Pravažiuojamas keliukas

Vis gi teko atsivežti ir "užtaisyti" įdubusį keliuką statybiniu laužu, o tai yra betono nuolaužos, plytgaliai ar čerpių duženos - visko ten po truputį. Žodžiu, atsivežėme betonvežio vairuotoją pažiūrėti, ar jo 40 tonų sveriantis betonvežis pravažiuos, tas apžiūrėjo ir nusprendė, jog...nieko nebus - gali strigti.

Taigi susiradome mašiną statybinio laužo ir užpylėm. Dabar ten ir betonvežis ramiai pravažiuoti gali, na ir mums kad ir žiemą ar šlapią pavasarį:

Tiesa, pakainavo nenumatytų 380 lt su atvežimu. Na ir gaila šiek tiek to smėlio, kurį supylėme bergždžiai stengdamiesi patys tuo smėliuku ir akmenimis užtaisyti tas duobes. Betonvežis reikalas rimtas svorio prasme, reikėjo, kaip sakoma, mastyti plačiau...

Kainuojanti nežinia

Pagalvojau, kad vystant biudžeto temą, gana įdomi sritis, o tiksliau - bermudų trikampis - yra tos išlaidos, apie kurias nė nepagalvoji kad pagalvoti reikia...Ir tokios matyt sudaro oi nemenką svorį. Todėl nusipelno atskiros temos.

Kadangi faktines išlaidas rašau į temą "lašas po lašo", o smagiai pasijuokti iš mano planavimo galima čia, tai vystau dabar atskirą nuolat pildomą temelę, kur bandysiu surašyti tai, kas kainuos...netikėtai.

Taigi netikėtos - neplanuotos išlaidos:

Siurblys ir žarna - 172

Smėlis (taip, man tai buvo netikėta...) - 2000

Kabelis ir juosta "atsargiai-kabelis" - 765 (negalvojau, kad tai tiek kainuoja...)

Tranšėjos kabeliui kasimas - 300

Notaro mokestis (įgaliojimas architektui) - 141
Keliukui statybinis laužas - 380
Plėvelė pavėsinės stogui žiemai - 130
Laikina elektros dėžutė - 220

Miškų žemėje galima bus atstatyti buvusias sodybas

Tiesiog dalinuosi, nes aktualu svajojantiems apie sodybą. Miškų žemėje teisę atstatyti neišlikusią sodybą turės sodybų buvę savininkai ir jų pirmos, antros ar trečios eilės įpėdiniai.

Daugiau - čia:

http://grynas.delfi.lt/aplinka/seimas-leido-misku-zemeje-atstatyti-buvusias-sodybas.d?id=59778151

Graži žolė

Įdomu, kaip vadinasi tokia žolė? Mačiau ir Vilniuje kai kur pasodinta būna, labai gražu:

Man rodos ir čia tokia pati, tik paaugusi?

O čia kitokia, bet vazonuose įspūdingai atrodo ir taip sakyčiau labai lietuviškai, ramiai :)

Labai gražu būtų sodyboje "panaudoti" tokias žoles, manau, kad jų nereikia ypatingai prižiūrėti, o ir rudenį ir žiemą jos turėtų įdomiai atrodyti, apšerkšnijusios...

Ką daryti kai šlapia arba rudeninių pamatų įrengimo ypatumai

Vis gi nusprendėme bandyti taisyti padėtį su esamais resursais. Reikalas ir visas baisumas tame, kad betonvežis su betonu (reikės šįkart 6 kubų to gėrio) sveria berods 30 - 40 tonų... Ir tos tonos turi pravažiuoti pro išskystėjusį dalyką, kuri panašus į "keliuką". Užbėgant už akių - nežinia, ar būtent čia bus keliukas ateity, lyg ir norėtųsi kiek kairiau kad jis būtų; todėl labai jau investuoti į kelią nesinori. Seku orų, o tiksliau kritulių prognozes tokiam štai tinklapy: http://www.meteo.lt/skaitmenine_prog_lt_zem.php?skpt=lt_krit
Pagal šias prognozes sakyčiau, kad trečiadienį turėtų būti Vilniaus rajone potvynis... Na bet vis gi kažkaip reikia pozityviai mastyti ir kaip nors taisyti padėtį. Todėl prirankiojom akmenų (jų labai daug toj vietoj kur pavasarį išarė kaimynas žemę) ir bėrėm juos ant tos pliurzes, į duobę:

Ir ant viršaus smėliuko dar. Akmenų tikrai daugybę pririnkom...kas grybas, kas uogas, o aš akmenis, hm...

