Stogas jau su 25 cm šiltalo

Galvoju, kokį čia prizą - siurprizą sugalvoti tėčiui už jo greitumą. Ėmė ir apšiltino su vata stogą per tris savaites! Žinoma, dar liko prikalti garo izoliacinę plėvelę ir bruselius (šie tarnaus kaip karkasas medinėms luboms vėliau). Tačiau šiltinimas vata užėmė stebėtinai mažai laiko. Juk dirbo jis vienas. Vienui vienas. Stogo, šiltinamo iš vidaus, plotas - apie 160 m2. Kraigo aukštis viduje - virš 4 m.

Taigi, kiek kas užtruko. Sudėti pirmą 20 cm vatos sluoksnį - savaitę. Prikalti bruselius prie gegnių, taip sudarant karkasą paskutiniam vatos sluoksniui - irgi savaitė. Na ir sudėti 5 cm vatos sluoksnį bei pritvirtinti jį su virvute - irgi lygiai savaitę. Taigi viso trys savaitės.

Apie vatą Knauf - dirbti su ja gera, bet jeigu žmogus būtų jautrus visoms toms dulkelėms - būtų bėdos. Kaip ir bet kokia mineralinė vata, ji dulka. Ir ji viršuje - virš galvos. Tėtis, kuris turbūt atspariausias pasauly žogus toms vatos dulkėms, darbavosi be respiratoriaus net... Aš, pabuvusi patalpoje, kurioje virš galvos tiesiog pasyviai kabo neuždengta stiklo vata, po keliolikos minučiu pradedu jausti tų dulkelių buvimą ore. Na o dirbančiam visą dieną ir tasančiam tą stiklo vatą bei karts nuo karto paremenčiam vatos gabalą savo galva... geras dušas kasvakarą yra tiesiog gyvybiškai svarbus. Tiesą pasakius, matyt tai, kad patalpoje apie 15 laipsnių šilumos, yra didelė sėkmė - dirbti tokį darbą sakykim karštą vasarą - būtų kažkas arti pragaro, nes tos dulkelės toks lipnus bjaurus reikalas būtų suprakaitavusiam darbštuoliui...

Taigi štai kaip atrodo apšildytas ir laukiantis garo plėvelės stogas:

Šlaitų sudūrimo vietose taip:

Dvišlaitė versija:

Sijos šiek tiek paskendo vatos sluoksnyje:

O čia vaizdas iš arčiau - viskas virvutėmis pritvirtinta:

Na ir šiandien taip gražiai prasidedančios žiemos proga atvažiavo traktoriukas:

Ir iškrovė malkų krūvą - kad būtų kuo krosnelę kurenti - žiemos metu tikiuosi vyks įvairūs darbai, taigi kad būtų žmonėms nešalta darbuotis, o ir man atvažiavus taip faina prie krosnelės kavos, arbatos išgerti...

Kaime sausų malkų kubą galima gauti už 100 litų. Vilniuje pasiskambinus kur nors malkų - prašo 220 Lt... Op, ir malkos yra:

Op, ir malkos gražiai sudėtos - nežinau, kodėl, bet sudėti gražiai malkas man toks malonus dalykas - gal todėl, kad fizinis darbas puošia žmogų :)

Op, pamatavom - o malkų ne 4 kubai, o tik 3,5... Na, bet vis tiek nebrangiai, jos sausos, puikiai tinkamos krosnelei kurenti.

Šiaip jau netikėtai atradau gerą vietą malkoms - už kolonos, prie įėjimo durų. Labai patogu išbėgti ir pasiimti jų, viskas po stogu (ten matosi tokia plėvelė ant sienos - tai čia kad sienos negadintų). Galvoju, gal čia ir ateity padaryti malkų buvimo vietą? Visai mielai ir taip "sodybiškai" jos čia atrodo...

