Anksčiau buvo taip: pasodinu agurkų ir palieku augti. Ir užaugdavo. Patys. Viskas paprasta. Kad taip jie pas mane smagiai neprižiūrimi augdavo, tai tiesiog pasisekė, na dar proto užteko sodinant žemę su kompostu sumaišyti. O jeigu rimtai, tai daržininkystė yra toli gražu ne fizinių, bet protinių pajėgumų reikalaujantis dalykas. Reikia labai gerai viską susiplanuoti, apgalvoti, numatyti, net nusibraižyti.
Daržo istorija susidėjo iš kelių rimtų dalykų: vandens bačkos, pakeltų lysvių ir žemės.
Galiu tik pasidžiaugti, kad vietos pas mane daug, ir be vargo atsirado saulėta vietelė šiltnamiui ir lysvėms, kurių suplanavau net 15 (dvi iš jų mažutės, po pusę). Prieš tai teko žemę išlyginti, štai paruošta teritorija:
Kita - aukštai iškelta, iš jos ir laistomas daržas, kai lietaus pritrūksta:
Žemė ir derlius
Ir supilta į lysves. Na ir pasėjau - pasodinau savo aš karalystę. Galiu iškart pasidžiaugti - tikrai patogios tos pakeltos lysvės.
Štai patogus įrengimas žirnių lysvei: pritaisomi iš abiejų galų bruseliai, įtempiamos virvutės - patogus labai dalykas, ir žirniai sėkmingai augdami kopia:
O čia nuo angliškų daržų versijų pamačiau kaip vijoklines šparagines pupeles sodinti, su tokiais strypeliais:
Štai užaugusios kaip jos nuostabai atrodo ir visą daržą puošia:
Apie augalų derinimą ir vienas kitam daroma gerą įtaką (arba atvirkščiai) sužinojau modernaus daržo kursuose. Jau nekartą esu pasigyrusi, kad juos lankiau, bet darkart nepatingėsiu parekomenduoti Geltoną karutį , nes man pradedančiai jie labai padėjo. Teko su tėčiu ties daug kuo to pasekoje pasiginčyti, nes jis kai kurios dalykus praktikavo kitaip.
Padarėm klaidą - nenaudojom visiškai komposto, ir agurkų neuvo. Na buvo... keletas :) Žinau kad apylinkėse niekas agurkų neturėjo, bet agurkams kompostas yra būtinas. Iš tiesų tai buvo savotiškas būdas patikrinti ar apskritai atvežta žemė derlinga, tai galiu pasidžiaugti, kad tikrai taip, nes daug kas sėkmingai užaugo, apart agurkų ir...špinatų hm...
Kažkas augo darže:
O kažkas augo šalia daržo, irgi neblogai :)
Rudenį nuimamas šiltnamio stogas; užsėti lysvių garstyčiomis, kad šios papildytų dirvožemį naudingomis medžiagomis aš...ne nespėjau, aš garstyčių sėklų niekur niekaip neradau Vilniuje :(
Žiemą kai buvo sniego daržas miega labai saldžiai:
Ką aš sėsiu ir ko ne:
Nusprendžiau visgi neauginti braškių kol kas. Nusipirksiu kelis kartus pavalgyti šviežių sezono metu. Tai pat norėjau pasodinti smidrų, bet pagalvojau, kad jų irgi kelis kartus šviežių sezono metu galima nusipirkti.
Na o kas buvo ir bus: ridikėliai, salotas, krapai, petražolės, špinatai, rukola, burokėliai, morkos, agurkai, cukinijos, moliūgai, šparaginės pupelės, žirniai, svogūnai, česnakai. Lysvė su arbatžolėm ir prieskoniais, kas dažniausiai daugiamečiai: šalavijas, raudonėlis, levanda (beje, pati sudaiginau, pasodinau, sėkmingiau auga), mairūnas, čiobreliai, laiškiniai česnakai, mėtos, rozmarinai, melisa, bazilikas, pankoliai.
Ir labai labai pasodinti saulėgrąžų! Dar nė karto jų neauginau, bet jos man toks žavus vasaros simbolis - tikiuosi būtinai šiemet jos bus. Žinoma bus ir pomidorų su paprika. Šiltnamyje. Nors man labai knieti pomidorus pabandyti kelis užsiauginti ir lauke.
Labai trūksta mano daržui komposto dėžių. Ir reikėtų lapų humosui rinkti sutaisyti vietelę. Dar būtu labai pravartu turėti darbastalį, o šis galėtų būti po pergole, kuri apsodinta kokiais vijokliais. Ir vabzdžių viešbučio reikės. Bet ne viskas iš karto, po truputį.
