Pavėsinės sienelių išlyginimas ir dažymo pradžia

Pavėsinė turi dvi sieneles, kurios sumūrytos iš silikato plytų. Plytas nelabai sėkmingai įsigijau kažkokias baltarusiškas, o šios palyginus su lietuviškom tikrai šleivokos. Na ir mūrininkas buvo tėtis, tai visokių kreivumų žinoma pasitaikė. Tos sienėlės bus apklijuotos klinkerio plytelėmis, ir kiek domėjausi, tiesiai ant silikato klijuoti nėra gerai. Mano moteriška galvelė užfiksavo tokį momentą, jog klinkeris drėgmės nesugeria, o silikato plytos kaip tik labai sugeria drėgmę, todėl būtų gerai tą sugeriamumą kiek pavienodinti. Na bet iš tiesų tai reikėjo kiek išlyginti sienų paviršių, nes visokių mažų išsikišimų, tarpelių  ir panašių negerovių pilna - tai manau trukdytų klijuoti klinkerį. O kadangi klijuoti tą gėrį žadu pati...

Prisiminiau, kad vienas geras pažįstamas kažkada buvo pasinėręs į statybininko amatą, užklausiau ar galėtų užsiimti mano pavėsinės sienutėmis. Šis mielai sutiko, viską išmatavome ir nuskubėjome į Senukus mežiagų. Už viską suplojau 300 litų (kampai, tinklelis, 7 maišiukai mišinio klijavimui-armavimui, pora plastikinių kibirų, giluminis gruntas).

Praeitą sekmadienį prasidėjo darbai. Pradžioje su lentučių pagalba užpildomas tarptas, kuris susidarė tarp sienutės ir balkio:

Tuomet štai taip įglaistomi kampukai (jie tokie su tinkleliu):

Po to štai kaip gražiai atrodo jau beveik sutvarkyta sienutė, po šiuo pilku mišiniu - tinklelis:

O va kaip atrodo sienutė su užglaistytu tarpu ir jau kai viskas išlyginta:

Tuomet truputį išsigandome, ar tas pats tinklelis tinkamas tai sienai armuoti, kuri yra už būsimo židinio - ar neišsilydys nuo karščio ar pan.

Židinys nebus prigludęs, iki sienutės bus ir oro tarpas, ir klinkerio plytelė ir pan. Bet visgi nuvažiavau atsiklausti į Senukus, kur mane nuramino, kad viskas turėtų būti tvarkoje. Taigi taip pat sėkmingai susitvarkyta ir su šia siena:

Gražu žiūrėti:

Kadangi pastoviai trukdė darbuotis gana nemalonūs lietūs, darbai išsitęsė į keturias dienas, bet šiandien viskas buvo užbaigta.

O aš tuo tarpu nusipirkau dažų ir teptuką! Dažai - medaus spalvos ir kiek permatomi.

Mane bandė atkalbėti - sako, gelsvi atspalviai ir permatomi dažai ne geriausias pasirinkimas - juos labiau veikia ultravioletiniai spinduliai ir reikia dažniau perdažyti ir t.t. Tačiau labai noriu, kad matytųsi medienos struktūra, o jeigu matysiu, kad nelabai puikiai jaučiasi pavėsinės mediena - tai po poros metų nudažysiu tokia spalva, kuri tiks prie namuko spalvos. Tuo tarpu dabar mano pasirinkimas - amerikietiški ZAR, Natural Honey Toner 650. Atsidariusi dažų "skarindę" pagalvojau, kad viduj medus :) Tikrai medaus spalvos jie...

Orai tiesą sakant dažymui nekokie, tačiau neturiu kur dėtis - reikia dažyti, žiemai palikti negaliu.

Oi, negalvojau aš, kad taip ilgai trunka dažymas...O dar kai reikia lakstyti su kopėčiomis, ypač dažant vėjalentes, kurių viršūnė - 3,5 metrų aukštyje. O dar mano aukščio fobija - kojytės dreba ir dabar dar...:) Spėjau nudažyti dalį vėjalenčių ir kolonas. Bandysiu kitą savaitgalį spėti išdažyti viską bent vieną kartą. Jau matau, kad vieno indelio dažų neužteks - pirksiu antrą, nes išdažyti reikia bent su kartus, o gal geriausia būtų net ir tris - taip rekomendavo, nes tas geltonas permatomumas jautrus variantas... Bet užtat gražu (čia matosi nudažytos kolonos):

Jau matau, kad šiemet nespėsiu nei klinkeriu išklijuoti, nei stogo bituminėm čerpėm uždengti. Pirksime plėvelę, uždengsim stogą žiemai. O pavasarį iškart teks kibti į darbus: klijuoti klinkerį, mūryti židinį, rengti kaminą ir tuomet jau dengti bitumines čerpes. O jau tuomet - įrengti vidinius gręžtinius pamatus ir įrengti grindis. Svajonė turėti maumedžio grindis vis dar gyva :)