Mano lėtos statybos ir stebėtinai tikslus planavimas :)

Lygiai prieš metus drebančiam rankom drįsau paplanuoti 2014 sezono darbus. Na, žinote, šiandien darau išvadą, kad esu baisiai tobula planuotoja, nes viską, ką planavome, padarėme. Net pavasarinė tėtės mažojo pirštelio trauma, nustūmusi mėnesiui darbų pradžią nesutrukdė visko padaryti, ir galiu pasakyti, kad padaryta net daugiau. Tas daugiau - tai po betoninėm grindim išvedžioti elektros laidai, o tam reikėjo ir paplanuoti elektrą bei apšvietimą. Taigi taigi padaryti tokie planuoti darbai:

1. Padaromi pamatėliai vidinėms pertvaroms - PADARYTA. DARĖM PATYS :)
2. Įstatomi langai ir lauko durys - PADARYTA, DARBAS SAMDOMAS.
3. Išvedžiojami nuotekoms vamzdžiai, įvadas nuotekoms. PADARYTA, DARBAS SAMDOMAS.
4. Grindų apšiltinimas putplasčiu - PADARYTA, DARĖM PATYS.
5. Vamzdžiai vandeniui - PADARYTA, DARBAS SAMDOMAS.
6. Išvedžiojamas grindinis šildymas - PADARYTA, DARĖM PATYS.
7. Grindų betonavimas - PADARYTA, DARBAS SAMDOMAS.
8. Sienų apšiltinimas - PADARYTA, DARĖM PATYS.
9. Sienų apkalimas medinėm lentutėm - PADARYTA, DARĖM PATYS.
10. Signalizacija - PADARYTA, DARBAS SAMDOMAS.

Iš neplanuotų, dalykų:

• Elektros laidų išvedžiojimas po grindimis - PADARYTA, DARBAS SAMDOMAS (Tiesa, elektros ir apvietimo planas - PATI...tikiuosi, nepasigailėsiu...)
• Nupirkta krosnelė :)

Na ir buvo tokios svajonės, jog jeigu leis finansai, tai galėtų įvykti ir šie darbai:

11. Stogo apšiltinimas vata - DARBAS JAU JAU PRIE PABAIGOS

12. Vidinių pertvarų išmūrijimas - manau, kad žiemos metu užteks finansų ir pertvaroms išmūryti, ir gal net elektrą galima bus išvedžioti ir palanges sustatyti - žodžiu pasiruošti tinkavimo darbams, kas galėtų įvykti ankstyvą pavasarį.

Kažkaip buvo apėmęs prieš kurį laiką toks jausmas, kad mažai ką šiais metais padarėm, bet kai pradedi vardinti, ir kiek visko savo jėgom, iš lėto, kruopščiai.... tikrai visko daug sugebėjome įgyvendinti! Šio sezono skirtumas nuo kitų toks, jog jis be pabaigos - žiema už lango balta, o darbai vis vyksa, ir tikiuosi galės vykti toliau, po truputį, iš lėto, ramiai. Ir meistrai žiemą dažnai būna laisvesni, tai gal pavyks viską sklandžiai suderinti. Su mūrininkais noriu tartis tais pačiais, kurie mūrijo patį namą, nes viskas su jais gerai, na ir elektros išvedžiojimui meistrus turiu.

Prieš tris metus susidėliojusi buvau pamečiui kas kada bus daroma ir kiek tai maždaug galėtų kainuoti :) Atrodo, kad ateinantys metai bus namo statybų paskutinieji metai, dar liks tik įsirengti viską viduje. Labiausiai neramina, kad du momentai suvalgys labai didelę dalį biudžeto - tai katilinės įrengimas ir kanalizacija. Manau, kad tai pareikalaus apie 25 tūkts. litų. Todėl reikia gerai pasvarstyti, ką po ko ir kada daryti...

