Norėjau sodybos už miesto, kad galėčiau leisti čia vasaras, atvažiuoti ilgesnėms Kalėdų atostogoms. Butas mieste, kur viskas ranka pasiekiama ir sodyba pusvalandį atstumu - štai kur idilė. Dabar galiu pasakyti, kad gyvenimas nestoja ir...keičiasi idilės vizija. Atiskraustėme į sodybą praeitų metų gegužę vasarai, ir... tebegyvemame čia nuolat jau pusantrų metų. Butas senamiestyje tapo nereikalingu šiame gyvenimo etape. Kai pavasarį nutiko karantinas, teko dirbti iš namų; ir po šimtą kartų per dieną buvau dėkinga, kad turiu galimybę būti terasoje, kurti grilių - nesėdėti visą parą tarp keturių sienų.
Dabar sodyba tapo mano nuolatiniais namais. Renku kieme baravykus, skabau pipirmetes arbatai... Net šuo atsirado, nes kaip gi sodyboje be visagirdinčio šuns.
Tam, kad susitvarkyti kai kuriuos reikalus, pasiėmiau savaitėlę atostogų - pradėjau namo pridavimo reikalus, ir dar - lauksiu mėnesio bėgyje man priskirto adreso - jau galėsiu pasikabinti ir pašto dėžutę neužilgo. Pažadėjau sau, kad kai susitvarkysiu namo dokumentus, reikės organizuoti šventę - didelio gyvenimo etapo užbaigimo šventę. Negaliu patikėti, kad man pavyko pastatyti sodybą - nuo nulio, be jokių pradinių žinių apie statybas. Statybos vyko nuo 2012 iki 2016 metų, taigi penkerius metus, nuo 2017-ųjų vyko tiesiog smulkūs užbaigimai (fasado užbaigimo darbai, įstatytos vidaus durys ir pan.) - taigi per 5-6 metus susiplanavus etapais pavyko pasistatyti sodybos namuką ir įsirengti be paskolų ir skubėjimo, daug ką savo rankomis.
Jeigu paklaustumėte, kiek kainavo viskas - kažkuriuo metu viską nustojau detaliai fiksuoti, todėl labai tikslios sumos nepasakysiu. Tačiau bendrai namukas man kainavo tarp 70 - 80 tūkst. eurų (PATIKSLINU - kainavo 80 000 eur. detaliai peržiūrėjus visas išlaidas) Tai su kaina už projektą, su vandens gręžiniu, su nuotekų įrenginiu, su elektos privedimu, su oras - vanduo šildymo įrengimu. Žemės sklypas atskirai kainavo dar 10 tūks. eur.
Taigi, padalinus sakykim tuos apie 75 tūks eurų į 6 metus ir dar po 12 mėn., gaunasi kad namui reikėjo skirti apie 1000 eur per mėn. O jeigu prieš tai pačiai pradžiai pasitaupę esate kažkiek, tai ir mažiau. Šeima kur dirba dviese - iš kiekvieno po 400 eur per mėnesį, plius kuras, plius jūsų brangus laikas.
Apart visos pinigų sumos tai pareikalavo ir kokių 7-8 metų nuolatinio dėmėsio ir laiko. Ir laiko šeimos narių - tėtės didžiulė pagalba, brolio pagalba pačiais reikalingiausiais laikotarpiais. Palaikė mano ūpą ir šio blog'o rašymas, visa sužinota informacija išsaugota, nugulė juodu ant balto. Atrodo, visai prasmingai gavosi.
Rugsėjį mane visuomet užplūsta prisiminimai kaip 2011 metais tą patį rugsėjį aš atradau šią vietelę, prisirinkau baravykų, raudonikių ir nusprendžiau, kad tai yra TAI. Ir iki šiol tas jausmas gyvas. Gamtoje jaučiuosi tikriau, nepraeina nepastebėtai gamtos virsmai. Nežinau, kiek šis etapas užsitęs, bet jis labai malonus. Ir galbūt tai yra įrodymas, kad turėdamas svajonę ir tikslą, mažais žingsneliais kantriai gali jį pasiekti. Reikai tik savo svajonės turėjimo ir netingėjimo.