Stogo šiltinimas. Pradžia.

Pradėjome šiltinti stogą. Tiksliau - tėtis pradėjo, mano dalyvavimas visame procese apsiribojo mineralinės vatos nupirkimu, na ir kitų sąskaitų apmokėjimu.

Stogo šiltinimo sluoksnis 25 cm, varža R gausis apie 6,75 (reikalaujama mažiausiai 6,25). Šiltinti nusprendžiau stiklo vata Knauf. Ji tokia minkštutė, todėl prieš užsakant visą kiekį nusipirkau vieną poką ir išbandėmė sukišti tarp gegnių, pažiūrėti ar laikosi ir apskritai kaip dirbasi su Knauf. Dirbasi visai puikiai, kas labai džiugu, nes Knauf yra ženkliai pigiau nei Paroc (taupau ant viso kiekio daugiau kaip 600  Lt), o nupirkti teko  31,2 m3 vatos po 10 cm storio, ir 8 m3 vatos po 5 cm storio. Viso apšiltinimo ploto - beveik 160 kv. m.

Išpakuota vata labai išsipučia, yra švelnutė ir minkšta:

Pirkau Knauf stogui, kaip ir Paroc sienoms, iš Lemora. Viso vata kol kas kainavo man 3290 Lt plius 60 Lt už atvežimą.

Tėtis kiek pakoregavo savo važinėjančius pastolius - pritvirtino turėklus viršuje dėl saugumo, o kopėčias padarė prisatomas, kad patogiau užlipti būtų. Sako - labai vertinga konstrukcija, gana patogu su ja dirbti, aišku kiek gali būti "patogu" užvertus galvą ir rankas aukštyn.

Pirmas darbas prieš šiltinant vata - visus visus varžtelius, kuriais pritvirtintos gegnės, suveržti. Jie absoliučiai visi atsilaisvinę, kai kurie tiek, kad pirštais laisvai sukti gali - juk gegnės išdžiuvo per tuos pusantrų metų, taigi viskas atsilaisvino. Viskas dabar stipriai priveržta. 

Tarpai tarp gegnių pas mus 59 cm, kas yra idealu kai vatos plotis 61 cm. Vata, įsprausa tarp gegnių patogiai įsitaiso ir niekur neslenka. Na, namuko stogas šlaitinis, tačiau nestatus, taigi tikriausiai vata ir neturėtų po kiek laiko susistumti.

Taigi per dvi su puse dienos tėčiui darbuojantis vienam pavyko apkamšyti 20 cm storiu vieną ilgą stogo šlaitą:

Viso yra 4 šlaitai, ir daugiausia laiko pareikalaus jų susidūrimo vietos, žinoma...

Visur apkamšyta ir virš murlotų, kad jokių neliktų silpnų vietų:

Aplink kamink kaminą taip pat apkamšyta, ir į kaminą įsispiria tokios metalinės plokštelės, pritvirtintos prie gegnės, taigi tikėkimės, kaminas neturi didelių šansų judėti dėl kokio didelio vėjo ar panašių dalykų:

Ką gi, prieš akis labai daug darbo, visas sunkumas prasidės matyt kai teks tvirtinti paskutinį 5 cm storio vatos sluoksnį, pritvirtinant tam tikslui bruselius papildomai prie gegnių. Kantrybės tėčiui...

Gal kas norėtų įsikurti kaiminystėje?

Už kokių poros šimtų metrų nuo mano sodybos senutės kaimynės brolis ketina parduoti žemę. Aš vat pagalvojau, kad būtų smagu, jeigu smagūs žmonės įsikurtų - kam sodyba, o gal kas ir šiaip nori už miesto bet netoli miesto nuolat gyventi, ar dar ką...

Parduodamas sklypas - 1 ha, žemės ūkio paskirties, todėl kaip ir man, tektų ūkininko sodybos variantą darytis. Už Vilniaus į Šalčininkų pusę maždaug 17 km.

Sklypas pats be medžių, tiesiog laukas, bet apstuptas miškų. Kiek žinau, šį gėrį būtų linkę parduoti už 20 000 Lt  (bet tai nėra galbūt labai jau tiksli informacija, ir žinoma derybų reikalas, bet kalba kiek žinau maždaug apie tokią suma eina)

Jeigu ką sudomintų, brūkštelkite man į sodybastatau@gmail.com - bandysiu kontaktinį telefoną suveikti.

Kas svarbu ieškant sklypo esu iš savo patirties kaškada gana išsamiai surašiusi čia.

Kaip sklypas atrodo vėlų rudenį:

Iš nuotraukos žinoma sunku spręsti kur prasideda sklypas ir kur baigiasi, bet bendra situacija matosi:

Ribojasi su tokios senutės sklypu, ten toliau šviečia ir mano namukasm, tas už avilių :)

O čia kaimynės pastatai - tvartai, ir visokios kitokios paskirties - na, viskas kaimiška, sena, bet tvarkinga.