Seminarai apie statybas

Tik šiandien mane pasiekė informacija - seminaras, kuris vyksta šiandien, Vilniuje, Kalvarijų g 1, nemokamai. Registruotis reikia čia: http://m3a.lt/stataunama_seminaras/

Apie tai, kaip pasirinkti sklypą, kaip sugyventi su biurokratija, kokios didžiausios klaidos statant namą, iš ko jį statyti ir kokie statybų kaštai. Įdomu būtų išgirsti atsiliepimų, ar vertingas ir kiek jisjis bus praktiškas, ar čia daro tiesiog norėdami architektai sau klientūros prisivilioti :)

Dedu įrašą likus keletui valandų iki seminaro pradžios, na taip įdomiai čia, bet tiesiog maloniai nustebino, kad pasirodo būna organizuoja tokio turinio seminarus, tai tas džiugu.

Kaip suprantu,  planuoja ne tik Vilniuje, taigi interesantams belieka sekti informaciją.

Jie turi ir facebook adresiuką: https://www.facebook.com/m3architektai?fref=nf
 

Gegnės pastorėjo. Pradėtas antras šiltinimo sluoksnis.

Stogo apšiltinimas, kuris 25 cm storio, reikalauja gegnių pastorėjimo. Gegnių standartinis plotis 20 cm, taigi kalami 5 cm bruseliai. Ir tai darbas reikalaujantis daug kantrybės ir laiko. Užtruko šis darbas tėčiui 5 dienas. Krosnelė šiam momentui sušildo patalpas iki 14 C (lauke apvalus nulis) - daug šilumos sugeria ir dar sugers įšalusios sienos, na ir dar užkimšta anga didžiajame kamine, kur jungis katilas - pro tą angą šiltas oras smagiai sau lėktų... ir lėkė su vėjeliu, kol tėtis nepastebėjo :)

Aš tuo tarpu labai džiaugiuosi, kad laiku spėjau krosnelę įsigyti - tėtis sau šiltai gali darbuotis. Negali gi sakyti, kad "komfortiškai" - užvertus galvą ir iškėlus rankas tikrai labai sunku. Bet džiugina į priekį sparčiai judantis darbas.

Štai taip atrodo stogas su ant gegnių pritvirtintais bruseliais:

Bruseliai kalami ne išilgai gegnių, o skersai. Paskutinis vatos sluoksnis uždengia gegnes ir tokiu būdu pagerinama šiluminė varža tose vietose, kur tik gebgnės, o ne vata. Gegnių (kurios 20 cm storio)šiluminė varža apie 1,5 - todėl jas pravartu uždengti bent 5 cm vatos sluoksniu.

Viena gegnė kažkokiu būdu žemiau nei kitos (ji eina susiėjime stogo šlaitų, tai gal todėl...), pasukęs galvą tėtis (lubos juk turi būto lygios) - bruseliuose išpjovė tarpus, kad visi bruseliai būtų vienodame lygyje. Čia štai matosi tie įpjovimai:

Ir pradėtas paskutinis sluoksnis vatos dėti. Šis plonas sluoksniukas dedamas ant prieš tai įdėto 20 cm sluoksnio vatos. Čia nuomonės gali būti dvi: kai kurie sako, kad reikėtų prieš paskutinį 5 cm sluoksnį dėti garo izoliacinę plėvelę, o tuomet jau ant jos dėti vatą. Kitų nuomone, mano kuklia nuomone taip pat, geriau sudėti visą vatą, o tada jau tą apsaugą nuo garų drėgmės. Kodėl - na tiesiog man kažkaip nekyla rankos nuo garų neapsaugoti 5 cm vatos sluoksnio. Argumentas - jog plėvelė tvirtinimi vietose praduriama - tai manau galima tai išspręsti specialiomis juostomis, užklijuonant tas nuodėmingas vietas. Tiesa, pas mane beveik nėra laidų palubėjė - laidai visi po užbetonuotomis grindimis. Skylės garo izoliacijoje atsiras tik ten, kur išlenda priešgaisrinės signalizacijoa laidai, o taip pat kur numatyti vėdinimo kaminėliai (vonia ir virtuvė). Bet tikrai yra dedančių pirma garo izoliaciją, o tuomet paskutinį vatos sluoksnį, ir tai yra kiek aiškinausi - irgi variantas.