 Ir vėl - smėlis ir akmenukai, vis daugiau ir daugiau:

O sekmadienį kadangi puoliau dažyti pavėsinę, nes orai saulėti ir vėjuoti buvo, o tėtis - dengti pavėsinės stogą plėvele žiemai, tai paprašėm vyruko-kaimiečio privežti krūvą smėlio ir užbert ant tų akmenų ir...patrepsėti.

Va kaip pritrepsėta iš vienos ir kitos pusės, kelis kartus pravažiuota su lengvaja - važiuoja gerai, nestringa, nenešioja net lėtai važiuojant.

Galvoju, kad ir lis - pritrombuos tą smėlį, o po apačia akmenys. Vešim tikriausiai betonvežio vairuotoją rodyti vietos - tegu įvertina kiek čia saugu važiuoti jam dabar...
- - - -
O čia papildymas, kurį rašau jau vėliau, kaip visgi išsprendėme: http://statausodyba.blogspot.com/2012/10/pravaziuojamas-keliukas.html

Nerimas dėl pramirkusios Lietuvos

Atrodo, viskas paruošta tam, kad užlieti betoną. Kadangi maišyti betono rankutėmis nėra fizinių galimybių ir psichologinio pasiruošimo - reikia betonvežio. O šis labai sunkus. O lyja be perstojo. Lyja - žemė mirksta ir...minkštėja. Bet kas gali įstrigti.

Toj vietoj, kur šalia pamato, yra duobė, ir ją  vis bandom smėliu užpilti. Sekasi kaip čia pasakius... smėliukas šlampa vis gi, telkiasi vanduo ir ant jo.

Po to sumastėm, kad reikia gal tą vandenį nutekinti, ir prakasėm tokią vagą su nuolydžiu:

O tos vagoje pabaigoje - gana didelė duobė:

Vieną dieną iškasėm, per naktų trenkė liūtis ir vanduo - duobėje:

Tiesą sakant efektas yra, nes smėlis mažiau šlapias ir po truputį kietėja, sudarydamas gan nebogą pravažiuojamą zoną:

O įvažiuojant į sklypą, ir pro šią vietą betonvežiui teks važiuoti, irgi pliurzė ir dar kokia!

Taip pat pabandžiau prakasti tokį "drenažiuką", vanduo su džiaugsmu sugūžėjo į žemesnę vietą:

Bet pliurzė vis gi liko...

Vis gi manau reikės išpilti nemažai smėlio į šią vietą...

Laukti šalčių ir tikėtis kad paviršiui įšalus jis sukietės ir taps pravažiuojamas...kažkaip baugu. Užpilti smėliu - nėra garantijos, kad taps pravažiuojama ir ne vieną toną sveriantis monstras su betonu neįklimps...

O štai jeigu keletą dienų nepalytų, viskas išsausėtų ir tuomet galima būtų greitai užpilti blokelius. Žiūriu kiekvieną dieną orų prognozes - kol kas nieko gero...O jau tuoj spalio vidurys....

Pavėsinės sienelių išlyginimas ir dažymo pradžia

Pavėsinė turi dvi sieneles, kurios sumūrytos iš silikato plytų. Plytas nelabai sėkmingai įsigijau kažkokias baltarusiškas, o šios palyginus su lietuviškom tikrai šleivokos. Na ir mūrininkas buvo tėtis, tai visokių kreivumų žinoma pasitaikė. Tos sienėlės bus apklijuotos klinkerio plytelėmis, ir kiek domėjausi, tiesiai ant silikato klijuoti nėra gerai. Mano moteriška galvelė užfiksavo tokį momentą, jog klinkeris drėgmės nesugeria, o silikato plytos kaip tik labai sugeria drėgmę, todėl būtų gerai tą sugeriamumą kiek pavienodinti. Na bet iš tiesų tai reikėjo kiek išlyginti sienų paviršių, nes visokių mažų išsikišimų, tarpelių  ir panašių negerovių pilna - tai manau trukdytų klijuoti klinkerį. O kadangi klijuoti tą gėrį žadu pati...

