau būtent dėl to viskas labai jauku, sodru ir nuteikia atpalaiduojančiai. Štai maždaug taip:

Visur pataria pasidaryti visų pirma sklypo planą. Reikės išmatuoti atstumus, nubrėžti planuojamų pastatų kontūrus (vis dar laukiu namo kontūrų iš architekto, jie reikalingi tam, kad galėčiau atlikti grunto tyrimą pamatams), išdėlioti medžių grupeles. Pabandžiau pasibraižyti dabar, tačiau nežinant atstumų sudėtinga, be to nelengva prisiminti, kur ir kaip auga pušys ar beržų būreliai.

Beje, dar vienas klausimas neduoda ramybės - sklypas šiaip lygus, tačiau daug visokių kauburėlių, matyt dalis jų skruzdėlynai ar šiaip kokios kurmių sukeltos krūvelės, iš kurių dydžio darau išvadą, kad tai turėtų būti kurmiai - gigantai... Taigi reikai sumastyti, kaip vieną gražią dieną visą tai (na, bent jau didžiąją dalį viso to) gražiai išlyginti - sulyginti, kad būtų patogu vaikščioti. Reikia nepamiršti, kad tvarkomo sklypo plotas gan nemažas - 95 m ilgio ir 75 m pločio. Iki šiol sugebėta vieną kraštą, kuris nuo kelio, apsodinti pušaičių gyvatvore. Dabar mastau kaip ir kuo apsodinti kitus sklypo kraštus, nes gal nėra būtina vienos rūšies augalais sodinti, galima matyt taikytis prie to, su kuo kuris sklypo kraštas ribojasi.

Elektros privedimas

Jeigu jūsų sklype yra elektros stulpas, tai absoliučiai nieko nereiškia. Tai reiškia tik tiek, kad jis stovi. Tai, kad jums leis pasijungti elektrą nuo elektros stulpų - yra tik tokios naivuolės kaip aš samprotavimai perkant žemės sklypą.

LESTO tokių kaip aš atžvilgiu turi kitų planų. Kurį laiką mano pietų pertraukos buvo dedikuotos apsilankymui LESTO. Nes aš gi nieko - ničnieko nesupratau, todėl ėjau ir ėjau, kol man pagaliau vargšei viską išaiškino.

Visų pirma, tik įsigijus sklypą nedelsiant, nieko nelaukiant reikia kreiptis dėl techninių sąlygų. Jose nurodoma, kokiu būdu galima privesti elektrą. Techninį projektą parengia tiesiog žaibiškai - per kelias dienas. Iš pradžių aš, kad maža nepasirodytų, driokstelėjau 19 kW galingumui. Bet...galia kainuoja. Kiekvienas tas kW kainuoja 119 Litukų. O kadangi vietoj paprasto pajungimo nuo stulpų sąlygose pasiūlė mano slype įrengti modulinę transformatorinę (toks siaubingas žodžių junginys labai išgąsdino iš pradžių) - tai kiekvienas metras kainuoja dar 15 Lt. Na metrų pas mane gavosi 187. Taigi vien už atstumą gaunasi 2805 Lt. Taigi teko sumažinti ambicijas dėl galios - užsisakiau naujas sąlygas su 7 kW. Viso gavosi 4400 Lt už elektros privedimą į sklypą.

Na būčiau ne aš, jei nepatikrinčiau - o kas gi yra ta modulinė transformatorinė. Labiausiai mane žinoma neramino du dalykai: pirma - ar neatrodo tai labai baisiai, antra - ar neūžia. Kaip tai patikrinti - važiavau ieškoti tokių TM, ir klausiausi, ar girdisi koks triukšmas... :) Taigi atrodo šis dalykas maždaug taip:

Aišku perspektyva, kad toks siaubas stovės mano sklype manęs nežavėjo. Na bet ką padarysi... Ir kaip paaiškėjo - dabar jas LESTO tiesiog ima ir pastato, o jeigu tai būtų daroma prieš kelis metus, tai už šį "grožį" dar reikėtų sumokėti 20 tūks. Lt. iš savo kišenės. Išgirdusi tokią sumą, kuo greičiau pasirašiau sutartį ir pervedžiau avansu tuos 4400 Lt - kad tik LESTO nepersigalvotų ir pastatytų tą savo TM.