Galiu pagirti Knauf vatos 20 cm sluoksnį - jis puikiai laikosi be jokių papildomų tvirtinimų - tarpai tarp gegnių 59, vatos plotis - 61, taigi puikia laikosi, nekrenta, nors Knauf tokia minkštutė - švelnutė. Na o paskutinį 5  cm  sluoknį reika iškarti tvirtinti virvute. Tvirtinama ta virvutė prie vinukų plačia skrybėle - tokių po vasaros darbų liko milijonas, ir labai šiam reikalui tinkami. Štai vaizdelis tokio vinuko, jau dirbančio savo darbą, iš arti:

O štai čia matosi 5 cm vatos sluoksnis ant pradinio sluoksnio:

Drįstu teigti, kad statantiems kaip madinga sakyti "sau" - tokį darbą daryti geriausia patiems...nes tikrai tvarkingai - kruopščiai viską sudėti - reikia atsakingo kruopštumo. O juk sandarumas šiltinimo darbuose yra bene svarbesnis dalykas nei šiltinimo sluoksnio storis...

Ką gi, laukia paskutinio vatos sluoksnio sudėjimo nelengvas darbas. Iš pirmam sluoksniui skirtos vatos liko nesunaudotos 2 pakuotės - kažkaip apsiskaičiavom, nors buvome numatę, jos gegnės irgi užima t.t. stogo ploto dalį. Įdomu, kaip bus su 5 cm vata. Bet kokiu atveju tarsiuos su "Lemora", kad priimtų neišpakuotas nepanaudotas pakuotes atgal. Statybinių medžiagu likučiai - ne itin pigus "malonumas", kol kas - pati patikėti negaliu - tų likučių itin mažai, beveik kad nėra :)

Stogas apšiltintas 20 cm, laukia paskutinis "sluoksnis". Ir...turime krosnelę!!!

Neįtikėtina, kaip tėtis greitai susisuko su tuo pirmu vatos sluoksniu. Susisuko per savaitę. Per vieną savaitę, darbuodamasis vienas. Vienas, o stogo plotas tai nemažas, ir dar šlaitinis, kraigas aukštai. Žodžiu, tėtės išradimai jam palengvina darbą kaip reikiant.

Galiu pasakyti, kad susimeistravus tą važinėjantį "pastolį" darbas tikrai einasi greitai. Tai įmanoma buvo tik tuo atveju, kai name visa erdvė - be vidinių pertvarų. Visi 135 kvadratai - kol kas didžiulė tuščia erdvė. Taigi "važinėjo" sau su tuo pastoliu ir vatą kamšė tėtis septynias dienas, ir dabar name jau jaučiasi, jog šilčiau ir kažkaip sausiau nei lauke. Na ir lauke šį lapkritį neįtikėtinai gera - sausa, šilta, nevėjuota. Kol kas :)

Štai taip atrodo vata tarp gegnių, ji be jokių virvių laikosi, įsispraudusi:

Paskutinis 5 cm vatos sluoksnis - reikalas jau sudėtingesnis. Jį tik tik pradėjo daryti. Tam reikalingi 5 cm storio gerai išdžiovinti bruseliai. Štai jie:

Jų mes nedengiam niekuo, nes tiesiog nei sąlygų nėra, nei laiko. Jie gerai išdžiovinti, taigi su jais nieko baisaus liečiantis su mineraline vata tikrai nenutiks laikui bėgant; o dengti kažkuo reikėtų labiausiai dėl jų degumo sumažinimo, bet čia lyg ir ne toks reikalingas dalykas būtų mano atveju - mat lubos pas mane numatomos visvien iš medinių dailylenčių.