Su kažkokiais kitais sklypais ar pan - nesiriboja - aplink gamta.

Taigi, gal kas nors kaip tik ieškosi žemės, tai įrašas tokiems ir skirtas :)

Angokraščiai. Ir netikėtas pasiruošimas stogo šiltinimui.

Ogi pagalvojau, kad nesu parodžiusi, kaip gražiai namukas jau atrodo :) Štai, nuotrauka daryta rugsėjo pradžioje:

Apkalus lauko dailylentėm ir sumontavus skardines palanges, kitas darbas - angokraščiai. Tėčiui tai užėmė gerą savaitę. Bedarant angokraščius, reikėjo apšiltinti vata tas vietas virš langų ir durų, kurios buvo likę plikos, ir tik kartu su angokraščiais tai buvo sutvarkyta. Štai, tarp karkaso, laikančio akmens vatą ir lango rėmo - neapšiltinta vieta (nuotrauka iš vasaros):

Be to, tvirtinant iš šonų lentutes, taip pat buvo dedama kiek vatos, kad ji užeitų kiek ant lango rėmo praplėtimo. Apskritai besidarbuojant su šiltinimu, ne kartą pagalvojom, kad tik sau pačiam dirbant taip skrupulingai šiltini viską - visos šios smulkmenos atima tikrai daug laiko...

Angokraščius, tiesą pasakius, tėtis galvojo daryti sudetingiau - imti dvi lentutes, klijuoti, šlifuoti... Bet nusprendėm daryti paprasčiau. Radome lentučių netolimoj lentpjūvėj - 12 cm pločio ir 20 mm storumo, šiek tiek užapvalintais kraštais. Jos buvo prikaltos, prieš tai pakišus vatos šonuose ir fanieros plokšteles. Šiek tiek baimės buvo dėl tų užapvalintų kraštų, nes norėjosi lygių angokraščių, bet rezultatas tikrai labai gražiai atrodo:

Štai čia matosi - lango rėmas gana gražiai matosi, jis nesusiaurinamas dėl apšiltinimo ir angokraščio, kuris medinės apdailos atveju galėjo ir užeiti veik ant viso rėmo, palikus siaurą juostą. Ant rudo rėmo angokraštis užeina kokį pusę centimetro, ir lango rėmas proporcingas ir platus - man patinka, kad platus, nes gi gražus, ąžuolą imituojantis plastikas :)

Va visas langas su angokraščiais - belieka apvadus primontuoti:

O taip langas atrodė be angokraščių, čia matosi, kad angokraščių lentos buvo tvirtinamos prie karkasinių bruselių -

-  bet, kaip ir minėjau, dar pakišome vatos sluoksniuką, kad kuo mažiau ties lango rėmu būtų šalčiui vietos praeiti...

O čia eilė langų, į kuriuos pažiūrėjus iškart matai, kokio storumo šiltinimo sluoksnis :)

Kas toliau? Dėl nėsusipratimo su lantpjūve, tas nesusipratimas - tai jų vėlavimas keliomis savaitėmis supjaustyti ir padžiovinti lentutes pakalimui, nutarėme, kad reikėtų imtis stogo šiltinimui. Apmaudu, nes kaip tik pats tas oras dar lauke darbuotis. 

Pulsiu dabar ieškoti vatos lubų šiltinimui, šiandien išmatavome, kokios kubatūros reikia, o tėtis sau susimeistravo štai tokį važinėjanti pastolį:

Jis ant ratukų, o ratukai - su stabdžiais, užfiksavimui. Jis dviejų lygių, kad ir stogo apačioj, ir pačiam virųuj darbuotis būtų įmanoma:

Šiek tiek lygiau

Sklypas mano iš esmės lygus - nėra nuolydžių ar šlaitų ir panašių dalykų. Užat kupstų visokių...man įtarimas, kad didžioji dauguma kupstų susiformavo kurmiams išrausiant kupstelį, kuris tiesiog žaibo greičiu apželia žolėmis, apgyvendinamas skruzdėlėmis, ir patampa dideliu kupstu. Tai vat tokių kupstų -šimtai. Ir žolę pjauti neįmanoma - ką jau ten žoliapjove, trimeriu net... Na o kur dar puikiujų melioracijos "profesionalų" suformuotos vagos...išvagoję pusę sklypo neišlygino nieko - dabar tik pradedu po truputį suvokti, kad jų darbas man kainuos ir kainuos ateity sklypo palyginimui išmetamų pinigų pavidalu...