Ruošiant elektros projektą yra vienas labai svarbus momentas....KAIMYNAI. Juk per jų sklypų teritoriją reikės pravesti tuos laidus. Kaimynų sutikimas turi būti patvirtintas pas notarą. Ir jeigu kaimynas pasako, kad nenori ir nesutinka....jūsų viltys gali žlugti - nėra jokios galimybės kaip nors juos priversti sutikti. Bet pradžioje man reikėjo surasti tuos kaimynus. Pasitikėti, kad juos operatyviai suras ir sutars firmelė, kuri gavo ruošti mano projektą, kažkaip nenorėjau. Pati susiradau kaimynų kontaktus (tai nebuvo lengva, nes realių kaimynų nėra - yra tik pievos ir miškeliai, šalia mano sklypo, kurie kažkam priklauso, o kam ir ar tas kažkas nebus koks nervus mėgstantis patampyti tipas...?) Susiskambinau, paaiškinau situacija ir - valio - abu kaimynai gražiai pasirašė visus dokumentus.

Taigi elektros projektas paruoštas, reikia tik įgyvendinti popieriuje nubraižytą reikalą realiam gyvenime. O tam LESTO yra užsidėjusi gražias 310 dienų nuo įmokos dienos - toks objekto prijungimo terminas. Taigi elektra bus tikriausiai tik spalio mėn.

Tiesa, stulpai eina ir palei sklypą, ir dar per sklypo vidurį eina kiti elektros stulpai - pas kaimyną. Tačiau dabar naikinti šių ir vestis laidus po žeme LESTO nepatarė - sako, kad vis tiek kokių 5-7 metų bėgyje patys viską slėps po žeme ir kam dabar mokėti, jei po to bus daroma nemokamai.

Didelis dėkui kaimynams už normalumą :) O elektros projektas su visais parašais paruoštas, tinklams jis tiko, dabar galiu internete stebėti eigą on-line :) wow...

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas

Pati patikėti negaliu...mano rankose užbaigtas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Valio!!! Paskutinio parašo ant įsakymo dėl šio projekto patvirtinimo laukti teko kelias savaites...Dokumentus tvarkyti šiam projektui pradėjau tvarkyti spalį (na, tiesa, ne pati, darė tuo mokantys užsiimti), ir štai gegužė - visa tai užėmė 7 mėnesius. Tiesa, truputį užtrukau su melioracija (čia jau teko pačiau gilintis į melioracijos subtilybes) - tačiau aš su tuo reikalu susitvarkiau labai greitai. Taigi, galima judėti toliau. O kas toliau? O gi reikia vėl bėgte į rajono savivaldybę paduoti pora prašymų:

1) specialioms projektavimo sąlygoms statinio architektūrai formuoti ir sklypui tvarkyti

2) sąlygoms vietiniams vandentvarkos įrenginiams projektuoti (vandens tiekimas ir nuotekos)

Ir šiuos prašymus pateikiant, reikia turėti aibę dokumentų kopijų (po kopiją prie kiekvieno prašymo):

1) Įsakymas (taip ilgai lauktas)

2) Plėtros projektas

3) Kadastro pažymėjimas

4) Sklypo planas

5) Išrašas iš registrų knygos

6) Ūkininko pažymėjimas

7) Pirkimo pardavimo sutarties kopija

Visa tai pateikus, teks laukti apie 30 dienų, kol gausiu tas sąlygas. Įkvepiam...

Sodo įveisimas

Vakar padariau vieną maloniausių dalykų savo gyvenime. Dvi obelaitės ir dvi kriaušaitės pasodintos! Dabar svarbiausia, kad jos prigytų ir kažkada galėsime grožėtis jų žydėjimu, štai taip:

Medelius važiavau pirkti net už Kauno, pasirodo Babtuose yra daug medelynų. Bet Sodaitytės medelynas labai patogiai viska aprašęs internete www.sodaitytesmedelynas.lt ir tai mane užkabino. Bendravimas nenuvylė, na bet svarbiausia tai, kad medeliai būtų geri ir gyvybingi, įsitikint reikės laiko... Tręšnes ir vyšnias sodinsiu jau kitą pavasarį, tačiau įsivaizduojat - užsakyti jau reikės birželio mėnesį, kad tikrai gaučiau to, ko noriu.