Taigi štai taip atrodo bruselių tvirtinimo pradžia - juos tvirtinti reikia ant gegnių taip, kad sudarytų groteles. Tuomet 5 cm vata uždengs gegnes, ir bus maksimaliai sandaru, kiek tik tai įmanoma pasiekti su 25 cm vatos sluoksniu:

Taigi tam kad darbuotis būtų lengviau, iš metalo užsisakė tokias plokšteles ir sulankstytos jos tokiu būdu, kad sudarytų kablį. Toks kabliukas tvirtinamas prie gegnės. Ir tuomet bruselis pakabinamas už to kabliuko, ir lengvai pritvirtinamas prie gegnės  - nėra poreikio antram žmogui prilaikyti. Štai taip atrodo kabliukas ir jau pritvirtintas bruselis:

O čia pora bruselių, kai kurie bruselių galai kol kas kabo ant tų kablių:

Taigi, norint padaryti antrą sluoksnį - reikai palei visą lubų plotą prikalti bruselius, po to dėti 5 cm vatos sluoksnį - jį jau neįdėsi taip patogiai kaip 20 cm, nes plonas vatos gabalas kris - jį reikia iškart su virvutėmis užtvirtinti. Tam manau reikės daugiau kaip dviejų savaičių, o pas tėtį daug savų darbų yra susikaupę, taigi gal net it iki Kalėdų užsitęs šis darbelis...

Apart spartaus stogo šiltinimo darbo įvyko dar vienas nuostabus dalykas - įsigijau krosnelę. Naudotą. Variantai krosnelės pasirinkimui buvo keli: 1) pirkti naują, nedidukę, kainuotų kelis tūkstančius. 2) pirkti laikinai naudotą pigiai už kelis šimtus litų, po to atiduoti / išmesti ar pan, 3) pirkti naudotą - visam laikui, bet jau tokią ne pačią mažiausią,  4) nepirkti krosnelės šį sezoną visai - bet tuomet nepasidarbuosi labai viduje šaltukui paslpaudus... Įvyko trečias variantas, rizikos visiems žinomos - naudota krosnelė turbūt "niolika" metų, kiek tarnaus nežinia...

Bet šiendien ją atsigabenome į sodybą, pajungėme - viskas puikiai traukia, labai gražiai dega, viskas reguliuojasi - nori - liepsna ramiai po truputį dega, nori - gali paleisti ir staigiai malkų krūva sudega. Atrodo nuostabiai, štai:

Prieš jūsų akis - daniška krosnelė Morso 6000. Tokių jau nebegamina nuo 2003 metų, taigi jai minimum 12 metų. Nusipirkau iš www.krosnele.net, teko pavažiuoti į Kėdainius išsirinkti krosnelę. Kelios vidinės dalys yra pakeistos į visiškai naujas, ji visa atrestauruota ir nudažyta. Korpusas yra iš ketaus, o šonai - iš plieno. Labiausiai man joje patinka baisiai juoda spalva ir didelis stiklas - jis irgi pakeistas į naują. Pro tą didelį stiklą matosi labai gražiai ugnis - labai norėjau krosnelės, kuri būtų ant kiek aukštesnių kojelių, kad sėdint galėtum stebėti ugnį, ir žinoma norėjau kuo didesnio stiklo, kad tos ugneis matytųsi kuo daugiau. Tokią pavyko įsigyti už 1700 Lt. Jeigu pirkti naują panašaus dydžio, kainos apie 6-7 tūkst. Lt svyruoja - galėčiau tai sau leisti jau tik pasistačiusi ir įsirengusi namą - po kelių metų. Nautotą - galėjau leisti jau dabar. Labai tikiuosi, kad ji patarnaus bent keletą metų, o jeigu ji tarnaus ir ilgiau - tai ir nekeisiu, nes atrodo tikrai gerai (mano skoniui, žinoma). 

