2014 m. liepos 17 d., ketvirtadienis

Medinis stalas pavėsinėje

Praeitą vasarą darėme grindis pavėsinėje, pavykus rasti nebrangiai visai padorių maumedžio lentų. Užsakant maumedį, tiesiog paėmiau, paskaičiavau pavėsinės grindų plotą, dar pridėjau pusę kvadrato dėl viso pikto. O juk grindys su tarpeliais tarp lentų, ir niekad negalėčiau pagalvoti, kad visokie tarpeliai  užima tiek daug bendro ploto. Vienu žodžiu, gavosi taip, kad maumedžio lentų liko lauko dušo padui (apie lauko dušą neužilgo) ir dar teisiog puikiam stalui. Štai koks gavosi staliukas:


Jo paviršius iš maumedžio, o kojelės iš eglės lentų. Išmatavimai:  2m x 0,9 mažaug. Taigi kaip pasidaryti tokį stalą. 

2 m ilgio lentutes sudedamos ir tarp jų paliekami tarpeliai - tarpelius darėm po 8 mm, ir kad jie visur išliktų vienodi, pakišom plaušeles tokias į tuos tarpus:


Tuomet abiejuose galuose, po kokių 40 cm nuo krašto tos lentos sutvirtinamos su egliniais tokiai tašeliais - kiekviename gal po du (tarp jų po to kojelės įsideda gražiai). Kadangi turėjome gana trumpus medvarščius, tai tvirtinamas vyko išgręžiant platesnes skylutes bruseliuose, skylutės žinoma ne iki galo gręžiamos:

Va kaip atrodo išgręžiotos - po skylutę priešais kiekvieną maumedžio lentutę:



 Tuomet į skylutę įsideda medvaržtis ir jis prisukamas:



Gaunasi taip, kad visas stalo paviršius be jokio vinuko ar varžtelio, viskas tvirtinasi tik iš apačios. Kai po du tokius tašelus prisukame, tarp jų įdedamos kojelės ir prisukama medvarščiais iš šonų. Koleles padarėme kryžiuku. Kryčiuku padarytos kojelės ir atitrauktos nuo stalo krašto po 40 - 50 cm leidžia atsisėsti laisvai prie stalo krašto kam nors netrankant kojų, o iš šonų sėdint irgi jos nė kiek netrukdo, taigi stalas puikus ir mažai kompanijai ir 6 žmonių labai patogiai ir laisvai. Taigi kojelės dvi:

 
Jos tarpusavy tvirtinasi išpjaunant jų dalį ir sudedant ir iš vienos pusės prisukant medvarščiais: 


Kita pusė lieka švari:


Ir štai taip kojelės įstatomos tarp dviejų bruselių, surišusių stalviršio lentas:


Ir iš šonų gražiai prisukami, tvirtinama buvo prieš tai suspaudus bruselius spaustuvais (strubcinomis) - tam, kad kojos labai tvirtai laikytųsi tarp bruselių ir nebūtų jokio klibėjimo:

 

Štai, dvi kojelės pritvirtintos:


 Tarp kojelių įstatoma ir prisukama lenta - be jos stalas judėtų į visas puses:


Šiek tiek teko pašlifuoti apatine kojelių dalį, nes kiek klinėjo dėl milimetrinių nelygumų, ir štai tvirtai stovintis stalas. Tiesa, matyt apačioje kojelių reikės dar po bruselį pritvirtinti, nes stalviršis gana masyvus, o kojeles gana labos. Ir galbut eglines kojeles nudašysiu. O maumedžio nutariau nedažyti - tegu pilkėja ir būna natūralus.

Kadangi prie stalo jau sėdėta ir puotauta galiu pasakyti kad gavosi tikrai patogus ir labai mielas staliukas pasisėdėjimams gamtoje.

2014 m. liepos 4 d., penktadienis

Kokią vatą rinktis?

Šįkart apie fasado, t.y. sienų šiltinimą. Istorija apie namelio fasadą ilga, ir ją jau berods pasakojau, seniai. Medžio dailylentėmis apkaltą namuką šiltinti nusprendėm vata. Apie putplastį ir ekovatą nekalbu, apie tai jau buvo diskusijų, putplastis nėra tinkamas esant medžio apdailai, ekovata - reikia samdytis atlikti darbus ir gaunasi labai brangu, lyginant su galimybe pačiam sudėti tą mineralinę vatą. Taigi bus vėdinamas fasadas - t.y. tarp vatos ir medinių dailylenčių palikta kelių cm tarpas vėdinimuisi.