Na o vaismedžius sodinau taip - pagaul augumą: pačoj piečiausioj pusėj palikau vietą mažoms vyšnaitėms - jos mažutės. Toliau - obelys, o už jų kriaušės. Patys didžiausi sodo medžiai - tręšnės, jos paskutinės. Beje, tręšnių patariama sodinti tiek, kad užtektų ir sau, ir paukščiams :)

Beje, kriaušių šakas reikės nukreipinėti žemyn, va kaip tai daroma, su virvutėmis - nuotrauka iš medelyno:

Sodas

Matyt esu vis gi labai pažangus žmogus :) Žinote, kaip rinkausi vaismedžius? Ieškojau išsamių aprašymų su paveiksliukais...internete :) Apie obuolių rūšis išmanau tik tiek, kiek perskaitau ant kainų etikečių parduotuvėse. O pirkdama turguje tiesiog paklausiu, kurie skaniausi, tai ką bobutė pasiūlo - tą ir imu.

Taigi, į turgų sodinukų eiti pirkti man nerekomendavo, patarė medelynuose, tuomet daugiau šansų, jog bus sveiki ir būtent ta veislė. Tai susiradau tokį, kuris interneto svetainėje išsamiai ir su paveiksliukais viską aiškiai yra aprašęs. Tuomet susiskambinau porąsyk, ir rytoj po darbo važiuosiu pirkti dviejų obelaičių ir diejų kriaušaičių. Tręšnėms jau deja per vėlu - jas sodinsiu kitą pavasarį, reikės iš anksto užsisakyti, kad gaučiau tai, ko reikia.

Kiek supratau, blogiausio, kas gali būti turint sodą - aukštai esantys gruntiniai vandenys. Opa! Į dešimtuką. Medelyno, kuris yra kaip supratau šalia Kauno, Babtuose, šeimininkė ponia Danutė iškart pasiteiravo, kurgi mano sodyba. Išgirdusi, kad Vilniaus rajone, pasiūlė pirkti atsparias, visokias rusiškas ar baltarusiškas kriaušių ir tręšnių veisles. "Čia gi jums ne Kaunas ir ne Žemaitija, kur gali augti visokie iš Vakarų Europos atvežti, pas jus pražus, imkite ištvermingas veisles". Taigi, mano pasirinkimas: obelys - Alyvinis ir Auksis, Kriaušės - Mramornaja ir "oi, pamiršau koks pavadinimas", tręšnės, kurias užsakysiu kitiems metams, patarė tokias - Jurgita ir Revna. Dar kitąmet Žagarvyšnę pasisodinsiu.

Kas link sodinimo meto - tai pavasaris pats tas. Kažkodėl man vaismedžių sodinimas asociavosi su spaliu. Bet pasirodo, kad prigytų ir žiemą išgyventų, geriau pavasarį (na, gal tik laistyti reikės daugiau...čia žinoma jau sunkiau šiemet su laistymu bus).

Išarti visos žemės sodui skirtame plote, sakė, nereikia, tiesiog be žolės turi būti tokio diametro žemės plotas aplik medį, kokio dydžio jo vainikas.

Sodinukai po 20 - 25 litus. Tikiuosi parsivežti ir šeštadieni pasodinti. Žada lietų, taigi nusiteikusi sušlapti :)

Sklypo apželdinimo darbai

Balandžio pabaiga šiemet tokia vasariška ir ją puikia pavyko išnaudoti...na, kiek jėgos leido. Visų pirma, negaliu atsidžiaugti nuostabiai sužaliavusiu savo beržų parku. Beržai atrodo nuostabiai:

Na, o kita sklypo pusė - teko paplušėti. Beržas - ne krūmas, todėl visas apdžiūvusias apatines šakas apgenėjau. O beržų daugybė, va tokias dvi didžiules šakų krūvas surinkau:

Dabar, praėjus geram pusmečiui po sklypo įsigijimo, pradėjau orientuotis erdvėje: žinau, kur stovės namas ir kaip jis bus pasuktas. Žinau, kur bus ūkinis pastatėlis ir kur - pavėsinė su židiniu. Savaime pasidarė aišku, kur bus aikštelė su tinklu (tinkliniui ar badmentonui) ir aišku, kur užveisiu sodą. Jausti erdvę - nuostabus dalykas, atsiranda užtikrintumas ir gal net toks "savininkiškumo" jausmas...