Pradžioje ją pakurenome lauke, nes girdėjau, jog krosnelės pirmas kūrenimas yra baisiai smirdantis reikalas - įkaista viskas, tame tarpe ir dažai, ir nesvarbu, nauja ji ar naudota, - atsiranda ne itin malonus kvapas. Žinoma, lauke kūrenimas pasibaigė tuo, kad aprūko visas stiklas. Bet užtat pajungus viduje -  šioks toks kvapas atsirado tik po pusantros valandos, kai įkaito jau iš visi šonai.

Pajungėm laikinai pastatę ant paaukštinimo, ir pajungę į kažkada paruoštą keramikinę angą. Tarpą užkamšėme su specialia vata (jos liko po to, kai apvyniojome kamina pavėsinėje pagal priešgaisrinius reikalavimus). Va pakamšyta vata:

Vėliau žinoma bus uždėtas toks gražus žiedas, viskas užsidengs, bet tai jau po apdailos darbų, kada nors vėliau. Dabar gi - belieka džiaugtis sklinančia nuo krosnelės šiluma.

Krosnelės biudžetas:
Krosnėlė - 1700 Lr
Alkūne (ji su sklende ir gražiai užlenkta) - 250 Lt
Žiedas - 15 Lt
Viso: 1965 Lt

Krosnelės užkurimas:

Ir virsta pirmasis dūmas iš kamino:

Laikinas latakas

Didelis stogas - daug lietaus vandens nuo stogo. Ir kol kas jis niekur nenueina, kol vyko sienų apšiltinimo ir lauko apdailos darbai - tiesiog lietvamzdžiais vanduo tekėjo tiesiai ant žemės. Kai kur jis gražiai į žemę susigeria, o kai kur nesusigeria... O į lietvamzdį, iš kurio vanduo nesusigeria, mat žemė ten nuo sunkaus transporto taip supresuota, kad nors tu ką, ir štai į tą lietvamzdį nuo didžiausio stogo ploto ir vandens atitinkamai subėga. Taigi po geros liūties vaizdelis būdavo ir toks (nuotraukoje matyti ir lietvamzdis toj keistoj laikinoj pozoj, tai vat iš jo ir ta bala):

Tėtis sumąstė padaryti tokį laikiną lataką, kad nuo stogo - kas tai bebūtų, ar liūtis rudeninė, ar tirpstantis sniegas pavasarį - vanduo susirinktų į jį, ir kiek toliau nuo namo, o tiksliau į kaimyno lauką nueitų (ten apleistas laukas toks, niekam nekenkia):

Latakas su nuolydžiu, jį galima išrinkti, jeigu jau būtinai pravažiuoti reikėtų:

Lietvamzdis įgijo vertikalią pozą

Vaizdas beveik nuo kaimyno laiko - gerai kad tas laukas keliasdešimčia cm žemiau, ir jame greit viskas į minkštą žemę susigeria :)

Na tiesa pasakius, nėra jau taip, kad tiesiai į kaimyno lauką, vandenukas dar savam sklype pradeda susigėrinėti, tiesiog dėl žemesnio kaimyninio sklypo ten nuteka ir...ištirpsta...

Tikėkimes, kad didžioji vandens dalis tuo lataku ir nutekės, ir kiemas bus sausesnis, ypač tai pavasarį bus aktualu.

Stogo šiltinimas. Pradžia.

Pradėjome šiltinti stogą. Tiksliau - tėtis pradėjo, mano dalyvavimas visame procese apsiribojo mineralinės vatos nupirkimu, na ir kitų sąskaitų apmokėjimu.

Stogo šiltinimo sluoksnis 25 cm, varža R gausis apie 6,75 (reikalaujama mažiausiai 6,25). Šiltinti nusprendžiau stiklo vata Knauf. Ji tokia minkštutė, todėl prieš užsakant visą kiekį nusipirkau vieną poką ir išbandėmė sukišti tarp gegnių, pažiūrėti ar laikosi ir apskritai kaip dirbasi su Knauf. Dirbasi visai puikiai, kas labai džiugu, nes Knauf yra ženkliai pigiau nei Paroc (taupau ant viso kiekio daugiau kaip 600  Lt), o nupirkti teko  31,2 m3 vatos po 10 cm storio, ir 8 m3 vatos po 5 cm storio. Viso apšiltinimo ploto - beveik 160 kv. m.