Na bet yra kaip yra. Dabar gi susigriebiau, kad reikia būtinai išlyginti žemę ten, kur bus daržas, o ir ten, kur sodas užveistas bei žemės plotas arčiau žvyrkelio baisingai nelygus. Žemė šiom dienom pradėjo įšalinėti - kaimynas skundėsi, jog naktimis temperatūra krenta iki -9... šaltokas spalis... Išlyginti norisi labai todėl, kad tiesiog būtų įmanoma žolę pjauti - gal ir žoliapjovę pagaliau pavasarį įsigysiu.

Galiu drąsiai daryti išvadą, kad statybos pabrango - jeigu prieš porą metų bobcato atvežimas kainuodavo apie 120 Lt, tai dabar pigiau nei už  170 Lt niekas nesiteikė važiuoti. O valanda darbo su kultyvatoriumi kainuoja 120 Lt.

Labiausiai neramino, ar "paims" tas kultyvatorius žole apaugusią dirvą. Kai kuriose vietose, kur labai jau nelygu, nepavyko, bet ten, kur žolė buvo randapu papurkšta, puikiai susitvarkė:

Čia va video kaip tas agregatas tvarkosi

Na ir štai būsimo daržo plotas lygesnis, galima bus pavasariui atėjus šiltnamį pastatyti ir lysves įrengti. Dar va tik reikia susirasti padorių žemių, nes tikriausiai lysves darysiu šiek tiek pakeltas, sukalus iš lentų  lovelius...

Tuomat atėjo eilė sodui, viskas išlyginta, deja, neapsieita be dramos - užvačiavo ir sulaužė puikią laukinę obelaitę, kuria paskiepijom labai skania rūšimi ir kuri taip gražiai prigijo... Na, matyt tokia jau sodininkų ir daržinikių dalia susitaikti su panašaus pobūdžio netektimis :(

Na ir atėjo laikas labiausiai nelygiam reikalui - ten buvo tie melioratorių traktoriai pavažinėję, tai tų gilių vagų nepavyko paimti, reikės gal bandyti kaimyną su traktoriu kalbinti atvažiuoti. Bet iš esmės vis tiek viskas nepalyginamai lygiau ir padoriau atrodyt praėjo. Štai pradžia:

O štai jau pabaigta:

Anekdotas, nors juokis, nors verk, bet sugebėjo tas bobkatas išverssti kelis įbetonuotus tvorai stulpelius. Radom kokius 5 išverstus, taigi teks iš naujo juos įbetonuoti. Na, patys gal kiek ir kalti, reikėjo gal paskui tą bobkatą vaikščioti ir nė minutei nepalikti, nes kai tik palikom, tai visokių eibių ir pridarė... Čia statybose iš mūsų praktikos taip jau yra - jeigu ką samdai, tai beveik kad už nugaros turi stovėti ir stebėti, retai kada užtaikai ant kitokio varianto, nors aišku išimčių yra :)

Taigi štai lygu - matyti pušaičių gyvatvorė - taip taip, pušaičių, kurias prieš 2,5 metų pasodinome, dabar jos jau po 1,6 - 1,8 m aukščio, manau, kitąmet jau viršūnes karpysime, kad jos tankėtų :) 

Taigi šis kultyvavimo malonumas kainavo viso 530 lt. Žolytės labau jau ten sėti neketinu - užaugs laukinė, bus periodiškai pjaunama ir bus ok. Gal vietomis kur pievų gėlių būtų galima užsėti - įdomu, ar nenuslopins jų laukinės vietinės senbuvės...

Naudota krosnelė?

Pradėjau nedažnai rašyti. Dvi priežastys tam. Statybų darbai iš lėto judantys. Daug darbo, komandiruočių ir dar... atostogos. Atostogos ne statybose, o ten, kur šilta ir Viduržemio jūra :)

Tai čia toks šioks atsiprašymas už retą pasirodymą eteryje, pažadu pasitaisyti...

O štai ir opus klausimas. Yra mintis pradžiai nusipirkti naudotą krosnėlę, kurią paeksploatuočiau kelis metus, kol pribręsiu prie naujos. KUR galima nusipirkti naudotą krosnelę?

Ji šildytų darbuojantis viduje - apšiltinant lubas. O po to kas žino - gal net vidines pertvaras žiemą galima būtų sumūryti... Tik va reikia baisiai krosnelės, naudotos, nebrangios, kur galėtų dar paveikti dvejus - trejus metus. Hm?

Nors į panašius įrašus su klausimu paprastai nedaug gaunų atsakymų, dažiausia visai negaunu - bet su viltimi visgi rašau ir laukiu jūsų patirčių. O gal kas nori iškišti seną atsibodusią krosnelę :)

Palangės

Į lauko palanges pažiūrėjau paprastai - skardinės, tamsiai pilkos spalvos. Ir į darbą pažiūrėjom labai paprastai - savo jėgom, taip jau gavosi*.

