Elektros reikalai pajudėjo

Dar viena puiki žinia - prasidėjo darbai su elektros įvedimu. Šiandien atradau pastatytą modulinę transformatorinę:

Tiesa, man rodos, kad LESTO vis gi nespėja susitvarkyti pagal sutartyje numatytus terminus. Viskas turėjo būti įrengta per 310 dienų nuo mano įmokos, ir tas terminas sukanka mano skaičiavimais rugsėjo 15 dieną. O čia tik dabar prasidėjo visi darbai ir panašu, kad truks ne mažiau nei savaitę...

Tačiau štai sugalvojome, kad būtent dabar reikia išnaudoti situaciją - prakasti tranšėją ir pratiesti kabelį iki namo. O atstumas didelis - kiek mažiau nei 100 metrų. Daug kur skaičiau, kad tiesia varinius, tačiau aliuminis kabelis ženkliai pigesnis, tiesa storesnis. Vis gi metras aliuminio kartu su vamzdiu (matyt reikia tokį dėti) kainuos apie 10 Lt už metrą. Išnaudosime traktoriuką, kuris darbuojasi kartu su įrenginėjančiais, tai matyt visas kartu kainuos iki 1500 litukų...ot čia tai tikrai išlaidos, apie kurias net nebuvau pagalvojusi planuodama...

Turiu statybos leidimą!

Negaliu patikėti! Aš jau turiu statybos leidimą!!!
Į infostatybą projektas buvo įkeltas rugpjūčio 23 dieną. Archtektas primygtinai visų reikalavo, kad tuoj pat patvirtintų projektą. Tai jis galėjo padaryti, nes infostatyboje galima matyti kontaktus tų, kurie turi patvirtinti. Taigi to atkaklumo dėka aš per 16 darbo dienų gavau tą išsvajotąjį popieriuką :)

O popieriukas man labai svarbus, nes pamatų įrengimo darbai pradėti. Tiesa, aš juos pradėjau žinodama, kad projekto tvirtinimo eiga pajudėjo, antraip tikrai nesiryžčiau. Tačiau laukti kol sukaks visas terminas negaliu: ruduo - šlapias reikalas. Todėl gręžtinius polius įsirengėm šviečiant saulei, o ne pilant lietui ir siautėjant žvarbiems vakarų - šiaurės vėjams...brr..

Vakar architektas paskambino ir pasakė, kad galima judėti į Rinktinės gatvę ir gauti statybos leidimą pas tokį poną Vladimir Makarov, kabineto nr. 504. Tą šiandien anksti ryte ir padariau. 15 minučių intensyviai žiūrėjęs į monitorių, p. Makarov išrašė popieriuką, uždėjo anspauduką, pasirašė ir išdidžiai pareiškė, kad "nuo šios dienos mes (reik suprasti - savivaldybė) su jumis nepažįstami"... kaip kine kokiam ta frazė...ūūū...

Valio!!!

Ir su architektu jau susitikau - perduota didžiuuulė papkė su projektu - didelė ir stora, nes ten ne tik namo projektas, bet ir ūkinio pastato, pavėsinės ir pirties.

Tiesa, sumokėjau valstybei mokestį už leidimą - 250 Lt
Na ir architektui jau pervesti reikės pinigėlius už visų pastatų projektus. Rugsėjis - didžiausių išlaidų po sklypo pirkimo mėnuo :) Su architektu susitikau, pasirašėm perdavimo aktą ir žinoma padovanojau neblogo (na, čia mano manymu) vyno buteliuką :)

Darkart valio! :)

Gręžtiniai pamatai - polių betonavimas

Orų prognozių stebėjimas tampa rimtu užsiėmimu. Štai šeštadienį dar girdėjau nuostabias prognozes šiai savaitei - trečiadienį laukiama puikaus vasariško oro. Gerai, kad šeštadienio vakarą pasitikrinau prognozes ir pamačiau, kad iš saulėtos savaitės giedrų dienų liko tik pora. O sekmadienį jau žiūriu -  trečiadienį žada atsliūkinti lietūs. Todėl reakcija buvo žaibiška - antradieniui, kuriam žadamas saulėtas šiltas oras užsakėme betoną. Paprašiau bičiulio padėti, dar kaimyną į pagalbą pasikvietėm. Ir antradienį ryte prasidėjo darbai, nes betonas užsakytas 13 valandai.