Prisiminiau, kad vienas geras pažįstamas kažkada buvo pasinėręs į statybininko amatą, užklausiau ar galėtų užsiimti mano pavėsinės sienutėmis. Šis mielai sutiko, viską išmatavome ir nuskubėjome į Senukus mežiagų. Už viską suplojau 300 litų (kampai, tinklelis, 7 maišiukai mišinio klijavimui-armavimui, pora plastikinių kibirų, giluminis gruntas).

Praeitą sekmadienį prasidėjo darbai. Pradžioje su lentučių pagalba užpildomas tarptas, kuris susidarė tarp sienutės ir balkio:

Tuomet štai taip įglaistomi kampukai (jie tokie su tinkleliu):

Po to štai kaip gražiai atrodo jau beveik sutvarkyta sienutė, po šiuo pilku mišiniu - tinklelis:

O va kaip atrodo sienutė su užglaistytu tarpu ir jau kai viskas išlyginta:

Tuomet truputį išsigandome, ar tas pats tinklelis tinkamas tai sienai armuoti, kuri yra už būsimo židinio - ar neišsilydys nuo karščio ar pan.

Židinys nebus prigludęs, iki sienutės bus ir oro tarpas, ir klinkerio plytelė ir pan. Bet visgi nuvažiavau atsiklausti į Senukus, kur mane nuramino, kad viskas turėtų būti tvarkoje. Taigi taip pat sėkmingai susitvarkyta ir su šia siena:

Gražu žiūrėti:

Kadangi pastoviai trukdė darbuotis gana nemalonūs lietūs, darbai išsitęsė į keturias dienas, bet šiandien viskas buvo užbaigta.

O aš tuo tarpu nusipirkau dažų ir teptuką! Dažai - medaus spalvos ir kiek permatomi.

Mane bandė atkalbėti - sako, gelsvi atspalviai ir permatomi dažai ne geriausias pasirinkimas - juos labiau veikia ultravioletiniai spinduliai ir reikia dažniau perdažyti ir t.t. Tačiau labai noriu, kad matytųsi medienos struktūra, o jeigu matysiu, kad nelabai puikiai jaučiasi pavėsinės mediena - tai po poros metų nudažysiu tokia spalva, kuri tiks prie namuko spalvos. Tuo tarpu dabar mano pasirinkimas - amerikietiški ZAR, Natural Honey Toner 650. Atsidariusi dažų "skarindę" pagalvojau, kad viduj medus :) Tikrai medaus spalvos jie...

Orai tiesą sakant dažymui nekokie, tačiau neturiu kur dėtis - reikia dažyti, žiemai palikti negaliu.

Oi, negalvojau aš, kad taip ilgai trunka dažymas...O dar kai reikia lakstyti su kopėčiomis, ypač dažant vėjalentes, kurių viršūnė - 3,5 metrų aukštyje. O dar mano aukščio fobija - kojytės dreba ir dabar dar...:) Spėjau nudažyti dalį vėjalenčių ir kolonas. Bandysiu kitą savaitgalį spėti išdažyti viską bent vieną kartą. Jau matau, kad vieno indelio dažų neužteks - pirksiu antrą, nes išdažyti reikia bent su kartus, o gal geriausia būtų net ir tris - taip rekomendavo, nes tas geltonas permatomumas jautrus variantas... Bet užtat gražu (čia matosi nudažytos kolonos):

