Medinis karkasas mineralinei vatai

Vienas bjauriausių darbų per 35 laipsnių karštį kamšyti akmens vatą. Fu :)

Vat nusprendi kažkada jog imsi ir apkalsi savo namuką medinėm dailylentėm. Juk rodos pats banaliausias ir paprasčiausias sprendimas fasadui, koks begali būti - tokį darbą galima pačiam bac bac vinukas - medvaržtukas - ir baigta. O bet tačiau šiais laikais fasadai mediniai turi būti vėdinami (ventiliuojami) - tai yra tarp šiltinimo sluoksnio ir apdailos turi būti oro tarpelis, pro kurį iš apačios oras įeina, o viršuj išeina ištraukdamas drėgmę ir daugybe kitų gerų dalykų padarydamas. Ir dar daug visokių niuansėlių...

Karkasą šiltinimo sluoksniui nusprendėme daryti dvigubą - tam, kad vata per siūles persidengtų - taip užtikrinant sandarumą, kas apšiltinime yra esmių esmė mano supratimu. Karkasas pas mus medinis, t.y. mediniai bruseliai 5 X 3,5 cm storio / pločio. Štai tokios dvi krūvos:

 Pirmasis karkasas - bruseliai kalami horizontaliai, tar jų tarpas 60 cm (vatos plotis 61 cm, taigi vata turi gražiai įsisprausti). Į pirmą karkasą dedama 10 cm storio vata, o į antrąjį, jau vertikalų karkasą - 5 cm vata ir plius 3 cm priešvėjinė vata. Bet pradėsiu nuo pradžių ir dabar aprašysiu pirmąjį, horizontalųjį karkasą.

Pačią pirmą liniją, kuri apatinė ir virš cokolio nusprendėme kokiu geru centimetru kilstelti virš putlpasčio (juo apklijuotas cokolis). Tą tarpelį pagalvojom, kad būtų gerai užpūsti putomis - makrofleksas užpildo viską tarp putplasčio ir medinio karkaso ir tokiu būdu nelieka jokiu tarpelių-šalčio tiltelių.

Mums reikia 10 cm karkaso, o bruseliai po 5 cm. Taigi pradžioje mūrvarščiais pritvirtiname prie betoninio blokelio pirmą brūselį, o po to prie jo medvarščiais antrą bruselį.  Mūrvarščių dydis 7,5 x 112, medvarščiai - 5.0 x 90/60.

Kadangi namas pastatytas iš Haus blokelių, tai mūrvarščius reikia įsukti per blokelių susidūrimą, nes ten  sujungta užpilant betonu ir nėra tuščia. Štai kaip vyksta mūrvarščio įgręžimas: https://www.youtube.com/watch?v=JzLUFSGmYik&feature=youtu.be

O čia štai matyti, kokia dalis to mūrvarščio yra sienoje - juk teks atlaikyti karkasui ir šiltinimo sluoksnį, ir apdailą:

Prie pirmojo brūselio pritvirtinamas antrasis, abudu sudaro 10 cm. 10 cm brūseliai išlenda ir už mūro, kad kampuose irgi laikytų vatą:

Dabar jau galima užpurkšti tarpelį apačioje putomis, kad užildytų visą 10 cm gylio tarpą:

Pirmojokarkaso padarymas užėmė gerą savaitę - tikrai ilgai, nes pirmasias kelias linijas darai ant žemės stovėdamas, o po to jau reikia darbuotis aukštyje, ir viskas sulėtėja - pamatuoti, atpjauti, nulipti užlipti, instrumentų laidai painiojasi, na žodžiu tikrai nepaskubėsi. 

Pradžioje su sienų viduriu darbuotis pagaminti buvo tokie pastoliai:

O po to ir jų jau neužteko prie aukštesniųjų sienų, taigi tėtis sumastė tokius trikampius pasidaryti, kurie puikiai laikosi:

Man tokiam aukštyje būti baisu, ką ten būti - net žiūrėti dreba širdis, taigi gerai kad šeimoj yra nebijančių aukščio :)

Štai visas pirmasis horizontalusis karkasas sukaltas aplink visą namą.