Taigi iš pat ryto su tėte trečią kartą išsiurbėm vandenį iš visų skylių. Į kiekvieną išgręžtą skylę įstatėme po plastikinį vamzdį, kuris pro šlapio molio košę įspraudžiamas taip, kad pasiektų tvirtą pagrindą.

Armatūra - 4 po 10 mm. 2 metrų ilgio, 1,5 viduje, o pusmetris kyšos. Suvirinta žiedais, atrodo taip:

Armatūra sustatėme į skylutes, galvojome kad prieš pilant betona išimsime ir įstatysime jau į pilną betonu užpiltą duobę. Tačiau atvežę betoną vairuotojai patarė nieko neišiminėti, nes srovė labai stipri, viską užpila ir puikiai užpildo, nes srovė labai stipri.

Tiesa, vieną skylutę grežiant duobes praleidome - pražiopsojome, taigi vietoj jos teko rankiniu būdu išgręžti dvi po 15 cm skersmens ir įstatėme štai tokias armatūras:

Pasiruošimo darbai vyko labai greitu tempu nuo 10 val ryto, o 13 valandą atvažiavo du betonvežiai, kiekvienas atvežė po 5 kubus betono. Yra ir didelių betonvežių, kur galėtų iškart vienas atvežti 10 kubų, tačiau tai didžiulė mašina, ir jai reikia labai patogaus privažiavimo. Taigi atvažiavo dvi. 

Tokia mašina patogiai privažiuoja ir su didžiuliu siurbliu pasiekia apie 20 metrų atstumu esančias duobutes.

Tiesa, betono pylimą į skylutes įsivaizdavau kiek kitaip. Galvojau, kad su tokiu radio pultu reguliuos betono padavimą: pripildo, tuomet palaukia, kol prieini prie kitos duobutės ir vėl įjungia betono padavimą. O čia įjungė ir du vyrai laiko tą šlangą ir bėgioja nuo vienos skylutės prie kitos vieną paskui kitą pildydami, o betono padavimas nestoja.

Betonas iš to šlango su labai stipria jėga pilamas į duobutę - štai spėjau pagauti momentą:

Tokia galinga betono srovė tikrai labai gerai užpildo duobutę, be to vanduo lengvesnis už betona ir galų gale atsiduria paviršiuje. Taip per 50 min. buvo užpildytos visos duobutės:

Po dešimties minučių tas betonas kiek nusėda, ir duobutės lieka kiek neužpildytos:

Jas užpildyti panaudojamas betono likutis. Mums liko kiek daugiau nei kubas, tas likutis tiesiog išpilamas čia pat:

Po valandėlės su kibiru betonas buvo dar išpilstytas į duobutes, kad užpildytų jas gražiai iki pat viršaus. Aptvarkėme keletą duobučių, kuriose buvo susikaupę kiek daugiau vandens - iš tokių tas vanduo išstumiamas, tačiau išsilieja aplink, tai kad nesukietėtų, tai apvalėme.

Žinoma, reikėjo pataisyti armatūrą, kad ji sovėtų per būsimo rostverko centriuką - mums tai svarbu, nes pamatai bus iš blokelių su ertmėmis, tai norisi, kad armatūra eitų per centrą ir reikėtų kuo mažiau ją lankstyti. Ištiesėme virvutes, kurios žymi vidines sienų ribas ir pagal jas maždaug palyginome armatūrą.

Oras buvo vasariškas, todėl darbai ėjosi greitai ir gana sklandžiai. Tiesą sakant pergyvenau, ar užteks žmonių, bet tikrai gali užtekti dviejų vyrų. Iš užsakyto betono 10 kubų liko apie kubą, o baiminomės, kad tik užtektų - tad užsakėme kiek daugiau dėl viso pikto. Atvežtas betonas - C16/20 markės (čia tipo 200)