Palanges įstatyti reikia prieš pradedant darbuotis su angokraščiais, nes šie užeina ant jų, jau nekalbant apie apvadus aplink langus. Taigi prieš užsakant medieną angokraščiams, namo kampams ir langų bei durų apvadams, ėmėm ir įstatėm tas palanges. Pradžiai išmatuoti pločiai ir ilgiai buvo. Įėjimo durys ir vitrininiai langai, pro kuriuos galima bus vaikščioti - ten sprendimo reikia kitokio, tokio, ant kurio užminti galima bus, ir tai manau spręsis net ne šiemet. O palangės įstatytos 8 langams, nuo mažiukų kaip vonios iki didelio vitrininio lango svetainėje. Iškart apie biudžetą - visas reikalas kainavo:
- skardos -  160 Lt
- žirklės ir medvaržčiai - 21
Viso: 181 Lt.

Taigi turime  štai tokią situaciją su langu:

Žinia, kad palangė turi būti su šiokiu tokiu nuolydžiu - su tuo viskas aišku. Vat kur tvirtinti ją - išsiaiškinome, kad šiais laikais prisukama skarda yra prie polanginio profilio, kuris atrodo taip, kai kiek atplėši difuzinę plėvelę - pilkas toks:

Kitas klausimas, kuris iškilo - o kur ta palangė baigiasi? T.y. kur turi būti skardos kraštas - ar baigtis ties angokraščiu, ar užlįsti už jo - matėm visko, visaip kaip montuoja, bet nuspręsta, kad:

• skarda turi palįsti už angokraščio, nes priešingu atveju vanduo tiesiog už skardos užlindęs gadins medinį angokraštį ten besikaupdamas,
• skarda išlankstyta turi būti taip, kad apgaubtų angos kraštą ir dar lango apvadas užeitų ant skardos. Vadinasi, palangės išorinis kraštas turi išsikišti tiek, kiek lango apvado plotis bus, gaunasi taip, kad tiek angokraštis, tiek lango apvadas ant skardos užeis, ir vanduo niekur nesikaups - tiesiog nebus palikta jokių nenumatytų vietų tam vandeniui patekti ten, kur nesinori. Nuotraukoje gal iškart ir matosi apie ką aš čia taip bandau išaiškinti:

Lango apvadai ir namo kampai - nusprendžiau, kad turėtų būti 10 cm pločio, t.y. keletu cm siauresni nei kad lauko dailylentės. Ir žinoma, bus tos pačios spalvos kaip ir visas namukas. 

Taigi, palangei sumontuoti prireikė:

- Medinio plaktuko, kurio pagalba švelniai stuksenant per skardą sulankstomi statūs kampai (plaktukas - savadarbis)

- Žirklių skardai pjaustyti. Žirkles pavyko susirasti tikrai geras tokiosj parduotuvėlėj Viršuliškėse, kur anksčiau "Pasidaryk pats" buvo. Ta parduotuvėlė tokia nedidukė atrodo, bet ten ir žirkles normalias galima rasti (nes nuo senuku Kinijos jau net purto), ir medvaržtukų palanges prisukti, o kažkada neįtikėtina, bet lauko dušui galvutę ilgai visur ieškojusi, ten man idealiai tinkamą ir pigią radau. Žodžiu, nebloga parduotuvėlė tokia. Žirklės atrodo taip:

Medvaržtukai mažuliukai tokie:

Skardas tėtis užsakė kažkur berods Zujūnuose, ir labai dar protingai pasielgė paprašydamas parodyti jam kaip sukarpyti ir išlankstyti norimo pavidalo skardą. Štai tokį pavyzdėlį patarė, sukarpė ir išlankstė - oj kaip jis pagelbėjo besidarbuojant! Štai tas pavyzdys - gelbėtojas.

Na ir prasidėjo pamatavimai, pabraižymai:

Iškarpymai ir išlankstymai pastuksenant (svarbu turėti dar ant ko tą kampą formuoti, turėjom tokį metalinį kampą):

Kad nebūtų šalčiui tiltukų, dar uždėjom vatos prie pat lango, kad vata gražiai priglustų, palangė ją prispaudžia, ir gaunasi, kad vata iki pat pat lango gražiai prieina:

Va ir įstatyta palangė (ji kol kas su plėvele dar):

Medvaržtukus keliose vietose pritvirtinam - pradžioje skardoje skylutę pragręžiant, po to jau į popalanginį profilį įsukant:

Kampas:

Negaliu pasakyti, kad viskas labai sklandžiai klostėsi - lyg ir pamatuoji, kad palangės plotis 25 cm, iškarpai, sulankstai - įdedi, 1 cm per daug - reikia pritaikyti, atlankstyti, sulankstyti. Jau dvi paskutines palanges be jokių problemų iškart pataikėm. Bet man rodos viskas gražiai tvarkingai gavosi. Užėme porą dienų neskubant ir ne nuo ryto, bet paskutinę dieną jau taip norėjosi užbaigti viską, kad sutemus  pasišviesdami šiaip ne taip bet užbaigėm šį svarbų etapą :)

*Kodėl patys montavom? Sakyčiau, nepasisekė mums su skardininku visgi. Gerai, kad kaminus, kadangi bituminių čerpių stogas, tai tuo bitumu pats tėtis namo kaminus ir užsandarino, skardininkui tereikėjo skardas išlankstyti ir užmauti. Nereikėjo jam rūpintis nei sandarumu nei kuo kitu. O štai kur pavėsinėje jau reikėjo sandariai padaryti - tai teka tas kaminas jei liūtis smarkesnė :( skambinu aš skardininkui Broniui, sakau, teka ant mano židinio vanduo. Tas atvažiavo apsižiūrėjo, skambina ir sako man: silikono nusipirk ir užsandarink pati. Aš kiek pamenu, jam už tą kaminą sumokėjau 700 Lt, su medžiagom. O kiek derinau, laukiau - nesulaukiau, prašiau, vėlavo, žadėjo - neatvažiavo ir t.t. Na ir ką - sandarinam vis su tuo silikonu. Patys. Taigi, jeigu jums "židiniųmeistrai" rekomenduos "labai gerą" skardininką vardu Bronius, netikėkite. Turėsite pažadų, vėlavimą, ir dar nekokybišką darba bei švelnų pasiuntimą "užsisandarink silikonu pats". Nutarė tėtis, kad palanges išlankstys pats, ir bus ramiau ir matyt sandariau  nei Bronius žada :) Na ir manau pataupėme kelis šimtus už darbą.

Kaip visada, ačiū išradingajam tėčiui :)

Ar aš turėsiu kada daržą?

Aš moku tik ravėti. Pasirodo. Tą aš supratau, kai prieš tris metus pabanžiau pasisodinti agurkų. Kai atėjo laikas suformuoti lysvę, pasodinti į ją kažką - aš supratau, kad nieko tokio aš nemoku. Paskaičius knygučių, atradau, kad su žeme pasirodo reikia elgtis raštingai, kad yra toks dalykas kaip sėjomaina. Šį rudenį savo "užaugs - gerai, neužaugs - tiek to" daržą nusprendžiau iš už 100 m atstumo perkelti arčiau namo. Dėl dviejų priežasčių: visų pirma, arčiau - patogiau; visų antra - supratau, kad iš piktojo kaimyno priprašyti pumpuoti vandenį iš jo kūdros man nepavyks (aš ketinu su juo kitais metais pyktis, t.y. pasistatyti tvorą nuo jo, o jis už tai tikrai supyks). Taigi vandens bačką daržui patogiau ir realiau įrengti šalia namo, galbūt net pavyktų į tą bačką lietaus vandenį nukreipti nuo stogo.

Taigi mano daržas keliamas štai taip:

Šiuolaikinis daržas, pasirodo, gali būti beribės fantazijos reikalas. Pradėjau rašytis, ko gi reikia jam:

komposto dėžių, lapų humuso dėžės, sliekinės, vabzdžių viešbučio, paukščių girdyklos, šiltnamio, darbo stalo, lysvių tikriausiai pakeltų... Košmaras...baisu...nejaugi viskas taip sudėtinga? Tuomet nusprendžiau, kad gal reikia nueiti visgi į kursus, kad bent kiek susigaudyti. Kadangi žiemą siaubingai gerą dalyką atradau - geltono karučio kursus, o ten yra ne tik apie tai kaip aplinką sutvarkyti ar sodybą suplanuoti, bet ir apie žemiškesnius dalykus, tokius kaip modernus daržas ir sodas. Tikrai vertingi kursai, suformuojantys požiūrį į galimybes darže ir sode. Pasirodo, kad daržas - tai tokia ūkininkavimo forma, kai mes tik imam, imam ir imam. O žemė, atiduodama viską skursta. Taigi būtina suktis ir organizuotis taip, kad tos žemės nenustekenti, o ji atsidėkos geru derliumi. 

Keli įdomūs dalykėliai, kuriuos sužinojau tuose kursuose, ir kai kurie buvo man atradimas.

Pasirodo, nereikėtų žemės kasti ar arti. Ją geriau su kultyvatoriumi apdirbti ir purenti. Nes kasant visą turtingą organinėm medžiagom paviršiuje sluoksnį apverčiam ir į paviršių iškeliam žemiau esantį menkavertį, kuriame tikimės užauginti kažką gero :) Taigi negalima sukasti žemės, reikia tik purenti.

Svarbu dirvožemio laidumas - pasirodo, viskas gerai auga priesmėlyje. Na, pas mane vietomis priesmėlis, bet daugumoj - priemolis. Aš kažkaip galvoju, kad žemė pas mane nėra derlinga, net mastau atsivežti kokios žemės ir padaryti kiek pakeltas lysves (nedaug, kokių 20 cm) - na bet kurgi gauti geros derlingos žemės? Nejaugi paskambinsiu pagal alio.lt skelbimą, paklausiu "žemė jūsų derlinga?" ir man atsakys "oi, ne, nukasėm čia molį kažkokį..." :)

Apie pakeltas lysves - na, jas pasirodo galima kelti į įvairų aukštį - visiški tinginiai, kaip supratau pakelia ir į 90 cm - kad net lankstytis nereikėtu. Bet jeigu nori, kad per žiemą ilgamečiai augalai neiššaltų, tai pakelti derėtų tik šiek tiek. Svarbiausia, kad tarpai tarp lysvių, jeigu tuose tarpuose žolytė augs, tai nepamiršti, kad tie tarpai nebūtų siauresni nei jūsų žoliapjovė. Na ir reikėtų nepamiršti, kad pakeltos lysvės greičiau išdžiūna.

Antra taisyklė po nekasimo - nepalikti plikos žemės. Nuėmus derlių, reikėtų užsėti kokia nors, atsiprašau už keiksmažodį, sideraline kultūra. Na o tai gali būti, sakykim, garstyčios, kurios "pravalo" žemę. Arba rudenį kai kurių daržovių neišrauti, o palikti žemėje - sakykim, žirnius ir kitus ankštinius (jų šaknis palikus dirvoje lieka azoto) - iki pavasario. Ką tik nuėmus derlių galima sėti tagetes, serenčius. Taisyklė - natūraliai žemė niekada nebūta plika, joje arba kažkas auga, arba ją kas dengia, na nebent tai Sachara kokia būtų, bet šiaip narūtaliai gamtoj plikos žemės nebūna juk.

Natūralu, kad man kilo klausimas - o kaip paruošti būsimajam savo daržui dirvą, dabar ten - tiesiog auga daug žolės. Ją reikėtų paruošti taip:

1. Nupurkšti randapu

2. Prasieiti su kultyvatoriumi

3. Užsėti garstyčių, kad dar spėtų sudygti prieš žiemą

4. Pavasarį iškart galima formuoti lysves.

Ką jūs sau galvojate, randapu išpurškėm, žolytė vos vos pagelto. Rudenį tas randapas ne taip stipriai veikia vis gi, arba žolė atspari labai jau pasitaikė. Žodžiu žolė tik apsimetė, kad žūsta, na galvoju dabar, gal reikia visgi imti ir pasamdžius kokį bobkatą, prikabinus agregatą tą žemės plotą apdoroti visgi? Su visa gan gyvybinga užsispyrusia žole?

Daug kalbėjomės ir apie šiltnamį, ir apie kompostavimą, laistymą, apie ligas, sėjomainą, tręšimą. Sėjome, persodinome sodinuką, daiginome, visko daug naudingo, praktiško, įdomaus. Pavyzdžiui, šiltnamyje sodinant pomidorus, pasirodo, galima įkasti plastikinius butelius, su daug daug skylučių, ir tuomet į juos supylus vandenį, šiam labai pamažu sunkiantis, reikia labai retai laistyti pomidorus! Tokio tai aš dar nesu girdėjusi, labai norėčiau išbandyti. Tie kursai vyko tris dienas, vakarais po darbų, ir per tokį trumpą laiką gauni tikrai didžiulę dozę informacijos, kurią būtinai reikia užsirašyti, nes labai koncentruotai, iš esmės, ir svarbiausia - iš praktikos.

Apie šiltnamį apskritai atskirą gal straipsnį kada parašysiu, tas kada - kai jį įrengsiu, net ten pasirodo irgi daug niuansų, ir labai norėtųsi iškart protingai viską įrengti :)

Dabar per žiemą mano užduotis bus:

1. Nuspręsti, kokią sėjomainą pasirinkti - penkių ar keturių dalių. 1) Sideratai 2) Lapinės 3) Vaisinės (pvz. pomidorai, agurkai) 4) Šakniavaisiai (šie labiausiai numuša derlingumą) 5) Ankštiniai. Jeigu tik keturių dalių - tuomet sideratus rudenį užsėti neišskiriant astkiro lauko.

2. Nusibraižyti daržo planą, numatyti kur šilntamis, kur komposto dėžės, ir labai noriu darbo stalo - kad tuoj pat čia pat galima būtų tas daržoves sutvarkyti patogiai. Taigi viskam reikės numatyti patogią vietą. Labai gaila, kad nespėjau šiemet pastatyti vabzdžių viešbučio, tai toks labai įdomus dalykas, kuris leidžia jūsų darže apsigyventi geriesiems naudingiems vabzdžiams, kurie po to pluša jūsų darže ir teigiamai veikia jūsų daržoves :) Pavyzdžiui toks, mažas:

Arba didelis:

O čia dar va labai įdomus filmukas, kuriame išdėstomos tokios 3 pagrindinės daržininkystės taisyklės: nekasti, neravėti, nelaistyti :) https://www.youtube.com/watch?v=99lApRA_BQw

Fasado darbai. Tai, kas jau gražu

Prikalti lauko dailylentes yra vienas malonumas - tai pats maloniausias darbas iš viso fasado apšiltinimo ir apkalimo "projekto" etapų, dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, jis einasi tikrai greitai - daugiausa laiko užima karkasų įrengimas, po to visokios smulkmenos, tokios kaip tinklelis nuo pelių ir skardos lankstinys. Na ir antra - prikali vieną, prikali kitą - ir matosi rezultatas. Tai yra pradedi matyti pagaliau kaip gi iš tiesų atrodys tavo namukas, nes iki tol matei tik brėžinius, tik dažų spalvą, tik abstrakčius ir fragmentinius dalykus. Ir tai tikrai džiugi akimirka - kai pamatai sienos plotelį, nors ir mažytį, bet leidžiantį įsivaizduoti kaip maždaug atrodys tai, ką....jau bandai sukurti žingsniukas po žingsniuko 3 metus.

Turiu perspėti - kol kas nėra baigti visi darbai, bet jau jau jau liko tik keli ploteliai, kuriuos bandome savaitgaliais užbaigti. O visas darbas nuo karkaso įrengimo - apšiltinimo - apkalimo užėmė gerą mėnesį.  Dirbome keliese - trise, kartais aš padėdavau tėčiui, kartais brolis, o kai visiems atostogos baigėsi, teko prašyti kaimo žmogelio pagelbėti keletą dienų. Darbai jeigu nebūtų tokių liepos karščių manau vyktų greičiau, nes tikrai prie +35 ir daugiau dirbti sunku, gelbėjo dažni vizitai i lauko dušą. Iš kitos pusės su orais kaip ir pasisekė, nes nelijo smarkiai ir dažnai.

Apatinės dailylentės (pirmoji eilė) nudažomos iš abiejų pusių. Apskritai cokolio aukštis bus 30 cm - toks jis, ne žemesnis, rekomenduojamas Lietuvos sąlygomis. Nežinau, ar tikrai reikia to laikytis, nes galbūt reikėtų atsižvelgti ir į tai, kokio platumo stogo užlaidos - pas mane plačios, taigi nemanau kad labai čia kažkas taškysis. Betkokiu atveju gal kažkaip morališkai saugiau jautiesi su kelesdešimties cm cokoliu, turint omeny, kad vietos pas mus šlapios ankstyvo pavasario metu. Taigi nusprendėm, kad apatinė dailylentė turėtų būti nudažyta iš dviejų pusių, "atsparesnė" tokia, nes arčiausiai žemės, o jau kitos - tik iš vienos, lauko, iš vidinės pusės jų niekuo nedengėme.

Dailylentės 5,4 m ilgio, ir jų galiukai - tokie, kad vieną į kitą galima gražiai sukišti (girdėjau, kad tai "papka mamka" vadinama? :) - tai yra vienas galas įlaida, kitas galas - griovelis. Čia buvo labai gelbėjantis dalykas, nes nuspendėme, kad tokiu būdu sujungiam dailylentes tiesiog gražiai ten, kur baigiasi vienos galas - t.y. nereikia, kad galas ir pradžia susieitų tik ant karkaso bruselio ir būtų ten prikalti. Ir dar: prikali dailylentę, toliau sujungi su kita, ir ši nupjaunama psibaigus sienai - toliau šiosios galas yra antros eilės pradžia. Ir taip toliau - gaunasi taip, kad labai taupiai naudojasi dailylentės, sujungimai kažkaip nepastebimi, nekrenta į akis.

Prisukama kiekviena dailylentė dviem medvaržtukais, ir prisukama tokiu žingsniu, kokiu išsidėstęs vertikalus medinis karkasas, t.y. kas 60 cm.

Labai svarbu prisukti normalius, tam tinkamus varžtukus, o jie štai tokie žali:

Kadangi jų reikia daug, tai reikia pasistengti gauti jų kaip įmanoma pigiau (tik jokiu būdu ne kinietiškų), nes: jeigu viena dailylentė 5,4 m, o tvirtinamas kas 60 cm, tai vienai dailylentei prireikia 18 varžtelių. Tų dailylenčių mano atveju apie 250 vnt, taigi varžtukų reikia 4-5 tūkst. Tai, kad dailylentės pritvirtinamos gan dažnu intervalu, kaip suprantu yra gerai, nes visgi fasadas yra medinis, "gyvas", ir tvirtas jo pririšimas neleis toms dailylentės sukinėtis ar kaip kitaip smarkiai raitytis.

Čia pagrindinis meistras grožisi pirmuoju apkaltu ploteliu :)

Čia iš arti, matosi, kad kampuose nejungiame 45 laipsniu kampu, bus čia tiesiog kampuose prikaltos vertikalios lentutės, nes kampu daryti tai labai reikia preciziškumo, daugiau laiko, ir apskritai manau - daugiau darbo rankų taip pat.

Labai tiksliai pataikyti vienodame aukštyje pradėti tvirtinti lentutes yra sudėtinga - jeigu įsižiūrėti, tai keliais milimetrais dailylenčių linijos skiriasi, kai bus prikalti kampai manau kad tai pastebėti bus neįmanoma :)

Apkalus medžiu namuką, akis pradeda badyti balto silikato kolonos, nes dabar šaukiasi visas eksterjeras raudonai-rudos klinkerio plytelių spalvos :) Tos spalvos  šauliasi ir kolona prie įėjimo (vertikalus rąstas), bet mes vis dar ją "džiovinam":

Kadangi langų nestatėme apšiltinimo sluoksnyje, tai dabar langai gavosi tokie "įgilinti.

Apie langus (tiksliau - aplink langus) reikės atskiro įrašo, o jų dar laukia angokraščiai, apvadai ir palangės.

Liko apkalti kelis užsilikusius plotelius, labai norėtųsi, kad dailylenčių užtektų; vatos berods užteko, reikia nusipirkti vieną papildomą pakuotę tik, visokiems galams - kas mane labai džiugina, nes nesinori turėti visokių likučių sandėlio - ir pinigai veltui, ir dar sukti galvą kur sandėliuoti.

Na ir ką... nuo žolinių jau kaip ir ruduo prasidėjo, užlijo, štai kokios balos:

Gerai, kad apkalti liko tokiose vietose, kur viskas po stogu, saugu, bet galiu pasakyti, kad viską darėme taip, kad neužlytų, nesumirktų, kabinome plėvelę nakčiai, jeigu likdavo vata apšiltintas plotas ir neuždengtas apdaila, ir t.t.

Dar liko kampai, angokrašiai, sukam galvą kaip apšiltinti cokolį po durimis ir po vitrininiais langais, ten kur vaikštoma bus - turi būtų ne tik apšiltinta, bet ir po to tinkama kažkokius prieangius padaryti, daug ką sprendi tiesiog vietoje, nes tokių detalių niekur aprašyta nerandu, o teoriškai ką čia bepriplanuosi. Dar vienas galvosūkis laukia - kaip pritvirtinti po stogu tinklelį nuo pelių-vapsvų.

Išlaidas suskaičiuosiu tik kai viską užbaigsiu. Matau iš komentarų senesniuose įrašuose, kad tai viena įdomesnių temų :) Na galiu pasakyti, kad skaičiuojant medžiagas medžio apdaila yra brangesnė už tinką, nes, įrengiant vatos apšiltinimą reikalingas karkasas, kurio kaina ir sudaro iš esmės tą skirtumą tarp vatos ir putplasčio šiltinimo. Tas skirtumas - apie 1,5 tūkst., nelygu koks plotas, žinoma. Bet esmė ta, kad medžiu galima apkalti savo jėgom, o štai tinkuoti jau turbūt mažai kas ryžtųsi. O darbas šiais laikas kainuoja apie 40 Lt / kv. Tiek kainuoja tiek putplasčio-tinko, tiek vatos-medžio atveju. Skaičiuoja dažniausiai visą plotą su langais (nes angokraščiai reikalauja taip pat laiko). Taigi, jeigu sakykim fasado plotas 200 kv.m, tai darbas kainuotų mažiausiai 8 tūkts. Ir jeigu pas jus yra galimybė šeimos ir draugų pastangomis skirti vieną vasaros mėnesį savo brangaus laiko, tai jūs galite sutaupyti kokius 5 - 7 tūks. Lt įrengdami medinį fasadą patys. Na, tai labai grubūs mano skaičiavimai, bet manau, kad netoli tiesos. Žinoma, gerai turėti tėtį, kuris galėjo skirti tiek laiko, ir tiek kantrybės...