Kartais būna ir taip

Privalo moteris turėti moterišką svajonę. Tokią egoistinę nepraktišką kaprizingą ir neracionalią. Tokia svajonė atsiranda savaime kai lakstai tarp darbų ir projektų, tarp žmonių kuriems labai reikia tavęs ir kurie linksmai gyvena be tavęs kai tau jų labai reikia. Kai suvoki, kad labai daug ką gali pati ir nuo tos minties tik mąsliai šypteli ir nejauti jokio pasididžiavimo, o tik stiprėjantį poreikį būti švelnia silpna romantiška. Nori prizo už tai, kad penkis metus tvarkai dokumentus, perki statybines medžiagas, taupai ir taupai, deriesi dėl kainų, kerti medžius, sodini medžius, klijuoji klinkerį, dažai sienas, lakuoji lentutes, žinai kas yra murlotas, sąramos, rostverkas. Kai kiti tau sako, kad „tu gali“ žinai, kad tikrai negali... bet darai ir gali. Aš noriu tų batelių, siaubingai brangių, gražių ir patogių. Tai bus simbolis to, kad negaliu bet galiu.