Na ir svarbiausia...Didžiulis AČIŪ bičiuliui Jonui už tokią pagalbą ir paaukojusiam visą darbo dieną! Ir kaimynui Antoniui, kuris atbėgo padėti laikyti betono šlangą. Ir žinoma tėčiui, kuris triūsia prie šių pamatų jau geras mėnuo. O aš siaubingai patenkinta ir truputį gal atsipūsiu, nes tarp darbų, įtempto komandiruočių sezono ir statybinių rūpesčių pradėjau jausti begalinį poilsio norą. Dabar lauksiu bobų vasaros, gal galėsime grįžti prie pavėsinės darbų, kurie sustojo dėl pamatų. Na ir žinoma laukia rostverkas. Bet poliai buvo didžiausias rūpestis. Ir tai jau padaryta. Dedu didelį pliusą :)

Skylučių gręžimas poliams ir siurprizai, tūnantys gelmėse

Vieni žmonės išgręžia skylutes ir ramiai jas užpila betonu. Kiti dar kiek pasikankina tarpe tarp šių dviejų veiksmų. Kančios tiek psichologinio, tiek fizinio pobūdžio. Taigi...prieš paskelbiant kupiną džiaugsmo įrašą apie polių įrengimą, įrašas apie skyles žemėje.

Tų skylučių pagal pamatų projektą turi būti lygiai 40. Išsikviečiau bobcatą ir su tėtės priežiūra šis per 5 valandas išgręžė 39 skylutes apie 2 m gylio. Sakot, vienos pritrūkot? Taip :) Tėtis praleido vieną - patarimas - prieš paleidžiant bobcatą suskaičiuokite ar tikrai skylučių skaičius sutampa su projektu :) Na vietoj tos vienos išgręžėm rankiniu būdu dvi siauresnes vėliau.

Gręžimo pradžia buvo nuotaikinga - gręžėsi puikiai, nepasitaikė jokių stambių akmenų, žodžu sklandžiai. Tačiau tėtės optimizmas išblėso, kai jis pamatė ne tik besikaupiantį vandenį, tačiau - kiekvienos skylės apačioje susikaupė apie pusmetrį šlapios molio košės...Kietą dugną, į kurį pagal rekomendacijas reikia atremti polių, pasiekti galima tik įkišus pagalį praskrodžiant tą košę. Ir nei tu tos košės išsemsi nei tu ką...O viršuje tyvuliuoja vandenukas...

Minčių buvo įvairių ir tartasi buvo tikria su daug kuo, nuomonės pačios įvairiausios: pilkit betoną tiesiai ant tos košės ir vandens. Tačiau nedrąsu taip....Tėčiui buvo kilusi mintis net gręžti giliau iki smėlio - bet ta košė tiesiog nusės ant smėlio lygiai taip pat sėkmingai kaip ant pirmojo tvirto sluoksnio. Tuomet galvojome, kad reikia išsikviesti račioką ir pragręžti dar kokį metrą. Aišku viena: kuo daugiau tariesi ir skaitai, tuo daugiau isterijos. Galiausiai vienas ekspertas pradėjo aiškinti, kad gręžtiniai pamatai - tai apskritai blogiausia kas gali būti. Hm, o kodėl gi visi masiškai daro tuos gręžtinius pamatus? Tačiau išgirdome gana įdomią versiją - į tą molio košę įstatyti vamzdį, kuris pasieks kietą pagrindą, ir polius to vamzdžio skersmeniu remsis į kietą pagrindą. Patį vamzdį stumiant - iš jo vidurio ta košė beveik pasitraukia, nes kiši tokio pagalio pagalba, o po to vamzdis neleidžia susikaupti moliui ir vandeniui jo viduje. Nusipirkome pigiausių vamzdžių, vandens siurbliuką nešvariam vandeniui (nuotekoms) ir pradėjome siurbti vandenį ir semti šlapio molio košę iš skylių...

Įstatėme vamzdį kurio ilgis apie 70 cm  į tą košę ir stūmėme, kol neįsikirto į kietą pagrindą

Mintis tokia - užpilus betoną, viskas taps vienalyte mase ir vamzdyje esantis betonas atsirems į kietą pagrindą. Gylio skirtumas tarp molio košės viršaus ir kieto dugno vamzdyje - 30-40 cm. Košės išsemti nepavyko, jos tik kiek apmažinti pavyko. Įstatytas vamzdis atrodė taip, o aplink jį ta košė.

Palikome nakčiai ir grįžome sekmadienį pažiūrėti kaip sekasi tam mūsų vamzdžiui. Man įtarimas kilo jau tik įvažiavus į sklypa, nes telkšojo balos:

Mat Vilniuje lietaus nebuvo, o šalia Vilniaus pasak kaimybų "kaip davė..." Ir vamzdžio skylėje - ūūū - nematyti. Užsėmė.

Ką gi, išsiurbėme vandenį antrąkart. Tai, kad siurbliuką nupirkome, o ne išsinuomavome - pasiteisino, nes kainavo jis su nuolaida apie 100 litų, jų jau panaudojome triskart, o nuoma parai būtų kainavusi 80 Lt. Tuomet apsižiūrėjome, kad viskas po skylių gręžimo užvirtę žemėmis, ir siurbiant vandenį bei semiant košę virsta viskas į skylutes.

Taigi puoliau viską valyti, kad siurbiant vandenį viskas nevirstų atgal. Taip pat kaip žinia, pilant betoną ir gi nereiktų, kad papultų žemių. O tam darbui turėjome tik sekmadienį, nes pirmadienis darbo diena. Sekmadienio vakare nejaučiau jau nei rankų, nei kojų, apskritai nieko. Tačiau paruošėm viską tam, kad galima būtų tvarkingai pilti betoną

Dabar buvo iššūkis surasti draugų ir pažįstamų, kurie galėtų padėti darbo dieną užpilti betoną, nes betoną veža tik darbo dienomis...

Na ir dar kelios mintys apie pamatus. Gręžtiniai poliai laikosi ne tik remdamiesi i dugną, juos laiko ir žemė iš šono, ir laiko su didžiule jėga, nes betonas užlieja visas ertmes. Išgręžta skylė nėra tvarkinga ir gražaus cilindro formos - ji daugeliu atveju pas mus praplatėjo dune ir labiau panaši į kiaušės forma. O tai gerai, nes plėsdamasis nuo įšalusio vandens priemolis negalės pajudinti poliaus ir kilstelėti jo, o tuo pačiu ir rostverko. Taigi polius tiesiog mirtinai įstringa žemėje ir - nė iš vietos. Taip pat akivaizdu, kad juostiniai pamatai tokiame grunte mums visiškai netinka. Nes juostiniai jau laikosi tik ant kieto pagrindo - jų iš šonų jau niekas nelaiko kaip gręžtinių atžvilgių. O čia - molio košė, gruntinis vanduo... Aš žinoma nekalbu apie brangiąsias pamatų rūšis, bet iš ekonomiškųjų manau pasirinkome teisingą variantą.

Architektas sako, kad aš pirma ir kol kas vienintelė klientė, kuri taip jaudinasi ir aiškinasi dėl pamatų. Sako, būtų dariusi samdoma kompanija - užpiltų viską ant tos molio košės su vandeniu ir nežinočiau kas ten darosi. Na bet kai darai pats, tai tenka pasukti galvą, na ir kitas kūno dalis. Ypač kai laiko yra tik savaitgaliais, nes darbo dienom jau ankstokai temsta...

Pamatų polių sužymėjimas

Nežinau kodėl, bet niekaip niekaip niekaip nesigavo iškart parašyti, kaip sekasi toliau reikalai su pamatais. Kadangi viskas pirmąkart, tai viskas baisu. Baisiausia - tai atsakomybė, kurią prisiimi bandydamas tirkai atsakingą ir skrupulingą darbą organizuotis ir vykdyti pats. Įtariu, kad žmogus, kiekvieną dieną besidarbuojantis pamatų fronte, tai, ką mes su tėte darėme porą savaičių, padarytų per kelias valandas, arba dar blogiau - gėda prisipažint - per valandą...