Daržo istorija susidėjo iš kelių rimtų dalykų: vandens bačkos, pakeltų lysvių ir žemės.
Galiu tik pasidžiaugti, kad vietos pas mane daug, ir be vargo atsirado saulėta vietelė šiltnamiui ir lysvėms, kurių suplanavau net 15 (dvi iš jų mažutės, po pusę). Prieš tai teko žemę išlyginti, štai paruošta teritorija:
Vandens bačka
Tiesą sakant jų prireikė dviejų. Viena - užkasta į žemę:
Kita - aukštai iškelta, iš jos ir laistomas daržas, kai lietaus pritrūksta:
Bačka ant rimto karkaso rimtai įbetonuota:
pasislėpusi pušynėlyje, nesimato jos net ten, tai vaizdo negadina.
Principas toks: nuo namo stogo vieno šlaito surenkamas lietaus vanduo keliauja į užkastą žemėje bačką. Vienas lietvamzdis eina į žemėje užkastą vamzdį:
Čia taip lietvamzdis sujungtas paprasčiausiu būdu:
Ir taip link užkastos žemėje bačkos. Aplink ir po apačios ir aplink smėliukas, kad mažiau judintų gruntas, kai šals:
Bačka kuri žemėje - ji būtinai visą laiką turi būti užpildyta vandeniu.
ji turi būti pilna vandens, kad jos nesuspaustų šąlantis gruntas. Jeigu bačka užkasta žemėje, žemė šaldama bačką spaudžia iš išorės. O vanduo esantis bačkoje, sušalęs į ledą, priešinasi išorės spaudimui. Tokiu būdu bačka per šalčiausią žiemą išlieka sveikut-sveikutėlė. Tokiu pačiu principu statomi maži lauko baseinai (žiemai užpildomi vandeniu).
Vasarą irgi turi būti visuomet pilna. Jeigu ji tuščia - tuomet geram lietuj nulijus, vanduo sunkiasi iš išorės ir spaudžia bačką. Taip ir įvyko: radome visą deformuotą, gerai kad neįskilo. Tai labai svarbu pirmaisiais metais, kol dar nesusigulėjęs aplink bačką gruntas (jis ten minkštutis, nes užpiltas tiesiog įsodinus bačką į iškastą duobę, nesusitrombavęs)
Į bačką įleistas drenažinis (purvino vandens) siurblys su plūde (Jo mums nereikėjo pirkti, nes jį pirkome kai darėmė pamatus ir reikėjo iš išgręžtų poliams duobių vandenį siurbti).
Kai bačkoje vandens lygis pakyla (po lietaus), plūdė pasikelia - tuomet automatiškai įsijungia siurblys. Siurblys pumpuoja vandenį į kitą, aukštai pastatytą bačką. Kai vandens lygis bačkoje nukrenta, plūdė nusileidžia ir išjungia siurblį.
Bačkos, iš kurios laistomas daržas, dugnas maždaug 2,3 m aukštyje.
Taigi laistymo sistema įrengta. Norėjom laistyti viską šiltu pilnu mineralų lietaus vandeniu, tačiau nutiko baisi sausra. Todėl pildydavome bačkas gręžinio vandeniu, stengdavomės, kad jis įšiltų bent kiek bačkoje. Be šios sistemos derliaus praeitą vasarą neturėtume. Vandens srovė iš tokios sistemos nėra stipri, laistosi viskas pamažu, švelniai, taip kaip augalams ir patinka. Patartina šlango gale įtaisyti kokį ilgesnį vamzdelį, kad patogiai stovint laistyti galima būtų, su kraniuku.
Pakeltos lysvės
Nusprendžiau, kad darže bus pakeltos lysvės. Geltono karučio kursuose pasakojo, kad sąvoka "pakeltos" yra labai plati - nuo šiek tiek pakeltų iki įrengtų beveik 90 cm aukštyje, kad išvis lankstytis nereikėtų :) Mano atveju aukštis 22 cm (sujungtos 10 ir 12 cm pušinės lentos). Ilgis 3 m, plotis 1 m.
Medis padengiamas saulėgrąžų aliejumi, kad tarnautų ilgiau:
Tarpų tarp lysvių norėjau didelių, jie po metrą: ir patogiau darže sukiotis, ne ankšta, ir karutis kuris gan platus, laisvai pravažiuoja.