Vatai sudėti bus daromas karkasas ir medinių bruselių, sumuštininis - vatos storis 10+5+3. Tas 3 - tai priešvėjinė vata - tuomet nereikia jokių priešvėjinių plevėlių, tiesa ta priešvėjinė vata - brangokas malonumas.


Taigi susiaurinus pasirinkimą iki mineralinės vatos, dabar suku galvą, ką pasirinkti: akmens vatą Paroc, akmens vatą Rockwool ar stiklo vatą Knauf.

Visokių gandų daug, bet kai pradedi gilintis, tai rodos, kad gandai ir lieka tik gandais. Pavyzdžiui, ar vata sukrenta, ar  vatoje veisiasi pelės, ar sugeria drėgmę, ar stiklo vata badosi ir dėl to nemalonu su ja dirbti - na ir taip toliau.

Dėl sukritimo - man paaiškino Paroc, kai domėjausi Restos parodoje: sukrenta bet kuri vata, jeigu neteisingai sudėta. Vatą reikia kiek įsprausti, kad ji visu svoriu neužgultų po apačia esančio kito vatos gabalo. Tuomet viskas su ja turėtų būti gerai.

Buvau pasidomėjusi ir dėl pelių - jos labai panorėjusios, kiek man teko domėtis, veisiasi visur, ir nesvarbu, kad kokia nors stiklo vata "bado joms nosytes". Rockwool atstovas su manim baisiai ginčijosi, kad pelės tikrai negyvena akmens vatoje - pasiūliau jam dažniau pagooglinti. Paroc paaiškino, kad reikia dėti apačioje prie cokolio ir viršuje prie stogo tinklelius, kurie užkirstų kelią pelytėms. Nors tos pelės gali žinoma patekti ir pro kitokius plyšius į tą vatą - čia jau manau reikia susitaikyti. Na užteks apie tas pilkasias.

Žiūrint į kainas. Mano kiekiai (dengiamas plotas - 170 m2)
26 m3 vatos (10 + 5 cm storio)
5,2 m3 priesvejines vatos

Kainos maždaug tokios (čia apytikriai, ką aš galėčiau manau gauti):

Paroc extra - apie 101 Lt/m3
Priešvėjinė Paroc was35 3cm - 6,9 Lt/m2


Knauf Tp115  - 86  Lt/m3
Priešvėjinė Knauf Naturboard 033  3cm - 6,3 Lt/m2

Rockmin Plius - 88 Lt /m3
Priešvėjinė Venti Max - 7,85 Lt/m2



Stiklo vata Knauf atrodo labai neblogai šioje draugijoje, jeigu žiūrėti kainą. Tiesą sakant taupymas sumoje pasirinkus tarp brangiausio varianto ir pirgiausio sudaro iki 500 Lt - daug tai art mažai? Turbūt kad daug. Daug gero apie Paroc parašyta, daug gerų gandų. Dėl Knauf - rodos vakaruose mėgsta su ja darbuotis, sakykim, skaninavai dėl ekologiškumo. Bet kalbama apie fasado šiltinimą iš išorės, taigi tas ekologiškumas kaip suprantu tik filosofiniais sumetimais būtų.

Šilumos varža sumuštinio - Paroc atveju gaunasi 5,07, Knauf - 4,96 - taigi na beveik vienodai.

Akmens vatos tankis - didesnis, tik vat galvoju, ar tai aktualu man, nes vėdinamo fasado atveju - tos vatos neveiks jokios apkrovos.

Taigi mąstau :) Pagrindinė baimė mąstant apie Knauf - ar nebus nemalonu dirbti - t.y. ar tikrai ta stiklo vata nesibadytų, nes nesinorėtų atkentėti - norisi smagaus malonaus darbo. Parocas - būtų super, bet jis tikrai brangesnis lyginant su kitais, ir sunku surasti realius argumentus ir tikrus skirtumus... Nejaugi permokama tiesiog už populiarumą?

Kaip auginti šitake grybus Lietuvoje

Shiitake grybų auginimas - labai įdomus procesas. Mūsų Lietuvos klimatas puikiai tam tinka. Juos auginti populiaru yra Japonijoje, Kinijoje,...