Žodžiu, štai instrumentai, kurie buvo naudojami sužymėti būsimųjų gręžtinių polių centrus. Tiesa, trūksta vienos priemonės - mano ir tėčio ištinusių smegenų :)

Na bet apie viską iš pradžių. O iš pradžių reikia nuimti augalinį sluoksnį ir pabandyti jį padaryti teritoriją maždaug lygią. Bobkatas darbavosi beveik 7 valandas:

Ir sklypas iš gražios gamtos pradėjo panašėti į statybų aikštelę:

 Štai tokią kruvą sustumdė, ją vėliau panaudosime atgal lygindami žemę, kai jau bus padarytas rostverkas:

Esu girdėjusi, kad nustumtą žemę žmonės išveža, o po to susigriebia, kad reikia jos atgal sklypo išlyginimui ir tenka pirkti. Aš galvojau, kad gal panaudosiu tą žemę vėliau "sklepui", tačiau jau matau, kad ją visą teks panaudoti. Taigi sklypas atrodė taip, net žemė blizga, nors ji visai ne šlapia, tiesiog...blizga nuotraukoj :)

Na o vėliau bandėme būsimojo rostverko vietoje žemės lygį padaryti vienodą, tam naudojome vandens šlangą:

Ir štai tokius nukasėm vienodame lygyje griovelius:

O tuomet gavome pigaus smėlio. Kadangi karjeras žadėjo tuoj tuoj užsidaryti, o smėlio kaina tikrai buvo nuostabi, tai atsivežėmė ir išvertėmė į pamatų kontūrų viduriuką: 

Teko išspręsti dar vieną klausimą: pamatų projekte buvo pažymėtos pamatų ašys, t.y. polių centrai. O mes rostverką daryti ruošiamės iš 20 cm HAUS blokelių. Nutarta, jog vis gi polių centrai turi sutapti su rostverko blokelių centru, nes armatūra, kyšanti iš poliaus turės gražiau tilpti į blokelio ertmę. Taigi paprašiau architekto, kad pamatų projektą padarytų nurodęs vidinę sienos ribą. Pagal ją orientuosimės ir gręždami polius, ir darydami rostverką. Tuomet dar kartelį išsikviečiau geodezistą, kad jis sužymėtų būtent vidines ribas.

Tuomet įtempėme ryškius geltonus siūlus, kurie simbolizavo vidinę pamatų ribą ir 10 cm nuo jos į išorę sustatėme kuoliukus pagal pamatų plane nurodytus atstumus (kuoliukai - polių centrai):

Tiesa, geodezisto dar paprašėme su prietaisu vardu 'nivelyras"nustatytivienodą aukštį, kuris mūsų atveju 75 cm, nes rostverkas tokio aukščio bus (3 eiles blokelių, kurių aukštis 25 cm). Tą lygį rodo štai tokia medvarštukai:

Taigi, polių centrai sužymėti:

Tas polių centrų sužymėjimas kainavo tikrai nemažai laiko, nes iš pradžių nelabai kas susiėjo. Tačiau keikvienas atskirai pasukom galvas, pasiskaičiavom, vėl išmatavom, galų gale viskas buvo sužymėta centimetro tikslumu. Tiesą sakant bobkato grąžtas - ne adata, tie centimetro tikslumai - tai visiška teorija. Tačiau vis gi darbą atlikome labai kruopščiai. Ir labai geras sprendimas buvo tas, kad geodezisto paprašėme sužymėti vidines sienų ribas - tikiuosi, tai padės ir toliau darbuojantis su pamatais.

Pamatų projektas

Pamatų projektas atrodo štai taip:

Kadangi rostverką darysime iš hauso blokelių, jų plotis 20 cm, o poliaus skersmuo 30 cm, reikėjo, kad sutaptų poliaus ir rostverko centrai. To reikia tam, kad pro hauso blokelių ertmes gražiai pralystų iš polių kyšanti armatūra. Todėl paprašiau architekto pamatų projekte patraukti polius taip, kad jų viduriukas sutaptų su hauso blokelių centru. Svarbiausia - išlaikyti vidinius visus namo matmenis pagal projektą. Taigi pagal tą brėžinį ir pradėjome triūsti.

Pasodintos alyvos

Vasara jau...buvo. Kaip ir laikas tarp statybinių rūpesčių pagalvoti apie pasodinimą ko nors gražaus, o tas gražus pradės džiuginti akį tik po kelerių metų. Todėl norisi bent kiek to grožio pirmaisiais metais užveisti - tegu stiebiasi.

Taigi gavau krūmą alyvų. Sako - gražios, pati nemačiau - bus siurprizas. Nusprendžiau, kad alyvos puikiai tiks ant klypo ribos, prie pat įvažiavimo - ten kaip tik tuščia vieta, o norisi kažkuo prisidengti nuo kaimynų. Ne tai kad man gaila jog iš 200 m atstumo ką nors mato, kiek norisi šiokio tokio jaukumo  pačioj pradžioj.

Taigi pradžioj nušienauta aukšta žolė:

Šią kiaurymę, pro kurią matyti laukas ir kaimynų trobelė ir noriu "užtušuoti" alyvomis:

Na ir iš vieno krūmo atskyrėm kelis ir susodinom. Prigis - neprigis?

Tikiuosi prigis ir sužydės. Gal net kitais metais.... :)

Atsargiai - gamta!

Buvimas gamtoje be abejo susijęs ir su daugybe ne itin malonių dalykų: uodai, bimbalai, bitės ir t.t. Tačiau yra tiesiog pavojingų dalykų....

Mūsų nuolatinė pagalbininkė  - mažoji Čiaba - vakar ją įkando anglis. Smalsi kalytė matyt pamatė neregėtą gyvį ir prikišo nosytę, o ši besigindama įgėlė. tėtis išgirdo kaip ši sucypė, pribėgo pažiūrėti ir pamatė į žiedą susisukusią angį. Šuniukas bandė trinti snukutį į žemę, bet suglebo - kiek tokiam mažiukui bereikia... Greitai į veterinartinę gydyklą: priešnuodžiai, lašalinė. Šiandien taip pat palikta visai dienai po lašalinę, berods būklė gerėja. Na, tikiuosi, kad tai bus pamoka ir daugiau savo snukučio kur nereikia nekiš...

Štai ta mažulė, padedanti statybose:

Aš tiesą sakant jau pavasarį pasiskiepijau nuo erkių encifalito. O tėtis, kaip ir dera dažnam vyrui vis numoja ranka į tokias "nesamones". Tačiau erkė jam įkando ir... Laimo liga. Tris savaites gėrė atibiotikus, kursas prieš porą dienų baigtas. Tačiau - kažkaip neįsigilino, jog negalima ant saulės būti - oda labai reaguoja, tai saulė nudegino...

Žodžiu užklupo štai tkie rūpestėliai, na bet išgyvensim...tikiuosi.

Aš atsipirkau bitės įkandimu :)

Smėlis. Daug smėlio

Per paskutines dvi savaites, kol stresavau dėl dokumentų leidimui pridavimo, nuveiktas dar vienas svarbus dalykas - nuimtas augalinis sluoksnis ir...privežta smėlio.

Istorija su smėliu prasidėjo, kai parūpo paskaičiuoti, kiek gi jo prireiks, kai padarysim rostverką. Paskaičiavom iš pradžių apie 150 kubų, pradėjau domėtis kainomis ir nustėrau kad vien smėlis man gali kainuoti 4,5 tūkstančio. Perskaičiavus paaiškėjo, jog vis gi matyt reikia kiek mažiau - 120 kubų. Vis gi 300 litų už mašina su 12 kubų smėlio atrodė žiauru...

Tačiau kur beskambinau ar važiavau - visur ta pati kaina. Tuomet kaimynas ūkininkas prasitarė, kad šalia Jašiūnų yra karjeras. Greitai nuvažiavau, nes buvo darbo diena, karjeras dirbo (kaip tik buvau pasiėmusi laisvą penktadienio pusdienį) - sako, kaina apie 200 Lt. Hm!? Super, sakau - man reikės po kelių savaičių. "Oi ne...mes jau ir savaitės neištempsime, smėlis karjere baigiasi, karjeras tuoj užsidarys". Nukabinau nosį, o čia ir sako - o tu į būsimų pamatų viduriuką smėlį supilk. O aš kaip tik augalinį sluoksnį pradėjau nuiminėti (tą istoriją aprašysiu būtinai netrukus) ir pamatų kraštai gražiai sužymėti. Ką gi, sutarėm, kad atvež 10 mašinų po 200 litukų. Tiesa, aš dar paskutinę minutę radau smėlio po 250 Lt, tačiau 200...manau - pasisekė čia man. Viso smėlis kol kas už 2000 Lt gavosi, matysim, ar užteks - vėliau.

O sklypas pradėjo panešėti į statybų aikštelę. Dar kelias mašinas kas netilpo į vidų (nes nenorėjom, kad būtų užversta būsima polių gręžimo vieta) išvertė šalia - jas kai jau smėliuką reikės sustumt į vidų ir išstumdyti, panaudos tiltuko bobcatui sudarymui.

Na o šiandien atvažiavo ir išvertė nedidelę smėlio krūvelę šalia kelio ant sklypo ribos su kaimynų sklypu. Valio!!! Statys transformatornę:

Turėsiu neužilgo elektros :)

Kaip pateikti prašymą Vilniaus rajono savivaldybei leidimui statybai gauti

Kokia buvau naivi tada, kai pagalvojau, kad projekto dokumentai buvo priduoti tada, kai jie buvo nunešti į Vilniaus raj. savivaldybę: http://statausodyba.blogspot.com/2012/07/priduoti-dokumentai-statybos-leidimui.html :)

Mano architektas kalnus nuvertė, kad projektas būtų įkeltas į infostatybą per...3 savaites! Esu be galo dėkinga jam, kad nepatingėjo paskambinti kad ir po dešimt kartų į savivaldybę per dieną...brrr... Bet svarbiausia- negaliu patikėti - projektas vakar, rugpjūčio 24 dieną priduotas ir paleistas tvirtinimjui infostatyboje.

Bet viską bandysiu išdėstyti nuosekliai.
Taigi, Vilniaus rajono savivaldybėje niekas projekto į infostatybą nekelia. Nors pagal tvarką - "Kai gaunami visi privalomi dokumentai, prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir visus pateiktus dokumentus per 2 darbo dienas įgaliotas valstybės tarnautojas paskelbia Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“."

Iš karto užbėgant už akių - ne viskas taip blogai. Tai, kad projektą įkeli pats arba tavo architektas, turi didžiulį privalumą - infostatyboje įkėlęs asmou mato, kas priskirtas tvirtinti, mato, ar jau patvirtinta, kieno trūksta - su visais tvirtinančiųjų kontaktais. Jeigu projekto dokumentus įkeltų tarnautojas, to sąrašo nematytum, lauktum 20 darbo dienų ir jeigu kas ne taip - sisirašinėtumei ilgesingais raštais bei laiškais...

Dar vienas ypatumas šioj savivaldybėj - su melioracijos skyriumi ir su kelininkais turi suderinti PRIEŠ keldamas projektą į sistemą. Melioracinjos viršininkas oi kiek turėjo pastabėlių, viskas derinama tik jo kabinete ir pan. Su kelininkais architektas trumpai pasiginčijo ir kaip suprantu jie atlyžo. Taigi projektas buvo įkeltas, greitai surasta moteriškė, kuri sužiūri ar viskas pateikta teisingai ir paleidžia tvirtinimui. Ši pareiškė, kad teks laukti rugpjūčio 28 dienos, kol ji paskelbs. O melioracijos viršininkas išeina tądien atostogų, taigi labai labai reikėjo viso reikalo netempiant kažkokiu būdu įkalbėti tą moteriškę spustelėti start mygtuką. Trūko parašėlio ant projekto, ir nepatiko failas, kuriuo buvo pateiktas elektroninis failas. Taigi visa tai buvo suorganizuota, įkeltą projektą atmetė ir naująjį su minėtom korekcijom įkėlė...tą patį vakarą - matyt architekto kokie aštuoni skambučiai per pusdienį tiesiog užkniso... Jėga! Melioracijos viršininkas, prie kurio buvo labiausiai derinamasi, pažadėjo prieš pat atostogas paspausti patvirtinimo mygtuką - tą jis ir padarė. Kadangi architektas mato prašymo nagrinėjimo eigą, tai tą pačią dieną TEO taip pat patvirtino. Ką gi, per artimiausią mėnesį suspaudalioti turėtų ir visi likę. Viso yra 12 "apaštalų":
1. Melioracija
2. Kelininkai
3. Vietinio ūkio skyrius - inžinieriniai tinklai
4. LESTO
5. Lietuvos dujos
6. TEO
7. Priešgaisrinė
8. Administracijos statybos skyrius
9. Rajono vietinio ūkio sk. elektrotechnika ar pan.
10. Sveikatos centras
11. Architektūros ir planavimo skyrius - inžinieriniai tinklai ir statiniai
12. Architektūros ir planavimo skyrius - vyr. architektės pavaduotoja

Ką mano manymu svarbu žinoti tiems, kas dar tik teiks prašymą Vilniaus rajono savivaldybei:
a) visų pirma, būtų gerai, kad derintų architektas, kuris žino reikalavimus, taisykles, gali pasiginčyti ir atstovėti savo tiesą. Taip mano manymu kartais galima sutaupyti ir gerą pusmetį...
b) Taip pat geriau, jeigu architektas pats ir įkelia prašymą su visais dokumetnais į infostatybą, tam kad kontroliuoti eigą ir viską stebėti adresu www.planuojustatyti.lt adresu.
c) Labai svarbu nesiklausinėti įvairių moteriškių, dirbančių savivaldybėje ir atliekančių informacijos suteikimo funkciją, kaip pateikti prašymą - jos jus suklaidins, apgaus ir iš doros kelio išves. Nes jos pačios nė velnio nesiorientuoja naujose tvarkose ir juolab savivaldybės savose tvarkose.
d) Jeigu jūsų sklype yra atlikta melioracija - tiesiu taikymu į melioracijos viršininko pono R. Narunec kabinetą - jis jums viską aiškiai paaiškis, ir jeigu numatysite jo išsakytas pastabas projekte, be jokių delsimų patvirtins infostatyboje projektą.
e) Taip pat užeikite pas kelininkus - kabinetas priešais melioracijos viršininko kabinetą - ten taip pat mėgsta iš anksto pažiūrėti ar tikrai viskas projekte gerai. Tik tuomet galima kelti prašymą į infostatybą.
f) susiraskite prašymo nagrinėjimo eigai startą duodančią darbuotoją ir informuokite ją, jog operatyviai pažiūrėtų, ar tikrai visas ok. Jeigu ne, padarykite korekcijas, paprašykite atmesti įkeltą dokumentaciją ir įkelkite per naują. Sutaupysite savaitėlę taip.
g) nelaukite 20 dienų - verta paskambinti tvirtinantiems ir paskubinti :) Turiu patirties, kaip šioj savivaldybėj 20 dienų virsta į daugiau kaip 30, todėl manau su paskubinimu ir spaudimu kaip tik tos 20 ir gausis!
h) reikės susimokėti mokestį 250 Lt ir tai patvirtinantį dokumentą taip pat įkelti į sistemą, taigi geriau tai padaryti kuo skubiau. Pati bandysiu ateinančią savaitę.

Na ir... dabar aš jaučiuosi taip ir įtariu kad mano architektas panašiai :)

Grindys pavėsinėje. Bus medinės

Netrukus pavėsinės darbai iš viršaus pereis į apačią, ir susirūpinau grindimis. Žinoma, iki to dar reikės išgręžti ir užbetonuoti vidinius polius ir t.t., tačiau apie grindis jau reikia pagalvoti.

Apie grindis tiek būsimoje namo terasoje, tiek pavėsinėje šiuo metu esu kategoriškos nuomonės - jos bus medinės. Noriu jausti šiltą jaukų medį po kojom. Ir šai ką mano vienas bičiulis (jau pastatęs namą ir žinantis su visu tuo susijusias nuodėmes) patarė: rinktis maumedžio lentas. Ne kokias terasines su grioveliais - tuose grioveliuose renkasi vanduo ir visa kita. Ir jokiu būdu nedengti tų lentų jokiais dažais ar lakais. Maumedžio medis po trumpo laiko papilkėja, tampa tvirtas ir atsparus. Ir atrodo - mano nuomone labai šauniai, štai taip:

Man toks natūralumas labai patinka. Tik va kaina to maumedžio tokia sakyčiau pasikandžiojanti: radau (kol kas internete) nuo 50 iki 65 Lt / kv.m. O pas mane terasoje reikalingi bus 27 kv metrai lentų 6 metrų ilgio. Hm...Gaunasi tokia sumele apie pusantro tūkstantėlio. Tačiau tai berods ilgaamžis dalykas... Na, ieškosime toliau :)