Na bet čia įrašas apie sklypo apželdinimą, t.y. aplinką. Visų pirma, noriu išsaugoti kuo daugiau natūralios gamtos. Kadangi sklype daugybe pušų ir beržų ir keletas puikių eglaičių, tai jokie sukultūrinti medžiai čia tiesiog neįsipaišys. Todėl ir sklypo ribą nuo kelio nutariau apsodinti paprastomis pušimis. Visų pirma, kažkur skaičiau, kad pušys puikiai sugeria dulkes (nuo žvyrelio jų oi kaip pūsteli praskriejus kokiam kaimiečio automobiliukui...) ir garsą. Visų antra, mano sklype pilna pabarstyta jaunų pušaičių, kurias tiesiog reikia tik perkelti ir gražiai susodinti. Sodinome nuo kelio krašto 5,5 m atstumu, kadangi 5 metrai, nors ir tavo sklypo ribose, tačiau skirta infrastruktūros kanalams. Taigi pagalvojau, kad geriau saugesniu atstumu apsodinti kelio kraštą. Pušeles sodinome viena nuo kitos 2m atstumu, kad jos viena kitos neužgoštų, gautų užtektinai saulės ir augtų plačios-gražios. Vėliau sudarys žiemą-vasarą žalią gyvatvorę, sulaikančia garsą ir dulkes. Pasodinome 24 pušėles - sunkus ir alinantis darbas, nes reikėjo iškasti, pervežti į kitą sklypo kraštą, stengėmės palikti kuo daugiau žemės ant šaknų, ir sodinome ne visai mažutes, o keturmetes...sunkios. Vakar vakare kaip tiesi styga visos buvo susodintos, o mes pavargę ir labai patenkinti:

Tiesa, nebūna to blogo...neseniai rašiau, kaip iškasėm duobę vieno kubinio metro norėdami įrengi lauko WC - ir į tą duobę prilijo. Vanduo taip ir laikosi, ir kadangi aplink jokio vandens telkinio nėra, tai tas vanduo mums dabar išsigelbėjimas - laistėm pasodintas pušeles. Žinoma, sunku tampyti vandenį, bet vis gi gerai tas vanduo :)

WC taip ir nepastatytas vis, užgriuvo kiti darbai. Labai tikiuosi šį šeštadienį pasodinti trešnes ir porą vaismedžių. Mano sodą sudarys kokie 6-7 medžiai: 2 tręšnės, 2-3 obelys, 2 kriaušės.

Pratęsiant kalbą apie medžius - labai noriu pasodinti du gluosnius. Jų yra įvarių, tačiau aš noriu būtent svyruoklinių - tai yra į didžiuuuulį gražų medį išaugantis augalas. Tačiau niekur neradau, kur pirkti. Na o kai pasiskambinau į Vilniaus miesto urėdiją, tai nusijuokė ir patarė ieškoti miške arba prie upių... Šiandien važinėdama dviračiu po Vilnių aptikau kelis, nulaužiau po šakelę ir įmerkiau. Jeigu pradės leisti šaknis, pasodinsiu į vazonėlį, o kitą pavasarį - į žemę. Labai noriu, kad du gluosniai - gražuoliai sudarytu "vartus" į sklypą - turėtų būti gražu.

Tiesa, šį savaitgalį atsirado pirmas įrenginys, štai jis - gražios "moteriškos" spalvos :)

Taigi, vandens tiekimo sistema įrengta :) Ir dar užsisakiau komposto, dabar guli krūva šalia išartos žemės. Aš ten pasodinsiu daržą, bet ar kas išaugs - priklausys, ar bus lietaus šią vasarą. Nes nutariau vis gi šulinio nekasti šiemet: jeigu pavyks kovo mėnesį išgręžti vandens gręžinį, rudenį jau turėtų būti elektra. Ir naudoti būtų galima gręžinio vandenį - nupirkti gerą šlango gabalą yra daug kartų pigiau nei kasti šulinį šalia daržo...