Jau matau, kad šiemet nespėsiu nei klinkeriu išklijuoti, nei stogo bituminėm čerpėm uždengti. Pirksime plėvelę, uždengsim stogą žiemai. O pavasarį iškart teks kibti į darbus: klijuoti klinkerį, mūryti židinį, rengti kaminą ir tuomet jau dengti bitumines čerpes. O jau tuomet - įrengti vidinius gręžtinius pamatus ir įrengti grindis. Svajonė turėti maumedžio grindis vis dar gyva :)

Rudeniniai sodo darbai

Šiandien iš ryto nuskubėjau į Vilniaus gatvę juodųjų serbentų. Pirmąjį spalio savaitgalį vyksta sodinukų mugė ir visai smagu pasivaikščioti po rudeninį Vilnių:

Mokytojų kiemelyje visokių gaidžių gražuolių ir šiaip mielų ir kiek juokingų paukščių prisižiūrėjau:

O tie paukščiai visai susidomėję žiūrėjo į mane :)

Kalbant apie serbentus - mėgstu tik juoduosius. Baltieji ir raudonieji man per rūgštūs, o kai pagalvoju apie jų surinkimą... O juodųjų lapai be to labai gerai tinka marinuojant agurkus. Taigi mano šiandienos pirkinys - du stiebiniai serbentai. Jų uogos turėtų būti stambios ir saldžios, ir auga jie ne kaip krūmas, o kaip mažiukas medelis. Abu pati asmeniškai ir pasodinau. Štai:

O štai abu:

Jie augs pietrytinėje sodo dalyje, saulutės turėtų užtekti.

Prieš savaitę kartu su tėte pasodinome tris pušeles - pavasarį iš 24 pušelių kelios neprigijo, taigi atsodinome: kai kasė tranšėją elektros kabeliui, pakeliui pasitaikė pušaitės - jas ir persodinome į gyvatvorę šalia vieškelio.

Tarp statybinių rūpesčių kažkaip reikia surasti laiko sodui, augalams. Žodžiu reikia suktis :)

Paskutinė rostverko eilė

Po šios nakties vėtros važiavom nerimaudami, ar nebus išverstas laikinas namukas. Tačiau viskas tvarkoje - stovi tvirtai įsikibęs. O aš po savaitės pertraukos pamačiau kaip atrodo trys rostverko eilės - tėtis plušo kai tik oras leido, į talką pasiėmęs kaimo žmogelį tai palaikyti ką nors, tai panešioti.

Taigi konstrukcija iš blokelių jau beveik ir paruošta. Štai ilga lygi 18 metrų siena, gerai matoma ir paskutinė armatūros eilė:

Na ir štai vakarinė pusė iš išorės:

O taip ji atrodo iš vidaus:

Pietinė pusė - ten kampe kažkada bus terasa:

Čia būsimosios terasos kampas iš arčiau:

O tai pietrytinis kampas:

 

Iš rytų - dar neužbaigtas pamatas kolonai, čia bus įėjimas į namuką. Ir patenkintas savo darbu tėtis :)

Šiaurės rytai:

Šiaurinė siena iš toli, visai netoli palei namo sieną išsirikevę labai gražūs beržai:

Na ir ilgoji šiaurinė siena iš arti:

Dar keli vaizdeliai iš vidaus:

Žinoma kai kuriose vietose susiformavo skylutės tarp blokelių:

Tokie tarpai uždengiami lentutėmis, o šios prisukamos prie blokelių ankeriniais varžtais:

Šiandienos bėgyje, kol nepradėjo lyti, pavyko visus tarpus uždengti.

Lietus tai tikrai trukdo ne tik darbuotis, bet ir sudaro didžiules balas - baisu jog dėl šlapios išminkštėjusios žemės betonvežis įklimps. Todėl štai prakasė tokį griovelį su nuolydžiu:

Ir iškasė gana didelę duobę, į kurią suteka vanduo:

O visa pliurzė užpilta smėliu:

Galbūt visos šios priemonės leis išlaikyti gan kietą gruntą ir didelė sunki mašina galės pravažiuoti. Labai jau norėtųsi kitą savaitę užpilti blokelius betonu, o tuomet jau apšildyti rostverką ir išlyginti smėlį viduje.