Išpakuota vata labai išsipučia, yra švelnutė ir minkšta:

Pirkau Knauf stogui, kaip ir Paroc sienoms, iš Lemora. Viso vata kol kas kainavo man 3290 Lt plius 60 Lt už atvežimą.

Tėtis kiek pakoregavo savo važinėjančius pastolius - pritvirtino turėklus viršuje dėl saugumo, o kopėčias padarė prisatomas, kad patogiau užlipti būtų. Sako - labai vertinga konstrukcija, gana patogu su ja dirbti, aišku kiek gali būti "patogu" užvertus galvą ir rankas aukštyn.

Pirmas darbas prieš šiltinant vata - visus visus varžtelius, kuriais pritvirtintos gegnės, suveržti. Jie absoliučiai visi atsilaisvinę, kai kurie tiek, kad pirštais laisvai sukti gali - juk gegnės išdžiuvo per tuos pusantrų metų, taigi viskas atsilaisvino. Viskas dabar stipriai priveržta. 

Tarpai tarp gegnių pas mus 59 cm, kas yra idealu kai vatos plotis 61 cm. Vata, įsprausa tarp gegnių patogiai įsitaiso ir niekur neslenka. Na, namuko stogas šlaitinis, tačiau nestatus, taigi tikriausiai vata ir neturėtų po kiek laiko susistumti.

Taigi per dvi su puse dienos tėčiui darbuojantis vienam pavyko apkamšyti 20 cm storiu vieną ilgą stogo šlaitą:

Viso yra 4 šlaitai, ir daugiausia laiko pareikalaus jų susidūrimo vietos, žinoma...

Visur apkamšyta ir virš murlotų, kad jokių neliktų silpnų vietų:

Aplink kamink kaminą taip pat apkamšyta, ir į kaminą įsispiria tokios metalinės plokštelės, pritvirtintos prie gegnės, taigi tikėkimės, kaminas neturi didelių šansų judėti dėl kokio didelio vėjo ar panašių dalykų:

Ką gi, prieš akis labai daug darbo, visas sunkumas prasidės matyt kai teks tvirtinti paskutinį 5 cm storio vatos sluoksnį, pritvirtinant tam tikslui bruselius papildomai prie gegnių. Kantrybės tėčiui...

Gal kas norėtų įsikurti kaiminystėje?

Už kokių poros šimtų metrų nuo mano sodybos senutės kaimynės brolis ketina parduoti žemę. Aš vat pagalvojau, kad būtų smagu, jeigu smagūs žmonės įsikurtų - kam sodyba, o gal kas ir šiaip nori už miesto bet netoli miesto nuolat gyventi, ar dar ką...

Parduodamas sklypas - 1 ha, žemės ūkio paskirties, todėl kaip ir man, tektų ūkininko sodybos variantą darytis. Už Vilniaus į Šalčininkų pusę maždaug 17 km.

Sklypas pats be medžių, tiesiog laukas, bet apstuptas miškų. Kiek žinau, šį gėrį būtų linkę parduoti už 20 000 Lt  (bet tai nėra galbūt labai jau tiksli informacija, ir žinoma derybų reikalas, bet kalba kiek žinau maždaug apie tokią suma eina)

Jeigu ką sudomintų, brūkštelkite man į sodybastatau@gmail.com - bandysiu kontaktinį telefoną suveikti.

Kas svarbu ieškant sklypo esu iš savo patirties kaškada gana išsamiai surašiusi čia.

Kaip sklypas atrodo vėlų rudenį:

Iš nuotraukos žinoma sunku spręsti kur prasideda sklypas ir kur baigiasi, bet bendra situacija matosi:

Ribojasi su tokios senutės sklypu, ten toliau šviečia ir mano namukasm, tas už avilių :)

O čia kaimynės pastatai - tvartai, ir visokios kitokios paskirties - na, viskas kaimiška, sena, bet tvarkinga.

Su kažkokiais kitais sklypais ar pan - nesiriboja - aplink gamta.

Taigi, gal kas nors kaip tik ieškosi žemės, tai įrašas tokiems ir skirtas :)

Angokraščiai. Ir netikėtas pasiruošimas stogo šiltinimui.

Ogi pagalvojau, kad nesu parodžiusi, kaip gražiai namukas jau atrodo :) Štai, nuotrauka daryta rugsėjo pradžioje:

Apkalus lauko dailylentėm ir sumontavus skardines palanges, kitas darbas - angokraščiai. Tėčiui tai užėmė gerą savaitę. Bedarant angokraščius, reikėjo apšiltinti vata tas vietas virš langų ir durų, kurios buvo likę plikos, ir tik kartu su angokraščiais tai buvo sutvarkyta. Štai, tarp karkaso, laikančio akmens vatą ir lango rėmo - neapšiltinta vieta (nuotrauka iš vasaros):

Be to, tvirtinant iš šonų lentutes, taip pat buvo dedama kiek vatos, kad ji užeitų kiek ant lango rėmo praplėtimo. Apskritai besidarbuojant su šiltinimu, ne kartą pagalvojom, kad tik sau pačiam dirbant taip skrupulingai šiltini viską - visos šios smulkmenos atima tikrai daug laiko...

Angokraščius, tiesą pasakius, tėtis galvojo daryti sudetingiau - imti dvi lentutes, klijuoti, šlifuoti... Bet nusprendėm daryti paprasčiau. Radome lentučių netolimoj lentpjūvėj - 12 cm pločio ir 20 mm storumo, šiek tiek užapvalintais kraštais. Jos buvo prikaltos, prieš tai pakišus vatos šonuose ir fanieros plokšteles. Šiek tiek baimės buvo dėl tų užapvalintų kraštų, nes norėjosi lygių angokraščių, bet rezultatas tikrai labai gražiai atrodo:

Štai čia matosi - lango rėmas gana gražiai matosi, jis nesusiaurinamas dėl apšiltinimo ir angokraščio, kuris medinės apdailos atveju galėjo ir užeiti veik ant viso rėmo, palikus siaurą juostą. Ant rudo rėmo angokraštis užeina kokį pusę centimetro, ir lango rėmas proporcingas ir platus - man patinka, kad platus, nes gi gražus, ąžuolą imituojantis plastikas :)

Va visas langas su angokraščiais - belieka apvadus primontuoti:

O taip langas atrodė be angokraščių, čia matosi, kad angokraščių lentos buvo tvirtinamos prie karkasinių bruselių -

-  bet, kaip ir minėjau, dar pakišome vatos sluoksniuką, kad kuo mažiau ties lango rėmu būtų šalčiui vietos praeiti...

O čia eilė langų, į kuriuos pažiūrėjus iškart matai, kokio storumo šiltinimo sluoksnis :)

Kas toliau? Dėl nėsusipratimo su lantpjūve, tas nesusipratimas - tai jų vėlavimas keliomis savaitėmis supjaustyti ir padžiovinti lentutes pakalimui, nutarėme, kad reikėtų imtis stogo šiltinimui. Apmaudu, nes kaip tik pats tas oras dar lauke darbuotis. 

Pulsiu dabar ieškoti vatos lubų šiltinimui, šiandien išmatavome, kokios kubatūros reikia, o tėtis sau susimeistravo štai tokį važinėjanti pastolį:

Jis ant ratukų, o ratukai - su stabdžiais, užfiksavimui. Jis dviejų lygių, kad ir stogo apačioj, ir pačiam virųuj darbuotis būtų įmanoma: