Beskaitant dar vieną straipsnį ir nuomonę, jog tvoros neturėjimas padeda megzti kontaką su kaimynais ir apskritai tai yra gera filosofija - neturėti tvoros, kyla noras pasamprotauti šia tema. Nes mano įsivaizdavimas bei norai laikui bėgant keitėsi. Kaip ir visuomet - viskas priklauso nuo situacijos individualiai jūsų.
Kodėl aš užsinorėjau tvoros, t.y. tvoros neturėjimo trūkumai: (arba kodėl ją geriau turėti)
- nes mano sklype auga grybai ir man nepatinka, kad žmonės vaikšto aplink mano namą ir juos renka. Jie vaikšto ir aplink daržą, kai ten dera žirniai, ir man nepatinka, kad kai kurie grybai jų krepšiuose žali ir žirnio dydžio bei formos
- nes vieną tamsų žiemos vakarą grįžau nakvoti į sodybą viena, ir einant link namuko pastebėjeu kokių 15 metrų nuo manęs tamsoje didelį baltą užpakalį. Tai buvo strinino užpakalis. Ir man vaidenosi, kad jis tuoj prieis prie manęs ir bakstels savo ragais - o man reikėjo sunešti daktus iš automobilio, tai spėkite, kokiu greičiu aš juos nešiojau į namą, saugodamasi to bakstelėjimo
- nes yra šernų, kurie žiemos vakarais ieškodami kažkokių šaknų ar velnias žino ko, išaria žemę, ir visai nesinori kad artų mano sklypo žemę (gerai, kad pasirinko kitą keliuko pusę - mano beržyną). O taip pat nesinori, kad tas šerniukas kriukteltų. Staiga. Netikėtai. Iš tamsos. Chriu.
- nes ziukiai chamai be tvoros lenda visur ir apgraužia obelaites ir kriaušes.
- nes didelis pabėgęs šuo iš kaimo gali staiga iššokti iš už medžių. Jis gal ir koks gerietis, ir gal šuniukas nori tiesiog susipažinti, bet jis vilko dydžio. O tu siūbuoji sau hamake terasoje, atsipalaidavęs nuostabų vasaros vakarą ir tau mažiausiai norisi iššokusio vilko iš už pušies.
- nes kaimuose (kaip ir miestuose) yra daug vargšų asocialių žmogiukų. Ir kai nėra tvoros, jei eina pas tave paprašyti pinigų cigaretėms. Pasiskolinti "forever", kaip sakoma. Man ne tai kad gaila cigaretėms, tiesiog išnyręs ant tavo slenksčio toks tipas, arba užėjęs kada nori į tavo kiemą kartais priverčia krūptelėti. Vienas toks tipas vaikšo su dideliu vilkšuniu. Abudu lyg ir taikūs. Na bet smagiau būtų kitoje tvoros pusėje juos matyti.
- tavo šuniukas, vis norintis pasisvečiuoti pas kaimyno vištas, bėgioja tvoros ribose ir nevaikšto pas tas vištas. Ramu tau. Ramu vištoms. Geri santykiai su kaimynu, kurio vištos.
- jeigu augini vištas, tai kaimyno šuo jų nelanko, lapei sunkiau prasiskverbti. Ramu vištoms. Ramu tau. Lapė lieka nevalgius.
Tvoros nebuvimo privalumai:
- graži filosofija: būkime draugiški - mes atviri visiems ir norėtume kad toks būtų visas mūsų kaimas
- galbūt kaimynas pataps draugu
- sutaupai pinigų. Tvora yra brangus malonumas. Kiekvienas jos metras brangus. O dar vartai. O dar jeigu jie automatiškai atsidaro. O dar jeigu į juos kala žaibas ir jie sugenda ir darkart būna brangūs.
- negražu kai kiekvieno kaimyno tvora vis kitokia - būtų smagu kad būtų vienodos arba tvorų nebūtų, tai kaimo vaizdas būtų harmoningas.
Taigi tokia štai mano gyvenimiškai ir absoliučiai individuali patirtis ir ypatingai subjektyvi nuomonė.
Tvoros aš dar neturiu. Bet labai noriu šiemet įsirengi. Jeigu pavyks - parašysiu, kaip tai padaryti pigiai :) Ir ji tikrai nebus tokia:
Kodėl aš užsinorėjau tvoros, t.y. tvoros neturėjimo trūkumai: (arba kodėl ją geriau turėti)
- nes mano sklype auga grybai ir man nepatinka, kad žmonės vaikšto aplink mano namą ir juos renka. Jie vaikšto ir aplink daržą, kai ten dera žirniai, ir man nepatinka, kad kai kurie grybai jų krepšiuose žali ir žirnio dydžio bei formos
- nes vieną tamsų žiemos vakarą grįžau nakvoti į sodybą viena, ir einant link namuko pastebėjeu kokių 15 metrų nuo manęs tamsoje didelį baltą užpakalį. Tai buvo strinino užpakalis. Ir man vaidenosi, kad jis tuoj prieis prie manęs ir bakstels savo ragais - o man reikėjo sunešti daktus iš automobilio, tai spėkite, kokiu greičiu aš juos nešiojau į namą, saugodamasi to bakstelėjimo
- nes yra šernų, kurie žiemos vakarais ieškodami kažkokių šaknų ar velnias žino ko, išaria žemę, ir visai nesinori kad artų mano sklypo žemę (gerai, kad pasirinko kitą keliuko pusę - mano beržyną). O taip pat nesinori, kad tas šerniukas kriukteltų. Staiga. Netikėtai. Iš tamsos. Chriu.
- nes ziukiai chamai be tvoros lenda visur ir apgraužia obelaites ir kriaušes.
- nes didelis pabėgęs šuo iš kaimo gali staiga iššokti iš už medžių. Jis gal ir koks gerietis, ir gal šuniukas nori tiesiog susipažinti, bet jis vilko dydžio. O tu siūbuoji sau hamake terasoje, atsipalaidavęs nuostabų vasaros vakarą ir tau mažiausiai norisi iššokusio vilko iš už pušies.
- nes kaimuose (kaip ir miestuose) yra daug vargšų asocialių žmogiukų. Ir kai nėra tvoros, jei eina pas tave paprašyti pinigų cigaretėms. Pasiskolinti "forever", kaip sakoma. Man ne tai kad gaila cigaretėms, tiesiog išnyręs ant tavo slenksčio toks tipas, arba užėjęs kada nori į tavo kiemą kartais priverčia krūptelėti. Vienas toks tipas vaikšo su dideliu vilkšuniu. Abudu lyg ir taikūs. Na bet smagiau būtų kitoje tvoros pusėje juos matyti.
- tavo šuniukas, vis norintis pasisvečiuoti pas kaimyno vištas, bėgioja tvoros ribose ir nevaikšto pas tas vištas. Ramu tau. Ramu vištoms. Geri santykiai su kaimynu, kurio vištos.
- jeigu augini vištas, tai kaimyno šuo jų nelanko, lapei sunkiau prasiskverbti. Ramu vištoms. Ramu tau. Lapė lieka nevalgius.
Tvoros nebuvimo privalumai:
- graži filosofija: būkime draugiški - mes atviri visiems ir norėtume kad toks būtų visas mūsų kaimas
- galbūt kaimynas pataps draugu
- sutaupai pinigų. Tvora yra brangus malonumas. Kiekvienas jos metras brangus. O dar vartai. O dar jeigu jie automatiškai atsidaro. O dar jeigu į juos kala žaibas ir jie sugenda ir darkart būna brangūs.
- negražu kai kiekvieno kaimyno tvora vis kitokia - būtų smagu kad būtų vienodos arba tvorų nebūtų, tai kaimo vaizdas būtų harmoningas.
Taigi tokia štai mano gyvenimiškai ir absoliučiai individuali patirtis ir ypatingai subjektyvi nuomonė.
Tvoros aš dar neturiu. Bet labai noriu šiemet įsirengi. Jeigu pavyks - parašysiu, kaip tai padaryti pigiai :) Ir ji tikrai nebus tokia:
