2014 m. rugsėjo 18 d., ketvirtadienis

Ar aš turėsiu kada daržą?


Aš moku tik ravėti. Pasirodo. Tą aš supratau, kai prieš tris metus pabanžiau pasisodinti agurkų. Kai atėjo laikas suformuoti lysvę, pasodinti į ją kažką - aš supratau, kad nieko tokio aš nemoku. Paskaičius knygučių, atradau, kad su žeme pasirodo reikia elgtis raštingai, kad yra toks dalykas kaip sėjomaina. Šį rudenį savo "užaugs - gerai, neužaugs - tiek to" daržą nusprendžiau iš už 100 m atstumo perkelti arčiau namo. Dėl dviejų priežasčių: visų pirma, arčiau - patogiau; visų antra - supratau, kad iš piktojo kaimyno priprašyti pumpuoti vandenį iš jo kūdros man nepavyks (aš ketinu su juo kitais metais pyktis, t.y. pasistatyti tvorą nuo jo, o jis už tai tikrai supyks). Taigi vandens bačką daržui patogiau ir realiau įrengti šalia namo, galbūt net pavyktų į tą bačką lietaus vandenį nukreipti nuo stogo.

Taigi mano daržas keliamas štai taip:


Šiuolaikinis daržas, pasirodo, gali būti beribės fantazijos reikalas. Pradėjau rašytis, ko gi reikia jam:
komposto dėžių, lapų humuso dėžės, sliekinės, vabzdžių viešbučio, paukščių girdyklos, šiltnamio, darbo stalo, lysvių tikriausiai pakeltų... Košmaras...baisu...nejaugi viskas taip sudėtinga? Tuomet nusprendžiau, kad gal reikia nueiti visgi į kursus, kad bent kiek susigaudyti. Kadangi žiemą siaubingai gerą dalyką atradau - geltono karučio kursus, o ten yra ne tik apie tai kaip aplinką sutvarkyti ar sodybą suplanuoti, bet ir apie žemiškesnius dalykus, tokius kaip modernus daržas ir sodas. Tikrai vertingi kursai, suformuojantys požiūrį į galimybes darže ir sode. Pasirodo, kad daržas - tai tokia ūkininkavimo forma, kai mes tik imam, imam ir imam. O žemė, atiduodama viską skursta. Taigi būtina suktis ir organizuotis taip, kad tos žemės nenustekenti, o ji atsidėkos geru derliumi. 

Keli įdomūs dalykėliai, kuriuos sužinojau tuose kursuose, ir kai kurie buvo man atradimas.

Pasirodo, nereikėtų žemės kasti ar arti. Ją geriau su kultyvatoriumi apdirbti ir purenti. Nes kasant visą turtingą organinėm medžiagom paviršiuje sluoksnį apverčiam ir į paviršių iškeliam žemiau esantį menkavertį, kuriame tikimės užauginti kažką gero :) Taigi negalima sukasti žemės, reikia tik purenti.

Svarbu dirvožemio laidumas - pasirodo, viskas gerai auga priesmėlyje. Na, pas mane vietomis priesmėlis, bet daugumoj - priemolis. Aš kažkaip galvoju, kad žemė pas mane nėra derlinga, net mastau atsivežti kokios žemės ir padaryti kiek pakeltas lysves (nedaug, kokių 20 cm) - na bet kurgi gauti geros derlingos žemės? Nejaugi paskambinsiu pagal alio.lt skelbimą, paklausiu "žemė jūsų derlinga?" ir man atsakys "oi, ne, nukasėm čia molį kažkokį..." :)

Apie pakeltas lysves - na, jas pasirodo galima kelti į įvairų aukštį - visiški tinginiai, kaip supratau pakelia ir į 90 cm - kad net lankstytis nereikėtu. Bet jeigu nori, kad per žiemą ilgamečiai augalai neiššaltų, tai pakelti derėtų tik šiek tiek. Svarbiausia, kad tarpai tarp lysvių, jeigu tuose tarpuose žolytė augs, tai nepamiršti, kad tie tarpai nebūtų siauresni nei jūsų žoliapjovė. Na ir reikėtų nepamiršti, kad pakeltos lysvės greičiau išdžiūna.

Antra taisyklė po nekasimo - nepalikti plikos žemės. Nuėmus derlių, reikėtų užsėti kokia nors, atsiprašau už keiksmažodį, sideraline kultūra. Na o tai gali būti, sakykim, garstyčios, kurios "pravalo" žemę. Arba rudenį kai kurių daržovių neišrauti, o palikti žemėje - sakykim, žirnius ir kitus ankštinius (jų šaknis palikus dirvoje lieka azoto) - iki pavasario. Ką tik nuėmus derlių galima sėti tagetes, serenčius. Taisyklė - natūraliai žemė niekada nebūta plika, joje arba kažkas auga, arba ją kas dengia, na nebent tai Sachara kokia būtų, bet šiaip narūtaliai gamtoj plikos žemės nebūna juk.

Natūralu, kad man kilo klausimas - o kaip paruošti būsimajam savo daržui dirvą, dabar ten - tiesiog auga daug žolės. Ją reikėtų paruošti taip:
1. Nupurkšti randapu
2. Prasieiti su kultyvatoriumi
3. Užsėti garstyčių, kad dar spėtų sudygti prieš žiemą
4. Pavasarį iškart galima formuoti lysves.

Ką jūs sau galvojate, randapu išpurškėm, žolytė vos vos pagelto. Rudenį tas randapas ne taip stipriai veikia vis gi, arba žolė atspari labai jau pasitaikė. Žodžiu žolė tik apsimetė, kad žūsta, na galvoju dabar, gal reikia visgi imti ir pasamdžius kokį bobkatą, prikabinus agregatą tą žemės plotą apdoroti visgi? Su visa gan gyvybinga užsispyrusia žole?

Daug kalbėjomės ir apie šiltnamį, ir apie kompostavimą, laistymą, apie ligas, sėjomainą, tręšimą. Sėjome, persodinome sodinuką, daiginome, visko daug naudingo, praktiško, įdomaus. Pavyzdžiui, šiltnamyje sodinant pomidorus, pasirodo, galima įkasti plastikinius butelius, su daug daug skylučių, ir tuomet į juos supylus vandenį, šiam labai pamažu sunkiantis, reikia labai retai laistyti pomidorus! Tokio tai aš dar nesu girdėjusi, labai norėčiau išbandyti. Tie kursai vyko tris dienas, vakarais po darbų, ir per tokį trumpą laiką gauni tikrai didžiulę dozę informacijos, kurią būtinai reikia užsirašyti, nes labai koncentruotai, iš esmės, ir svarbiausia - iš praktikos.

Apie šiltnamį apskritai atskirą gal straipsnį kada parašysiu, tas kada - kai jį įrengsiu, net ten pasirodo irgi daug niuansų, ir labai norėtųsi iškart protingai viską įrengti :)

Dabar per žiemą mano užduotis bus:

1. Nuspręsti, kokią sėjomainą pasirinkti - penkių ar keturių dalių. 1) Sideratai 2) Lapinės 3) Vaisinės (pvz. pomidorai, agurkai) 4) Šakniavaisiai (šie labiausiai numuša derlingumą) 5) Ankštiniai. Jeigu tik keturių dalių - tuomet sideratus rudenį užsėti neišskiriant astkiro lauko.

2. Nusibraižyti daržo planą, numatyti kur šilntamis, kur komposto dėžės, ir labai noriu darbo stalo - kad tuoj pat čia pat galima būtų tas daržoves sutvarkyti patogiai. Taigi viskam reikės numatyti patogią vietą. Labai gaila, kad nespėjau šiemet pastatyti vabzdžių viešbučio, tai toks labai įdomus dalykas, kuris leidžia jūsų darže apsigyventi geriesiems naudingiems vabzdžiams, kurie po to pluša jūsų darže ir teigiamai veikia jūsų daržoves :) Pavyzdžiui toks, mažas:

Arba didelis:


O čia dar va labai įdomus filmukas, kuriame išdėstomos tokios 3 pagrindinės daržininkystės taisyklės: nekasti, neravėti, nelaistyti :) https://www.youtube.com/watch?v=99lApRA_BQw

12 komentarų:

  1. Dėl vabzdžių viešbučio būkite atidūs, prie gyvenamo namo ar pavėsinės netoliese būdamas vabzdžių viešbutis gali kelti diskomfortą. Juk jame įsikurs ne tik boružėlės, bet ir širšalai ar dar kokie velniai :)
    Pats neseniai sužinojau, kad medžio ripkoje išgręžiojus skylutes (paletes 1 ir 2 aukstas is kairės) sukuriamas boružėlėms daugiabutis :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dominykai, o kokiu atstumu jau būtų "saugu" daryti vabzdžių namelį? Aš labai noriu, tai galvoju, kur jį įkurdinti :)

      Panaikinti
  2. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-08-29-zlugo-mitas-apie-glifosato-ekologiskuma/87229/print

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ingrida, del randapo - deja, tokia tiesa - ukininkai pries nuimdami grudiniu kulturu derliu, nupurskia viska randapu ir tuomet pjauna. Taigi jeigu is tiesu norite be sios chemines medziagos gyventi - tai tektu pirktis kokiam biodinaminiam ukyje uzaugintu grudu, sumalti juos, ir paciam duona keptis. Pasirodo, sio fakto daug kas nezino. Del naudojimo randapo pries apdirbant pirmakart zeme - jeigu rudens pradzioj nupurski, o pavasari seji - kiek man zinoma, viskas kaip ir gerai, vat iskarto butu sodinti ka nors - butu matyt labai nekas. Kitavetus - as pabandziau idirbti zeme be jokiu chemikalu - patikekit, tai itin sunku, fiziskai sunku. O dar kai darzas ne 3 x 3 m, o 2 a. bus...

      Panaikinti
    2. Gal turit kaimynų su traktorine technika. Galėtų iš rudenio suarti, iškultivuoti, pavasarį dar kartą iškultivuoti, jei turi frezą, dar geriau. Pirmais metais piktžolių būtų, bet su kiekvienais metais, vis mažiau ir mažiau. Jei ruošiatės mulčiuoti, 2 arai, jau gana didelis daržas, o jei ravėti, tai visai nedidelis... Aš anksčiau (kol nestudijavau agronomijos) buvau ne prieš roundapo purškimo, kai pvz sėji žolę, tačiau dabar ir žolę pasėjome be jo..., nes savame sklype norisi kuo mažiau chemijos. Na, o savos duonos kepimas iš savų grūdų, būtų svajonė, tačiau kol kas neįgyvendinama :)

      Panaikinti
    3. Tame ir beda, kad kaimynu reikia menesiais prasyti kad suartu, tuomet suaria koki geguzi, jau per velu ka daryti. O paskutinikart taip suare, kad tokia duobe isare, kad bulves mirko - zodziu, labai nemoksiskai, ir sugadino praktiskai ta darzo dali. Todel visgi teks be kaimynu pagalbos apsieiti, savo jegom. Na o del jusu poziurio i randupa - tai, kad zolyte sejate be randupo pagalbos, o kasdien perkate duona is parduotuves, kepta ir randupu apipurkstu grudu - toks poziurus irgi turi teise egzistuoti :) Cia zinote, kaip ir ekologisku automobiliu pirkejai - pagaminti ekologiskam automobiliui budavo, jog tenka labiau uztersti aplinka nei gaminant standartini. Kas yra tikri ir esminiai dalykai musu gyvenime? Jokiu budu neginu randupo naudojimo darzininkystes pradzioje, as prie sios minties patikekite, priejau po triju metu pastangu apsieiti be sio dalyko. Sudetinga.

      Panaikinti
  3. roundapu purškai absoliučiai visas kombainais nuimamas kultūras, nes derliau tada drėgnumas mažesnis ir nupurškus jis greičiau prinoksta....tokia ta realybe, purškiami miežiai, žirniai, kviečiai, kukuruzai ir tt. be chemijos šiais laikais nė žingsnio.

    Beje nežinanantiems papasakosiu istoriją:
    karo vietname metu, amerikos kariai norėdami surasti komunistėlių bazes džiunglėse, purškė jas tam tikru visiškai nauju tuo laikotarpiu preparatu, kaip jis vadinas jau manau supratote, būtent tam jis ir buvo iš pradžių sukurtas.

    Kad mes jo nenaudosim, nežinau, tačiau stengsimės, jei ir naudosime kuo mažiau.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Ik namai, ar galite pateiktinuorodą, kur "orange agent" ir roundup'as yra tas pats?

    AtsakytiPanaikinti
  5. niekur tokių nuorodų manau nerasite, tačiau kad gali būti naudojamos panašios, ar keliariopai kart silpnesnės koncentracijos medžiagos.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Jei neskubat su lysvių įdirbimu, galite velėną vienam sezonui palikti uždengtą plėvele, arba kartonu. Galima net uždengti kartonu, jame padaryti skylutes ir paguldyti bulves - viską mulčiuoti nupjauta žole ar šiaudais - ir bulvės augs, ir velėna per sezoną nunyks.

    Pas mane visi variantai išbandyti. Sėkmės!

    AtsakytiPanaikinti
  7. Norint įsisavinti naujus žemės plotus be chemikalų, didžiuliais juodos plėvelės gabalais reikėtų uždengti žolynus. Per juodą plėvelę nesiskverbia šviesa, iššunta ir lengvai kasami tampa šaknynai. Sliekai po ja darbuojasi, peliukai - viską purena. Nesinaudokite tuo patarimu naudoti raundapą. Tai blogas patarimas.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Va čia tai naujiena man, kad sodinant pomidorus galima įkasti plastikinius butelius ir tokiu atveju reikia daug rečiau laistyti pomidorus. Kitais metais pirksiu daugiau http://www.nojus.lt/darzoviu-seklos/pomidorai pomidorų sėklų ir sodinsim sode pomidorus.

    AtsakytiPanaikinti