Kamšymas vata palyginys labai greitas dalykas. Ji švelniai įspraudžiama, dirbama švelniai, nes jos nereikėtų kažkaip prispausti, suspausti - tik švelniai įsprausti.

Pradžia:

 Einam į priekį:

 Viduriukas:

 Dabar aukštai:

Aukščiau jau reikia išpjauti visokiom formom, trikampiukais. Tam nusipirkome specialų peilį - patį pigiausią senukuose, pjausto super - lengva su peiliu tuo dirbti tikrai:

Štai siena gatava:

Iš šonų išlenda kad kampai irgi vatos sluoksnyje skestų:

Na ir kadangi sienos storis virš 20 cm gaunasi, reikia ir cokolį pastorinti. Pas mus pamato storis sutampa su sienos storiu, o 10 cm kabančios sienos virš cokolio nekaip atrodo, tai suklijavome dar papildomai 10 cm polisterolą:

Kadangi pirmas sluoksnis putplasčio žiemojo, jis kiek pagelto, apsipurvino. Imam automobilinį šepetį ir lengvu mostu tiesiog nubraukiam visą tą geltonumą - ir putplastis vėl baltas:

Netrukus aprašysiu tolimesnius darbus, beveik tris savaites praleidau sodyboje be galimybės aprašyti visko tuoj pat. Dar ne visas antras karkasas padarytas, bet jau pabandėme dailylentes kalti, o iki jų kalimo reikėjo išspręsti, kaip gražiai pritvirtinti apatinį skardos lankstinį ir kaip ir kokį pritvirtinti tinkliuką nuo pelių ir vabzdžių. Apie visa tai netrukus, kai tik būsiu prie kompiuterio, o dabar tiesiog svajoju ištrūkti iš tvankaus buto atgal į sodybą, kur vakarais vėsu, laužas ir žvaigždėtas dangus, gaivus lauko dušas na ir t.t....

Medinis stalas pavėsinėje

Praeitą vasarą darėme grindis pavėsinėje, pavykus rasti nebrangiai visai padorių maumedžio lentų. Užsakant maumedį, tiesiog paėmiau, paskaičiavau pavėsinės grindų plotą, dar pridėjau pusę kvadrato dėl viso pikto. O juk grindys su tarpeliais tarp lentų, ir niekad negalėčiau pagalvoti, kad visokie tarpeliai  užima tiek daug bendro ploto. Vienu žodžiu, gavosi taip, kad maumedžio lentų liko lauko dušo padui (apie lauko dušą neužilgo) ir dar teisiog puikiam stalui. Štai koks gavosi staliukas:

Jo paviršius iš maumedžio, o kojelės iš eglės lentų. Išmatavimai:  2m x 0,9 mažaug. Taigi kaip pasidaryti tokį stalą. 

2 m ilgio lentutes sudedamos ir tarp jų paliekami tarpeliai - tarpelius darėm po 8 mm, ir kad jie visur išliktų vienodi, pakišom plaušeles tokias į tuos tarpus:

Tuomet abiejuose galuose, po kokių 40 cm nuo krašto tos lentos sutvirtinamos su egliniais tokiai tašeliais - kiekviename gal po du (tarp jų po to kojelės įsideda gražiai). Kadangi turėjome gana trumpus medvarščius, tai tvirtinamas vyko išgręžiant platesnes skylutes bruseliuose, skylutės žinoma ne iki galo gręžiamos:

Va kaip atrodo išgręžiotos - po skylutę priešais kiekvieną maumedžio lentutę:

 Tuomet į skylutę įsideda medvaržtis ir jis prisukamas:

Gaunasi taip, kad visas stalo paviršius be jokio vinuko ar varžtelio, viskas tvirtinasi tik iš apačios. Kai po du tokius tašelus prisukame, tarp jų įdedamos kojelės ir prisukama medvarščiais iš šonų. Koleles padarėme kryžiuku. Kryčiuku padarytos kojelės ir atitrauktos nuo stalo krašto po 40 - 50 cm leidžia atsisėsti laisvai prie stalo krašto kam nors netrankant kojų, o iš šonų sėdint irgi jos nė kiek netrukdo, taigi stalas puikus ir mažai kompanijai ir 6 žmonių labai patogiai ir laisvai. Taigi kojelės dvi:

 

Jos tarpusavy tvirtinasi išpjaunant jų dalį ir sudedant ir iš vienos pusės prisukant medvarščiais: 

Kita pusė lieka švari:

Ir štai taip kojelės įstatomos tarp dviejų bruselių, surišusių stalviršio lentas:

Ir iš šonų gražiai prisukami, tvirtinama buvo prieš tai suspaudus bruselius spaustuvais (strubcinomis) - tam, kad kojos labai tvirtai laikytųsi tarp bruselių ir nebūtų jokio klibėjimo:

 

Štai, dvi kojelės pritvirtintos:

 Tarp kojelių įstatoma ir prisukama lenta - be jos stalas judėtų į visas puses:

Šiek tiek teko pašlifuoti apatine kojelių dalį, nes kiek klinėjo dėl milimetrinių nelygumų, ir štai tvirtai stovintis stalas. Tiesa, matyt apačioje kojelių reikės dar po bruselį pritvirtinti, nes stalviršis gana masyvus, o kojeles gana labos. Ir galbut eglines kojeles nudašysiu. O maumedžio nutariau nedažyti - tegu pilkėja ir būna natūralus.

Kadangi prie stalo jau sėdėta ir puotauta galiu pasakyti kad gavosi tikrai patogus ir labai mielas staliukas pasisėdėjimams gamtoje.

Yra gražių sprendimų, man labai patinka virtuvė :)

Pastebėjau kad panaikintas priėjimas prie šio video, tai radau kita versiją: https://www.youtube.com/watch?v=bQk2CJ0w7CA

Kokią vatą rinktis?

Šįkart apie fasado, t.y. sienų šiltinimą. Istorija apie namelio fasadą ilga, ir ją jau berods pasakojau, seniai. Medžio dailylentėmis apkaltą namuką šiltinti nusprendėm vata. Apie putplastį ir ekovatą nekalbu, apie tai jau buvo diskusijų, putplastis nėra tinkamas esant medžio apdailai, ekovata - reikia samdytis atlikti darbus ir gaunasi labai brangu, lyginant su galimybe pačiam sudėti tą mineralinę vatą. Taigi bus vėdinamas fasadas - t.y. tarp vatos ir medinių dailylenčių palikta kelių cm tarpas vėdinimuisi.

Vatai sudėti bus daromas karkasas ir medinių bruselių, sumuštininis - vatos storis 10+5+3. Tas 3 - tai priešvėjinė vata - tuomet nereikia jokių priešvėjinių plevėlių, tiesa ta priešvėjinė vata - brangokas malonumas.

Taigi susiaurinus pasirinkimą iki mineralinės vatos, dabar suku galvą, ką pasirinkti: akmens vatą Paroc, akmens vatą Rockwool ar stiklo vatą Knauf.

Visokių gandų daug, bet kai pradedi gilintis, tai rodos, kad gandai ir lieka tik gandais. Pavyzdžiui, ar vata sukrenta, ar  vatoje veisiasi pelės, ar sugeria drėgmę, ar stiklo vata badosi ir dėl to nemalonu su ja dirbti - na ir taip toliau.

Dėl sukritimo - man paaiškino Paroc, kai domėjausi Restos parodoje: sukrenta bet kuri vata, jeigu neteisingai sudėta. Vatą reikia kiek įsprausti, kad ji visu svoriu neužgultų po apačia esančio kito vatos gabalo. Tuomet viskas su ja turėtų būti gerai.