Į visas lysves paklotas tinkliukas nuo kurmių. Rizika kad kurmiams nesant - įsiveis kurkliai, bet gi nebūtinai, pagyvensim pamatysim, Kurklių dar nesu pastebėjusi, o štai kurmiai tai siutina, jų pas mane baisinga daugybė. O štai pavyzdys, kas nutinka, kai kurmis atsiremia į tinkliuką: jis pabaksnoja nosimi jį ir apsisuka atgal nieko nepešęs, belieka tunelio pėdsakas:
Žemė ir derlius
Žemę daržui aš nusipirkau. Iš pradžių buvau sutarusi nusipirkti žemę maišytą su kompostu, bet po ilgos istorijos nepavyko ir teko skubiai ieškoti tiesiog žemės. Žinot, kaip būna kai perki žemę telefonu - NIEKO apie ją nežinai. Tėtis nuvažiavo pasižiūrėti iš kurios vietos ją kasa, bet gi negali būti tikras kad būtent ją tau atveš. Bet kito kelio kaip rizikuoti, nėra, taigi atvežta žemė:
Ir supilta į lysves. Na ir pasėjau - pasodinau savo aš karalystę. Galiu iškart pasidžiaugti - tikrai patogios tos pakeltos lysvės.
Pradžioje atrodo viskas nedrąsiai;
Štai patogus įrengimas žirnių lysvei: pritaisomi iš abiejų galų bruseliai, įtempiamos virvutės - patogus labai dalykas, ir žirniai sėkmingai augdami kopia:
O čia nuo angliškų daržų versijų pamačiau kaip vijoklines šparagines pupeles sodinti, su tokiais strypeliais:
Štai užaugusios kaip jos nuostabai atrodo ir visą daržą puošia:
Puošia ir visokios gėlės: medetkos, serenčiai. Gėlės atbaido nuo daržovių kenkėjus įvairius.
Apie augalų derinimą ir vienas kitam daroma gerą įtaką (arba atvirkščiai) sužinojau modernaus daržo kursuose. Jau nekartą esu pasigyrusi, kad juos lankiau, bet darkart nepatingėsiu parekomenduoti Geltoną karutį , nes man pradedančiai jie labai padėjo. Teko su tėčiu ties daug kuo to pasekoje pasiginčyti, nes jis kai kurios dalykus praktikavo kitaip.
Padarėm klaidą - nenaudojom visiškai komposto, ir agurkų neuvo. Na buvo... keletas :) Žinau kad apylinkėse niekas agurkų neturėjo, bet agurkams kompostas yra būtinas. Iš tiesų tai buvo savotiškas būdas patikrinti ar apskritai atvežta žemė derlinga, tai galiu pasidžiaugti, kad tikrai taip, nes daug kas sėkmingai užaugo, apart agurkų ir...špinatų hm...
Kažkas augo darže:
O kažkas augo šalia daržo, irgi neblogai :)
Rudenį nuimamas šiltnamio stogas; užsėti lysvių garstyčiomis, kad šios papildytų dirvožemį naudingomis medžiagomis aš...ne nespėjau, aš garstyčių sėklų niekur niekaip neradau Vilniuje :(
Žiemą kai buvo sniego daržas miega labai saldžiai:
Ką aš sėsiu ir ko ne:
Nusprendžiau visgi neauginti braškių kol kas. Nusipirksiu kelis kartus pavalgyti šviežių sezono metu. Tai pat norėjau pasodinti smidrų, bet pagalvojau, kad jų irgi kelis kartus šviežių sezono metu galima nusipirkti.
Na o kas buvo ir bus: ridikėliai, salotas, krapai, petražolės, špinatai, rukola, burokėliai, morkos, agurkai, cukinijos, moliūgai, šparaginės pupelės, žirniai, svogūnai, česnakai. Lysvė su arbatžolėm ir prieskoniais, kas dažniausiai daugiamečiai: šalavijas, raudonėlis, levanda (beje, pati sudaiginau, pasodinau, sėkmingiau auga), mairūnas, čiobreliai, laiškiniai česnakai, mėtos, rozmarinai, melisa, bazilikas, pankoliai.
Ir labai labai pasodinti saulėgrąžų! Dar nė karto jų neauginau, bet jos man toks žavus vasaros simbolis - tikiuosi būtinai šiemet jos bus. Žinoma bus ir pomidorų su paprika. Šiltnamyje. Nors man labai knieti pomidorus pabandyti kelis užsiauginti ir lauke.
Labai trūksta mano daržui komposto dėžių. Ir reikėtų lapų humosui rinkti sutaisyti vietelę. Dar būtu labai pravartu turėti darbastalį, o šis galėtų būti po pergole, kuri apsodinta kokiais vijokliais. Ir vabzdžių viešbučio reikės. Bet ne viskas iš karto, po truputį.