Buvau pasidomėjusi ir dėl pelių - jos labai panorėjusios, kiek man teko domėtis, veisiasi visur, ir nesvarbu, kad kokia nors stiklo vata "bado joms nosytes". Rockwool atstovas su manim baisiai ginčijosi, kad pelės tikrai negyvena akmens vatoje - pasiūliau jam dažniau pagooglinti. Paroc paaiškino, kad reikia dėti apačioje prie cokolio ir viršuje prie stogo tinklelius, kurie užkirstų kelią pelytėms. Nors tos pelės gali žinoma patekti ir pro kitokius plyšius į tą vatą - čia jau manau reikia susitaikyti. Na užteks apie tas pilkasias.

Žiūrint į kainas. Mano kiekiai (dengiamas plotas - 170 m2)
26 m3 vatos (10 + 5 cm storio)
5,2 m3 priesvejines vatos

Kainos maždaug tokios (čia apytikriai, ką aš galėčiau manau gauti):

Paroc extra - apie 101 Lt/m3

Priešvėjinė Paroc was35 3cm - 6,9 Lt/m2

Knauf Tp115  - 86  Lt/m3

Priešvėjinė Knauf Naturboard 033  3cm - 6,3 Lt/m2

Rockmin Plius - 88 Lt /m3

Priešvėjinė Venti Max - 7,85 Lt/m2

Stiklo vata Knauf atrodo labai neblogai šioje draugijoje, jeigu žiūrėti kainą. Tiesą sakant taupymas sumoje pasirinkus tarp brangiausio varianto ir pirgiausio sudaro iki 500 Lt - daug tai art mažai? Turbūt kad daug. Daug gero apie Paroc parašyta, daug gerų gandų. Dėl Knauf - rodos vakaruose mėgsta su ja darbuotis, sakykim, skaninavai dėl ekologiškumo. Bet kalbama apie fasado šiltinimą iš išorės, taigi tas ekologiškumas kaip suprantu tik filosofiniais sumetimais būtų.

Šilumos varža sumuštinio - Paroc atveju gaunasi 5,07, Knauf - 4,96 - taigi na beveik vienodai.

Akmens vatos tankis - didesnis, tik vat galvoju, ar tai aktualu man, nes vėdinamo fasado atveju - tos vatos neveiks jokios apkrovos.

Taigi mąstau :) Pagrindinė baimė mąstant apie Knauf - ar nebus nemalonu dirbti - t.y. ar tikrai ta stiklo vata nesibadytų, nes nesinorėtų atkentėti - norisi smagaus malonaus darbo. Parocas - būtų super, bet jis tikrai brangesnis lyginant su kitais, ir sunku surasti realius argumentus ir tikrus skirtumus... Nejaugi permokama tiesiog už populiarumą?

Grindų betonavimas

Anksčiau man atrodė, kad išbetonuoti grindis ir yra - išbetonuoti grindis. O iš tikrųjų mums tai buvo tik paskutinis ir turbūt maloniausias etapas visko, kas susijęs su namo statybų "apatine dalimi". O tas viskas, kas nutinka iki paties betonavimo fakto - yra daug laiko ir daug pinigų suvalgantis dalykas, ypač jeigu sumąstai, kad šildymas bus grindinis - tuomet radiatorių įrengimo biudžetas peršoka į ansktesnę statybų dalį. Iki betonavimo reikėjo nuotekų vamzdžius pakasti, pamatėlius pertvaroms išbetonuoti, elektrą ir apšvietimą suprojektuoti, elektros laidus po grindimis išvedžioti, vandentiekio vamzdžius išvedžioti, išlyginti smėliuką namo viduje, sudėti 15 cm putpasčio, išvedžioti grindinio šildymo vamzdelius. Štai ką iš tikrųjų reiškia grindų betonavimas :)

Čia gera pamoka besiplanjuojantiems namo statybų biudžetą :) Nes kur gi tokį menkniekį kaip grindų apšildymas ir vandentiekio bei elektros laidų išvedžiojimas skaičiuosi planuodamas daug rimtesnius darbus, tokius kaip pamatai, sienų mūrijimas ir stogo dengimas.... O jie kainuoja, ir kainuoja daug. Štai pavyzdžiui jeigu paprašytumete išlyginti smėliuką ir iškloti viską plėvele, putplasčiu ir uždenti tinkliuką, skirtą grindų vamzdeliams - mokėsite mažiausiai 10 Lt / m2. Na šitą darbelį kažkaip pasidarėm savo jėgom, kaip ir grindinio šildymo vamzdelių išvedžiojimą.

Prieš betonavimą - pasiruošėm betonavimui. Visgi nusprendžiau, kad reikia pastatyti kolektorių šiame etape, ir kad reikia atlikti bandymą, ar nėra kokių skilusių ar užsilenkusių vamzdelių. Kad neužsilenkę, tai aišku ir akys mato, bet visgi kažkaip norisi įsitikinti PRIEŠ betonuojant, kad tikrai viskas tvarkoje. Taigi pajungtas 10 žiedų kolektorius ir atliktas bandymas parodė, kad su vamzdeliais tikrai viskas tvarkoje. Tokie pripūsti oro jie ir paliko. Kolektorius:

Pajungti kolektorių kaina -  200 Lt, bandymas vamzdyno - 100 Lt.

O čia virtuvės zonoje numatytas buvo grindų temperatūros jutiklis. Dalis grindų šioje zonoje bus iš plytelių, ir manau kartais norėsis jas pašildyti ir tuomet, kai kitų zonų nešildysiu. Ir temperatūros jutiklis, skirtingai nuo termostato, matuoja ne kampario oro temperatūrą, kuri gali būti aukštesnė ir nuo saulės pro langą. Taigi nusipirkom tokį gofruotą vamzduką, ir pro ji prakišom tą jutiklį - jo galiukas bus betone, ir matuos betono temperatūrą:

Prieš betonuojant dar nufotografavau dėl viso pikto visus kontūrus, na ir dar nufilmavau. Ir štai atvažiavo ankstų šeštadienio rytą betonuotojai. Betonuotojų paieškos nėra sunkios, kainos svyruoja nuo 20 iki 23, vidutiniškai su firba - sakyčiau 21 Lt/m2. Na kadangi pas mane už Vilniaus apie 20 km, ir dar mokamas kelias (plautą smėliuką pristatė dieną prieš tai), tai kaina bendra gavosi tokia maždaug 21,5 Lt /m2. Kol kas vyrukų komanda esu labai patenkinta, kažkaip labai tvarkingai ir gražiai darbavosi. Pieš savaitę atvažiavo jų vadovas apsižiūrėti, pasitarėm, kur turėtų eiti temperatūrinės siūlės, patikrino, ar tvirtai tvirtinam šildymo vamzdelius. Žodžiu, kažkaip atsakingai viskas, man patiko, radom juos internetu, su betonuotojais šiom dienom darbus tartis reikia prieš savaitę.

Kas man buvo atradimas - betonas vis vien skyla. Ir tos temperatūrinės siūlės yra daromos todėl, kad jis skiltų tvarkingai tiesiai būtent per jas - t.y. sudaromos tokios kaip ir patogios nuspėjamos silpniausios vietos betoninėse grindyse, būtent ten jis ir linkęs dėl traukimosi ar plėtimosi skilti. Na, man daug kas statybose yra atradimas, kaip ir žodis "fibra" - anksčiau tokį išgirdusi, pagalvočiau kad čia gal kokio kailinio žvėriuko pavadinimas ar kažkas panašaus... :)

Taigi apie fibrą - šis dalykas, pačiupinėjus ir iš vaizdo primena dirbtinius lėlės plaukus:

Įmetama į vandenį, pasiskirsto betone, ir atlieka daug visokių gerų funkcijų, tame tarpe ir tai, ką daro armatūra.

Štai kaip atrodo fibra jau betone (reikia pasididinti foto ir įsižiūrėti) - daugybė smulkučių plonyčių plaukelių - fibra išsisklaido betone ir sudaro tokį trimatį tinkliuką, vat taip ir "dirba" kaip armatūra:

Tinklą, kurį dėjome ant putlasčio 20 x 20 cm mes naudojome tik tvirtinimui vamzdelių, gulėdamas ant putpasčio ir nepakeltas nuo jo, jis armatūros funkcijos neatlieka. Taigi tinklo mes nekėlėme, nes nenorėjome, kad vamzdeliai būtu arti betono paviršiaus, nes betono sluoksnis - 6,5 - 7 cm, o vamzdeliai su tinklu - kažkur 2,5 cm, taigi tai labiau tinka, kai betono sluoksnis kokie 10 cm ar pan.

Betonuotojai atvyko 8:00 su daug technikos. Maišyklė:

Šlanga ir toks aparatas, iš kurio nedidelėm krūvelėm išbarstomas smėlio-betono mišinys, jis savo konsistencija panašus į šlapią smėlį, ir visiškai neprimena to betono, kurs kad naudojamas pamatams betonuoti ar pan.:

 

Šlifavimo mašina:

Mūsų strypus, remančius gegnę, apvyniojo tokiu štai paralonu:

Su nivelyru "atmušė" lygius, eilinį kartą didžiausias pagyrimas tėčiu už labai precizišką darbą - visur po 7 ar 6,5 cm gaunasi betono sluoksnis, taigi labai lygiai, be didesniu svyravimų paruoštas visas pagrindas! Na ir atskaitos tašku paimtas slenkstis įėjimo durų, nes lipti ant jo į viršų jau nėra kur:

Na ir beriamas betonas, lyginamas. Dirbo trise: vienas maišė smėlį su betonu, vandeniu ir fibra, kitas skirstė tą betoną ir kojomis mindžiojo, po to, trečiajam tokia ilga lenta išlyginus, dar ir šlifavo.

Štai barstlo betoną, šlanga kaip kokia gyvatė rangosi, taigi labai gerai, kad pasistengėm kaip reikiant grindų vamzdelius pritvirtinti. Šlanga keliose vietose cemento maišais prispausta, taigi kiek suvaldyta :)

 O čia štai lygina išskirstytą betoną:

Na o čia šlifuoja:

Temperatūrinės siūlės padaromos, ir tuomet dar užšlifuojamos. Aparatas tas "užšlifuoja" maždaug 3 mm betono. Po poros dienų tos užšlifuotos temperatūrinės siūlės turėtų pasimatyti, nes dabar iškart nesimatė. Tikiuosi, kad taip ir bus. (beje, po kurio laiko komensacinės siūlės atrodo štai taip)

Dirbo vaikinai nuo 8 ryto iki 17 val., visą laiką intensyviai, kiek aš suprantu - tvarkingai, ir...išvažiavo :)

O man paliko namuką su lygiomis grindimis. Dabar kelias dienas geriau ten kojos nekelti, nesudaryti skersvėjo ir t.t. Po kelių dienų galima bus atsargiai vaikščioti jau.

Kambarių langai neatrodo jau taip aukštai - jau normaliam žmogiškam lygyje:

Tik laidai ir vamzdukai visokie kyšo :)

Sunaudota:

48 maišai cemento

Mašina plauto smėlio

Keli maišeliai fibros

Vandens, elektros ir...kavos :) Kava besidarbuojantiems ir prižiūrintiems-smalsaujantiems :)

Kaina viso su darbais ir medžiagom - 2910 Lt / 135 m2